Transcript MOKYKLŲ IR MUZIEJŲ BENDRADARBIAVIMO GALIMYBĖS

MOKYKLŲ IR MUZIEJŲ
BENDRADARBIAVIMO
GALIMYBĖS
Dr. Vilija Adaškevičienė
Kognityvinis konstruktyvizmas
Glasersfeld (1995)


mokymasis – tai prasmių kūrimo procesas,
kurio tikslas – suprasti aplinkinį pasaulį, o
gilėjant šiam supratimui - keistis ir pačiam
individui.
į klaidas žiūrima teigiamai, svarbu jas
išsiaiškinti – šitaip galima geriau suprasti, kaip
organizuoti žinias.
Lave ir Wanger (1991)
Mokymasis - kasdieninis reiškinys, kuris vyksta
ne tik mokykloje, bet ir namuose, keliaujant,
bendraujant su draugais ir kitais žmonėmis, taip
pat darbo vietoje.

Ypač svarbus mokymasis vadinamosiose veiklos
bendruomenėse (communities of practise).

Mokymosi paradigma ir konstruktyvistinis požiūris į
žmogaus mokymąsi išryškina
aplinką, kuri yra
pedagoginės sistemos realizavimo konkrečiu laiko
momentu ir konkrečioje erdvėje ar vietoje dimensija ir
jungia dar ir kitus, ne vien pedagoginės sistemos
elementus (pvz., papildomus veikėjus, materialius
daiktus ir kt.).

Šie aplinkos elementai gali sąveikauti savitais ryšiais,
šitaip sukurdami papildomą aplinkos kokybę.
Bendrosios mokymosi pasekmės
Žinių ir supratimo padidėjimas;
 Įgūdžių padidėjimas: intelektualinių,
praktinių, profesinių;
 Pažiūrų ir vertybių pokyčiai;
 Gėrėjimosi, įkvėpimo ir kūrybingumo
pasireiškimas;
 Aktyvumo ir progresavimo pasireiškimas,
elgesio pasikeitimas.


Įrodyta, kad mokymasis, paremtas vidine
motyvacija paprastai yra pakankamai efektyvus
(Dewey 1913; Falk ir Dierking 1997; Gottfried 1985; McCombs
19991; Schiefele 19991).
Kai kurių autorių nuomone, svarbi yra:



palaikanti aplinka (Deci et al. 1981; Deci 1992;
McCombs 1991),
veikla turi būti prasminga (Maeher 1984;
McCombs 1991),
pageidautina, kad besimokantieji nebūtų
blogos nuotaikos, sudirgę ir t.t. (Baddeley 1994;
Diener ir Dweck 1980; McCombs 1991),



besimokantieji gali kontroliuoti, ir jiems suteikiama
pasirinkimo laisvė (Pintrich ir DeGroot 1990; Covington
1992; Paris ir Cross 1983; Paris 1997),
keliami reikalavimai turi būti pritaikyti mokinio
gebėjimams (Csikszentminhalyi 1990a, 1990b).
Esant palankioms aplinkybėms, tiek vaikams, tiek
suaugusiems mokymasis teikia malonumą. Toks
pasitenkinimas skirtingiems individams pasireiškia
įvairiais būdais.
Paris (1997) išskirti 6 komponentai, paaiškinantys, kaip
vidinė motyvacija priklauso nuo konteksto. Muziejų
programa turi būti sudaryta taip, kad:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Susikurtų asmeninę patirtį;
Laisvai pasirinktų;
Pajustų iššūkį;
Turėtų galimybę kontroliuoti;
Bendradarbiautų vykdydami užduotis;
Patirtų mokymosi džiaugsmą.
Švietimas ir muziejų misija
pagal LR Muziejų įstatymą
Nacionaliniai muziejai:
o
o
prisideda prie muziejų darbuotojų tobulinimosi programų
rengimo ir vykdymo,
kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo muziejines
moksleivių mokymo programas;
Respublikiniai muziejai:
o
o
prisideda prie darbuotojų, dirbančių su atitinkamos rūšies
muziejuose esančiais rinkiniais, tobulinimosi programų
rengimo ir vykdymo,
bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines
moksleivių lavinimo programas;
Apskričių, savivaldybių ir žinybiniai muziejai:
o
bendradarbiauja su švietimo įstaigomis ir rengia muziejines
moksleivių lavinimo programas.
Muziejų vieta švietimo sistemoje
pagal LR Švietimo įstatymą
Švietimas
Formalusis
švietimas
Neformalusis
švietimas
Savišvieta
Pagalba
mokiniui
Pagalba
mokyklai
Formalusis švietimas: pradinis ugdymas, pagrindinis ugdymas, vidurinis
ugdymas, profesinis mokymas, aukštesniojo ir aukštojo mokslo studijos.
Neformalusis švietimas: ikimokyklinis ugdymas, priešmokyklinis ugdymas,
kitas neformalus vaikų švietimas, kitas neformalus suaugusiųjų švietimas
(tame tarpe neformalus tęstinis profesinis mokymas).
Pagalba mokiniui: informacinė, psichologinė, socialinė pedagoginė,
specialioji pedagoginė, specialioji, sveikatos priežiūra mokykloje.
Pagalba mokytojui ir mokyklai: informacinė, konsultacinė, kvalifikacijos
tobulinimas, kita pagalba.

