Transcript Lietuvių kalbos bandomojo egzamino rezultatai ir ekspertų

Lietuvių kalbos
bandomojo egzamino
rezultatai ir ekspertų
išvados
VU doc. dr. Loreta Vilkienė
2006
Kontekstas
 Planuojama diegti vienodo turinio lietuvių
gimtosios ir valstybinės kalbos brandos
egzaminus.
 Vienodas egzamino turinys siejamas ir su
vienodais vertinimo kriterijais.
Kas yra gimtakalbis?
Tikslinės kalbos šalyje ilgai gyvenantis ir
čia išsilavinimą įgijęs žmogus, kuris
priklauso viduriniajam visuomenės
sluoksniui ir ankstyvoje vaikystėje yra
išmokęs L1, kurią nuolat vartoja visose
gimtakalbiams tipiškose situacijose, be
to, jis susitapatina ar yra tapatinamas su
L1 kalbinės bendruomenės nariais.
Negimtakalbis?
 Ilgai Lietuvoje gyvenantis ir čia
išsilavinimą įgijęs žmogus?
 Ankstyvoje vaikystėje yra išmokęs L1?
 L1 nuolat vartoja visose gimtakalbiams
tipiškose situacijose?
 Susitapatina ar yra tapatinamas su L1
kalbinės bendruomenės nariais?
Kai kurių
kalbinių gebėjimų lyginimas (1)
Gimtakalbis
Negimtakalbis
Turi intuityvių gramatikos žinių,
vartoja taisyklingas gramatines
konstrukcijas.
Gramatikos žinių gali įgyti tikslingai
mokydamasis. Tačiau abejotina, ar
pajėgus susiformuoti intuityvią
nuovoką, kas yra gramatiškai
taisyklinga, o kas – ne
Žodynas platesnis ir turtingesnis nei
vidutiniškas, taisyklingai vartoja
idiomas, metaforas.
Gyvendamas bei mokydamasis
tikslinės kalbos aplinkoje ir
kaupdamas individualų žodyną, gali
išlavinti jo vartojimo gebėjimus.
Tačiau L2 žodyno apimtis negali
prilygti L1 žodyno apimčiai
Kai kurių
kalbinių gebėjimų lyginimas (2)
Gimtakalbis
Negimtakalbis
Geba kurti sklandų, spontanišką
diskursą L1 kalba.
Įdėjęs pakankamai daug pastangų,
geba kurti tinkamą diskursą L2 kalba
Geba kūrybiškai rašyti L1.
Tai gali būti konkretaus individo
specialusis gebėjimas, o ne
relevantiškas gimtakalbio ar
negimtakalbio gebėjimas.
Išmano kultūrinį L1 kontekstą.
Gyvenimas tikslinės L2 kalbos
aplinkoje – ta sąlyga, kuri sudaro
prielaidas ir kitakalbiui išmanyti L2
kultūrinį kontekstą, t. y. įgyti
sociokultūrinių žinių ir jas sėkmingai
taikyti įvairiuose kontekstuose.
Užsienio tyrėjų nuomonė
 Iš esmės visi gimtakalbio bruožai gali būti
tikslingai išugdomi ir L2 vartotojui.
 Abejojama gebėjimų lygiu, kokybe. Nėra
įrodymų, jog kitakalbis pasiekia tokių pačių
kalbos mokėjimo aukštumų kaip gimtakalbis.
 Tai nereiškia, kad kitakalbis negeba
veiksmingai, tinkamai komunikuoti L2, tiesiog
jo gebėjimai yra kitokie ir nelygintini su
gimtakalbio.
 Viena grupė negali būti matuojama kitos
grupės kriterijais.
Užsienio tyrėjų nuomonė (2)
Turi:
 išnykti priešprieša gimtakalbis –
negimtakalbis;
 atsirasti sąvokos kompetentingas
kalbos vartotojas, kompetentingų
kalbos vartotojų bendruomenė.
Kas tu esi (gimtakalbis ar ne)? →
Koks tu esi: kompetentingas ar ne?
Bandymas
 2006 m. balandžio mėnesį buvo atliktas
bandymas.
 Tikslas – įvertinti, ar lietuviškų ir tautinių
mažumų mokyklų abiturientai, dirbdami pagal
šiuo metu galiojančias skirtingas Bedrąsias
programas ir turėdami skirtingą pamokų
skaičių, gali konkuruoti kaip lygiaverčiai, t. y.
geba atlikti vienodas lietuvių kalbos užduotis
atskleisdami tokios pačios kokybės gebėjimus.
