Transcript 15 tema Interneto svetainių puslapių kūrimas

15 tema
Interneto svetainių puslapių kūrimas
•
•
•
•
Tinklalapio projekto paruošimas;
Tinklalapių kūrimo priemonės;
HTML kalba;
Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės.
1
Tinklalapio projekto paruošimas
Svarbi gero tinklalapio kūrimo prielaida yra jo projekto paruošimas.
Projekte, visų pirma, reikėtų:
Nustatyti pagrindinių dokumentų, kurie sudarys tinklalapį,
skaičių. Tai tekstiniai (ASCII tipo) failai
Numatyti, kaip šie failai bus susieti tarpusavyje, kaip bus
naudojamos nuorodos pereiti iš vienos vietos į kitą;
Nustatyti puslapių apipavidalinimo ir pateikimo formas;
Parinkti optimalią informaciją tituliniam puslapiui.
2
Tinklalapio struktūra
Titulinis
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
Per daug tinklalapio nuorodų
T
M
M
D
M
M
D
D
M
M
D
M
D
D
M
D
D
D
M
M
D
D
Per didelis tinklalapio duomenų išskaidymas
D
3
Tinklalapio struktūra (2)
M
M
M
Pagrindinis puslapis (Home Page)
M
M
M
Pasirinkimui skirti
puslapiai
D M
D
D
Duomenys
D
Duomenys
D
D
D
D
D
M
D
D
D
D
D
D
D
D D
D
D
D
D
D
D
D
D
D
Duomenys
D
D
D
D
D
D
D
Duomenys
Tinkamai paruoštas tinklalapis
4
Puslapių apipavidalinimas
Antraštė
Pagrindinis
tekstas
Paraštė
800 x 600
Dinaminė grafika
Dokumento antraštė
Paantraštė (jei numatyta)
Dokumento turinys
Logotipas
Autoriai
Adresai ir kita kontaktinė informacija
Sukūrimo ar redagavimo data
Daugiau apie tinklalapio planavimą ir kitų naudingų patarimų rasite
http://daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/html/planing.html
5
Tinklalapių kūrimo priemonės
Specialios, grafinės (WYSIWYG) HTML dokumentų rengyklės :
• Nemokamos
– HTML-Kit (http://www.chami.com/html-kit/)
– Netscape Composer (sudėtinė naršyklės Netscape Comunicator
dalis);
– Mozilla Composer (sudėtinė naršyklės Mozilla dalis);
– WebDwarf (http://www.virtualmechanics.com/products/dwarf);
– Tarantula (http://nostrumindia.com);
– Sothink HTML Editor 2.5 (http://www.sothink.com).
• Mokamos HTML dokumentų rengyklės :
–
–
–
–
–
MS FrontPage (~$155);
Adobe GoLive CS (~$400);
Macromedia Dreamweaver MX (~$400);
HomeSite 5.0 (~$100);
CuteSite Builder 4.0 (~$70) ir kt.
6
Tinklalapių kūrimo priemonės (2)
Tekstiniai (ASCII kodų) redaktoriai
• Mokami:
–
–
–
–
–
MS Notepad (MS Office sudėtinė dalis);
NoteTab Pro ;
Home Site;
AceHTML;
HotDog Professional 7.03;
• Nemokami:
– NoteTab Light;
– Arachnophilija;
– LoGraf Free Website Editor;
7
Tinklalapių kūrimo priemonės (3)
Kitos priemonės:
• Macromedia Flash MX;
“Flash” technologijos privalumas – galima sukurti puikų dizainą. “Flash”
rinkmenos užima palyginti nedaug vietos. Bandomąją programos
versiją galima atsisiųsti iš www.macromedia.com ir pasimokyti dirbti
įdėtu pradžiamoksliu Help>Tutorial. Kaip atrodo šia technologija
padarytas tinklalapis galima pažiūrėti adresu www.dreams.lt .
• Generuoti tiesiogiai html kodą kitų dokumentų programomis:
Galima, pavyzdžiui MS Office, sukurtus dokumentus: *.doc, *.xls, *.ppt
tiesiogiai išsaugoti sugeneruotu html kodu, pasirinkus File>Save as
Web Page… Tačiau tai nepatartina daryti, nes tokios html rinkmenos
bus labai griozdiškos, greičiausiai ne visi dokumento formatavimo
elementai bus teisingai suprasti ir teisingai parodyti naršyklės lange.
8
HTML kalba (Hypertext Markup Language)
WWW puslapiuose esanti informacija dažniausiai susideda iš vieno ar
daugelio HTML dokumentų - ASCII koduotų tekstinių rinkmenų,
naudojančių HTML (Hypertext Markup Language – hipertekstinio
žymėjimo kalba) kalbą.
HTML dokumentą sudaro keturios pagrindinės dalys:
1. HTML - Visi HTML dokumentai prasideda nuoroda, kuri
informuoja naršyklę, kad dokumentas yra parašytas naudojant
HTML kalbos elementus.
2. Head - Tai vadinamoji HTML "antraštė", nurodanti įvairią techninę
informaciją, pavyzdžiui dokumento autorių, programą, su kuria
dokumentas buvo kurtas, naudojamą kodų lentelę ir pan.
3. Title - Tai dokumento pavadinimas, kuris bus rodomas peržiūros
programos lango titulinėje eilutėje.
4. Body - Tai pagrindinė HTML dokumento dalis, susidedanti iš
HTML komandų (žymių) ir teksto.
9
HTML kalba (2)
HTML kalbą sudaro komandos (angl. tag - žymė), kurios nurodo
peržiūros programai (naršyklei), kaip reikia vaizduoti tekstą ir kitus
objektus.
