Transcript pps
Septyni pasaulio
stebuklai
• Stebuklų geografija gan siaura.
• Į visus miestus išskyrus Babiloną,
kuriuose buvo stebuklai, galima buvo
patekti plaukiant Viduržemio jūra.
• Senovės graikų keliautojas to meto
transportu visą septynetą galėjo
apžiūrėti per keletą mėnesių.
Egipto piramidės,
Kabantys Babilono sodai,
Efeso Artemidės šventykla,
Olimpijos Dzeuso statula,
Halikarnaso mauzoliejus,
Rodo kolosas,
Aleksandrijos švyturys.
Egipto piramidės
• Egipto faraonų kapavietės- seniausias ir
vienintelis išlikęs pasaulio stebuklas.
• Iki 1889 m. tai buvo aukščiausi statiniai Žemėje
(vėliau jas pralenkė Eifelio bokštas).
• Piramidės - milžiniški akmeniniai laidojimo
statiniai. J
• Jose būdavo: koridoriais sujungti faraono ir
valdovės kapai, netikras kapas plėšikams
apgauti ir kelios vėdinimo angos.
Žodis piramidė buvo kilęs iš graikų kalbos
“piramis” o šis iš “pir” (“ugnis”).
Egiptiečiai šiuos statinius žymėjo trikampiu,
stačiakampiu, lotoso butonu, pelėda ir akimi.
Kad piramidė skirta laidojimui bandė įtikinti
Herodotas.
Naujausiais laikais paplito teorija, kad
piramidės yra stiprūs energijos generatoriai.
Nobelio premijos laureatas Luisas Alvaresas
1965m. paskelbė, jog Khafre (Chefreno)
piramidę supa galingas magnetinis laukas.
Teisūs ir tie, kurie piramidės ženklus
“M” + “R” (Pelėda + akis), “mer”
vietas šifruoja “vieta iš kur kylama”.
Vieni remiantis tuo cituoja seną
papirusą: “Dangus ištiesė savo
spindulius, kad tu (faraonas) jais
galėtumei pasikelti į dangų, kur RA
akis”, kitas vertimas “Dangus ištiesė
Ra akies spindulį, kad tu (faraonas)
juo galėtumei pasikelti”.
piramides ir ypač Sfinksą niokojo
arabai, bet visko sugriauti nepajėgė.
Galiausiai vienas XIII a. arabų
rašytojas pasakė: "Viskas žemėje bijo
laiko, o laikas bijo piramidžių".
Kalkakmenio blokai būdavo
atskeliami naudojant tik kūjus ir
pleištus skaldyklose abipus Nilo.
Tempiami lynais ir plukdomi
valtimis, galiausiai užkeliami ant
piramidės nuožulnia plokštuma.
Sukrauta piramidė nuo viršaus
žemyn būdavo išklojama poliruoto
granito plokštėmis.
Seniausia piramidė Egipte - Džosero
arba kitaip dar Sacharos. Pastatyta
Sacharoje antrajam trečiosios
dinastijos karaliui Džoseriui. Ją
suprojektavo karaliaus architektas
Imothepas, taip įtakodamas tolesnę
Egipto architektūrą ir pradėdamas
piramidžių erą. Iki tol karaliai buvo
laidojami mastabose.
Sacharos piramidė
Raudonoji piramidė
Pirmoji tikroji Raudonoji piramidė.
Forma tapo tokia populiari, kad per
ateinančius 1000m. buvo pristatyti
daugiau nei 1000 tokių piramidžių, tačiau
jos smarkiai nukentėjo nuo vėjo ir vagių
bet iki šiol dykumoje galima pamatyti jų
liekanas.
Matyt architektas bus kažką ne
taip apskaičiavęs! 146x146m.
ploto ir 18m. aukščio, išliko tik
pavadinimas - Medumo
piramidė.
Lenktoji piramidė
Gizos vietovėje yra trys didelės piramidės,
pastatytos IV-osios dinastijos (2723 - 2563
m.pr.m.e.) faraonų – Cheopso, Chefreno ir
Mikerino.
Prie jų yra ir mistinė statula - Sfinksas, būtybė su
liūto kūnu ir žmogaus galva. Manoma. kad ta
galva Chefreno portretas.
Aukščiausia piramidė - Cheopso. Jos aukštis
buvo ~147 m, bet vėliau nugriuvo piramidės
viršūnė, padarydama 10 kv. m aikštelę. Dabar
jos aukštis - 137m, kraštinės ilgis - 233 m.
