Transcript Viešojo intereso pirmenybė prieš teisėtus lūkesčius konstitucinėje

VIEŠOJO INTERESO PIRMENYBĖ
PRIEŠ TEISĖTUS LŪKESČIUS
KONSTITUCINĖJE
JURISPRUDENCIJOJE
Pranešimas tarptautinėje konferencijoje, Lietuvos teisės institutui įgyvendinant
projektą „Viešojo intereso atpažinimo Lietuvos teisėje problema: kriterijai ir
prioritetai“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos lėšomis
2014 m. rugsėjo 12 d., Vilnius
Pranešimo struktūra
• apie Lietuvos teisės instituto atliekamą projektą, apie įgyvendintų
apklausų rezultatus, publikacijas projekto tematika,
• apie elementus, požymius, pagal kuriuos identifikuojamas viešasis
interesas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikoje,
• apie pirmumo teikimo viešajam interesui argumentus viešajam
interesui susidūrus su asmenų teisėtais lūkesčiais konstitucinėje
jurisprudencijoje.
Viešojo intereso atpažinimo problema Lietuvos
teisėje: kriterijai ir prioritetai“ („Problems of
Identification of Public Interest in Lithuanian Law:
Criteria and Priorities“)
• Tyrimo atlikimo laikotarpis: pradėtas 2013 m. balandį ir galutinių jo
rezultatų, publikuotų monografijoje, tikimasi 2015 m. spalį.
• Septynių tyrėjų komandos tikslas - ištirti, kokiais kriterijais bei
prioritetais vadovaujamasi Lietuvos teisėje identifikuojant viešąjį
interesą bei suteikiant jam pirmenybę privačių interesų atžvilgiu,
atliekant lyginamąjį tarpdisciplininį (teisiniu, ekonominiu, politologiniu
ir sociologiniu pjūviais) mokslinės doktrinos, teisinio reguliavimo ir
teismų praktikos tyrimą.
Projekto uždaviniai ir jų įgyvendinimas:
• 1. Atliktas viešojo intereso sampratos, kriterijų (elementų, požymių, pagal kuriuos atpažįstamas
viešasis interesas) ir prioritetų (argumentų, kurie lemia pirmenybės viešajam interesui suteikimą)
tyrimas: mokslinės literatūros, teisinio reguliavimo ir užsienio valstybių patirties apžvalga.
• 2. Išsiaiškintas viešojo intereso suvokimas visuomenėje, atliekant sociologinę apklausą, taip pat
išsiaiškintas teisėjų ir prokurorų viešojo intereso supratimas, atliekant jų apklausą.
• 3. Sisteminama aukščiausiosios grandies teismų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo), taip pat Apeliacinio teismo ir apygardų
teismų (bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų) praktika sprendžiant bylas, susijusias
su viešojo intereso gynimu.
• 4. Teismų praktika dar bus vertinama remiantis teisine, ekonomine, politologine ir sociologine
prieigomis.
• 5. Dar bus pateikiamos viešojo intereso apibrėžtumo Lietuvos teisėje gairės (remiamasi prielaida,
kad reikalingas ir įmanomas didesnis viešojo intereso apibrėžtumas Lietuvos teisėje ir kad šis
apibrėžtumas gali būti įgyvendinamas suformuluojant viešojo intereso atpažinimo koncepcines
gaires), o kai kurie tyrimo rezultatai jau paskleisti mokslinėse publikacijose.
Esamas tyrimo etapas projekte
• Projekte pagrindinis dėmesys skiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo,
bendrosios kompetencijos ir specializuotų, aukščiausios, apeliacinės ir žemesnės
instancijos teismų priimtų sprendimų analizei.
• Šiame tyrimo etape sisteminame ilgo laikotarpio jų priimtus sprendimus, juos
apibendriname, pasiskirstę keliomis viešojo intereso sritimis: viešasis interesas
nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje - dr. Rita Matulionytė; viešasis interesas
gamtos apsaugos (aplinkosaugos) srityje – Eglė Kavoliūnaitė - Ragauskienė; viešasis
interesas nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo srityje – dr. Egidijus Krivka;
viešasis interesas teritorijų planavimo ir statybų srityje – dr. Gytis Andrulionis; viešasis
interesas vartotojų apsaugos srityje – Mindaugas Lankauskas. Mano sritis šiuo etapu –
konstitucinės justicijos bylų analizė.