Padėtis (1)
Laikas


Tautinių mažumų mokyklose
valstybinei kalbai skiriama
mažiau mokomojo laiko nei
gimtajai.
Ugdymo
programa
GK (val.)
VK (val.)
Pradinio
(I–IV kl.)
29
10
Pagrindinio
(V–X kl.)
29
20
Vidurinio
(XI–XII kl.)
10
10
68
40
Tautinių mažumų mokyklose kitų
mokomųjų dalykų dažniausiai
mokoma(si) ne lietuvių kalba.
Iš viso val. per
(Švietimo naujienos, 2005 m. Nr. 13, 4)
savaitę
Padėtis (2)
GK ir VK išsilavinimo standartų
panašumai
Vienodai apibrėžiami keturių kalbinės
veiklos rūšių (kalbėjimo, skaitymo,
klausymo, rašymo) gebėjimai.
Padėtis (3)
GK ir VK išsilavinimo standartų skirtumai
GK
VK
Be keturių kalbinės veiklos sričių, - Apsiriboja tik kalbinės veiklos
apibrėžiami kalbos bei literatūros
sritimis.
pažinimo dalykai, t. y. nurodoma,
kokių kalbotyros bei literatūros
teorijos žinių turi turėti abiturientas,
kaip tas žinias jis turėtų gebėti
taikyti.
-
- Neaptariamas vertimo mokymas. - Išskiriamas vertimo mokymas.
- Akcentuojamas funkcinis
raštingumas.
- Akcentuojamos pagrindinės
rašybos ir skyrybos taisyklės,
kalbos normos, t. y. formalusis
raštingumas.
Bandymas (2)
Bandyta:
 teksto supratimo užduotis.
 teksto kūrimo užduotis.
 vienodi teksto kūrimo užduoties kriterijai.
Teksto supratimo užduoties
bandymas
Tirti 1948 mokinių darbai:
 1311 lietuviškų mokyklų abiturientų,
 637 nelietuviškų mokyklų abiturientų:
- 310 lenkiškų mokyklų mokinių,
- 327 rusiškų mokyklų mokiniai.
Tikrinti gebėjimai
 Žinių taikymas: klausimai ir užduotys reikalavo rasti nurodytą
informaciją, perfrazuoti teksto mintis, padaryti nesudėtingas
išvadas, atpažinti teksto žanrą ir pan.
Tai - reprodukavimo gebėjimais.
 Problemos sprendimas, analizavimas, interpretavimas,
vertinimas: klausimais, kurie reikalavo apibendrinti, abstrahuoti,
interpretuoti, vertinti skaitomo teksto turinį ir raišką.
Tai - produkavimo gebėjimais.
Teksto suvokimo užduotimi siekta įvertinti mokinių gebėjimą
suvokti bei vertinti skaitomo teksto turinį ir raiškos ypatumus,
gebėjimą taikyti stilistikos, literatūros teorijos žinias.
Užduoties charakteristika
 Andriaus Navicko tekstas „Spygliuotas
pilietiškumo kelias“.
 Tikrinimo forma – 16 atvirojo atsakymo
klausimų.
Atlikties rezultatai
Užduoties
sunkumas
Užduoties
skiriamoji
geba
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
53,65
58, 16
44,36
41,43
39,13
36,77
Reprodukavimo gebėjimus
tikrinantys klausimai
Dažniausiai tai buvo klausimai,
prašantys rasti tekste informaciją ir
suformuluoti nesudėtingą išvadą.
Tiek GK, tiek VK mokiniai suprato
nesunkiai ir į šiuos klausimus atsakė
gerai.
Produkavimo gebėjimus
tikrinantys klausimai


Sunkiausi klausimai, susiję su kalbinės
raiškos analize, stilistikos dalykais.
Gimtakalbiai ir negimtakalbiai mokiniai
nėra vienodai pasirengę atsakinėti į
tokio pobūdžio klausimus dėl nevienodo
programų turinio.
Išvada



Galutinės teksto suvokimo taškų sumos
vidurkių skirtumai grupėse (lietuvių ir
nelietuvių) reikšmingi.
Pakoregavus mokymo procesą, gimtakalbių ir
negimtakalbių rezultatai aptariamu požiūriu
galbūt galėtų nesiskirti.
Būtina rengti vertintojus: rezultatai galėjo
skirtis dėl vertintojų požiūrio į atsakymų
kalbinę raišką.
