Transcript Lietuvių kalba – „priimtinė“ kalba ir pilietinės tapatybės

Lietuvių kalba – „priimtinė“
kalba ir pilietinės tapatybės
ženklas?
Dr. Loreta Vilkienė
VU, 2009
Klausimai
 Ar lietuvių kalba Vilniaus, Kauno ir
Klaipėdos kitataučiams gyventojams
yra “priimtinė” kalba?
 Ar kalbos atžvilgiu egzistuoja
socialinis pilietinis identitetas,
nepriklausantis ar mažai priklausantis
nuo tautybės?
Kas yra priimtinė kalba?
 2007 m. ES klausimas: kaip
daugiakalbystė galėtų prisidėti prie
kultūrų dialogo ir Europos Sąjungos
piliečių tarpusavio supratimo
stiprinimo?
 Suburta intelektualų grupė pateikti
pasiūlymų.
2008 m. ataskaita
PRASMINGAS IŠŠŪKIS
KAIP KALBŲ ĮVAIROVĖ GALĖTŲ
SUTVIRTINTI EUROPĄ
 Sprendimas, kaip ilgam įtvirtinti kalbų
įvairovę europiečių – piliečių, tautų ir
institucijų – gyvenime.
http://ec.europa.eu/commission_barroso/orban/docs/EAC_C5_rapport
_intello_290108_LT.pdf
Dvi sąvokos
 Tarptautinė bendravimo kalba –
platiems bendravimo poreikiams
tenkinti
 Priimtinė kalba – laisvai pasirinkta
dėl asmeninių priežasčių, susijusių su
asmens, šeimos, emociniais ryšiais,
profesiniais interesais, pamėgta
kultūra, intelektualiniu smalsumu ir
t.t.
 Kiekvienas europietis turėtų būti
skatinamas pasirinkti svetimąją kalbą, kuri
skirtųsi nuo jo identiteto kalbos ir nuo jo
tarptautinio bendravimo kalbos. Tokia kalba
vadinama priimtine kalba.
 Priimtinė kalba apibrėžiama kaip piliečių
antroji gimtoji kalba, kurią piliečiai laiko
sava dėl asmeninių ar profesinių priežasčių.
http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/08/129&format=HT
ML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en
 Priimtinės kalbos turėtų būti mokomasi
intensyviai
 Ja asmuo laisvai kalbėtų ir rašytų
 Ji būtų įtraukta į mokyklos ir universiteto
programas bei į kiekvieno asmens
profesinio gyvenimo aprašymą.
http://bookshop.europa.eu/eubookshop/download.action?fileN
ame=NC7809630LTC_002.pdf&eubphfUid=10181624&catalogN
br=NC-78-09-630-FR-C
Valstybinė kalba =
priimtinė kalba?
 Valstybinė kalba – valstybės
įpareigojimas.
 Priimtinė kalba – žmogaus
apsisprendimas.
Ar kitataučiai mano moką
lietuvių kalbą?
visai nemoka
1%
0%
0,20%
92%
98%
93%
rašo
Vilnius
94%
99%
95%
kalba
Kaunas
Klaipėda
95%
99%
98%
skaito
97%
100%
100%
supranta
0%
20%
40%
60%
80%
100%
120%
Kalbos nemoka



Vilniuje 1%
Klaipėdoje 0,2%
Kaune 0%

Tautybės kriterijus:




5% rusų, 0% lenkų nemoka

1%vyrų, 0,4% moterų nemoka



15-29 metai – 0% nemoka.
30 – 49 metai - 0,2 %
50- 74 metai – 2%
Lyties kriterijus:
Pagal amžių:
Dirba / nedirba:

