Transcript ppsx

Antanas Baranauskas Lietuvos poetas, kalbininkas.
• gimė 1835 m. sausio 17d.
Anykščiuose.
• mirė 1902 m. lapkričio 26 d.
Seiniuose.
• nuo 1897 m. Seinių vyskupas.
• Rašytojo AntanoVienuolio dėdė.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
• Baranauskas gimė valstiečių šeimoje, tėvas mokė jį skaityti
ir rašyti lenkiškai.
• 1845–1848 m. žiemomis lankė pradinę
mokyklą Anykščiuose, vasarą ganydavo gyvulius.
• 1848–1849 m. Gelvonuose buvo klebono Danevičiaus
tarnu.
• Pagal A. Baranausko dienoraščius, tarp 1848 ir 1851 m. jis
išmokęs rusiškai.
• 1851–1853 m. buvo nusiųstas mokytis
į Rumšiškių raštininkų mokyklą. Po jos baigimo dirbo
valsčių_kanceliarijose Sedoje, Vainute, Skuode, Raseiniuo
se (1853–1856 m.).
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
•
•
•
•
•
•
•
1856 m. A. Baranauskas įstojo į Varnių kunigų
seminariją.
1862 m. baigė Sankt Peterburgo dvasinę akademiją.
Iki 1864 m.studijavo Miuncheno, Romos
universitetuose.
1865 m. profesoriavo Peterburgo dvasinėje
akademijoje.
1865 m. gruodį buvo atšauktas į savo vyskupystę.
Iš pradžių dirbo katedros vikaru.
1867–1884 m. – Kauno kunigų seminarijos teologijos
profesorius.
• 1897–1902 m. Seinų vyskupas.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Reikšmingiausi A.
Baranausko kūriniai yra :
• keturiolikos dainų
rinkinys "Kelionė
Peterburkan" (1858–
1859 m.)
• romantinė poema
„Anykščių šilelis“
(1858–1859) m.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
• Tais laikais mokslus išėję lietuviai rašė ne lietuviškai, bet
lenkiškai.
• Vyskupas Valančius kovojo prieš sulenkėjimą, o Baranauskas
Valančių labai gerbė.
• Valančiaus įtakos dėka, 1856 m. A. Baranauskas, įstojęs į
seminariją, pradėjo rašyti lietuviškai.
• Vienas seminarijos profesorius, dėstydamas literatūrą,
pareiškė, jog tikrai gražiai mišką galima aprašyti tik
lenkiškai, jog lietuvių kalba tinkanti tik tamsuoliams, bet
ne poezijai rašyti.
• Baranauską šie žodžiai labai įžeidė.
• Jis nusprendė parašyti eiliuotą kūrinį apie mišką. Taip per
1958-1959 m. atsirado 342 eilučių poema „Anykščių šilelis“.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
“Anykščių šilelio” parašymo
aplinkybės
1. Atsakas Varnių
kunigų seminarijos
retorikos dėstytojui,
neigiamai
atsiliepusiam apie
lietuvių kalbą.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
2. Tautiškai
susipratusių
Varnių
seminaristų,
lietuvių
inteligentų (M.
Valančiaus)
įtaka.
3. A.Mickevičiaus
“Pono Tado”
gamtos vaizdai.
4. Anykščių krašto
gamtos grožis.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
“Anykščių šilelis”- romantinė
poema
1. Patriotinis
sumanymasapginti gimtąją
kalbą.
2. Gimtojo krašto
praeities ir
dabarties antitezė.
Praeities
idealizavimas.
3. Gamtos vaizdais
atskleidžia
epochos nuotaikas
ir lūkesčius.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
4. Peizažas padeda
išreikšti kilniausią
jausmą-tėvynės
meilę.
5. Tautosakiniai
motyvai poemoje
(pasakų, padavimų
elementai, patarlės
ir priežodžiai).
6. Pasaulėjautos
giedrumas,
veržlumas,
emocingumas.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miškas ir lietuvis
1. Miškas- šventovė, teikianti malonumą,
ugdanti dvasią, kūrybines galias bei
žadinanti tyriausius jausmus:
Vat taip linksmina dūšią, užu širdies tveria/
Kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai
:/ Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar
rojuj?!
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miškas ir lietuvis
2. Lietuviai nuo senų pagonybės laikų
garbinę mišką, jį tausoję. Matomi
vidiniai ryšiai su ir mišku.
Ir nei vieno liemenio lietuviai nekirtę,/.../
Nes ir miškas lietuvį, kaip tiktai galėjęs,/
Taip visados raminęs, visados mylėjęs.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miškas ir lietuvis
3. Miškas žmogų stichinių nelaimių, kovų,
politinių represijų laikotarpiais
gelbėjęs, ne tik buitines reikmes
tenkindavęs.