Motyvuojanti edukacinė aplinka – tai
tokia edukacinė aplinka, kurios ugdymo
tikslas akcentuoja ugdytinio motyvacijos
žadinimą ir/ar plėtojimą.
Pvz., ugdytinio motyvacijos turiningai praleisti
laisvalaikį, lankyti būrelio užsiėmimus, savarankiškai
mokytis ir kt. žadinimas, plėtojimas.
Muziejaus edukacinė aplinka
– tai dinamiška informacinė mokymosi veiklos erdvė,
sukurta ir veikiama muziejuje pedagoginę veiklą
atliekančio žmogaus(ių) – muziejininko(ų) (atskirais
atvejais – mokytojų) bei sąlygota ugdymo tikslo, jį
atitinkančio ugdymo
turinio ir jo įsisavinimą
paremiančių ugdymo formų, metodų bei priemonių,
taip pat kitų toje aplinkoje esančių daiktų ir/ar
subjektų, turinčių kokią nors įtaką edukacinei
informacijai ir/ar jos sklidimui iki besimokančiojo.
Edukacinės aplinkos ypatumai:
a) fiziniai ir virtualūs objektai (eksponuojami: a) nuolat;
b)ne nuolat) bei juos papildanti informacija;
b) dirbtinai sukurta aplinka (paprastai, uždara patalpa) ir
panaudota natūrali aplinka (pvz., Rumšiškių muziejus);
c) specialios edukacinės programos (maršrutai po muziejų;
gidų vedamos edukacinės ekskursijos – paskaitos;
profesionalų organizuojami praktiniai užsiėmimai).
ATVERTI DURIS
SKIRTINGAI
PATIRČIAI
ŠVIETIMO IR
UGDYMO
SKYRIAUS
TIKSLAI
SKATINTI
ĮSIKLAUSYTI Į
SKIRTINGĄ
PATIRTĮ


Pirma, pačių moksleivių skirtingumas ir jų
aplinka, iš kurios jie atvyksta. Antra, idėjų bei
patirties įvairovė, kurią jie turi sukaupę.
Taigi muziejai turėtų būti pasirengę bendravimui
su vaikais, atvykstančiais iš įvairių vietovių, bei
turinčiais skirtingą patirtį bei idėjas. Toks
atvirumas suteiktų galimybes abipusiam, dviejų
krypčių bendravimui muziejuje.
Kokios „įvairios aplinkos” pasekmės
muziejų švietimui?





Muziejų parodos ar kitokie pasiūlymai turi būti susiję
su lankytojų anksčiau girdėtomis temomis ir jau
turimomis žiniomis;
Svarbu, kad visuomenė muziejus sietų su savo
kasdieniu gyvenimu;
Svarbiausias muziejaus turinys – objektas;
Muziejų ir mokyklų bendradarbiavimas gali padaryti
mokymąsi mokykloje lengvesniu ir kokybiškesniu;
Muziejai kaip mokymo vietos yra unikalūs.

edukacines programos turėtų ne tik plėsti
vaiko žinias apie meną, bet ir ugdyti jį kaip
asmenybę.
Tam galėtų pasitarnauti demokratinis
dialogas, kuris skatina kūrybiškumą bei
toleranciją kito nuomonei.
Pagrindiniai klausimai, keliami
šiandieniniams muziejams:
Ar muziejus yra pakankamai jautrus
sparčiai besikeičiančiai aplinkai?
 Ar esančios edukacinės programos
paremtos dialogu, ar monologu?
 Ar mes gerbiame vaiko interpretacijas bei
jo patirti?

