Transcript Sutarčių aiškinimas

SUTARČIŲ
AIŠKINIMAS
Aiškinant sutartis atkreiptinas
dėmesys:




Kam teikti pirmenybę – šalių ketinimams
ar gramatiniam teksto aiškinimui;
Koks yra teismo vaidmuo aiškinant
sutartis;
Kokiais principais vadovaujantis šalintini
atskirų sutarties dalių prieštaravimai;
Kuo remiantis užpildytinos sutarties
spragos.
SUTARČIŲ AIŠKINIMO TEORIJOS


Valios (subjektyvi) – subjektyvusis
aiškinimas
Valios išraiškos (objektyvi) – objektyvusis
aiškinimas
Tarptautinės kodifikacijos
2.1.UNIDROIT komercinių sutarčių principai
(angl.
Principles of International Commercial Contracts)
2.2. Europos sutarčių teisės principai –PECL
(angl. Principles of European Contract Law)
UNIDROIT komercinių sutarčių
principai
4.1 str - Šalių ketinimai
 (1) – Sutartį reikia aiškinti pagal bendrą
šalių valią (ketinimus);
 (2) – Jeigu valia negali būti nustatyta,
sutartį reikia aiškinti pagal tą reikšmę,
kurią protingi asmenys, veikdami kaip
sutarties šalys, suteiktų sutarčiai
analogiškomis aplinkybėmis
UNIDROIT komercinių sutarčių
principai
4.2 str. – Pareiškimų ir kitokių veiksmų
aiškinimas – atsižvelgiant į tikruosius šalių
ketinimus, jeigu kita šalis juos žinojo ar
turėjo žinoti arba kaip juos esant tokiai
situacijai tokioje padėtyje esantis
protingas asmuo;
UNIDROIT komercinių sutarčių
principai
4.3 str. – Susijusios aplinkybės.
 Taikant 4.1 ir 4.2 straipsnius, turi būti
atsižvelgiama į visas aplinkybes, įskaitant
(a) preliminarias šalių derybas;
(b) tarp šalių susiklosčiusią praktiką;
(c) šalių elgesį sudarius sutartį;
(d) sutarties prigimtį ir tikslą;
(e) konkrečioje verslo srityje visuotinai priimtą
atitinkamų sąlygų ir teiginių reikšmę;
(f) papročius
PECL
5.101(1) str. – sutartis turi būti aiškinama pagal bendrą
šalių valią, net jei ji skiriasi nuo pažodinės žodžių
reikšmės;
5.101(2) str. – jei nustatoma, kad viena šalis suteikė
sutarčiai tam tikrą reikšmę, o kita šalis sutarties
sudarymo metu tos reikšmės negalėjo nežinoti, sutartis
turi būti aiškinama pagal pirmosios šalies sutarčiai
suteiktą reikšmę ;
5.101(3) str. – jei valia negali būti nustatyta vadovaujantis
(1) ir (2) dalimis, sutartis turi būti aiškinama,
atsižvelgiant į tai, kokią reikšmę jai suteiktų analogiški
protingi asmenys, veikdami tokiomis pat aplinkybėmis.
PECL
5.102 str. – Susiję aplinkybės (be UNIDROIT 4.3.
str. nurodytų aplinkybių, PECL dar nurodoma:
sutarties sudarymo aplinkybės; reikšmę, kurią
šalys yra suteikusios tokioms pat sutarties
sąlygoms; šalių tarpusavio santykių praktiką;
sąžiningumo ir doros dalykinėje praktikoje
principus.
5.103 str.- Contra Proferentem taisyklė – neaiškių
sutarties sąlygų aiškinimas jas pasiūliusios šalies
nenaudai;
5.104 str. – Individualiai aptartų sutarties sąlygų
pirmenybė
Sutarčių aiškinimo taisyklės (CK
6.193 str.)
-
-
sąžiningas aiškinimas;
nagrinėjami tikrieji šalių ketinimai;
jeigu tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, sutartis aiškinama
“protingo asmens” akimis;
atsižvelgiama į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir
tikslą bei jos sudarymo aplinkybes;
neaiškiai sąvokai priskiriama priimtiniausia reikšmė, atsižvelgiant į
sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką;
sąlygos dėl kurių abejojama aiškinamos jas pasiūliusios šalies
nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (contra proferentem ) Visais
atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį
prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.
atsižvelgiama į šalių derybas iki sutarties sudarymo, šalių tarpusavio
santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius.
Kalbų neatitikimai – CK 6.194 str.

