Transcript 12 klasių mokinių profesinis informavimas, konsultavimas ir

8 – 12 KLASIŲ MOKINIŲ
PROFESINIS INFORMAVIMAS,
KONSULTAVIMAS IR ORIENTAVIMAS
KAIŠIADORIŲ RAJONO BENDROJO
UGDYMO MOKYKLOSE
Tyrimo ataskaitą parengė – Sonata Lažauninkienė,
Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų centro metodininkė
2013.01.13
Tyrimo problema. Kaišiadorių rajono bendrojo
lavinimo
mokyklų
mokinių
profesinis
informavimas, konsultavimas ir orientavimas
vykdomas nesistemingai, paviršutiniškai ir tik iš
dalies atitinka mokinių poreikius.
Tyrimo objektas – Kaišiadorių rajono bendrojo
lavinimo
mokyklų
mokinių
profesinis
informavimas, konsultavimas ir orientavimas.
• Tyrimo metodika ir organizavimas.
 Tyrimas atliktas 2012 m. gegužės mėn. – liepos mėn.
 Statistinis imties dydžio nustatymas buvo atliekamas
naudojant Paniotto formulę: n = 1/ (Δ2 + 1/N)
 Tiriamieji - Kaišiadorių rajono bendrojo ugdymo
mokyklų 8-12 klasių mokiniai.
 Anketos pildymui buvo pateikiamos ir jų surinkimas
vykdomas dvejose Kaišiadorių rajono gimnazijose,
dvejose
pagrindinėse
mokyklose
ir
vienoje
progimnazijoje.
• Tyrimo metu į anketos klausimus atsakė 294 mokinių.
Tyrimo tikslas - nustatyti, kokios mokinių
galimybės Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo
mokyklose pasinaudoti profesinio informavimo,
konsultavimo ir orientavimo paslaugomis.
Tyrimo uždaviniai:
• Ištirti mokinių profesijos rinkimosi motyvus ir
veiksnius.
• Išsiaiškinti, kokios informacijos profesinio
informavimo, konsultavimo ir orientavimo
klausimais gavimo galimybės Kaišiadorių rajono
bendrojo lavinimo mokyklose.
• Ištirti mokykloje teikiamų profesinio informavimo,
konsultavimo ir orientavimo paslaugų raišką,
kokybę ir efektyvumą.
Tyrimo rezultatai (1)
Profesijos rinkimosi motyvai (proc.)
Eil.
Nr.
Man svarbiausia renkantis profesiją yra
Svarbu
Mažai
svarbu
Nesvarb
u
Neatsakė
1.
Pažinti save (savo gabumus, interesus, vertybes)
89,12
9,5
1,0
0,3
2.
Žinoti, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos
pasirinktai profesijai
82,3
17,0
0,3
0,3
3.
Sužinoti apie aukštąsias ir profesines mokyklas ir jose
ruošiamus specialistus
71,0
26,5
2,04
0,3
4.
Sužinoti įsidarbinimo galimybes pagal specialybę
85,3
13,6
0,6
0,3
5.
Profesijos populiarumas
38,4
47,9
13,2
0,3
6.
Karjeros galimybės
83,3
14,6
1,7
0,3
7.
Būsimo atlyginimo dydis
78,5
20,4
0,6
0,3
8.
Profesijos prestižas
48,6
45,9
5,1
0,3
9.
Asmens gabumai
84,3
12,2
2,3
1,0
Kita (.....)
0,0
0,0
0,0
0,0
10.
Tyrimo rezultatai (2)
Savęs pažinimo svarba renkantis profesiją pagal amžių (proc.)
Eil.
Nr.