• Beje, dr. Simonas Nikartas projekte dirba su apklausų rezultatais, intereso kaip viešojo
intereso klausimus analizuodamas sociologiniu pjūviu, Milda Burnytė viešojo intereso
klausimus (intereso išskirtinumo, prioretizavimo ar/ir darninimo esant interesų
susidūrimo situacijoms) nagrinėja naudodama ekonominę prieigą (utilitarizmą), o Eglė
Kavoliūnaitė - Ragauskienė – naudodama politologinę prieigą.
Publikuoti ir pateikti publikavimui straipsniai
projekto tematika
• Dr. E. Krivkos tarptautinis mokslo straipsnis „Public Interest in the Matters
of the Restitution of Property Rights in the Lithuanian Case Law“, 2013 m.
publikuotas žurnale Journal on Legal and Economic Issues of Central
Europe
• Tarptautiniam publikavimui taip pat pateikti 3 kitų projekto dalyvių
straipsniai:
• Dr. Simono Nikarto straipsnis: „Experience of Lithuanian Citizens in
Protecting the Public Interest“;
• Mildos Burnytės straipsnis „Liberalizmo-komunitarizmo ginčo aktualumas
apibrėžiant viešąjį interesą“;
• Dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Cultural heritage and public interest
versus private rights: a struggle for a balanced approach in Lithuania“
Dr. E. Krivkos mokslo straipsnis „Public Interest in
the Matters of the Restitution of Property Rights in
the Lithuanian Case Law“
Straipsnyje atskleidžiami objektyvūs kriterijai, kuriuos taiko Lietuvos
teismai, spręsdami apie viešojo intereso ribas ir interesų priskyrimą
viešojo intereso kategorijai, taisykles, šių teismų taikomas sprendžiant
privataus ar viešojo arba kelių skirtingų viešųjų interesų susidūrimus
civilinėse ir administracinėse bylose nuosavybės teisių į nekilnojamąjį
turtą atkūrimo srityje.
Straipsnyje taip pat nagrinėjami procesinio teisinio veiksnumo
klausimai viešojo intereso gynimo srityje ir probleminiai viešojo
intereso aspektai kaip teisės kreiptis į teismą prielaida ar kaip sąlyga
patenkinti ieškinį.
Dr. Simono Nikarto straipsnis
„Experience of Lithuanian
Citizens in Protecting the Public
Interest“ ir jo išvados
Straipsnyje nagrinėjami 2013 m. spalio mėn. 4 – 14 d. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų
centro „Vilmorus“ atliktos 1002 Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai.
Straipsnio tikslas - atskleisti šiuos visuomenės patirties viešojo intereso srityje rodiklius:
viešojo intereso suvokimo visuomenėje ypatumus,
gyventojų susidūrimo su viešuoju interesu paplitimą ir šaltinius,
gyventojų aktyvumo ginant viešąjį interesą mastą,
gyventojų dalyvavimo ginant viešąjį interesą pasiskirstymą pagal socialines-demografines
charakteristikas (gyventojų aktyvumo ginant viešąjį interesą ir socialinių demografinių
charakteristikų santykį) bei
gyventojų aktyvumą konkrečiose viešojo intereso srityse.
Tyrimo rezultatai leidžia daryti prielaidą apie viešojo intereso kaip visuomenės
daugumos ir bendrųjų vertybių koncepto vyravimą visuomenės sąmonėje. Kur kas
mažesnė dalis apklaustųjų viešąjį interesą suvokia procedūriniu požiūriu.
Tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai pasižymi žemu dalyvavimo ginant viešąjį
interesą aktyvumu. Aktyviau viešojo intereso gynime dalyvauja didesnių pajamų,
geresnės socialinės padėties (specialistai, tarnautojai), didesnių miestų gyventojai.
Atitinkamai pasyvesni – asmenys, turintys mažas pajamas, darbininkai ir bedarbiai bei
kaimo gyventojai.
