Transcript Slide 1 - Šiaulių rajono vietos veiklos grupė

VIETOS PROJEKTŲ IR PARAIŠKŲ
RENGIMAS. VIETOS PROJEKTŲ
ĮGYVENDINIMAS IR ADMINISTRAVIMAS
Ekonomikos ir vadybos fakultetas
Administravimo ir kaimo plėtros katedra
lekt. Vytautas Pilipavičius
El. paštas: [email protected]
Šiauliai
2011 gegužės 9
1
Mokymų paskirtis

Supažindinti su vietos projektų rengimo ir
įgyvendinimo reikalavimais, principais ir
metodais, kaimo plėtros ir LEADER metodo
įgyvendinimo kontekste
2
Dokumentai, kuriais būtina vadovautis
rengiant ir įgyvendinant vietos projektus







LR Nacionalinė bendroji strategija
LR Kaimo plėtros programa
Vietos plėtros strategijų, įgyvendinamų pagal Lietuvos kaimo
plėtros 2007–2013 metų programos krypties „leader metodo
įgyvendinimas“ priemonę „vietos plėtros strategijų įgyvendinimas“,
administravimo taisyklės
Šiaulių rajono VVG vietos plėtros strategija
Bendrosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų
paraiškas pagal vietos plėtros strategiją
Specialiosios taisyklės pareiškėjams, teikiantiems vietos projektų
paraiškas pagal vietos plėtros strategijos
Vietos projekto įgyvendinimo bendradarbiavimo sutartis (su
juridiniu arba/ir fiziniu asmeniu)
3
ES bei Lietuvos vystymo ir
kaimo plėtros strateginės
gairės
ES vystymo gairės
Europos Sąjunga ateitį sieja su žinių visuomenės
formavimu, žinių ekonomika, žmogiškųjų išteklių
ugdymu formuluodama sekančius svarbumus:
 gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių keičiant darbo būdus;
 žiniomis pagrįstą ūkio funkcionavimą;
 nuolatinio mokymosi idėjos realizavimą;
 atsakomybės už žinių, gebėjimų ir įgūdžių
ugdymo/ugdymosi formavimą;
 užimtumo strategijos veiksnių panaudojimą verslumu
pagrįsto mąstymo skatinimui ir ugdymui.
ES kaimo plėtros strateginės gairės (2007–2013
m. programavimo laikotarpis, 2006 02 20)
Žemės ūkio ir miškininkystės sektorių
konkurencingumo gerinimas;
 Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas;
 Gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas ir
kaimo ekonomikos įvairovės skatinimas;
 Užimtumui ir veiklos įvairinimui skirtų vietos
gebėjimų stiprinimas;
 Programavimo nuoseklumo užtikrinimas;
 Bendrijos priemonių tarpusavio papildomumas.

Lietuvos vystymo gairės
Lietuva, formuluodama ilgalaikius valstybės raidos
prioritetus, valstybės plėtros viziją sieja su saugia ir
žinių visuomene, konkurencinga ekonomika bei
subalansuota ir tolydžia plėtra, investuojant į:
 produktyvius žmogiškuosius išteklius žinių
visuomenei, konkurencingą ekonomiką, gyvenimo
kokybę ir sanglaudą;
 informacinę visuomenę, darnų vystymąsi, lygias
galimybes, regioninę plėtros strategiją.
LR žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginės
kryptys
1. Investicijos į ūkius, jų modernizavimas ir veiklos
įvairinimas
2. Geros kokybės produktų gamybos plėtra ir
rinkodara
3. Užimtumo didinimas skatinant alternatyvią veiklą
ir socialinės būklės gerinimas
4. Kaimo atnaujinimas ir infrastruktūros plėtra
5. Aplinkosauga ir gamtos išteklių naudojimo
gerinimas
Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013
metų programos kryptys




Žemės, maisto ūkio ir miškininkystės
sektoriaus konkurencingumo didinimas
Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas
Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir
kaimo ekonomikos įvairinimas
Leader metodo įgyvendinimas
ES strateginės kryptys iki 2020 m.