Jeigu sutartis sudaryta dviem ar daugiau kalbų ir
kiekvienas sutarties tekstas turi tokią pat teisinę
galią, bet skirtingomis kalbomis surašyti tekstai
neatitinka vienas kito, tai pirmenybė suteikiama
pirmiausiai surašytam tekstui.
Sutarties spragų užpildymas
Jeigu šalys neaptarė tam tikrų sutarties sąlygų,
reikalingų sutarčiai vykdyti, tai šias sutarties spragas
vienos iš šalių reikalavimu gali pašalinti teismas,
nustatydamas atitinkamas sąlygas, atsižvelgdamas į:
dispozityviąsias teisės normas,
šalių ketinimus,
sutarties tikslą ir esmę,
sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus
(CK 6.195 str.)
Lietuvos teismų praktika

LAT 1998 m. balandžio 15 d. nutartis c.b. Valstybinio socialinio
draudimo valdyba v UAB “Rina” Nr. 34-3-21/1998
“....sutartis, kaip šalių valią išreiškiantis susitarimas turi būti aiškinama
atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, tikrąją valią, o ne tik į
rašytinės sutarties gramatinį tekstą”.

2000 m. vasario 2 d. nutartis c.b. Ž. Stankevičius v H.Chadakevičius
Nr. 3K-7-23/2000
“Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o
tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų”
2000m. Balandžio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-406/2000 AB
“Turto bankas” v UAB “Vaidluvė”

“esant ginčui dėl sutarties turinio bei sąlygų, sutartis turi
būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių
ketinimus...sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą,
jos sudarymo aplinkybes ..., į šalių derybas dėl sutarties
sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, kitas
reikšmingas aplinkybes”.
LAT 2003 gruodžio 3 d. nutartis
Nr. 3K-3-1005

Nei 1964 m. priimtas ir vėlesniais įstatymais ne kartą papildytas bei pakeistas CK, nei
kiti iki naujojo CK įsigaliojimo, t.y. iki 2001 m. liepos 1 d. (2000 m. liepos 18 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo
įstatymo 2 straipsnis), sutartinius civilinius teisinius santykius reglamentavę įstatymai
nenustatė aiškių civilinių teisinių sutarčių aiškinimo taisyklių ir principų. 2000 m. CK
sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos šio kodekso 6.193-6.195 straipsniuose. Pagal
2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir
įgyvendinimo įstatymo 45 straipsnį 2000 m. CK 6.193-6.195 straipsniuose nustatytos
sutarčių aiškinimo taisyklės turi būti taikomos ir iki 2000 m. CK įsigaliojimo
sudarytoms sutartims, kurios galioja šiam kodeksui įsigaliojus. Kadangi 1996 m.
sausio 7 d. sutartis galiojo iki 1997 m. gruodžio 31 d. (sutarties 6 punktas), todėl
aiškinti šios sutarties turinį tiesiogiai vadovaujantis 2000 m. CK įtvirtintomis sutarčių
aiškinimo taisyklėmis negalima. Dėl šios priežasties šią bylą nagrinėję teismai turėjo
atsižvelgti į Aukščiausiojo Teismo, kurio paskirtis – užtikrinti vienodą teismų praktiką
aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2
dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 straipsnio 3 dalis, 33 straipsnio 2 dalis,
1964 m. CPK 12 straipsnis, 2002 m. CPK 4 straipsnis), kasacine tvarka priimtose
nutartyse suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, kurios savo prasme ir turiniu
atitinka 2000 m. CK įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.
LAT 2005m.lapkričio 30 d. nutartis
c.b. Nr. 3K-3-619