Sunkioj dienoj duodavęs slaptus nuo baisybių,/
Liūdnoj dienoj paveikslą visokių ramybių, /
Linksmoj dienoj daugumą visokių gražybių, /
Kožnam mete dėl kožno - visokių gerybių.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miškas ir lietuvis
4. Galiausiai lietuvius užvaldo godumas.
Iš miško galima užsidirbti pinigų,
dingsta miško šventumas:
Proanūkiai vežimais miestelin vežioję;/ Po keturias
dešimtis vežimų pardavę,/ Džiaugdavęsi, ant dienos
po muštinį gavę. /../Ė tai vis dėl arielkos daugiausia
išleidę: Visi buvę kaip žydų šeimyna pasleidę.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miškas ir lietuvis
5. Pagaliau šilelį visiškai išnaikino
„kučmeisteriai", caro biurokratinės
administracijos atstovai, o lietuviai
jo negynė.
Atvažiavo kučmeistras, šilą apžiūrėjo,/
Ravus ant kelių kasė, liesvinčius padėjo,/
Ir paganią ažgynė, ir grybaut ažgynė;/
Slapta pardavinėjo ir par naktis skynė.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Miško naikinimo pasekmės
• Egoistiškas, savanaudiškas žmonių elgesys
visiškai sunaikino mišką:
Ir liko šitie kalnai pliki ir kelmuoti/
Aplaistyti ašarom, giesme apdainuoti.
• Miško naikinimo vaizdais daromos aliuzijos į
tautos gyvenimą, reiškiamas protestas prieš
socialinę ir tautinę priespaudą. Miško likimas
yra paralelė ir visos tautos dramatiškam
likimui:
Ant dūšios labai sunku ir neramu tapo./ Mat toj
pati galybė, ką miškus sugraužė,/ Širdį, dūšią
apgriuvo... ir giesmę nulaužė.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
A.Baranausko “Anykščių šilelis” ir
S.Daukanto “Būdas”
• Kūrinius jungia aprašyta Lietuvos krašto
gamta, jos grožis ir didybė, skatinusi vienytis
visą lietuvių tautą, užguitą carinės Rusijos.
• “Būde” pateikiama turtinga Lietuvos gamta: “neišžengiami pušynai,
eglynai, beržynai”, “lazdynai, alksnynai, blendynai”, “ežerai
tyvuliavo”, “upėmis ir tiktai upelėmis išvagota’.
• Galima įžvelgti ir tai, jog “Būde” girių vaizdai yra kiek hiperbolizuoti:
“Neišžengiami pušynai, ąžuolynai nuo amžių amžiais suaugę
niūksojo ir visi vienų viena giria buvo, „amžiną naktį darė, ir kame
ne kame tiktai tose tamsybėse saulė spindulėlis spygsojo.“
•
“Žmogus tenai žingsnio žengti negalėjo, bet ropoti turėjo per
gulinčias drūktas drūktesnes sankritas”.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
• Kaip ir Baranauskas, S.Daukantas
savo istoriniuose veikaluose
pabrėžia, kad miškas lėmęs lietuvio
gyvenimą, būdą, charakterį.
• Miškas skatinęs lietuvių vienybę, nes
užguiti lietuviai tik ir tegalėjo
didžiuotis didingais miškais, ne kartą
gynusiais ir apsaugojusiais juos nuo
priešų.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Tautosaka poemoje
1. Stebuklinė pasaka “Eglė- žalčių
karalienė”: ”Čia ąžuolai ir uosiai prie
eglių sustojo,/ Lyg tartum čia žaltienė
patį apraudojo...”
2. Pasaka apie sedulėlę:
“Savo seserį skundžia liekna sedulėlė”.
3. Daina apie baravyką- “grybų
pulkaunyką”.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
4. Padavimas apie
Puntuko akmenį:
“nešęs velnias
akmenį, didumo kaip
gryčios, ir sudaužyt
norėjęs Anykščių
bažnyčios...”.
5. Onommatopėjos:Čia
paupėj “ri-u, ir-u, r-iu’
tilvikas sušuko”.
6. Liaudies medicina:
”saldų medų daręs,
ligas visas lietuvių su
prakaitu varęs”.
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė
Raiškos tobulumas
1. Asociacijos su buitimi ir aplinka.
“Voveruškų leikelės”, grybų pulkai-sodybos...
2. Dinamiški miško vaizdai. “Uogienojai uogas
išsirpusias kelia”, “grybai marguoja, kyši auga , dygsta”.
3. Žodžio taupumas ir talpumas. “Šakom kekes
riešučių lazdynai iškėlę atokaitoj brendina”, - vos 7 žodžiai.
4. Tapybiškumas (spalvos- “rausvos, melsvos, pilkos
umėdės”, žali ėgliai), faktūra (“musmirės raupuotos”), forma
(baravykas- “platus, storas, paspūtęs”)
Paruošė mokytoja
R.Kolesnikovienė