Man svarbiausia renkantis profesiją yra:
1
Pažinti save (savo gabumus, interesus, vertybes)
Klasė
Pirsono chi
kvadrato
kriterijus
8
9
10
11
12
89
88
90
94
93
‫ﻼ‬² = 296,725,
p = 0,000
2
Žinoti, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos 83
pasirinktai profesijai
84
83
83
67
‫ﻼ‬² = 302,255,
p = 0,043
3
Sužinoti apie aukštąsias mokyklas ir profesines 73
mokyklas ir juose ruošiamus specialistus
71
67
75
73
‫ﻼ‬² = 298,737,
p = 0,000
4
Sužinoti įsidarbinimo galimybes pagal specialybę
89
82
90
83
87
‫ﻼ‬² = 302,974,
p = 0,000
5
Profesijos populiarumas
44
39
40
31
27
‫ﻼ‬² = 299,043,
p = 0,000
6
Karjeros galimybės
90
79
92
72
87
‫ﻼ‬² = 305,385,
p = 0,000
7
Būsimo atlyginimo dydis
85
77
83
69
67
‫ﻼ‬² = 312,959,
p = 0,000
8
Profesijos prestižas
49
56
50
28
40
‫ﻼ‬² = 305,470,
p = 0,000
9
Asmens gabumai
85
81
90
89
87
‫ﻼ‬² = 102,790,
p = 0,000
Tyrimo rezultatai (3)
Mokinių profesinis apsisprendimas (proc.)
Tyrimo rezultatai (4)
Mokinių profesinio neapsisprendimo priežastys (proc.)
Tyrimo rezultatai (5)
Profesijos rinkimosi veiksniai pagal amžių (proc.)
Įtakos renkantis būsimą profesiją man turi:
Klasė
8
9
10
11
12
Pirsono
chi
kvadrato kriterijus
Savęs pažinimas
64
77
79
83
100
‫ﻼ‬² = 306,877,
p = 0,000
Profesijų pasaulio žinojimas
51
54
40
53
67
‫ﻼ‬² = 300,342,
p = 0,000
Profesijos populiarumas
45
41
35
36
33
‫ﻼ‬² = 298,258,
p = 0,000
Profesijos prestižas
50
54
42
33
40
‫ﻼ‬² = 303,866,
p = 0,000
Įsidarbinimo ir karjeros galimybės
85
84
88
83
80
‫ﻼ‬² = 296,128,
p = 0,000
Atlyginimo dydis
83
78
79
78
73
‫ﻼ‬² = 297,400,
p = 0,000
Žiniasklaidos teikiama informacija
38
35
23
28
33
‫ﻼ‬² = 300,088,
p = 0,000
Susitikimai su įvairių profesijų atstovais
69
53
60
56
40
‫ﻼ‬² = 310,789,
p = 0,000
Tėvai
45
46
40
47
40
‫ﻼ‬² = 297,735,
p = 0,000
Draugai
16
19
19
22
23
‫ﻼ‬² = 301,593,
p = 0,000
Profesijos patarėjas
50
46
54
36
33
‫ﻼ‬² = 305,201,
p = 0,000
Mokytojų, klasės auklėtojo, psichologo patarimai
31
38
33
22
33
‫ﻼ‬² = 155,551,
p = 0,000
Kita (įrašykite).............
0
0
0
0
0
Tyrimo rezultatai (6)
Papildomo ugdymo užsiėmimų profesinio švietimo klausimais poreikis pagal amžių (proc.)
Tyrimo rezultatai (7)
Informacijos gavimo galimybės renkantis
profesiją
Eil.
Nr.
Informaciją apie pasirinktą profesiją gavau iš:
Mažai
1
Interneto svetainių (AIKOS, Google, Profesijų pasaulis, www.krepsinis.net)
42
33
24
2
Žiniasklaidos priemonių (radijas, televizija, laikraščiai)
30
46
24
3
Įvairios spausdintinės medžiagos (knygos, lankstinukai)
33
46
20
4
Tėvų
45
40
15
5
Draugų
27
48
25
6
Darbo biržos darbuotojų
13
30
57
7
Profesijos patarėjo
30
30
40
8
Dalykų mokytojų
38
43
19
9
Klasės auklėtojo
27
39
34
10
Kita
0
0
0
Daug
Jokios
Tyrimo rezultatai (8)
Informacijos gavimo galimybės renkantis profesiją
pagal mokyklos tipą
Eil.
Nr.