Kiek didesnė respondentų dalis nurodė, jog jų artimos aplinkos žmonės dalyvavo
ginant viešąjį interesą. Tyrimas parodė, kad respondentų atsakymų apie jų artimųjų
dalyvavimą viešojo interese pasiskirstymas pagal socialines demografines
charakteristikas labai panašus į šių charakteristikų pasiskirstymą atsakymuose apie
pačių respondentų aktyvumą ginant viešąjį interesą. Darytina prielaida, jog viešojo
intereso gynime daugeliu atvejų dalyvaujama kartu su kitais artimos aplinkos
žmonėmis.
Didesnė dalis gyventojų, nurodžiusių, jog dalyvavo ginant viešąjį interesą, yra linkę
įsitraukti į viešojo intereso sritis, kurios yra sąlyginai labiau susijusios su privačiais
asmens interesais: nuosavybės teisių atkūrimas, vartotojų teisių apsauga. Iš to galima
Beje, 2014 m. gegužės 12 – liepos 15 d. Visuomenės
nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ taip pat
atlikta 363 Lietuvos teisėjų ir prokurorų apklausa
Neseniai gautieji užsitęsusios apklausos apie viešąjį interesą identifikuojančius kriterijus ir prioriteto jiems teikimo
argumentus interesų sandūros situacijose rezultatai tyrėjų dar apibendrinami.
• Palyginus abiejų apklausų rezultatus, matoma, kad jų viešojo intereso suvokimas tam tikra dalimi yra panašus.
• Antai daugiausia apklaustųjų Lietuvos gyventojų yra manančių, kad viešasis ar visuomeninis interesas yra tai, kas aktualu,
naudinga visuomenei, kas reikalinga daugumai žmonių, kad tai - daugumos interesai ir jų tenkinimas.
• Teisės praktikų apklausos rezultatai rodo, kad daugiausia apklaustųjų teisėjų ir prokurorų viešąjį interesą supranta kaip
reikšmingą, svarbų visai visuomenei ar jos daliai interesą, visuomenei ar jos daliai naudingą interesą, visuomenės ir/ar jos
dalies interesą.
Keletas apklaustųjų teisėjų ir prokurorų viešojo intereso sąvoką apibrėžė per teisėtų lūkesčių kategoriją:
• viešasis interesas – valstybės, visuomenės, asmenų teisėtas lūkestis, kurį asmuo, ar asmenų grupė puoselėja teisinės
valstybės atžvilgiu;
• viešasis interesas – teisėtas visuomenės dalies interesas;
• viešasis interesas – tai visuomenės narių teisių ir pareigų visuma, leidžianti įgyvendinti teisėtus daugumos visuomenės
narių interesus;
• viešasis interesas – interesas, susijęs ne tik su privataus asmens teisėmis ir lūkesčiais, bet ir su jį supančios bendruomenės,
kitų piliečių (kaimynų, tam tikros socialinės grupės atstovų ir pan.) interesais ir teisėmis.
• Konferencijos temai aktualu, kad didžioji teisės praktikų dalis (176 arba 48,5%) patvirtina, kad asmens teisėti interesai ir
lūkesčiai konkrečioje srityje - atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą gali būti laikomi viešuoju interesu.
Mildos Burnytės straipsnis „Liberalizmokomunitarizmo ginčo aktualumas apibrėžiant
viešąjį interesą“
• Straipsnyje siekiama įvertinti pagrindinius skirtumus tarp konkuruojančių
viešojo intereso koncepcijų, kurios grupuojamos į du tipus - 1) teorijas,
siekiančias procedūriškai apibrėžti viešąjį interesą, t.y. kiekybiškai
apskaičiuojant sutampančius privačius interesus, 2) teorijas, šį terminą
aiškinančias kaip bendruomeninių vertybių, kuriomis paremta visuomenės
narių sąveika, visumą.
• Taip pat siekiama įvardinti šių skirtumų priežastis, pagrindžiant teiginį, kad
pagrindiniai nesutarimai apibrėžiant viešojo intereso sąvoką kyla dėl
rėmimosi vienos iš politinių teorijų - liberalizmo arba komunitarizmo idėjomis.
• Atsižvelgdama į tai, autorė vertina Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo poziciją dėl viešojo intereso apibrėžimo ir siūlo galimą šio intereso
apibrėžimą.