Tariamasis sandoris negalioja todėl, kad jame nėra esminio sandorio
elemento – sutarties šalių valios siekiant tam tikrų teisinių padarinių,
nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka
tikrųjų sutarties šalių ketinimų (šiuo atveju dovanotojas nenorėjo
perduoti savo buto neatlygintinai dovanos gavėjui, o pastarasis
neketino jo gauti neatlygintinai nuosavybėn). Toks sandoris yra
fiktyvus (niekinis) dėl šalių valios ydingumo jį sudarant. Bylą
nagrinėję teismai, įvertinę šalių pateiktus įrodymus, šalių
paaiškinimus, nustatė, kad sutarties šalių valia buvo nukreipta ne į
nuosavybės teisių į butą perleidimą, o kitam tikslui; ginčijamu
dovanojimo sandoriu nebuvo siekiama sukurti kokių nors teisinių
padarinių, jis buvo sudarytas dukters su motina, neketinant sukurti
teisinių pasekmių, todėl atsakovė ir toliau laikė save šio buto
savininke ir juo rūpinosi kaip savo turtu, o ieškovė jai jokių
pretenzijų dėl to neturėjo
2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-3-600

Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės
sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė
teikiama nestandartinėms, t. y. individualiai šalių
aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje
nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties
sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies
nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais
sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo
būdu sudariusios šalies naudai. Ši contra proferentem, t.
y. neaiškių sutarties sąlygų aiškinimo jas siūliusios šalies
nenaudai, taisyklė įtvirtinta ir tarptautiniuose privatinės
teisės aktuose. Europos Sutarčių teisės principų 5.103
straipsnyje nurodyta, kad jeigu yra abejonių dėl sutarties
sąlygos, kuri nebuvo individualiai aptarta, ji yra
aiškinama tokią sąlygą pasiūliusios šalies nenaudai.
2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-3-600

Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo
būdu, t. y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros
draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 straipsnyje, reglamentuojančiame draudimo
sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis
sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai
draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185–6.187 straipsniai. Taigi, vertinant
konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos
draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas
(polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185, 6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193
straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti
dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, sudarant
sutartį prisijungimo būdu, o taip pat ją aiškinant, būtina atsižvelgti ir į tai, kad
standartines sutarties sąlygas parengusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti šias
sąlygas kitai sutarties šaliai, tačiau taip pat yra atsakinga už tai, kad jos parengtos
standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Jeigu standartines
sąlygas parengusi šalis to tinkamai nepadaro, kilus sutarties šalių ginčui, ši šalis negali
remtis tokiomis standartinėmis sąlygomis, dėl kurių aiškumo ir atskleidimo kitai
sutarties šaliai kyla abejonių. Pareiga įrodyti, kad standartinės sąlygos yra aiškios ir
neturėjo būti klaidingai suprastos kitos sutarties šalies, taip pat kaip ir tai, kad jos
kitai šaliai buvo tinkamai atskleistos, tenka standartines sąlygas parengusiai šaliai.
2006 m. lapkričio 27 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-3-600