Teksto kūrimo užduoties
bandymas
Tirti 1939 mokinių darbai:
 1310 lietuviškų mokyklų abiturientų;
 629 nelietuviškų mokyklų abiturientų:
 310 lenkiškų mokyklų mokinių;
 319 rusiškų mokyklų mokinių.
TEKSTO KŪRIMO UŽDUOTIS (1)
Pasirinkite vieną iš pateiktų teiginių (A–C) ir parašykite 400–450
žodžių apimties diskusinį rašinį.
A
Populiarioji kultūra – žmogaus dvasios skurdintoja
B
Virtualioji realybė akivaizdžiai pasiglemžia žmogaus
individualybę
C
Pažanga kelia grėsmę žmogiškumui – tikslui, kurio ji
turėtų siekti
Teksto kūrimo užduotis (2)
Rašydami rašinį:
 pagrįskite arba paneikite pasirinktą teiginį;
 argumentuokite remdamiesi įvairiais šaltiniais:
literatūra, filmais, spektakliais, visuomenės gyvenimo
realijomis ir kt.;
 sugalvokite skaitytojo dėmesį patraukiantį rašinio
pavadinimą.
Pastaba
Perrašę rašinį į švarraštį suskaičiuokite 400 žodžių,
ženklu pažymėkite ribą ir paraštėje parašykite: 400.
Kriterijai
 Turinys (10 taškų): pagrindinė mintis ir
paremiantys teiginiai, argumentų tinkamumas,
svarumas, išsamumas, teiginių aiškinimas.
 Teksto struktūra (12 taškų): pavadinimas,
įžanga ir pabaiga, dėstymo pastraipų struktūra,
teksto nuoseklumas ir vientisumas.
 Kalbinė raiška (15 taškų): bendrųjų stiliaus
reikalavimų laikymasis, stilistinio registro
paisymas, kalbos žodingumas, konstrukcijų
įvairumas.
 Kalbos normų laikymasis (13 taškų).
Teksto kūrimo atlikties rezultatai (1)
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
Užduoties
sunkumas
37,09
43,11
24,53
Skiriamoji
geba
51,53
50,16
38,68
Taškų
vidurkis
(25)
18,54
21,56
12,27
Išvada ir prielaida
 Užduotis VK pogrupiui per sunki.
 Diskusinio pobūdžio rašinys – užduotis, jau ne
vieneri metai sėkmingai taikoma VK teksto
kūrimo gebėjimų kokybei matuoti. Prielaida VK pogrupiui užduotis neturėjo būti per sunki.
 Vertinimo kriterijai parengti matuoti GK
gebėjimų kokybę?
Teksto kūrimo atlikties rezultatai (2)
Bendras
rodiklis
VK
rodiklis
LM
rodiklis
RM
rodiklis
Užduoties
sunkumas
37,09
24,53
24,94
24,14
Skiriamoji
geba
51,53
38,68
37,16
39,94
Taškų
vidurkis
18,54
12,27
12,47
12,07
Turinio kriterijus
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
Užduoties
sunkumas
31,39
35,58
22,66
Skiriamoji
geba
42,85
43,00
35,56
Taškų
vidurkis (5)
3,14
3,56
2,27
Kodėl rezultatai išsiskyrė?
 Galima priežastis – VK pogrupio kalbinė
raiška.
 Galima spėti, kad netinkama arba
netaisyklinga raiška veikia vertintojus,
apsunkina teksto suvokimą, lemia
menkesnį įvertinimą (taškais).
Teksto struktūros ir vientisumo
kriterijus
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
Užduoties
sunkumas
42,12
46,06
33,92
Skiriamoji
geba
43,66
42,83
40,21
Taškų
vidurkis (6)
5,05
5,53
4,07
Kodėl rezultatai išsiskyrė?
Galima spėti, kad vertinimą galėjo veikti
jau minėta priežastis – negimtosios
kalbos raiškos netikslumas,
nesklandumas.
Kalbinės raiškos kriterijus
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
Užduoties
sunkumas
38,05
43,46
26,79
Skiriamoji
geba
52,33
51,18
45,29
Taškų
vidurkis (7,5)
5,71
6,52
4,02
Kodėl rezultatai išsiskyrė?
 Užfiksuotas stiliaus klaidų skaičiaus skirtumas:
- GK pogrupio stiliaus klaidų skaičiaus ribos 0–
42;
- VK ribos 0–125.
 Stilistiniai svetimosios kalbos žodžių atspalviai,
stiliaus figūros ir, apskritai, stilistinė svetimąja
kalba parašyto teksto dermė – daugiau
papildomų gebėjimų iš kitakalbio (lyginant su
gimtakalbiu) reikalaujantis dalykas.