Dr. Ritos Matulionytės straipsnis „Cultural heritage
and public interest versus private rights: a struggle
for a balanced approach in Lithuania“
Straipsnyje nagrinėjamas balansas tarp kultūros paveldo kaip viešojo
intereso ir privačių nuosavybės teisių.
Analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria Lietuvos teismas,
įgyvendinant kultūros paveldo įstatymus viešojo intereso gynimo
procese.
Peržvelgiami pagrindiniai principai, kuriuos nustatė Europos Žmogaus
Teisių Teismas bylose, susijusiose su kultūros paveldu ir analizuojama,
kaip Lietuva ir kitos regiono valstybės turėtų užtikrinti viešojo ir
privataus intereso balansą, saugant kultūros paveldą.
Elementai, požymiai, pagal kuriuos identifikuojamas
viešasis interesas Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo sprendimuose
2 pagrindiniai viešojo intereso kaip kategorijos elementai, požymiai:
1) kaip bendroji taisyklė - šio intereso subjekto, aprėpties visuotinumas;
jis - apimantis visuomenę, jai reikšmingas, turintis vertę;
2) šio intereso konstitucinis pagrįstumas, pateisinamumas pagal
Lietuvos Respublikos Konstituciją.
Intereso subjekto, aprėpties visuotinumas, t. y.
įprastai pabrėžiama, kad tai interesas, kurį turi
visuomenė kaip subjektas.
2 pavyzdžiai iš jurisprudencijos:
• 2013 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl įstatymų
nuostatų, susijusių su bankų (įmonių) bankrotu, finansinio stabilumo stiprinimo
priemonių bankams taikymu, viešasis interesas įvardijamas kaip „konstituciškai pagrįstas
visuotinai reikšmingas interesas“, viešieji interesai vadinami „svarbiais visuomenės
interesais“. Visos visuomenės interesai turėti stabilią ir patikimą finansų sistemą prioritetas prieš (bankrutuojančio banko kreditorių, kurių reikalavimų tenkinimo eilė
yra žemesnė nei VĮ "Indėlių ir investicijų draudimas", teisę reikalauti patenkinti jų
reikalavimus) kitų banko kreditorių nuosavybės teises, kylančias iš Konstitucijos 23
straipsnio (įtvirtinančio nuosavybės apsaugą).
• „Konstitucijos 47 ir 54 straipsniuose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti
socialinę funkciją - tarnauti tautos gerovei. Visuomenei ne tas pats, kaip žemė
naudojama, nes išsaugoti racionalų žemės naudojimą pagal paskirtį yra visuotinis
poreikis“. Žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, turinti socialinę funkciją – tarnauti
tautos gerovei“ (1995 m. kovo 8 d. nutarimas dėl piliečių nuosavybės teisių į žemę
atkūrimo, 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas dėl Medžioklės įstatymo).
Kaip viešasis interesas traktuojami ir tam tikros
(pakankamai didelės/ kuo didesnės) visuomenės
dalies interesai.
Taip pat 2 iliustracijos iš konstitucinės jurisprudencijos:
• 2007 m. liepos 7 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime dėl
nuosavybės teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir draustiniuose cituojamas
2001 m. balandžio 2 d. nutarimas, kuriuo remiantis minimas kuo didesnis šio
intereso turėtojų skaičius; „<...> atsižvelgiant į su nuosavybe susijusių santykių
pokyčius, įvykusius per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėtos nacionalizacijos, tam
tikros dalies privačios laisvos (neužstatytos) žemės išpirkimas siekiant kuo
didesniam skaičiui savininkų atkurti nuosavybės teises į nacionalizuotą žemę
perduodant jiems neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypus atspindi visuomenės
interesą“.
• Viešasis interesas - ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik
toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina,
saugo ir gina Konstitucija <...> (2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas dėl teismų
sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo už akių, taip pat dėl
apeliacijos).
Regimos ir tokios situacijos, kai ne tik asmenų
grupės, o ir vieno žmogaus interesas gali būti
laikomas viešuoju interesu.
