Transcript Pradedant nuo 1990 m. kompiuteriniai tinklai pradėjo

Šeduvos technologijų ir verslo
mokykla
Kompiuteriniai tinklai
parengė R.Ulinskienė
Pradedant nuo 1990 m. kompiuteriniai tinklai pradėjo teikti
paslaugas privatiems asmenims į namus. Pagrindinės
priežastys:
Priėjimas prie nutolusios informacijos. Finansinės institucijos.
Parduotuvės. Vaizdi informacija apie prekes. Elektroniniai
laikraščiai. Mokslo žurnalai, bibliotekos. Pasaulio voratinklis
(World Wide Web), kur galima rasti informacijos beveik apie
viską. Visa tai - asmens ir nutolusios duomenų bazės
sąveika.
Asmenų bendravimas. Tai 21-mojo amžiaus atsakas į 19-tojo
telefoną. Elektroninis paštas - naudojasi milijonai žmonių.
Galima pasiųsti beveik viską : tekstus, vaizdus, garsus,
failus. Trūksta tik kvapo.
Toli vienas nuo kito esančių žmonių virtualūs susirinkimai videokonferencijos. Nuotolinis mokymas, medicininė
pagalba.
Pasaulinės naujienų grupės.
Interaktyvios pramogos. Video pagal pareikalavimą. Bet kokį bet
kur padarytą filmą galima gauti tuoj pat. Interaktyvūs filmai
(pasirenkant kokią nori siužeto kryptį). Interaktyvios
televizijos laidos. Žaidimai. Trimatė virtuali realybė.
parengė R.Ulinskienė
TINKLŲ APARATINĖS PRIEMONĖS
Du svarbūs požymiai:
Perdavimo technologija
Dydis
Pagal perdavimo technologiją tinklai skirstomi į du tipus:
Transliacinio tipo tinklai (Broadcast networks).
Taškas - taškas tipo tinklai (Point-to-point networks).
parengė R.Ulinskienė
• vieną ryšio kanalą, kurį bendrai naudoja visi
kompiuteriai tinkle. Kompiuteriai siunčia trumpus
pranešimus, vadinamus paketais (packets).
Siunčia vienas, gauna visi. Adreso laukas pakete
nurodo, kam paketas adresuotas. Gavęs paketą,
kompiuteris patikrina adreso lauką ir apdoroja
paketą, jei jis yra skirtas minėtam kompiuteriui.
Yra galimybė paketą adresuoti visiems
adresatams, nurodant specialų kodą adreso
lauke. Kai kurios sistemos palaiko perdavimą tik
tam tikram kompiuterių poaibiui.
parengė R.Ulinskienė
Taškas - taškas. Sudaryti iš daugelio
sujungimų tarp individualių kompiuterių porų.
Paketai nueina adresatui per keletą tarpinių
stočių. Kadangi paketui yra skirtingo ilgio
keliai, tai reikalingi maršrutizacijos algoritmai,
kurie yra labai svarbūs taškas - taškas
tinkluose. Dažniausiai maži, geografiškai
lokalizuoti tinklai yra transliaciniai, o dideli taškas - taškas tipo.
parengė R.Ulinskienė
• Tikrieji tinklai - tai kompiuteriai,
bendraujantys per ilgesnius kabelius. LAN,
MAN, WAN.
parengė R.Ulinskienė
• Miesto tinklai (MAN)
•
Tai didesnė vietinio tinklo versija. Miesto
tinklas turi vieną arba du kabelius ir neturi
komutatorių. Sukurtas specialus standartas DQDB ( Distributed Queue Dual Bus paskirstytos eilės dviguba magistralė). Du
vienkrypčiai kabeliai, prie kurių prijungti visi
kompiuteriai. Kiekviena magistralė (kabelis) turi
galinį įrenginį, inicijuojantį siuntimą.
parengė R.Ulinskienė
parengė R.Ulinskienė
• Globalieji tinklai (WAN)
•
WAN užima didelę teritoriją (šalis, kontinentas). Į jį įeina
kompiuteriai (hosts), kur vykdomos vartotojų programos, ir
komunikacijų potinklis (communication subnet), kurio pagalba
kompiuteriai sujungti į tinklą (2 pav.) Potinklis perneša pranešimus
nuo vieno kompiuterio prie kito. Atskiriant grynai komunikacinius
aspektus nuo taikomųjų, tinklų kūrimas supaprastėja.