 Žodingumo kriterijus kelia abejonių.
Žodingumas – žodyno
apimtis?
Skirtumas L1 ir L2:
- daiktavardžiai – 1,43 % daugiau;
- veiksmažodžiai – 7,47 % daugiau;
- būdvardžiai – 6,11 % daugiau;
- prieveiksmiai – 18,99 % daugiau.
Jei žodingumas suprantamas kaip žodžių skaičius,
apimtis,
L1 pranašesnė už L2.
Žodingumas – turtingumas?
Skirtumas L1 ir L2:
- skirtingų daiktavardžių – 2,34 % daugiau;
- skirtingų veiksmažodžių – 13,54 % daugiau;
- skirtingų būdvardžių – 10,52 % daugiau;
- skirtingų prieveiksmių – 31,25 % daugiau.
Jei žodingumas suprantamas kaip žodyno
turtingumas,
L1 pranašesnė už L2.
Kalbos normų laikymosi
kriterijus
Bendras
rodiklis
GK
rodiklis
VK
rodiklis
Užduoties
sunkumas
35,72
45,80
14,71
Skiriamoji
geba
64,54
61,24
32,03
Taškų
vidurkis (6,5)
4,64
5,95
1,91
Kodėl rezultatai išsiskyrė?
Padaryta klaidų:
- GK pogrupio daugiausia 122 klaidos,
- VK pogrupio daugiausia 233 klaidos.
Išvados
 Pagal bandytas rašymo užduoties kriterijų
normas GK pogrupio rezultatai yra beveik
dvigubai geresni nei VK pogrupio.
 Tai leidžia manyti, kad parengti vertinimo
kriterijai iš esmės tikslingai matuoja įvairius
teksto kūrimo gebėjimus, aprėpia visą jų skalę,
tačiau abejotinos yra vienodos kriterijų normos
tiek GK, tiek VK pogrupiui, nes gimtoji ir
negimtoji kalba savo prigimtimi yra skirtingos.
Bendroji išvada
Negimtakalbiai mokiniai, atsiželgiant į du
veiksnius:
 lietuvių kalba jiems nėra gimtoji;
 mokomasi pagal skirtingas Bendrąsias programas,
kurioms įgyvendinti skirtas skirtingas skaičius
pamokų,
per valstybinį lietuvių kalbos brandos egzaminą
nėra pasirengę konkuruoti kaip lygiaverčiai
su lietuviškų mokyklų mokiniais, kai taikomi tie
patys vertinimo kriterijai ir jų normos.
Uždaviniai
 Aiškiai apibrėžti kompetentingo vartotojo sąvoką.
 Nustatyti kompetentingo kalbos vartotojo gebėjimų
standartus.
 Suderinti Bendrąsias programas.
 Suvienodinti L1 ir L2 mokymo laiką.
 Parengti ir bandyti vertinimo kriterijus, kurie matuotų ne
vienos grupės (gimtakalbių arba negimtakalbių), o
kompetentingo vartotojo gebėjimus.
 Rengti vertintojus.
 Įvertinti imigrantų problemą.
Literatūra







1. Davies Alan. The Native Speaker in Applied Linguistics.
http://www.arts.ed.ac.uk/celtic/poileasaidh/daviesseminar.html
2. GKP – Lietuvių kalba (Kalbinis ir literatūrinis ugdymas). Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklos bendrosios programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII
klasės. Vilnius: Švietimo plėtotės centras, 2002.
http://www.pedagogika.lt/standart/programos.pdf.
3. Lee Joseph J. The Native Speaker: An Achievable Model? Asian EFL Journal.
Volume 7. Issue 2 Article 9, June, 2005. http://www.asian-efljournal.com/June_05_jl.php
4. Moussu Lucie. Native versus Nonnative Speakers of English. Linguistics 540,
August 4, 2000. http://www.moussu.net/TP/540.pdf
5. The ALTE Framework. ALTE Level Fuor – Competent user.
http://www.lingocity.com/flitt/4.html)
6. Valdés Guadalupe. The Construct of the Near-Native Speaker in the Foreign
Language Profession: Perspectives on Ideologies about Language.
http://www.adfl.org/bulletin/V29N3/toc/293toc.htm
7. VKP – Valstybinė lietuvių kalba. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios
programos ir bendrojo išsilavinimo standartai. XI–XII klasės. Vilnius: Švietimo
plėtotės centras, 2002. http://www.pedagogika.lt/standart/programos.pdf.
Ačiū už dėmesį.