pažangus augimas (žinių, švietimo ir skaitmeninės
visuomenės skatinimas, bei inovacijų ekonomikos
vystymas);
tvarus augimas (siekti, kad mūsų gamybos sektorius
tausiau naudotų išteklius ir kartu didėtų mūsų
konkurencingumas);
integracinis augimas (didinti įvairių visuomenės
sluoksnių dalyvavimą darbo rinkoje, skatinti įgyti
įgūdžių, kovoti su skurdu, skatinti socialinę ir
teritorinę sanglaudą).
Iniciatyvos tikslams pasiekti
Komisija siūlo 2020 m. Europos darbotvarkę, kurią
sudaro kelios pavyzdinės iniciatyvos:
 „Inovacijų sąjunga“;
 „Judus jaunimas“;
 „Europos skaitmeninė darbotvarkė“;
 “Tausiai išteklius naudojanti Europa“;
 „Ekologiškam augimui skirta pramonės politika“;
 „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“;
 „Europos kovos su skurdu veiksmai“.
ES kaimo plėtros scenarijai
Scenarijaus tipas
Politikos tipas
Numatomas poveikis
Poveikio trukmė
Žemės ūkio
intensyvinimas
Sprendimas dėl paramos
žemės ūkio
intensyvinimui priimtas
nacionaliniu lygiu
Atskirų žemė ūkio
sektorių
konkurencingumo
didinimas; kaimo
gyventojų mažėjimas
Vidutinės trukmės
poveikis
Parama
Subsidijos ūkininkams
ir kitoms gyventojų
grupėms
Ne konkurencingumo, o
veiklos ir bendruomenių
palaikymas;
priklausomybė nuo
viešojo finansavimo
Greitas poveikis
Teritorinis
konkurencingumas
Teritorinis požiūris
konkrečioje vietovėje
integruojantis plėtros
veikėjus, rinkas ir
viešosios paramos
priemones
Laipsniškas kaimo
vietovių atgaivinimas ir
restruktūrizacija;
prisitaikymas prie naujų
kaimo vietovių funkcijų
ir pasikeitusios
paklausos
Ilgalaikis poveikis
12
LEADER tikslas ir uždaviniai 20072013 metais
Tikslas: Skatinti kaimo vietovių plėtrą vietos iniciatyvos ir
partnerystės pagrindu;
Uždaviniai:
1.
Skatinti vietos iniciatyvas ir partnerystę, įtraukiant
bendruomenės, verslo ir vietos valdžios atstovus.
2.
3.
Telkti kaimo gyventojus ir ugdyti jų gebėjimus veikti
kartu.
Rengti integruotas vietos plėtros strategijas ir organizuoti
jų įgyvendinimą naujais būdais ir metodais tikslingai
naudojant vietos išteklius ir viešąją paramą.
13
Septyni LEADER metodo principai
Teritorinis
požiūris 
Vietos finansavimas
ir valdymas
Principas
“iš apačios
į viršų”
Vietos
partnerystė/VVG
Tinklai ir
bendradarbiavimas
Naujovės
Integruotas
požiūris
14
Vietos projekto tikslų sąsajos su vietos
plėtros strategija

Rengiant vietos projektus pagal LEADER
metodą, projekto tikslas (bendrasis) turėtų
atitikti VVG vietos plėtros strategijos tikslus,
o projekto specifiniai tikslai – vietos plėtros
strategijos uždavinius , konkretizuotus esamai
teritorijai ir problemai.
15
Vietos projekto sandara ir sąsajos su
vietos plėtros (VP) strategija
VP strategijos tikslai
Poveikis
Projekto tikslas
Pasekmės
Projekto uždaviniai
Projekto rezultatai
Projekto indėliai
Projekto veiklos
16
VIETOS PLĖTROS PROJEKTŲ
RENGIMO PAGRINDAI
17
Kaimo plėtros projektų rengimo
problemos



rengiant vietos plėtros projektus akcentuojami
finansuotojų (o ne kaimo bendruomenės) prioritetai;
vietos plėtros projekto įgyvendinimas nukrypsta į
fragmentinius, pavienius tikslus, silpnos sąsajos tarp
planuojamų projekto tikslų, uždavinių, planuojamų
projekto veiklų ir rezultato;
per mažai siekiama novatoriškumo ir vietos išteklių
racionalaus panaudojimo.
18
Pagrindinės sąvokos



