Transcript KONCEPTUALIZMAS

KONCEPTUALIZMAS
Pagrindiniai bruožai.
11 kl.
Angl. Concept (ual) Art – koncepcijų,
idėjų menas.
postmodernistinio meno rūšis
20 a. 7 dešimtmetyje amerikiečių
dailininko Sol Le Vito (Sol Le Witt)
dėka įsigalėjęs dailės krypties
pavadinimas.
Atsirado JAV ir Vakarų Europoje
kaip reakcija į minimalizmą,
pagrįstą teiginiu, kad meno kūrinys
iš esmės tėra fizinis daiktas.
Žymiausi dailininkai:
Sol Le Vitas (Sol Le Witt),
Jozefas Košutas (Joseph Kosuth),
Vito Akonči (Vito Acconci),
Krisas Burdenas (Chris Burden),
anglų grupė „Menas ir kalba" (Art
and Language)
Sol Le Vitas. X sujungtos kolonos. 1996 m.
Sol Le Vitas “Sienų piešinys. Nr 146.” 1972 m.
Vadovaujamasi įsitikinimu, kad
meno esmė glūdi sąvokose,
idėjose arba konceptuose, tiriama,
kaip menas suvokiamas
visuomenėje, kvestionuojami dailės
interpretacijos stereotipai,
pasitelkus lingvistiką, filosofiją,
sociologiją, meno kritiką ar
kasdieninį patyrimą, analizuojamos
meno idėjos.
J.Košutas. Instaliacija
Daiktinė kūrinio forma tampa nebeaktuali,
mąstymo procesas perteikiamas:
tekstais,
diagramomis,
fotografijomis,
video įrašais,
žemės meno,
kūno meno,
instaliacijos,
performanso
išraiškos priemonėmis.
Šio meno pagrindas – pats
kūrybinis sumanymas, projektas,
idėja.
Jis gali būti pateikiamas žodžiais,
techniniu piešiniu, fotografija,
dokumentais.
J.Košutas. Rėmas
J.Košutas.
Viena ir trys kėdės. 1965 m.
Vienas garsiausių konceptualistų amerikietis
Jozefas Košutas (Joseph Kosuth) greta
arba vietoje objekto pateikdavo jo žodinį
enciklopedinį apibūdinimą. Šitaip jis parodė
„kėdę”, „meną” ir kt.
„Kėdė” – šį kūrinį sudaro medinė kėdė, kėdės
nuotrauka ir fotografiškai išdidintas kėdės
apibrėžimas iš žodyno. Menininkas klausia
žiūrovą, kuriame iš to trejeto reikia ieškoti tikrosios
daikto tapatybės – pačiame daikte, jo atvaizde ar
apraše? Ar ją galima rasti viename iš jų, visuose ar
galų gale nė viename?
J.Košutas. Esė 2. 2000 m.
Dailės kūrinio atlikimas pasidaro
antraeiliu dalyku – pirmoje vietoje
atsiduria pagrindinis sumanymas ir
idėja.
Taigi vietoj užbaigto paveikslo ar
skulptūros eksponuojami eskizai,
oficialūs raštai arba instrukcijų
tekstai, skatinantys žiūrovą veikti
patį.
Žymus konceptualaus meno atstovas –
Christas (Christo, tikr. C.Javacheff).
Savo pasirinktus paprasčiausius
objektus - skardines, butelius, dėžės jis
dengia, vynioja, raišioja. Tuo jis sukelia
darbams nuostabą, paslaptingumą.
Palaipsniui keičiasi pakavimo dydžiai –
1961 m. Christas paskelbia pirmąjį
pastato įpakavimo projektą. Jo darbai
yra klajokliškos, nomadiškos
prigimties, jis pažįstamas labai plačiai
pasaulyje:
Italijoje „supakuotas L. da Vinči
paminklas”,
Prancūzijoje „Pont Neuf tiltas”,
„Skėčiai” rodomi JAV – Japonijoje,
Australijoje „Uždengtas krantas”.
Christas. Uždengtas krantas
Christas.
Vandens lelijos
Christas. Reichstago „supakavimo" projektas
Christas. Darbų projektai
Visi projektai gaminami iš lengvai
pažeidžiamos medžiagos ir nėra
ilgaamžiai. Niekas negali nupirkti tų
darbų, ar būti jų savininku. Šio meno
negalima sukomercinti – reikalauti pinigų
ar bilietų už šių darbų pamatymą.
Christas sako, kad net jis pats negali būti
savo darbų savininku. Jo darbai – laisvė,
o laisvė yra turėjimo priešas. Turėjimas
prilygsta pastovumui. Štai kodėl tie darbai
negali išlikti.
Atsiradęs iš minimalizmo,
konceptualizmas
galop virsta bendra sąvoka,
apimančia įvairias dailės pakraipas,
kaip antai
objektų dailę ar hepeningą,
kurioms svarbesnė pati kūrinio
mintis nei jo atlikimas.
Konceptualus meno kūrinys
– tai tiesioginė menininko
minties fiksacija.
Svarbu, kad vyktų
intelektualiniai procesai,
kuriuose menininkas kviečia
dalyvauti ir žiūrovus.
V.Akonči
20-ties pėdų kopėčios bet kokio
dydžio sienai. 1979-1981 m.
Fotograviūra ant aštuonių
popieriaus lakštų, atspausta
pilka spalva.
K.Burdenas. Didelis ratas. 1979 m.
Pavargot...