Informaciją apie pasirinktą profesiją gavau iš:
1
Interneto svetainių (AIKOS, Google, Profesijų pasaulis,
www.krepsinis.net)
Progimnazija
32
Gimnazija
46
Pagrindinė
mokykla
Pirsono chi kvadrato
kriterijus
‫ﻼ‬² = 19,465,
41
p=
0,003
2
Žiniasklaidos priemonių (radijas, televizija, laikraščiai)
41
27
‫ﻼ‬² = 22,139,
24
p=
0,001
3
Įvairios spausdintinės medžiagos (knygos, lankstinukai)
29
33
‫ﻼ‬² = 12,306,
37
p=
0,055
4
Klasės auklėtojo
22
25
‫ﻼ‬² = 13,532,
39
p=
0,035
Tyrimo rezultatai (9)
Informacijos apie profesijos pasirinkimo kelius
nepakankamumo vertinimas pagal klasę
Eil. Nr.
1
2
3
4
Renkantis profesiją man trūksta
informacijos apie:
Profesijos pasirinkimo kelius
Tinkamumą pasirinktai profesijai
Tolesnio mokymosi
galimybes
ir
8
9
10
11
12
55
62
50
61
33
64
studijų
Stojimo į profesinio ugdymo
institucijas tvarką bei reikalavimus
Pirsono chi kvadrato
kriterijus
Klasė
58
58
53
52
49
44
33
38
56
53
56
‫ﻼ‬² = 305,176,
40
p=
0,000
‫ﻼ‬² = 303,568,
40
p=
0,000
‫ﻼ‬² = 307,598,
47
p=
0,000
‫ﻼ‬² = 303,740,
p=
0,000
5
Specialybes (specialybių mokymo
programos, kvalifikacijos, darbo
vietos)
53
55
48
64
53
‫ﻼ‬² = 302,374,
p=
0,000
6
7
Profesijos keliamus reikalavimus
Situaciją darbo
poreikius
rinkoje
ir
56
jos
50
49
44
58
48
64
56
40
67
‫ﻼ‬² = 303,004,
p=
0,000
‫ﻼ‬² = 299,419,
p=
Tyrimo rezultatai (10)
Asmenys, kurie konsultuoja mokinius profesijos
pasirinkimo klausimais (proc.)
Tave konsultuoja profesijos pasirinkimo klausimais:
Dažnai
Retai
Niekada
Klasės auklėtojas
24
40
35
Dalyko mokytojas
21
51
27
Socialinis pedagogas
13
14
53
Direktoriaus pavaduotojas ugdymui
12
33
54
Psichologas
10
28
62
Profesijos patarėjas
19
33
48
Tėvai
56
32
11
Giminaičiai
40
42
17
Bendramoksliai
26
49
25
Vyresni draugai
35
42
23
Kita (įrašykite).............
0
0
0
Tyrimo rezultatai (11)
Galimi pagalbininkai renkantis profesiją (proc.)
Eil. Nr.
Mokykloje profesijos pasirinkime galėtų padėti:
Mažai
1
Klasės auklėtojas
48
39
12
2
Dalyko mokytojas
62
29
9
3
Direktoriaus pavaduotoja ugdymui
33
44
23
4
Bibliotekininkės
20
47
33
5
Psichologas
28
42
30
6
Socialinis darbuotojas
32
45
22
7
Profesijos patarėjas
70
20
10
8
Kita
0
0
0
Daug
Jokios
Tyrimo rezultatai (12)
Mokykloje vykstančių profesinio informavimo renginių
vertinimas (proc.)
Puikiai
Vidutiniškai
Prastai
Neturiu nuomonės
Klasės valandėlės profesinio informavimo temomis
22
35
28
15
2
Susitikimai su profesinio informavimo specialistais
31
35
18
16
3
Susitikimai su įvairių profesijų atstovais
34
30
23
13
4
Ekskursijos į miesto, rajono, šalies įmones, organizacijas
30
30
24
16
5
Susitikimai su profesinių ir aukštųjų mokyklų studentais
34
30
23
13
6
Pokalbiai su profesijos patarėju (-ais)
30
28
25
18
7
Kita
0
0
0
0
Eil. Nr.
Mokykloje vykstančius profesinio informavimo renginius vertinu:
1
Tyrimo rezultatai (13)
Mokykloje gaunamos pagalbos vertinimas profesijos pasirinkimo klausimais (proc.)