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad sistemiškai aiškinant draudimo
sutartį reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvi galimas
teisines situacijas: pirma, jeigu konkrečioje draudimo sutartyje šalių
nėra sutarta kitaip, pagal bendrąją įstatyme įtvirtintą taisyklę,
draudimo sutartis įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas sumoka
visą ar pirmą draudimo įmoką (premiją) (CK 6.996 straipsnio 1
dalis); antra, kai konkrečioje sutartyje šalių yra susitarta dėl jų
sudaromos sutarties įsigaliojimo tvarkos, draudimo sutartis įsigalioja
nuo šalių nurodyto momento, nes įstatymas suteikia sutarties šalims
teisę susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, nesiejant jo su
draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu (CK 6.996
straipsnio 1 dalis). Dėl to draudimo įmokos nesumokėjimo teisinės
pasekmės priklauso nuo to, siejamas konkrečios draudimo sutarties
įsigaliojimas su draudimo įmokos sumokėjimu ar ne).
LAT 2003 m. balandžio 14 d.
nutartis c.b. Nr. 3K-3-485

Advokatūros įstatymo (1998 m. birželio 25 d. Nr. VIII-811) 44
straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl užmokesčio dydžio už klientui
teikiamas teisinės pagalbos paslaugas klientas ir advokatas susitaria
raštu Lietuvos advokatūros statute nustatyta tvarka. Lietuvos
advokatūros statuto 72 punkte nustatyta, kad advokato honoraro
dydis, jo apskaičiavimo formos ir mokėjimo tvarka, terminai
nurodomi sutartyje dėl teisinės pagalbos teikimo. Iš pateiktos į bylą
sutarties Nr. 99-015 teismai nustatė, kad joje nėra susitarta nei dėl
advokato honoraro dydžio, nei dėl honoraro apskaičiavimo formos.
Pateikti į bylą Advokato D.Mockūno kontoros įkainiai pasirašyti tik
paties advokato, o kliento parašu jie nepatvirtinti. Sutartyje
numatyta atsiskaitymo tvarka. Sutarties 3.1 punktas pagrįstai
nepripažintas kaip apibrėžiantis honoraro dydį, nes jame nurodyta
formuluotė, jog už teisines paslaugas mokama pagal pateiktas
sąskaitas, nesuponuoja honoraro dydžio.
(objektyvaus metodo taikymo taisyklės)
LAT 2003 m. gruodžio 1 d. nutartis
Nr. 3K-3-1150


Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį
po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes”, tą nustato ir CK 6.193 str. Be kita ko,
pastarosios sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos kartu su sutarties teksto (sąlygų) lingvistinės
analizės metodu ir paprastai negali paneigti vienareikšmių ir šalių aiškiai patvirtintų sąlygų
buvimo, jų privalomos galios šalims.
Tai, kad draudikas, būdamas stipresniąja sutarties šalimi ir oferentu sudarant sutartį, vienašališkai
pasiūlo savo sąlygas kontrahentui (draudėjui), jokiu būdu nereiškia, kad draudikas sutarties
vykdymo metu galėtų išaiškinti sutarties sąlygas tokia linkme, jog būtų pakeisti draudiko
išankstiniai, sutartyje numatyti įsipareigojimai. Priešingai, CK 6.193 str. 4 d. numato taisyklę, kad
visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu
sudariusios šalies naudai. Ši taisyklė susijusi su silpnesniosios šalies sutartiniuose santykiuose
gynimo principu, reiškiančiu, kad, šalims esant nelygiavertėmis viena kitai, tokių sutarties šalių
lygiateisiškumu grindžiamas kiekvienos iš šalių interesų gynimas kompensuojamas kitais būdais –
teismo aktyvesniu vaidmeniu procese išaiškinant šalių teises ir pan., nepaisant dominuojančios
šalies buvimo, šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, griežtesnės sutartinės atsakomybės
stipresniajai šaliai taikymu, atsižvelgus į didesnius reikalavimus, keliamus stipresniosios šalies
profesinei veiklai ir kt. Šioje byloje ieškovė yra fizinis asmuo, sudariusi draudimo sutartį
standartinėmis sąlygomis prisijungimo būdu, todėl esantys sutartyje teisiniai neaiškumai bei
galimi prieštaravimai tarp sutarties sąlygų aiškintini ieškovės naudai, jei tik ji sudarydama sutartį
galėjo pagrįstai spręsti dėl tam tikrų palankių ieškovei sutarties sąlygų.
LAT 2008m. Gegužės 23 d. nutartis
Nr.3K-3-291/2008

Sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra
nuomonė. Nustatant tikrąją sutarties šalių valią, taikytinos sutarčių aiškinimo
taisyklės, nurodytos CK 6.193 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijų priimtose nutartyse suformuotos sutarčių aiškinimą
reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklės, pagal kurias,
sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties sąlygų
esmės ir teisinės reikšmės, būtina atskleisti sutarties sąlygų turinį nustatant tikruosius
sutarties šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu
(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Optometrijos centras“,
bylos Nr. 3K-3-290/2007). Tačiau šios bylos kontekste pažymėtina, kad subjektyvusis
sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių
aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys. Taigi, kai
sutarties sąlygų lingvistinė konstrukcija aiški ir nėra pagrindo lingvistiniu požiūriu
įžvelgti galimo keleriopo prievolinių santykių turinio suvokimo, o sutarties šalies ar
abiejų šalių veiksmai neatitinka prievolių vykdymo būdo, dėl kurio buvo sutarta,
konstatuotinas sutartinės prievolės netinkamas vykdymas (CK 6.200 straipsnio 1
dalis), bet ne tai, kad šalių veiksmai, priešingi aiškiai suformuluotai sutarties sąlygai,
rodo buvus tuos veiksmus atitinkančią tikrąją šalių valią susitariant dėl sutarties
sąlygos, dėl kurios vykdymo kilęs ginčas.
LAT 2003 m. gegužės 12 d.
nutartis c.b. Nr. 3K-3-579


Vartojimo sutarties sampratą pateikia CK 1. 39 straipsnio 1 dalis. Pagal šią normą
vartojimo sutarčiai yra būdingi du požymiai. Pirma, prekes ar paslaugas turi įsigyti
fizinis asmuo. Antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas turi įsigyti ne dėl savo ūkinėskomercinės veiklos, o savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimui. Šie du
požymiai reikalauja, kad teisiškai vertinant sutartį, svarbu nustatyti, koks asmuo, t.y.
fizinis ar juridinis asmuo, yra galutinis prekių ar paslaugų vartotojas, taip pat prekių ir
paslaugų įsigijimo tikslą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bylą nagrinėję teismai
ginčijamas sutartis vertino formaliai ir nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, kad
ginčijamas sutartis pasirašė juridiniai asmenys. Tačiau bylą nagrinėję teismai
nevertino, kas faktiškai naudojasi perkama preke ir kas už ją sumoka. Taip pat
teismai nevertino aplinkybės, jog sutartį pasirašė savitas juridinis asmuo –
daugiabučio namo savininkų bendrija. Šios rūšies juridiniai asmenys yra specifiniai
juridiniai asmenys – pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio
1 dalį bendrija yra nekomercinis, specialaus teisnumo juridinis asmuo, per kurį butų
savininkai įgyvendina savo daiktines ir prievolines teises. Akivaizdu, kad pagal
ginčijamas sutartis tiekiamo vandens vartotojais yra ne bendrija, bet butų savininkai,
t.y. fiziniai asmenys, naudojantys vandenį savo namų ūkio reikmėms. Būtent butų
savininkai, o ne bendrija moka už tiekiamą vandenį. Vadinasi, sutarties objekto vandens - vartotojai yra fiziniai asmenys, bet ne bendrija.
Todėl ginčijamos sutartys teisine prasme vertintinos kaip vartojimo sutartys ir joms
turi būti taikomos specialios teisės normos, taikomos vartojimo sutartims.
2005 m. lapkričio 2 d. LAT nutartis
c.b. Nr. 3K-3-535