• Antai: „Kiekvienąkart, kai teismui nagrinėjant bylą kyla klausimas, ar
tam tikras interesas laikytinas viešuoju, turi būti įmanoma pagrįsti,
kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupės asmenų intereso, būtų
pažeistos ir tam tikros Konstitucijoje įtvirtintos, jos saugomos ir
ginamos vertybės“ (2007 m. gegužės 15 d. nutarimas dėl valstybės ir
tarnybos paslapčių).
• Tad viešojo intereso subjekto, aprėpties visuotinumo elementas,
požymis nėra vienalytis. Dėl to galimos ir praktinės interesų sandūros
problemos.
Viešasis interesas - tai konstituciškai pagrįstas
interesas.
• Intereso konstitucinio pagrįstumo „kodas“ reiškia ne vieną šio intereso
charakteristiką.
• Objektas, į kurį nukreiptas šis interesas, yra Konstitucijos saugomas ir
ginamas dėl jo reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo subjektui –
visuomenei ar jos daliai (galimai ir ateities žmonėms).
• Viešojo intereso konstitucinis pagrįstumas įtvirtintas Konstitucijoje ir/ar ją
plėtojančioje konstitucinėje jurisprudencijoje. Konstitucinis Teismas teigia,
kad „viešojo intereso įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra
konstituciškai motyvuoti, nes „kiekvienas viešasis interesas atspindi ir
išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina
Konstitucija, tokias kaip visuomenės atvirumas ir darna, teisingumas,
asmens teisės ir laisvės, teisės viešpatavimas ir kt.“ (2006 m. rugsėjo 21 d.
nutarimas dėl teismų sprendimų motyvų surašymo ir skelbimo, sprendimo
už akių, taip pat dėl apeliacijos).
• Galimas expresis verbis išreikštas viešojo intereso konstitucinis
įtvirtinimas, kai, pavyzdžiui, konstitucinėje jurisprudencijoje
konstatuojama, kad X interesas yra viešasis interesas.
• Gali būti sudarytas tokių viešųjų interesų sąrašas, kuris, aišku, dėl
konstitucinės jurisprudencijos plėtojimo „byla po bylos“ yra atviras.
•
•
•
•
•
•
Viešojo intereso konstitucinio pagrįstumo reikalavimas taip pat reiškia ir
konstitucinių vertybių pusiausvyros,
visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros,
socialinės darnos,
konstitucinių teisingumo, proporcingumo reikalavimų atitikimą
ir kitus intereso santykio su Konstitucija aspektus, ypač nustatant pareiškėjo byloje ginčijamo teisinio
reguliavimo neigiamą poveikį Konstitucijos saugomoms vertybėms – Konstitucinio Teismo įprastai
projektuojama, ar intereso netenkinimu būtų sukelta žala (grėsmė šiai žalai atsirasti) jo turėtojui –
visuomenei ar pakankamai didelei/kuo didesnei jos daliai, kitoms visuomenės grupėms, toms konstitucinėms
vertybėms, į kurias (jų apsaugą, užtikrinimą) šis interesas yra nukreiptas.
• Turi būti abiejų elementų, požymių visuma, kad interesas būtų pripažintas viešuoju:
• jau cituota Konstitucinio Teismo nuostata, kad interesą kaip viešąjį interesą apibūdintų abu minėti elementai,
požymiai: viešasis interesas - ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris
atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Pirmumo teikimo viešajam interesui argumentai
interesų sandūros situacijose, taip pat ir tada, kai
asmenų teisėti lūkesčiai susiduria su viešuoju
interesu
• Kad interesai nebūtų priešpriešinami, Konstitucinis Teismas, sekdamas
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, europietiškąja konstitucinės
justicijos patirtimi, pasirinkusia interesų balansavimą/darninimą, naudoja
konstitucinių vertybių, interesų darninimą kaip konstitucinių nuostatų
aiškinimo metodą.
• Būtent dėl šio aiškinimo būdo vieno iš žingsnių mano pranešimo
pavadinime minimas žodis „pirmenybė“. Apskritai darninimo ar
balansavimo kaip norminio proceso metu, kuriuo siekiama išspręsti
konfliktuojančių vertybių susidūrimą, suteikiamas svoris konfliktuojančioms
vertybėms (turint jų skalę, nustačius santykinį įvairių vertybių svorį) ir
pirmenybė dominuojančiai vertybei, nors „pralaiminčioji“ vertybė taip pat
nepašalinama iš teisės (A. Barak).