Tyrimo rezultatai (14)
Mokyklos profesinio informavimo sistemos gerinimo
faktoriai (proc.)
Eil.
Nr.
Kad mokykloje profesinio informavimo sistema veiktų geriau, reikia:
Taip
Ne
Nežinau
Neatsakė
1
Asmeninių pokalbių su klasės auklėtojų
52
25
23
9
2
Asmeninių pokalbių su psichologu
36
40
22
2
3
Asmeninių pokalbių su profesijos patarėju
74
12
13
1
4
Asmeninių pokalbių su direktoriaus pavaduotoja(-u) ugdymui
36
39
25
0
5
Susitikimų su įvairių profesijų atstovais
83
7
10
0
6
Susitikimų su darbo biržos atstovais
57
25
18
0
7
Ekskursijų ir vizitų į įmones
73
14
12
0
8
Papildomo ugdymo pamokų apie pasiruošimą karjerai
66
19
15
0
9
Klasės valandėlių profesinio informavimo klausimais
56
26
18
0
10
Kino filmų apie profesijų pasaulį
54
25
21
0
11
Mokyklos radijo valandėlių apie profesinį informavimą
39
39
22
0
12
Specialios literatūros bibliotekoje
50
29
20
0
13
Parodų, stendų su informacija apie profesijas
62
22
16
0
14
Paskaitų profesijos pasirinkimo tema
71
15
14
0
15
Konkursų, viktorinų, debatų apie profesijų pasaulį
54
23
22
0
16
Profesinio informavimo savaitės, dienų
59
19
22
0
17
Seminarų
56
23
21
0
18
Prieigos prie interneto, kad galėtų pasinaudoti internetinių svetainių teikiama
informacija
62
20
18
0
19
Kita
0
0
0
0
IŠVADOS (1)
• Merginos atsakingiau žvelgia į profesijos pasirinkimą nei vaikinai.
Svarbiausias motyvas renkantis profesiją joms tampa savęs pažinimas,
po to žinios, kokie sugebėjimai, asmenybės savybės būtinos pasirinktai
profesijai bei asmeniniai gebėjimai.
• Savęs pažinimo motyvas renkantis profesiją yra svarbiausias 11 kl.
mokiniams, tačiau ir baigiamojoje 12 klasėje šis motyvas išlieka labai
aktualus. Jis čia rūpi šiek tiek mažiau, kadangi 12 klasėje mokiniai yra
daugiau ar mažiau apsisprendę, kokį profesinį kelią pasirinks, tai
priklauso nuo baigiamųjų egzaminų rezultatų. 10 klasių mokiniams
svarbiausi motyvai renkantis profesiją yra karjeros galimybės, asmens
gebėjimai bei žinios apie įsidarbinimo galimybes pagal specialybė. 9
klasės mokiniams svarbiausias motyvas renkantis profesiją yra savęs
pažinimas, o 8 klasės mokiniams – karjeros galimybės.
IŠVADOS (2)
• Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklose
profesinis informavimas vyksta nesistemingai ir
siaurai. Mokiniams trūksta informacijos apie
profesijas, jos rinkimosi kelius ir pan.
• Kaišiadorių rajono bendrojo lavinimo mokyklų
mokiniams daugiausia įtakos renkantis profesiją
turi objektyvieji (išoriniai) veiksniai (darbo rinka),
tačiau ne mažiau svarbus ir subjektyvusis (vidinis)
veiksnys – savęs pažinimas.
IŠVADOS (3)
• 8-11 klasių mokiniams labiau nei 12 klasių
mokiniams reikalingi papildomi užsiėmimai,
padedantys profesiniam pasirinkimui.
• Mokiniai turi mažai informacijos apie juos
dominančias profesijas. Apie jas daugiausiai
sužino iš interneto svetainių, žiniasklaidos,
įvairios spausdintinės medžiagos ir klasės
auklėtojo.