dirbančiųjų - 0,3%, nedirbančiųjų – 1 proc.
Priimtinė kalba turi būti artima
gimtajai kalbai. Rusų situacija
I vieta
Rusų
kalba
Lietuvių
kalba
II vieta
III vieta IV vieta
94%
5%
1%
0%
5%
76%
12%
2%
Priimtinė kalba turi būti artima
gimtajai kalbai. Lenkų situacija
I vieta
Lenkų
kalba
Lietuvių
kalba
Rusų
kalba
II vieta
III vieta IV vieta
81%
11%
6%
0%
7%
35%
54%
2%
10%
52%
34%
2%
Ar svarbu mokėti lietuvių
kalbą?
Klaipėdos kt. tautybės
0%
5%
Klaipėdos rusai
0%
1%
Klaipėdos lietuviai
0%
1%
Kauno kt. tautybės
Kauno rusai
Kauno lietuviai
Vilnaus kt. tautybės
Vilniaus lenkai
62%
36%
26%
0%
13%
74%
27%
0%
0%
60%
Visai nesvarbu
29%
71%
4%
0
19%
0%
76%
4%
41%
1%
2%
41%
2%
4%
Vilniaus rusai
Vilniaus lietuviai
63%
32%
0
0%
3%
10%
55%
56%
46%
48%
21%
20%
30%
76%
40%
50%
60%
70%
80%
Nebūtina
Svarbu
Labai svarbu
Svarbu ir labai svarbu
Klaipėdos kt. tautybės
95%
Klaipėdos rusai
98%
Klaipėdos lietuviai
99%
Kauno kt. tautybės
87%
Kauno rusai
100%
Kauno lietuviai
95%
Vilniaus kt. tautybės
96%
Vilniaus lenkai
97%
Vilniaus rusai
94%
Vilniaus lietuviai
97%
80%
85%
90%
95%
100%
105%
 „Nepriklausomybės atkūrimo
laikotarpiu vyravęs jautrumas
kultūrinei integracijai (ypač lietuvių
kalbos mokėjimui) ganėtinai
nublanko” (Leončikas, 2007, 88)
 Tokie faktai atspindi ir kitataučių
didžiųjų miestų gyventojų požiūrį
valstybinės kalbos politiką.
Kodėl svarbu mokėti
lietuviškai?
23%
Klaipėdos kt.
tautybės
36%
36%
23%
Klaipėdos rusai
54%
41%
46%
62%
11%
19%
24%
Klaipėdos
lietuviai
8%
8%
Kauno kt.
tautybės
90%
23%
18%
25%
34%
Kauno rusai
21%
20%
Vilniaus kt.
tautybės
90%
34%
20%
Vilniaus rusai
74%
30%
30%
67%
17%
21%
25%
Vilniaus lietuviai
0%
20%
85%
40%
60%
80%
Kad nebūtum atskirtas nuo
visuomenės
Lietuvos pilietis turi mokėti
lietuviškai
69%
16%
22%
29%
Vilniaus lenkai
Kad su tavimi elgtųsi kaip su
lygiaverčiu
72%
16%
19%
17%
Kauno lietuviai
Kad visuomenė tave priimtų
77%
100%
Kuri kalba tinkamiausia verslui?
Klaipėdos kt.
tautybės
41%
2%
56%
1%
50%
55%
Klaipėdos rusai
Klaipėdos lietuviai
2%
0
Kauno kt.
tautybės
Kauno rusai
Kauno lietuviai
Vilniaus lenkai
Vilniaus rusai
Vilniaus lietuviai
55%
96%
40%
47%
0,20%
1%
14%
Kita kalba
Anglų
92%
Lenkų
48%
Rusų
Lietuvių
88%
27%
5%
42%
1%
6%
86%
30%
29%
2%
2%
0%
80%
31%
33%
2%
1%
3%
81%
26%
7%
Vilniaus kt.
tautybės
71%
87%
41%
34%
84%
52%
17%
20%
86%
40%
60%
80%
100%
120%
Kuri kalba tinkamiausia
aukštajam mokslui?
Klaipėdos kt. tautybės
0%
Klaipėdos rusai
0%
Klaipėdos lietuviai
Kauno letuviai
Vilniaus kt. tautybės
10%
98%
47%
7%
20%
100%
18%
Rusų
38%
Lietuvių
95%
25%
28%
0%
12%
17%
93%
27%
94%
33%
28%
1%
0%
Lenkų
93%
0,20%
4%
2%
Anglų
27%
0%
Vilniaus lietuviai
86%
44%
Vilniaus lenkai
Vilniaus rusai
80%
38%
39%
0%
Kauno kt. tautybės
Kauno rusai
39%
41%
91%
46%
10%
20%
90%
40%
60%
80%
100%
120%
Kuri kalba tinkamiausia
viešiesiems užrašams?
Klaipėdos kt. tautybės
0%
Klaipėdos rusai
0%
Klaipėdos lietuviai
Kauno lietuviai
49%
19%
40%
0%
100%
20%
20%
100%
13%
8%
0,20%
4%
3%