Vietos projektas – pareiškėjo vietos veiklos grupei
teikiamas, strategiją atitinkantis veiklos aprašas, kuriame
nurodomi planuojamos veiklos tikslai, uždaviniai ir
pagrindžiamos jiems įgyvendinti reikalingos išlaidos.
Vietos projekto paraiška – vietos plėtros strategijos
vykdytojo parengtas dokumentas, kurį turi užpildyti ir
strategijos vykdytojui pateikti pareiškėjas, siekiantis gauti
lėšų vietos projektui įgyvendinti.
Vietos projekto vykdytojas – pareiškėjas, kuris pateikęs
vietos projekto paraišką, gauna arba yra gavęs lėšų vietos
projektui įgyvendinti.
19
Projektas


tai iš anksto gerai parengtas ir suplanuotas
objekto ar sistemos sukūrimas ar jų pakeitimas;
tai sistema, apimanti tikslus, kuriems realizuoti
sukuriami objektai, diegiami technologiniai
procesai, numatomi reikalingi ištekliai,
sprendimai ir priemonės jiems įgyvendinti;
20
Projektas kaip pokyčio procesas
Valdymo elementai (apribojimai): finansiniai, teisiniai, etiniai,
aplinkosauginiai, loginiai, laikas, kokybė, netiesioginiai efektai
Pradinė situacija
Poreikis/noras
PROJEKTAS
Rezultatas
Patenkintas poreikis/norai
Ištekliai: žmonės, žinios, įgūdžiai ir patirtis, kapitalas,
pastatai, įrankiai ir įranga, technologijos
[Maylor]
21
Projektų klasifikacija (1)
Priklausomai nuo įgyvendinimo srities projektai
būna:
 socialiniai projektai;
 ekonominiai projektai;
 organizaciniai projektai;
 techniniai projektai;
 mišrieji projektai.
22
Projektų klasifikacija (2)
Priklausomai nuo veiklos krypties, išskiriamos
šios projektų rūšys:
 mokymo-švietimo projektai;
 tyrimų ir vystymo projektai;
 inovaciniai projektai;
 investiciniai projektai;
 kombinuoti projektai.
23
Pagrindiniai vietos projekto ypatumai








Projektas yra darbas, turintis pradžią ir pabaigą, kurį projekto
komanda turi atlikti.
Unikalus tikslas/ uždaviniai, tačiau tuo pačiu derantis su vietos
plėtros strategijos prioritetais ir ištekliais.
Tiksliai įvardinti projekto rezultatai ar pasekmės (poveikis).
Ribotas laikas – griežtos laiko ribos.
Projekto biudžeto apribojimai.
Techniniai apribojimai.
Komandinis darbas tarp įvairių socialinių partnerių atstovų.
Galima požiūrių įvairovė: bendruomenės - savivaldybės
administracijos - ūkininkų ir verslininkų.
24
Vietos projekto idėjos formulavimas
1.
2.
3.
4.
Gyvenamojoje vietovėje egzistuoja
problema ir mes sugalvojame, kaip ją
išspręsti.
Sugalvoję problemos sprendimo būdą,
ieškome programos (nacionalinės),
kuri paremtų mūsų iniciatyvą
Savo idėjomis ir savanorišku darbu
bei paramos lėšomis išsprendžiame
vietos problemą
Gyvenamojoje vietovėje susiklosto
nauja situacija, kurioje nebėra
anksčiau buvusios problemos.
SIEKIAI
PROBLEMA
POVEIKIS
NAUJA
SITUACIJA
STRATEGIJA
PRIORITETAI
TIKSLAI
PROJEKTAS
SPRENDIMAI
25
Problemų analizė





Atrinkti vieną pagrindinę ar aktualiausią problemą;
Išanalizuoti visas aplinkybes, susijusias su aptariama
problema;
Nustatyti kitų problemų ir pasekmių tarpusavio ryšį;
Sudaryti sąlygas visiems dalyviams ir
suinteresuotoms šalims išsakyti savo nuomonę;
Pasiekti, kad visi galimi projekto dalyviai ir
partneriai rastų bendrų interesų iškeltai problemai
spręsti ir sutartų dėl projekto idėjos ir tikslo.
26
Tikslų struktūra
Tikslas – tai veiklos orientyras. Pagal pobūdį
tikslai būna:
 krypties pobūdžio;
 siekio pobūdžio;
 išteklių pobūdžio;
 pažangos pobūdžio.
27
Reikalavimai tikslams



konkretumas, aiškumas, reikšmingumas ir
pasiekiamumas;
pagrįstumas ir kompleksiškumas atspindintis
realią situaciją;
aukštesnio lygio siekis.
Uždaviniai