IŠVADOS (4)
• Ugdant mokinių karjeros kompetencijas daugiau
dėmesio skirti šioms sritims:
-8 klasės mokiniams – savęs pažinimo (pažinti svarbias
asmenybės charakteristikas ir jų sąsajas su karjera);
-9 – 10 klasių mokiniams - savęs pažinimo (pažinti
socialinę aplinką ir socialinius vaidmenis);
-11 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas
(rasti ir
-veiksmingai naudoti karjeros informaciją);
-12 klasių mokiniams - karjeros galimybių pažinimas
(pažinti kintantį darbo pasaulį).
IŠVADOS (5)
• Dažniausiai mokinius konsultuoja profesijos pasirinkimo
klausimais tėvai, giminaičiai ir vyresni draugai. Pasitvirtina
ankstesniuose skyriuose darytos išvados, kad mokiniai
mažai gauna informacijos profesijos pasirinkimo klausimais
mokykloje.
• Ugdymą karjerai bendrojo lavinimo mokyklose turi atlikti
asmenys, esantys arčiausiai mokinių, t.y. karjeros
specialistai, mokytojai, klasių auklėtojai. Tyrimas parodė,
kad karjeros specialistas mokyklose reikalingas. Mokiniai
taip pat pažymėjo, kad konsultuoti gali ir dalyko mokytojas.
Vadinasi, ugdymo karjerai integravimas turėtų būti
intensyvesnis į dalykus, tiesiogiai susijusius su karjeros
kompetencijų ugdymu.
IŠVADOS (6)
• Mokykloje vykstantys profesinio orientavimo
renginiai – susitikimai su karjeros specialistais,
įvairių profesijų atstovais, profesinių ir aukštųjų
mokyklų atstovais, ekskursijos į miesto, rajono,
šalies įmones ir organizacijas, pokalbius su
profesijos patarėjais – mokiniai vertino per daug
neišskirdami vieno nuo kito (34 proc. – 22 proc.).
• Klasės valandėlės profesinio informavimo
temomis nėra gerai organizuotos, neatitinka
mokinių poreikių.
IŠVADOS (7)
• Profesinio informavimo paslaugos mokyklose vertinamos
vidutiniškai.
• Pagalba mokykloje profesijos pasirinko
vertinama pakankamai patenkinamai (5 balai).
klausimais
• Svarbiausias karjeros specialisto darbas - teikti asmenines
mokinių konsultacijas mokiniams profesijos pasirinkimo
klausimais; organizuoti įvairius renginius profesijos
pasirinkimo temomis (ekskursijos į įmones, susitikimai su
profesijų atstovais, darbdaviais); vienyti mokytojus
bendram profesinio informavimo darbui mokykloje.
REKOMENDACIJOS (1)
Mokiniams
• Aktyviai domėtis karjeros projektavimu.
• Naudotis
internetinių
svetainių
teikiama
informacija.
• Aktyviai dalyvauti profesinio informavimo
renginiuose.
• Konsultuotis su specialistais.
• Suvokti ir suprasti, kad patys mokiniai turi
padaryti sprendimus ir būti atsakingais už juos.
REKOMENDACIJOS (2)
Dalykų mokytojams
• Ieškoti galimybių į ugdymo turinį integruoti
ugdymo karjerai temas.
• Kelti mokymosi motyvaciją per ugdymą
karjerai.
REKOMENDACIJOS (3)
Klasių auklėtojams
• Bendradarbiaujant su tėvais, padėti mokiniui pažinti
save, savo gabumus interesus, įvertinti savo galimybes.
• Organizuoti klasės valandėles ugdymo karjerai
temomis.
• Skatinti mokinius susipažinti su profesijų pasauliu
savarankiškai.
• Stebėti mokinius, kaupti informaciją apie auklėtinių
polinkius, pateikti ją specialistams, kurie šią informaciją
panaudos konsultuodami mokinius.
REKOMENDACIJOS (4)
Psichologui
• Padėti mokiniams išsiaiškinti jų polinkius ir
gebėjimus įvairių testų, individualių pokalbių
pagalba.
REKOMENDACIJOS (5)
Socialiniam pedagogui
• Konsultuoti mokinius iš socialinės rizikos šeimų
bei turinčius mokymosi sunkumų profesijos
pasirinkimo klausimais.
REKOMENDACIJOS (6)
Karjeros specialistui
• Teikti asmenines, grupines mokinių konsultacijas mokiniams
profesijos pasirinkimo klausimais.