0 3%
0%
Lenkų
13%
Rusų
98%
13%
15%
Lietuvių
98%
97%
15%
7%
22%
Vilniaus rusai
Anglų
98%
11%
9% 16%
Vilniaus lenkai
Vilniaus lietuviai
93%
7%
7%
Vilniaus kt. tautybės
90%
13%
0
Kauno kt. tautybės
Kauno rusai
12%
97%
15%
97%
20%
40%
60%
80%
100%
120%
Kitataučiai mano
 moką lietuvių kalbą
 gebą vartoti panašiai kaip savo
gimtąją
 lietuvių kalbą mokėti svarbu
 mokėti svarbu, nes Lietuvos pilietis
turi mokėti lietuviškai
 viešojoje erdvėje (verslas, aukštasis
mokslas, užrašai) lietuvių kalba
tinkamiausia
Lietuvių kalba – priimtinė
kalba?
I. Tai ar jūs jau lietuvių kalbą laikote savo gimtąja kalba?
R. Nu, faktiškai taip.
I. Kodėl?
R. Nu... [šypsosi] [P] Nes nu labai labai daug kalbu ir aš
tiesiog ėėė kartais nu, nu ne tai kad kartais, bet aš
jau nu negalvoju.... Man man man jau nereikia
daryti vertimo. Daleiskim, kaip anglų kalbant arba
vokiečių kartais vis tiek ėėė darai dar prieš tai, prieš
pasakant padarai dar vertimą tokį. [juokiasi]
Lietuvių kalba – pilietinės
tapatybės rodiklis?
 A. Giddensas: „socialiniai identitetai /.../ susiję
su kolektyviniu matmeniu. Jie žymi, kokiu būdu
individas yra „toks pats, kaip ir kiti“.
(Giddens, 2005, 44)
 Pilietiniai bruožai: gyvenimas Lietuvoje,
Lietuvos pilietybė, Lietuvos Konstitucijos ir
įstatymų gerbimas, kalbėjimas lietuviškai.
(Kuznecovienė, 2007, 4)
Lietuvių kalba – pilietinės
tapatybės rodiklis? (2)
 Leonardas Orbanas: “gerai mokant svetimąją kalbą ir tos
kalbos kultūra tampa artimesnė bei suprantamesnė”
http://www.euro.lt/lt/naujienos/apie-lietuvos-narysteeuropos-sajungoje/naujienos/2580/?print=1
Nu, paprasčiausiai tai yra aaa... ėėė... [P] aš nu kaip
kaip [šypteli], įsisavinau jau šios šalies kultūrą, kadangi
tiek tiek metų esu čia, nu tiek metų čia gyvenu, tai yra
man čia yra viskas artima: ir papročiai, ir žmonių
mentalitetas – nu ir tiesiog ėė nematau prasmės ten
kažkur keisti šalį arba kurti šeimą kitoj šaly. Tiesiog...
Klausimas
 Ar kitų Lietuvos vietovių (pvz.,
Vilniaus krašto, Visagino) gyventojų
apklausa atskleistų tokias pačias
tendencijas?
Literatūra






Giddens A. Sociologija. Vilnius, 2001
Kuznecovienė J. Lietuvių tautinė tapatybė: uždarumo ir
atvirumo dėmenys. Filosofija. Sociologija. 2007. T,18, Nr2, 113.
Leončikas T. Etniškumo studijos 2007/1. Ethnicity Studies. Asimiliacija
šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje: švietimo sektoriaus pasirinkimas.
Vilnius, 2007.
Prasmingas iššūkis. Kaip kalbų įvairovė galėtų sutvirtinti Europą.
Briuselis, 2008.
http://ec.europa.eu/commission_barroso/orban/docs/EAC_C5_rapport
_intello_290108_LT.pdf Žiūrėta 2009-11-15
http://europa.eu/rapid/pressReleasesAction.do?reference=IP/08/129&f
ormat=HTML&aged=0&language=LT&guiLanguage=en
http://bookshop.europa.eu/eubookshop/download.action?fileName=NC
7809630LTC_002.pdf&eubphfUid=10181624&catalogNbr=NC-78-09630-FR-C
 http://www.euro.lt/lt/naujienos/apie-lietuvos-narysteeuropos-sajungoje/naujienos/2580/?print=1
Ačiū už dėmesį.