Tai tikslo siekimo etapai, kuriuos apsprendžia
užduotys reikalingiems atlikti darbams, tam,
kad būtų pasiektas numatytas rezultatas.
Uždaviniai turi būti realūs, konkretūs ir
įgyvendinami projekto laikotarpiu;
Iškeliami uždaviniai bendruomenės/pareiškėjo
problemai spręsti turi tiesiogiai sietis su tikslu.
Rezultatas

Rezultatas – tai veiklos procesu sukurtas
produktas ar paslauga, kuri/s daro poveikį vietos
ištekių kiekybinei ar kokybinei kaitai socialine,
ekonomine, kultūrine, aplinkosaugine ar politine
prasme, numatyto tikslo siekiamybės linkme.
Poveikis


Poveikis – tai įgyvendinto projekto paveikos rezultatų
suminė pasekmė, užtikrinanti aplinkos kiekybinius ir
kokybinius pokyčius
Poveikis gali būti :





trumpalaikis ir ilgalaikis
teigiamas ir neigiamas
Poveikį būtina planuoti ir įvertinti.
Reikia nurodyti numatomo bendro poveikio kiekybinę
arba kokybinę reikšmę
Sekti ir registruoti poveikį ir rezultatus poveikio
lentelėje
Aplinkos
Aplinka – tai projekto veiklos rezultato pritaikymo
sritis. Kaimo plėtros procese skiriamos Šios
aplinkos:
 socialinė;
 ekonominė;
 kultūrinė;
 aplinkosauginė;
 politinė.
Nematerialūs ir materialūs vietovės ištekliai
• Nematerialūs ištekliai yra gyventojų ir klientų lojalumas, vietovės
įvaizdis, reputacija, vietovės kultūra, vietos plėtros veikėjų partnerystė,
vietos žinios, kompetencijos, įgūdžiai ir patirtis, jie labai vertinami,
unikalūs ir nepakartojami.
• Materialūs ištekliai yra daugiau ar mažiau įprasti, daugeliui vietovių
aiškūs ir pasikartojantys.
•Svarbiausias principas siekiant išsilaikyti vietovių rinkoje yra nuolat
atnaujinti vietos išteklius.
•Vietovei tinkamai panaudojant turimus išteklius ir gebėjimus, didėja ir jos
sukuriama pridėtinė vertė.
•Prielaidas vietovės pridėtinės vertės kūrimui sudaro: vietovėje
veikiančios vietos veiklos grupės, veiklos orientacija į vietovę, novatoriška
veikla, ryšiai ir daugiasektorinis požiūris, bendravimo tinklai ir tarptautinis
bendradarbiavimas.
33
Vietos ištekliai








Gamtos ir žmogaus sukurti ištekliai;
Vietos gyventojų susitelkimas ir tapatumas;
Žmogiškieji ištekliai;
Vietos gyventojų profesinė patirtis ir įgūdžiai;
Savivaldybės institucijų ir vietos valdžios veikla;
Kaimo vietovių verslo įmonės ir jų veikla;
Prekių, paslaugų ir darbo rinka;
Krašto įvaizdis ir puoselėjimas
34
Vietovės SSGG analizė
Vidinė
aplinka
Stipriosios pusės
Silpnosios pusės
Išskirtiniai ištekliai, įgūdžiai ir
privalumai lyginant su
kitomis vietovėmis, konkurentais
ir rinkos poreikiais.
Riboti ištekliai, įgūdžiai ir
sugebėjimai, kurie stabdo veiklą
ar gyventojų poreikių tenkinimo
galimybes.
Galimybės
Išorinė
aplinka
Reikšminga ir palanki situacija
šalies ir ES ekonominėje,
socialinėje, kultūrinėje,
aplinkosauginėje aplinkoje.
Grėsmės
Reikšminga nepalanki situacija
šalies ir ES
ekonominėje, socialinėje,
kultūrinėje, aplinkosauginėje
aplinkoje.
.
35
Projekto ir suinteresuotųjų šalių
sąveikos analizė
Poveikis?
Suinteresuotosio
s šalys
Projektas
Įtaka?
36
Suinteresuotosios šalys