Chefreno piramidė yra kiek piečiau nuo tėvo
piramidės ir nors gerokai žemesnė, pastatyta ant
kalniuko ji vizualiai sudaro vaizdą, lyg plokštikalnėje
būtų aukščiausia.
Į pietus nuo Chefreno, įsikūrė Cheopso anūkas
Mikerinas. Kiekviena piramidė sujungta su
atminimo šventykla. Prie Chefreno piramidės
atminimo šventyklos stovi Sfinksas, manoma, kad
ir po juo yra šventykla .
Pirmoji, didžiausia piramidė, Khufu arba Cheopsas,
šalia Cheopso piramidės yra trys mažosios
piramidės, sakoma, kad čia palaidotos jo žmonos.
• Piramidė pastatyta iš 2 300 000 kalkakmenio blokų,
sveriančių daugiau kaip 2 t kiekvienas.
• Jos tūris 2 521 000 kub. m, o papėdės plotas 54
300 kv. m.
• Piramidės briaunos atsuktos tiksliai į keturias
pasaulio šalis. Herodotas- graikų istoriko, istorijos
tėvo, keliavusio po Egiptą, Mesopotamiją ir skitų
kraštą, manymu
• Cheopso piramidė buvo statoma 20 metų. Vienu
metu ją statė 100 000 vergų; kas tris mėnesius
kiekviena pamaina buvo pakeičiama nauja.
• Sunku pasakyti, kelių šimtų tūkstančių žmonių
gyvybes "surijo" šie "monstrai".
Šiuo metu Egipte žinoma apie 180
piramidžių. Daugelis jų apleistos ir
apgriuvusios. Vienos piramidės buvo
statomos kaip kapas faraonui, kitos
karalienėms. Piramidės taip pat galėjo
atlikti laiptų į dangų funkciją - jos lyg
skirtos mirusiems karaliams užkopti į
dangų. Dar viena versija - piramidės
buvo kalno, ant kurio gimė saulė
dievas/kūrėjas, simbolis.
KABANTIEJI BABILONO (SEMIRAMIDĖS) SODAI.
pastatė Babilonijos karalius
Nabuchodonosoras savo žmonai, Medijos
princesei.
Medijos princesė augmenijos neturinčiame
Babilone ilgėjosi tyro oro ir medžių ošimo.
Babilono statytojų įrengti sodai buvo
keturaukščiai.
Aukštų skliautus rėmė 25 metrų ilgio kolonos.
Aukštų platformos, sudėtos iš plokščių akmens
luitų, buvo išklotos meldų sluoksniu, užlietu
asfaltu ir uždengtu švino lakštais, kad vanduo
neprasiskverbtų į žemesnįjį aukštą.
Ant tokio pagrindo buvo užpiltas žemių sluoksnis
tokio storio, kad ten galėjo augti dideli medžiai.
Terasomis kylančius aukštus jungė platūs nuolaidūs
laiptai, iškloti spalvotomis plytelėmis.
Vandenį tiems sodams laistyti iš Eufrato ištisą
dieną sėmė šimtai vergų, sukdami didžiulį
vandens keliamąjį ratą, kuris kėlė vandenį odiniais
kibirais.
Sodai buvo atsukti į šiaurės vakarus, iš kur pūtė
vėsus vėjas.
Beje, keisto istorinio atsitiktinumo dėka, Medijos
princesės vardas buvo sumaišytas su kitos,
Asirijos valdovės, vardu, ir dabar Babilono sodai
žinomi ir kaip Semiramidės sodai.
EFESO ARTEMIDĖS ŠVENTYKLA
Dėl Artemidės (Artemidė - sen. graikų
miškų deivė, gyvulių ir medžioklės
globėja) šventyklos nuo seno kyla tam
tikra painiava, mat Efeso mieste buvo ne
viena, o keletas Artemidės šventyklų, iš
kurių paskutinios dvi vertos stebuklo
titulo. Anksčiau pastatyti statiniai pasenę
suirdavo arba sugriūdavo nuo dažnokų
žemės drebėjimų, todėl VI a.pr.m.e.
viduryje buvo nutarta pastatyti globėjai
deivei didingą buveinę negailint nei lėšų,
nei laiko.
Ilgis - 109 m .
Plotis - 50 m.
Kolonos - 20 m.
Pamatai akmens anglis
ir vilna.
• Šventyklą statė žymus architektas
Chersitronas.
• Aukštos ir grakščios kolonos buvo sustatytos
dviem eilėmis.