Bendradarbiavimo galimybės
Netradicinės pamokos
 Diena muziejuje
 Tarpdalykinė integracija
 Tikslinė edukacinė aplinka
 Šventė, renginys muziejuje (grupei)
 10 dienų ekskursijoms (tarp jų
pažintinėms)

Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo
naudingumas




Nauji vartotojai (kurie anksčiau nesilankydavo)
Daugiau pakartotinų apsilankymų
Daugiau pajamų (už naujas paslaugas ir dėl
padidėjusio lankytojų/apsilankymų skaičiaus)
Efektyvesnis muziejaus vertybių, bei
žmogiškųjų ir informacinių išteklių
panaudojimas, sukuriant didesnę pridėtinę vertę
Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo
naudingumas


Muziejaus darbuotojų mokymas(-is) – svarbus
muziejaus paslaugų kokybės didinimo
aspektas ir būdas atsinaujinti.
Didesnės ES finansinės paramos galimybės.
Žmogiškųjų išteklių plėtra, informacinės
visuomenės plėtra, kaip ir turizmo plėtra, bei
regioninė plėtra, yra raktiniai žodžiai, atveriantys
muziejams duris į ES finansinę paramą.
Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo
naudingumas

Atskiriems sektoriams ir socialinės bei
ekonominės plėtros sritims (pvz. kultūros
paveldo apsaugai, turizmui ir su juo susijusiams
smulkiam ir vidutiniam verslui, kultūrinėms
industrijoms, žmogiškųjų išteklių plėtrai,
informacinės visuomenės plėtrai, žinių
ekonomikos plėtrai).
Mokyklų ir muziejų bendradarbiavimo
naudingumas


Vietos bendruomenei (paslaugos vietos bendruomenei,
prisidedama prie vietos atminties ir tradicijų tęstinumo,
ugdoma vietinė tapatybė, skatinamas gyventojų
kūrybingumas ir iniciatyvumas, kurie savo ruožtu įtakoja
verslumą, žinios ir įgūdžiai skatina darbo jėgos
konkurencingumą bei užimtumą darbo rinkoje; muziejai
turi ypatingai geras sąlygas prisidėti prie sveikatos
švietimo, nusikalstamumo mažinimo bei aplinkos kokybės
gerinimo).
Šaliai (nacionalinio ūkio augimas, piliečių sąmoningumo
skatinimas, demokratijos plėtra, gerovės valstybės
kūrimas)
Muziejų švietimo veikla ir finansinė parama
Mokymosi visą gyvenimą programa 2007-2013
Lifelong Learning Programme
Comenius
Erasmus
School education
Higher
education &
advanced
training
Leonardo da
Vinci
Initial and
continuing VET
Apie 1,725 mln.
eurų
Grundtvig
Adult education
Apie 358 mln.
eurų
Transversal programme
4 key activities – Policy development; Language learning; ICT; Dissemination
Jean Monnet programme
3 key activities – Jean Monnet Action; European Institutions; European
Associations
Daugiau apie mokymąsi muziejuose:







www.clmg.org.uk
The Campaign for Learning through Museums and Galaries
www.gem.org.uk
Group for Education in Musuems
www.heritageinterpretation.org.uk
Association for Heritage Interpretation
www.inspiringlearningforall.gov.uk
Vadovėlis internete apie mokymąsi muziejuose, bibliotekose
ir archyvuose
http://www.bms.edu.lv/bms_eng/
Baltic Museology School 2004
http://www.bms.edu.lv/bms2005_eng
Baltic Museology School 2005
http://www.bms.edu.lv/bms2006_eng/
Baltic Museology School 2006



Mokymas, lavinimas, ugdymas yra esminė muziejų
misijos dalis. O nuolatinis ugdymasis ir darbuotojų
ugdymas – kiekvienos efektyviai siekiančios veikti
organizacijos požymis.
Muziejai užima svarbią vietą LR švietimo sistemoje,
ypatingai neformaliajame švietime ir savišvietoje.
Muziejaus švietimo veiklos nauda pasireiškia pačiam
muziejui, atskiriems sektoriams, bendruomenei ir
visai šaliai.
Linksmų švenčių. Kūrybingų ir prasmingų metų...