Pirminės (daro tiesioginę ir didžiausią įtaką);
Antrinės (projektas gali teigiamai ar neigiamai
paveikti jų interesus, todėl jos gali palaikyti
projektą arba jam prieštarauti)
37
Suinteresuotųjų šalių valdymo planas
Suinteresuotoji
šalis
Interesas
Poveikis Poveikio
stiprumas
Priemonių
planas
38
Projekto darbų planavimo logika /1
Kas bus daroma?
 Išvardinamos projekto užduotys ir veiklos, remiantis
logine matrica.
Kokį rezultatą reikia pasiekti?
 Išvardinami rezultatai, remiantis logine matrica. Jie
padės apspręsti projekto etapus, gaires ir susijusios
veiklos mastą.
Kokiu būdu?
 Kiekviena veikla išskaidoma į lengvai valdomus
darbus.
39
Projekto darbų planavimo logika /2
Ko reikia veiklai vykdyti?
 Numatomi žmogiškieji ištekliai, lėšos, priemonės,
įranga, patalpos, medžiagos, išorės ekspertai,
leidimai ir t. t.
Kada bus vykdoma veikla? Kiek ilgai ji truks?
 Nustatoma kiekvienos veiklos įgyvendinimo trukmė
bei pradžios ir pabaigos datos.
Kas ir kaip įsitrauks į šią veiklą?
 Numatomi darbų vykdytojai ir paskirstomos
atsakomybės, atsižvelgiant į racionalų darbų krūvį.
40
Darbų plano sudarymas

Darbų planas – tai projekto veiklų pristatymo
būdas, kuris nustato veiklų ir darbų loginę seką,
tarpusavio ryšius ir trukmę.

Darbo plane ties kiekvienu konkrečiu darbu
nurodoma jo trukmė, laikas, už jo įgyvendinimą
atsakingas asmuo, grupė ar institucija, numatomos
darbui reikalingos atlikti lėšos bei jų šaltinis.
41
Darbų plano sudarymo eiga
1.
2.
3.
4.
5.
6.
7.
Veiklos sugrupuojamos pagal jų tipus;
Veiklos suskirstomos į etapus;
Veiklos suskaldomos į darbus;
Nustatomos veiklų datos, eiliškumas ir ryšiai;
Įvertinama veiklų ir darbų trukmė;
Paskirstomos atsakomybės ir darbai;
Suformuojama darbų plano lentelė.
42
Darbų plano lentelės pavyzdys
Eil.
Nr.
Darbų
pavadinimai
Vykdymo
pradžia
(metai,
mėnuo)
Vykdymo
pabaiga
(metai,
mėnuo)
Trukmė
(mėn.)
Atsakingas
asmuo
Atlikimo
įforminimas
1.
2.
.....
43
Darbų plano sudarymas
Suformuojama darbų plano lentelė
Gantt’o diagramos pavyzdys
44
Projekto išlaidų ir biudžeto planavimas
Projekto biudžetas – tai visas projekto veiklos sritis
apimantis išlaidų planas (sąmata), kurio tikslas –
planuoti ir kontroliuoti išlaidas projekto
įgyvendinimo laikotarpiu.
 Prieš biudžeto sudarymą reikia atlikti
paruošiamuosius darbus.Yra šie pagrindiniai etapai:
1. Projekto išteklių planavimas;
2. Projekto vertės nustatymas.