Plačiau susipažinti su HTML, kad išmokti su ja kurti tinklalapius,
galite šiuose puslapiuose:
http://www.pagalba.ktu.lt/pr03.htm
daugenis.mch.mii.lt/VPUMedziaga/html/index.html
www.labas.com/internet/html
discovery.ot.lt/ivadas/pamokos.htm
http://news.mireba.lt/fulltext/html_pradzia/
10
Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės
• XML (eXtensible Markup Language) – išplėstoji žymių kalba
– XML – tai naujos kartos Web technologija. XML puslapiai, kartą sukurti, gali
būti suprasti ir interpretuojami daugelio programų. Su XML galima apdoroti
įvairių programų duomenis – nuo tekstų procesorių, duomenų bazių sistemų
iki interneto naršyklių. HTML’e programuotojai yra suvaržyti HTML
specifikacijose nustatytų apribojimų. XML leidžia rašyti savo komandas,
žymes (angl. tag). Programuotojas gali apibrėžti kaip bus interpretuojamas
naujas tag’as su dokumento tipo aprašymais (Document Type Definition
documents - DTDs) bei kaip juos pavaizduos Web stiliai (Web with
Extensible Style Sheet -XSLs). Daugiau apie XML rasite
http://www.htmlgoodies.com/tutors/xml.html , http://www.westlake.com/ ,
http://www.spauda.lt/nr23int/forecst2.htm ,
• Perl, JavaScipt, VBscipt
– Šios scenarijų (script) programavimo kalbos įgalina statinius HTML
dokumentus paversti interaktyviais, t.y. įterpti įvairius objektus, kaip dialogo
ar pranešimų langus, animacinius ir dinaminius elementus (reaguojančius į
klaviatūros ar pelės mygtukų paspaudimus ir t.t. Įterpti į HTML kodą Perl,
JavaScipt bei Vbscipt scenarijai atsiunčiami iš serverio vartotojo naršyklei,
kuri juos ir vykdo. Daugiau apie tai rasite rekomenduojamoje literatūroje bei
internete: http://www.elnet.lt/vartiklis/java/javaint.htm ,
http://www.lithuanian.net/advancedhtml/vbintro.htm ,
http://www.tutorgig.com/showurls.jsp?group=5557&index=0 ir kt. 11
Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės (2)
• PHP (hypertext preprocessor)
– tai taip pat objektiškai orientuota scenarijų kalba (scripting
language), kuri pradžioje buvo orientuota tik į Web’ą, o dabar
taikoma ir kitose interneto srityse. Į HTML puslapį galima įterpti PHP
kodą, kuris bus vykdomas kiekvieną kartą aplankant tą puslapį.
Skirtingai nei Java ir VB, PHP scenarijai yra interpretuojami Web
serveryje ir klientui pasiunčiamas sugeneruotas HTML ar kito formato
kodas. Kadangi PHP yra atvirojo kodo (Open Source ) produktas, ji
tampa vis populiaresne tinklalapių kūrimo priemone, ypač ten, kur
informacija kaupiama ne tiesiogiai HTML dokumentuose, o
generuojama iš duomenų bazių. Daugiau apie PHP rasite
rekomenduojamoje literatūroje ir internete:
http://www.php.lt/render/ ,
http://atzalynas.su.lt/skaitykla/main_web_programavimas.htm ,
http://www.gamezone.lt/programavimas/php/ ir kt.
Perl, JavaScipt, PHP scenarijų kalbų bazė yra C programavimo kalba,
todėl ir jų sintaksė panaši į C kalbos sintaksę. Norintiems kurti
tinkallapius šiomis priemonėmis reikėtų visų pirma įsisavinti
programavimo C kalba pagrindus, suvokti svarbiausias objektinio
programavimo nuostatas.
12
Kitos tinklalapių kūrimo kalbos ir galimybės (3)
• ASP (Active Server Pages )
– ASP (Aktyvūs serverio tinklalapiai) technologija buvo sukurta Microsoft
kompanijos. Ji yra naudojama IIS (Internet Information Server)
serveryje Web-aplikacijų aptarnavimui. ASP scenarijai – tai HTML
dokumentai su specialiomis komandomis (tags), kurias serveris
interpretuoja kaip vykdomąjį kodą. ASP puslapiai gali iškviesti kitas
programas tam tikrų užduočių (pvz. prieiti prie duomenų bazės)
atlikimui. Kaip sako Microsoft : “ASP yra atvira, laisvai kompiliuojamų
aplikacijų aplinka, kurioje jūs galite kombinuoti HTML, scenarijus ir
daugkartinio naudojimo ActiveX serverio komponentus kurdami
dinaminius ir galingus žiniatinkliui (Web) skirtus verslo sprendimus.”
ASP technologija palaiko daug scenarijų rašymo kalbų, tačiau daugiau
naudojama VBScript. Šiuo metu Microsoft išleido naujos kartos ASP
patobulinamą, kuris įeina į .NET produktų šeimą.
Daugiau informacijos: http://www.activeserverpages.com/ .
13
Literatūra
Be nurodytų skaidrėse žiniatinklio adresų, daugiau informacijos šia
tema rasite:
• L. Kaklauskas. Tinklapiai ir jų kūrimas, Šiaulių
universitetas, Šiauliai, 2001, 163 psl.
• Ruth Maran. HTML vaizdžiai. Vertimas iš anglų kalbos.
Smaltija, Kaunas, 2002, 254 psl.
• Michael B. Karbo. TINKLAPIAI išmok pats UAB “Egmont
Lietuva”, Vilnius, 2001, 78 psl.
• Мишель Морисон. HTML & XML для начинающих,
ЭКОМ, Москва, 202 с.
• Д. Котеров. Самоучитель PHP 4, “БХВ - Петербург “,
Санкт-Петербург, 2003, 576 с.
14