• Jos buvo išdėstytos daug tankiau nei
dorėninio orderio (orderis - kompozicijos
tipas) ir beveik slėpė šventovės rūmą.
• Ši šventykla - jonėninis dipteris (dipteris šventykla, apjuosta dviem kolonų eilėmis), o
tokios šventyklos tais laikais buvo retenybė.
• Chersitronas nutarė statyti šventyklą pelkėje prie Kaistro upės.
• Minkšta pelkėta dirva tapo geru amortizatorium per žemės
drebėjimus.
• Dėl specifinio grunto pamatai buvo padaryti iš medžio anglies
bei avies vilnos mišinio.
• Marmuras kolonoms buvo gabenamas iš šiauriau esamų
marmuro skaldyklų.
• Kolonoms vietoje būdavo suteikiama cilindro forma.
• Kad būtų lengviau gabenti, į kolonos liemens galus buvo įkalti
metaliniai strypai, ant jų užmautos medinės stebulės, prie kurių
pritaisytos ienos, o tarp jų kinkomi jaučiai.
• Kolonos tapo ratais ir buvo lengvai traukiamos kelių dešimčių
jaučių.
• Artemidės šventykla patraukė visų Mažosios Azijos valdovų
dėmesį.
• Įrašai ant kolonų tvirtina, kad daug lėšų šventyklos statybai
paaukojo Lydijos karalius Krezas.
Ketvirtasis pasaulio stebuklas - Fidijo darbo
Dzeuso (Dzeusas - sen. graikų vyriausiasis
dievas, dievų ir žmonių tėvas ir valdovas) statula
Olimpijoje, mieste, pagarsėjusiame Olimpinėmis
žaidynėmis.
Fidijas (495 - 430 m.pr.m.e.)Atėnų skulptorius.
Reikšmingiausi darbai - Olimpijos Dzeuso ir
Atėnų Atėnės skulptūros.
Skulptūra buvo padaryta chrisoelefantiniu būdu:
medinis karkasas padengtas dramblio kaulo
(galva, rankos, kojos) bei aukso (drabužiai)
plokštėmis.
OLIMPIJOS
DZEUSO
STATULA
Aukštis- 20 m
Ilgis - 64 m
Plotis - 28 m
Medžiaga –
medis.
Dievų karalius sėdėjo soste.
Viršutinė jo kūno dalis buvo nuoga, apatinė
apsiausta brangiu apsiaustu.
Vienoje rankoje Dzeusas laikė deivės Nikės
statulą, kitoje - lazdą, papuoštą erelio
atvaizdu.Galvą puošė alyvmedžio šakų
vainikas.
Buvo gana sudėtinga milžinišką skulptūrą
padengti dramblio kaulo plokštelėmis taip,
kad liktų nepastebimos siūlės.
Tam, kad drėgmė nedeformuotų detalių, jos
buvo tepamos aliejumi. Iš aukso ir dramblio
kaulo buvo padarytas ir Dzeuso sostas.
HALIKARNASO MAUZOLIEJUS
Halikarnasas, vienas turtingiausių antikinių Mažosios
Azijos miestų visame senovės pasaulyje, pagarsėjo
karaliaus Mauzolo, mirusio apie 353 m.pr.m.e.,
kapaviete. Visi mačiusieji šį pastatą laikė jį vienu iš
septynių pasaulio stebuklų.
Pagal antikines tradicijas Mauzolas pradėjo statytis
kapavietę dar būdamas gyvas. Šiam kapui statyti
Mauzolas sukvietė geriausius to meto architektus
Pitėją ir Satyrą ir skulptorius Leocharą, Skopą,
Briaksidą ir Timotėją. Meistrų sumanytas pastatas
buvo 77 m ilgio 66 m pločio ir 46 m aukščio, padalytas
į tris aukštus.
Pirmas pastato aukštas,
Mauzolo ir jo žmonos
Artemisijos kapavietė, buvo
išklotas balto marmuro
plokštėmis, jį juosė platus
frizas (frizas - horizontali
dekoratyvinė juosta ties
pastato perdengimu) iš
marmurinių reljefų, kuriuose
vaizduojama amazonomachija
- legendimė graikų ir moterųkarių (amazonių), kova.
Antrasis aukštas kolonų apsuptos
patalpos, skirtos
aukojimui. Tarp
kolonų stovėjo
marmurinės liūtų
skulptūros. Kolonos
rėmėsi į puošnų
karnizą (karnizas horizontali profiliuota
juostos pavidalo
dekoratyvinė sienos
atbraila).