• Bendrasis Konstitucijos saugomų vertybių sandūros sprendimo principas –
interesų sandūros situacijose turi būti rasti sprendimai, užtikrinantys, kad
nė viena iš tokių vertybių nebus paneigta (visiškai apribota,
nebeįgyvendinama) ar nepagrįstai apribota (nesilaikant konstitucinių
(žmogaus teisių ir ne tik jų) ribojimo pagrindų ir sąlygų).
• Konstitucinės vertybių pusiausvyros užtikrinimo vardan ribojamas žmogaus
teisių įgyvendinimas. Galima tiesiogiai remtis Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 28 straipsnio nuostata: „Įgyvendindamas savo teises ir laisves
žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių
teisių ir laisvių“, taip pat atskiromis nuostatomis, kuriomis įtvirtinamos
žmogaus teisės ir laisvės ir nurodomi jų ribojimo pagrindai ir sąlygos. Tad
viešojo intereso pirmenybė žmogaus teisių ir laisvių atžvilgiu išvedama iš
žmogaus teisių ir laisvių konstitucinių nuostatų.
• Konstitucinis Teismas viešojo intereso pirmenybės prieš kitus interesus (ar
tai būtų kitas viešasis, ar tokiu nelaikytinas interesas) argumentus
konstruoja taip pat pagal aukščiau išvardintus du pagrindinius viešojo
intereso elementus, požymius.
• Pavyzdžiui, esant dviejų viešųjų interesų susidūrimui – nulemia tai, kad
viešąjį interesą turi kuo didesnė visuomenės kaip subjekto dalis –
teritorinės bendruomenės – savivaldybės viešasis interesas buvo nusvertas
didesnės visuomenės dalies – visos valstybinės bendruomenės – pilietinės
Tautos, naudai (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas dėl valstybės tarnybos).
Privačių ir viešųjų interesų sankirtos atveju nulemia vertybės, į kurią
nukreiptas interesas, reikšmingumo, reikalingumo, vertingumo pagrindimas
– antai sveikatos apsaugos tikslas dėl to nusveria ūkinės veiklos laisvę.
• Nuo pat teisėtų lūkesčių apsaugos doktrinos formulavimo konstitucinėje
jurisprudencijoje pradžios (2001 m. gruodžio 18 d. nutarimo dėl muitinės
pareigūnų tarnybinių atlyginimų), remdamasis teisėtų lūkesčių apsaugos
principu, Konstitucinis Teismas konstatuodavo, kad šis principas gali būti
ribojamas siekiant apginti viešąjį interesą ir išlaikant pusiausvyrą tarp
įvairių visuomenės grupių poreikių.
• Teisėtų lūkesčių apsaugos principas nėra absoliutus, nes, susiklosčius tam
tikroms aplinkybėms, teisinis reguliavimas gali būti keičiamas, o
ankstesniais viešosios valdžios sprendimais asmenims suteikta tam tikra
nauda gali būti sumažinta ar panaikinta.
Principo neabsoliutumas gali būti iliustruojamas
šiomis nuostatomis, iš kurių taip pat matoma, kad
brėžiamos viešojo intereso apsaugos ribos:
• Pavyzdžiui, iš 2013 m. spalio 10 d. nutarimo dėl kompensacijų už valstybės išperkamą miestų žemę (remiantis
2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu dėl piniginių kompensacijų už nekilnojamąjį turtą sumokėjimo terminų
pailginimo):
• Įstatymų leidėjas gali nustatyti mažiau palankų asmenims teisinį reguliavimą tik išimtiniais atvejais, kai yra
konstituciškai pateisinama – pavyzdžiui, kai dėl ypatingų aplinkybių valstybėje susidaro ypač sunki
ekonominė ir finansinė padėtis. Teigiama, kad tokiu atveju dėl objektyvių priežasčių pailgindamas anksčiau
nustatytus terminus, iki kurių turi būti baigta mokėti pinigines kompensacijas už tam tikrą valstybės
išperkamą žemę, keisdamas anksčiau nustatytą piniginių kompensacijų mokėjimo periodiškumą įstatymų
leidėjas turi paisyti konstitucinių teisinio aiškumo, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių
apsaugos reikalavimų, kurie suponuoja įstatymų leidėjo pareigą ir tokiais atvejais įstatymais nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kad būtų aišku, iki kada bus baigta mokėti pinigines kompensacijas, taip pat kokia
piniginių kompensacijų dalis ir kada bus mokama asmenims, turintiems teisę gauti šias kompensacijas.