CK 6.193 straipsnio 2 dalyje reikalaujama, kad sutartis būtų aiškinama sistemiškai, nepaliekant
neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto. Bylą nagrinėję teismai šia sutarčių aiškinimo
taisykle nesivadovavo, nes kai kurios svarbios sutarties sąlygos apskritai neaptartos. Pavyzdžiui,
sutarties 3 punkte numatyta, kad nė vienas ekspeditoriaus darbuotojų, agentų ar kitų atstovų
neturi teisės tiek žodžiu, tiek raštu keisti, modifikuoti, panaikinti sutarties sąlygas ar bet kurią jų
arba atsisakyti nuo jų taikymo. Tokia sutarties sąlyga leidžia daryti išvadą, kad sutarties 16
punkto išlyga, jog sutarties vykdymo išlaidos papildomai neatlyginamos, negalėjo būti pakeista.
Tame pačiame sutarties 3 punkte numatyta, kad šalys privalo reikalauti, kad visi tretieji asmenys,
susiję su krovinio vežimu, laikytųsi sutarties reikalavimų. Ši nuostata reiškia, kad šalys, jeigu jos
buvo sutarusios dėl krovinio pateikimo vežėjui laiko, turėjo atitinkamai reaguoti į siuntėjo
vėlavimą.
Sutarties 12 punkte numatyta, kad ekspeditorius privalo imtis visų priemonių, kad krovinys būtų
pristatytas gavėjui laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys buvo susitarusios dėl 6 dienų
krovinio pristatymo termino, bet krovinys per šį terminą nebuvo pristatytas. Atsakyti į klausimą, ar
ieškovas yra atsakingas už termino pažeidimą, neišsiaiškinus, koks buvo krovinio pateikimo
ekspeditoriui terminas, yra neįmanoma.
Minėta, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu pagal standartines sutarties sąlygas. Pagal
CK 6.193 straipsnio 4 dalį tokios sutarties sąlygos turi būti aiškinamos prisijungusios šalies naudai.
Bylą nagrinėję teismai šios teisės normos taip pat netaikė, nors iš sutarties turinio matyti, kad kai
kurias sutarties sąlygas, pavyzdžiui sutarties 21 punkte numatytą sąlygą dėl 0,2 proc. dydžio
delspinigių, reikia aiškinti atsakovo naudai.
SUTARTIES AIŠKINIMAS VYKDANT
TEISIŲ IR PAREIGŲ PERĖJIMO IR
ASMENŲ PASIKEITIMO PRIEVOLĘ
Kurių šalių – pirminių ar teisių perėmėjų – ketinimai turi būti
nagrinėjami aiškinant sutartį? Kokie galimi sprendimų
būdai?



1.Nagrinėtina tik pirminių sutarties šalių tikroji
valia, o protingo asmens kriterijus nustatomas
pirminių sutarties šalių atžvilgiu?
2.Nagrinėtina tik teisių perėmėjų bendra valia ir
atsižvelgiant į pastarąsias šalis turi būti
nustatomas protingo žmogaus kriterijus?
3.Teismas ad hoc turėtų vertinti aplinkybių
visumą: ir pirminių šalių ir teisių perėmėjų valią
ir ketinimus, visų sutarties šalių elgesį, sutarties
tikslus ir kt.?
2004 m. spalio 28 d. LAT
konsultacija


Klausimas. Sutartyje šalys susitarė dėl tarpusavio ginčų nagrinėjimo
teismingumo. Kai viena šios sutarties šalis (kreditorius) perleidžia savo
reikalavimą (jo dalį), atsiradusį sutarties pagrindu, kitam asmeniui, ar šis
asmuo, t. y. reikalavimo įgijėjas, yra saistomas ankstesnio kreditoriaus ir
skolininko sulygtos sąlygos dėl ginčų nagrinėjimo teismingumo?
Konsultacija. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti
visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja
įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus
asmeniu (CK 6.101 straipsnio 1 dalis). Kadangi reikalavimo įgijėjui pereina ir
prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės
(CK 6.101 straipsnio 2 dalis), tai reikalavimo įgijėjas taip pat yra saistomas
kreditoriaus ir skolininko sutarties sąlygos, nustatančios pagal sutartį
kylančių šalių tarpusavio ginčų nagrinėjimo teismingumą. Taigi šiuo atveju
reikalavimo įgijėjo ieškinys skolininkui turi būti pareiškiamas teisme pagal
sutartinio teismingumo taisyklę, išskyrus atvejį, kai tokiam ieškiniui
taikytinos bylų išimtinio ar rūšinio teismingumo taisyklės (CK 6.110
straipsnis, CPK 32 straipsnis).
LAT 2004 m. kovo 2 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-3-134