•
Daugumoje WAN potinkliai susideda iš dviejų skirtingų
komponenčių - perdavimo linijų ir komutacinių elementų. Linijos
(circuits, channels, trunks) perduoda bitus iš vieno kompiuterio į kitą.
Komutaciniai elementai yra specializuoti kompiuteriai, naudojami
sujungti keletą linijų. Jie vadinami: paketų komutacijos mazgai,
tarpinės sistemos, maršrutizatoriai (routers). Potinklis (subnet) dabar
turi ir kitą reikšmę, susijusią su adresavimu tinkle.
parengė R.Ulinskienė
parengė R.Ulinskienė
Linijinė topologija
Pavyzdys
Pavyzdys2
parengė R.Ulinskienė
parengė R.Ulinskienė
Žiedu
parengė R.Ulinskienė
Pavyzdys1
Pavyzdys2
parengė R.Ulinskienė
Žiedu
parengė R.Ulinskienė
VISIŠKAI JUNGUS TINKLAS
parengė R.Ulinskienė
KOMBINUOTASIS JUNGIMO BŪDAS –
HYBRID TOPOLOGY
Pavyzdys 1
parengė R.Ulinskienė
Tinklo techninė įranga
• Tinklo plokštė
• Tinklo plokštė – tai fizinė sąsaja tarp
kompiuterio ir duomenų perdavimo terpės,
kartu su tinklo tvarkyklėmis vykdanti
protokolų funkcijas
parengė R.Ulinskienė
parengė R.Ulinskienė
KARTOTUVAS – REPEATER
parengė R.Ulinskienė
Kartotuvas (Repeater) yra skirtas tinklo kabeliu perduodamam ir dėl
nuostolių kabelyje silnėjančiam signalui sustiprinti. Atskirai šie įrenginiai
naudojami retai. Jie dažniausiai yra įmontuojami į kitus tinklo įrenginius:
koncentratorius (Hub), komutatorius (Switch) arba sujungiami į steką
didelėse skirstymo spintose, žr. 1 pav., aptarnauti didelių organizacijų
vietiniams tinklams.
parengė R.Ulinskienė
KONCENTRATORIUS
(ŠAKOTUVAS, KARTOTUVAS)
• Paprastai koncentratoriai turi nuo 4 iki 32 junčių,
leidžiančių visapusiškai vienas su kitu bendrauti
nuo 2 iki 32 tinklo įrenginių. Jo pagalba galima
išplėsti tinklą bei sustiprinti tinklo kabeliu
perduodamą signalą.
Pavyzdys1
Pavyzdys 2
parengė R.Ulinskienė
TILTAS – BRIDGE
parengė R.Ulinskienė
• Tilto (Bridge) paskirtis yra stiprinti tinklu
siunčiamą signalą. Bet nuo
koncentratoriaus jis skiriasi tuo, kad priedo
filtruoja signalą pagal adresus (1 pav.).
parengė R.Ulinskienė
KOMUTATORIUS – SWITCH
Pavyzdys 1
Koncentratoriaus ir komutatoriaus
palyginimas
parengė R.Ulinskienė
• Komutatorius (Switch) – tai daugelį
skirtingų jungčių turintis koncentratorius,
galintis paskirstyti duomenis reikiamiems
tinklo segmentams (1 pav.). Komutatorius
ne tik sustiprina signalą, bet ir nukreipia
duomenis nurodyto gavėjo adresu,
sujungia tinklo segmentus ar pačius
tinklus. Jungiami tinklai turi būti vieno tipo.
parengė R.Ulinskienė
MARŠRUTIZATORIUS – ROUTER
parengė R.Ulinskienė
Maršrutizatorius (Router) – tai OSI
modelio trečiojo sluoksnio
įrenginys (1 pav.), skirtas
dideliems tinklams formuoti, atlikti
duomenų maršrutizavimą
(Routing). Jis aprašo duomenų
perdavimo srautų maršrutus,
sujungia įvairių rūšių ir paskirčių
tinklus į bendrą tinklą.
parengė R.Ulinskienė
parengė R.Ulinskienė