Transcript Kristijono Donelai*io * Metai * gamtos vaizdavimas

Gamtos vaizdai
Kristijono Donelaičio „Metuose“
Gintarė Palepšytė
Gamta — amžinas laiko ratas

Gamta senovės žemdirbiui yra magiška, nuolat
atsinaujinanti gyvybės galia, kuri egzistuoja kaip
amžinas laiko ratas, pereinantis keturis ciklus.
Taujėnų gimnazija
Pagal metų laikus poema „Metai“
suskirstyta į 4 dalis:

„Pavasario linksmybės“,

„Vasaros darbai“,

„Rudenio gėrybės“,

„Žiemos rūpesčiai“.
Taujėnų gimnazija
Pasaulio centras — saulė

Neatsitiktinai „Metai“ pradedami saulės iškilimu,
gyvybės budinimu ir baigiami jos pasitraukimu,
užleidžiant vietą šalčiui.
Taujėnų gimnazija
Saulė – gamtos judintoja

Poema pradedama žodžiais:
Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą
Ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės.
Taujėnų gimnazija
Ruduo parodomas būro akimis:

Ant saulelė vėl nuo mūs atstodama ritas
Irgi palikusi mus greita vakarop nusileidžia.

Žemė su visais pašaliais įmurusi verkia
Kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko.
Taujėnų gimnazija
Gamta — gyvenimo mokytoja

Pasakojimas apie gandrus moko tvarkingumo:

Todėl tuo abu, kaip reik tikriems gaspadoriams,
Vislab vėl taisyt ir provyt sukosi greitai.
Taujėnų gimnazija
Gamta — gyvenimo mokytoja

Pasakojimas apie lakštingalą moko kuklumo:

Ak! Kiek sykių Krizas, į vyžas įsinėręs
Ir savo skrandą būrišką viešėt užsimovęs,
Po prastu savo stogu nei lakštingala čiauška.
Taujėnų gimnazija
Žmogus – gamtos dalis
 Gamta
gyvena pagal Dievo nustatytą
tvarką ir žmogus turi prie jos prisitaikyti.
Taujėnų gimnazija