abejonės dėl sutarties sąlygų aiškintinos atsakovo naudai (CK 6.193 str. 4 d.), nes 1996 m.
balandžio 11 d. sutartis buvo sudaryta tarp UAB “Geoterma“ ir AB “Lietuvos energija“ filialo
Klaipėdos šilumos tinklai, veikusio pagal AB “Lietuvos energija“ įgaliojimus. Atsakovas nebuvo
savarankiškas ūkio vienetas, tik vėliau reorganizacijos metu atsakovas tapo savarankiška
bendrove, kuri ir perėmė 1996 m. balandžio 11 d. sutarties vykdymą. Tam tikrą atsakomybę dėl
šios sutarties sąlygų įgyvendinimo turėtų prisiimti ir AB “Lietuvos energija“, kaip UAB “Geoterma“
akcininke Sutarties sudarymo metu (jai priklausė 49 procentų akcijų, o valstybei – 51 procentas),
o ne vien AB “Klaipėdos energija“, kuriai po AB “Lietuvos energija“ reorganizavimo buvo paliktos
vykdyti ekonomiškai nenaudingos sutarties sąlygos (t. 3, b.l. 24-35).
Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas, jog
atsakovas, įvedus geoterminę jėgainę eksploatacijon, privalo pirkti šilumos energiją pagal 1996
m. balandžio 11 d. sutartį remiantis VKEKK 2001 m. rugsėjo 11 d protokole nurodyta šilumos
energijos kaina, prieštarauja sutarčių sudarymo laisvės bei sutarčių vykdymo principams (CK
6.154 str. 1 d., 6.156 str., 6.200 str.). Todėl šioje dalyje kasatoriaus skundas tenkintinas,
apeliacinės instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir paliekamas galioti pirmosios instancijos
teismo sprendimas. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su išvada, kad nėra teisinio pagrindo atskirai
teismo sprendimu įtvirtinti reorganizuotos įmonės teisių ir pareigų perėmimą naujai įsteigtai
įmonei, nes reorganizacija įvykdyta remiantis Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis. Šioje
byloje reorganizuotos įmonės teisių ir pareigų perėmimas yra vienas iš juridinių faktų, reikalingu
nustatyti, ar atsakovas turi vykdyti 1996 m. balandžio 11 d. šilumos energijos sutarties sąlygas.
Todėl toks reikalavimas, kaip atskiras, šioje byloje negali būti nagrinėjamas.
Byloje teismas vertino Sutarties tikslą, esmę, šalių elgesį prieš sudarant Sutartį ir po to.
Sutarčių, galinčių turėti įtakos trečiųjų
asmenų teisėms ir pareigoms, aiškinimas

Ar subjektyviuoju metodu gali būti aiškinama bendrovės
steigimo sutartis, kurios sąlygos gali turėti esminės
reikšmės bendrovės kreditoriams, būsimiems
akcininkams?
“Kilus ginčui dėl tokios sutarties aiškinimo išoriniais
įrodymais galima remtis tik tada, kai tokios sutarties
sąlygos buvo viešos ir prieinamos visiems tretiesiems
asmenims.”
(Canaris C.W., Grigoleit H.S. Intertretation of Contacts //
ed. R.Stone. The modern Law of Contract. Six
Edition,London 2004, P. 460