Trečiasis aukštas - stogas - pakopinė piramidė. Piramidės
viršuje buvo marmurinė skulptūrinė grupė - keturkinkis
vežimas su milžiniškais Mauzolo ir Artemisijos atvaizdais.
Pitėjas ir Satyras panaudojo visus tris orderius
(architektūrinius stilius). Apatinės patalpos kolonos buvo
dorėninės, viršutinės - korintinės, išorinės - jonėninės. Vidinių
kolonų buvo 15, išorinių - 36 ( po 9 galuose ir po 11 šonuose).
Vieta pastatui statyti buvo parinkta pačiame miesto centre.
Vienoje gatvės, kurioje stovėjo pastatas, pusėje, buvo jūra,
kitoje - Arėjo, Afroditės ir Hermio šventovės, karaliaus rūmai.
Aišku, dėl pastato įmantrumo ir sudėtingumo, jis buvo
statomas gana ilgai ir baigtas statyti tik Mauzolo anūkų
laikais. Šis pastatas pagarsėjo antikos Graikijoje dar
nebaigtas statyti; jo nesugriovė nei žemės drebėjimai, nei
Aleksandro Makedoniečio kariai. Bet išstovėjęs apie 1800 m.,
iki XV a., jis buvo sugriautas kryžiuočių riterių.
Rodo salos kolosas
milžiniška sen. graikų saulės dievo Helijo
skulptūra.
Skulptūros istorija prasideda 304 m.pr.m.e., kai
Demetrijus (Demetrijus Poliorketas (337 - 283
m.pr.m.e.), Antigono I sūnus, Makedonijos
karalius 306 - 285 m.pr.m.e.) nutraukė Rodo
apsiaustį ir atsitraukdamas ten paliko
milžinišką helepolę - bokštą ant ratų.
Rodiečiai nutarė parduoti geležį, o už gautus
pinigus pastatyti statulą miesto globėjui, saulės
dievui Helijui.
Tai 40 m. aukščio
bronzinė saulės dievo
Helijo statula, kuri buvo
pastatyta Rodo uoste,
Egėjo jūroje, ties
dabartine Turkija 290
m.pr.Kr.
Kolosas buvo
pripažintas kaip vienas
iš septynių pasaulio
stebuklų.
Sugriuvo po 50 m.,
žemės drebėjimo metu,
vėliau atstatyta nebuvo.
•
•
•
•
•
Pirmasis, 60 m aukščio aukštas buvo
išmūrytas iš akmens plokščių.
Antrasis,40 m aukščio aukštas buvo
aštuoniakampis, išklotas baltu
marmuru.
Trečiasis aukštas buvo apvalus
bokštas, jame visą laiką degė laužas,
kurį atspindėjo sudėtinga veidrodžių
sistema.
Švyturyje buvo vėjarodžių,
astronomijos aparatų. Nuo jo viršūnės
galima buvo stebėti priešų laivus dar
jiems neprisiartinus.
Švyturys užgeso ir apgriuvo dar
Romos imperijos laikais, apatinis
aukštas išstovėjo iki XIV a., kai
galiausiai sugriuvo žemės drebėjimo
metu. Griuvėsiuose turkai pastatė iki
šiol stovinčią tvirtovę.
ALEKSANDRIJOS ŠVYTURYS
120 m aukščio trijų
aukštų bokštas.
Statyba truko tik
penkerius metus, nes to
meto Aleksandrijoje
mokslas ir technika buvo
labai išsivystę.
• Įdomu, kad visi šie septyni kūriniai pasižymi
gigantišku dydžiu.
• Be to, keturi iš jų - piramidės, deivės Artemidės
šventykla, dievų Dzeuso ir Helijo (Kolosas)
skulptūros yra susiję su religija ir mitais, kurie
buvo neatskiriama antikos gyvenimo ir kultūros
dalis.
• Deja, iš septynių pasaulio stebuklų šiandien tėra
išlikusios piramidės. Kiti stebuklai tėra minimi
senovės autorių raštuose.
• Taip pat nėra tiksliai žinomi visų septynių
stebuklų autoriai.
• Iš žinomų įžymiausias Fidijas, sukūręs Dzeuso
statulą.
https://lt.wikipedia.org/wiki/Septyni_pasaulio_stebuklai
https://www.youtube.com/watch?v=fg8gc-3Gulc
http://www.archyvai.info/archeologija-civilizacijos/septynistebuklai/