• Organizuoti įvairius renginius profesijos pasirinkimo temomis
(ekskursijos į įmones, susitikimai su profesijų atstovais, darbdaviais).
• Vienyti mokytojus bendram profesinio informavimo darbui
mokykloje.
• Užtikrinti ugdymo karjerai programos kaip visumos įgyvendinimą
kartu su mokyklos bendruomene (ypač ekonomikos, psichologijos,
etikos, technologijų ir kt. mokytojais).
• Atlikti tyrimus, kurių rezultatai padėtų tobulinti ugdymo karjerai
sistemą mokykloje.
REKOMENDACIJOS (7)
Mokyklų administracijai
• Planuodama ugdymo karjerai programos įgyvendinimą, išsiaiškinti
mokyklos bendruomenės su karjeros paslaugų teikimu susijusius
poreikius ir mokyklos ugdymo plane, profesinio mokymo plane, kituose
veiklos planavimo dokumentuose nusistatyti prioritetines karjeros
kompetencijų ugdymo(si) kryptis, siektinus rezultatus, įgyvendinimo
būdus.
• Visos mokyklos įgyvendinamos su karjeros kompetencijų ugdymu
susijusios iniciatyvos, neformaliojo švietimo programos, prevencinės
programos ir kitos veiklos turi derėti ir neprieštarauti ugdymo karjerai
programos nuostatoms. Mokyklose įgyvendinamos prevencinės
programos turi integraliai prisidėti prie ugdymo karjerai programos
tikslų ir uždavinių įgyvendinimo;
REKOMENDACIJOS (8)
• pradiniame ugdyme ugdymą karjerai rekomenduojama integruoti į
pasaulio pažinimo dalyką, kitų dalykų turinį ir neformalųjį švietimą;
• pagrindiniame ir viduriniame ugdyme ugdymą karjerai
rekomenduojama integruoti į visų dalykų programų turinį, neformalųjį
švietimą, taip pat 5–8, 9–10 ir 11–12 klasėse ugdymui karjerai bent
vienais mokslo metais skirti ugdymo karjerai programos visumą
apimantį, specialų karjeros kursą/dalyką/modulį (toliau – karjeros
kursas), kuris gali būti organizuojamas privalomų ar(ir) pasirenkamų
pamokų, seminarų forma arba(ir) pažintinei, kūrybinei, meninei,
socialinei ir kitoms veikloms skirtų dienų metu;
REKOMENDACIJOS (9)
• ugdymo karjerai integravimas turėtų būti intensyvesnis į dalykus,
tiesiogiai susijusius su karjeros kompetencijų ugdymu, taip pat dalykus, kuriems
skiriama daugiau mokymo laiko. Detalesnį integravimo planą pasirengia mokyklos
bendruomenė, laikydamasi ugdymo karjerai programos;
• karjeros kompetencijoms ugdyti mokykloje rekomenduojama taikyti
įvairius aktyvaus ugdymo metodus (pvz., diskusijas, praktines užduotis, mokomąsias
bendroves, žaidimus, filmų ir knygų pristatymus ir aptarimus ir kt.);
• ugdymui karjerai skirtą karjeros kursą turėtų vesti karjeros
specialistas(ai), turintis geriausias tam reikalingas kompetencijas.
• organizuojant mokinių ugdymą karjerai svarbu šviesti tėvus mokinių
karjeros plėtojimo klausimais, skatinti mokinius padėti bendraamžiams planuoti
karjerą, panaudoti neformaliojo ugdymo būrelius karjeros kompetencijoms ugdyti,
skatinti įvairias verslumo ugdymo formas bei kt.
REKOMENDACIJOS (10)
Kaišiadorių rajono švietimo ir kultūros paslaugų
centrui
• Siūlyti mokytojams, mokiniams seminarus,
paskaitas ugdymo karjerai klausimais.
• Teikti mokykloms konsultacijas ugdymo
karjerai klausimais.
REKOMENDACIJOS (11)
Kaišiadorių rajono savivaldybės Švietimo ir
kultūros skyriui
• Sudaryti sąlygas mokyklose įsteigti karjeros
specialisto etatą.