• Viešojo intereso ribos: „Ypač pabrėžtina, kad konstituciniai darnios, teisingos, atviros pilietinės visuomenės
imperatyvai, konstituciniai teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lūkesčių apsaugos reikalavimai
suponuoja tai, kad pradėtas restitucijos procesas negali tęstis nepagrįstai ilgai; taigi atitinkamų santykių
teisinio reguliavimo pakeitimai taip pat negali būti tokie, kad sudarytų prielaidas nepagrįstai ilgai užtęsti šį
procesą. Dėl nepagrįstai ilgo laiko, per kurį atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, gali
būti iškreipta ar net paneigta pati restitucijos instituto esmė, pažeistos asmens konstitucinės nuosavybės
teisės, taip pat kitos teisės, pakirstas žmonių pasitikėjimas valstybe ir teise“.
2007 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo nutarimo dėl nuosavybės
teisių atkūrimo valstybiniuose parkuose ir
draustiniuose ištraukos:
• „<...> nors konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teisinio tikrumo, teisinio saugumo,
teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitus reikalavimus inter alia restitucijos santykių teisiniam
reguliavimui, jo negalima aiškinti kaip esą apskritai neleidžiančio pradėjus nuosavybės teisių
atkūrimą vienomis sąlygomis įstatymų leidėjui vėliau pakeisti šių sąlygų, inter alia nustatyti
naujų, papildomų sąlygų, kai tuo siekiama apsaugoti tam tikras konstitucines vertybes, kurioms
būtų daroma žala arba būtų sudarytos prielaidos tokiai žalai atsirasti, jeigu anksčiau nustatytos
nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygos nebūtų pakeistos. Kaip tik
priešingai - paaiškėjus, kad anksčiau nustatytomis sąlygomis ir tvarka atkuriant nuosavybės teises
į išlikusį nekilnojamąjį turtą yra daroma žala kitoms Konstitucijos saugomoms ir ginamoms
vertybėms arba yra sudaromos prielaidos tokiai žalai atsirasti, įstatymų leidėjas ne tik gali, bet ir
privalo atitinkamai pakeisti anksčiau nustatytas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą
atkūrimo sąlygas ir tvarką. Tačiau ir tokiais atvejais turi būti paisoma konstitucinio
proporcingumo principo, pagal kurį teisės aktais nustatytos ir taikomos priemonės turi būti
proporcingos siekiamam tikslui, o asmens teisės negali būti ribojamos labiau negu būtina
teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti“.
• Tad ir šios bylos atveju viešasis interesas nusveria, nors nusvėrimui taip pat egzistuoja
proporcingumo riba.
Išvados
• Išreiškiant pagrindinius viešojo intereso elementus, požymius – kaip taisyklė, jo
subjekto, aprėpties visuotinumo elementą, požymį ir intereso konstitucinio
pagrįstumo elementą, požymį – konstitucinėje jurisprudencijoje siauriau ar kiek
plačiau atskleidžiami intereso svarba, reikšmė visuomenei ar didesnei jos daliai
bei projektuojamos galimos neigiamos pasekmės, žala ar grėsmė žalai atsirasti,
nepatenkinus šio intereso.
• Viešojo intereso pirmenybės prieš kitus interesus argumentai konstruojami taip
pat pagal minėtus du pagrindinius viešojo intereso elementus, požymius. Šie
argumentai yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo naudojamo
konstitucinių vertybių, interesų balansavimo/darninimo kaip konstitucinių
nuostatų aiškinimo metodo rezultatas, nagrinėjant pareiškėjų konstitucinės
justicijos bylose nurodomų interesų sandūros situacijas. Šiuo metodu
vadovaujantis, nors bylose viešasis interesas nusveria, jo nusvėrimui taip pat
egzistuoja ribos.
AČIŪ UŽ DĖMESĮ!