45
Projekto išlaidų struktūra
Biudžeto lentelė pildoma pagal kiekvieno finansuotojo
pateiktą formą konkrečiai subsidijai.
 Projekto išlaidas sudaro:
Tinkamos projekto išlaidos – tik šios išlaidos nurodomos
pildant biudžeto lentelę;
Netinkamos išlaidos – šios išlaidos biudžeto lentelėje
nenurodomos.
Visos tinkamos projekto išlaidos yra:
 Paramos lėšos (subsidija),
 Paraiškos teikėjo ir (ar) jo partnerių indėlis
(papildomas arba ko-finansavimas).
46
Projekto vertės nustatymas
Šiuo etapu numatoma darbo jėgos bei kitų išteklių preliminari
kaina.
 Vertės nustatymas apima:
projekto įgyvendinimo kainos alternatyvų svarstymą, kainos
sumažinimo galimybių analizę ir įvertinimą.
 Projekto kaina nustatoma remiantis sąmatomis, kurios
sudaromos pagal reikiamų išteklių kiekius, jų technines
specifikacijas bei kitus techninius ekonominius rodiklius.
Svarbūs aspektai:
 Darbo užmokestis gali būti skaičiuojamas valandomis,
dienomis ar mėnesiais, priklausomai nuo darbo (paslaugų)
tipo ir realiai darbui projekte skirto laiko.
47
Vietos plėtros projektų
įgyvendinimas
ir administravimas
SUMANYMAS
PARTNERYSTĖ IR BENDRADARBIAVIMAS
ĮGYVENDINIMO
ORGANIZAVIMAS
SUMANYMO
PROJEKTAVIMAS
Veiklos organizavimas ir įgyvendinimas
APLINKA
SIT.1
SIT.2
Projekto valdymo procesų sistema


Projektavimo procesai, susiję su projekto
valdymo objektu arba pačiu projektu, kuriuos
realizuoja projekto darbų vykdytojai, kurdami
produktą arba paslaugą
Projekto įgyvendinimo valdymo procesai,
susiję su projekto valdymo komanda ir
apimantys projekto planavimo, organizavimo
ir koordinavimo darbų, reikalingų projekto
sėkmingam įgyvendinimui, aprašo sudarymą
Įgyvendinamų projektų valdymo
struktūra





Projektų vykdymo procesų valdymas
Projektų rizikos valdymas
Projektų kokybės valdymas
Projektų žmogiškųjų išteklių valdymas
Projektų finansavimo šaltinių valdymas
Projekto vykdymo valdymo procesai





Inicijavimo procesai – tai projekto įgyvendinimo formalus
pradžios pripažinimas
Planavimo procesai – tai projekto įgyvendinimo plano,
kuris leistų sėkmingai pasiekti projekto tikslus, parengimas
Vykdymo procesai – tai vietos išteklių koordinavimas
įgyvendinant projektą
Kontrolės procesai – tai projekto įgyvendinimo eigos
stebėjimas, vertinimas, koreguojančių veiksmų nustatymas
bei nepalankių veiksnių šalinimas
Užbaigimo procesai – tai projekto užbaigimo
administravimas, apimantis sutarimų ir kontraktų
uždarymą, formalų projekto rezultatų priėmimą, bendrą
galutinį įvertinimą
Projektų rizikos valdymas




Rizikos identifikavimas
Rizikos analizė – kiekybinio galimos rizikos
poveikio nustatymas
Atsakomųjų veiksmų nustatymas
Atsakomųjų veiksmų kontrolė
Projektų rizikos valdymas.
Rizikos rūšys (1)



Išorinė nenuspėjama rizika: nenumatyti vyriausybiniai
reguliavimo sprendimai; gamtos reiškiniai, netikėti
išoriniai ekologiniai ar socialiniai efektai ir pan.
Išorinė nuspėjama, bet nenumatyta rizika: rinkos
pasikeitimai; neigiamos socialinės pasekmės; valiutų
kursų pasikeitimai; neapskaičiuota infliacija; mokesčių
sistemos pasikeitimai ir pan.
Vidinė netechninė rizika: nukrypimai nuo planinių
užduočių; išaiškėjęs išteklių trūkumas; lėšų limito
viršijimas ir pan.
Projektų rizikos valdymas.
Rizikos rūšys (2)



Vidinė techninė rizika: technologijų pasikeitimas;
gamybos kokybės pablogėjimas ir pan.
Vidinė teisinė rizika: licencijos ir patentai;
sutarimų nevykdymas; teisiniai nesklandumai su
išorės partneriais ir pan.
Vidinė draudžiama rizika: tiesioginis kenkimas;
netiesioginiai nuostoliai; rizika draudžiama pagal
normatyvinius dokumentus; draudimas ir pan.
Projektų kokybės valdymas
Projektų kokybės valdymas – tai metodų, priemonių ir
veiklos rūšių sistema, užtikrinanti įgyvendinamo
projekto reikalavimus pačiam projektui ir gaminiui ar
paslaugai, kurią sudaro:
Kokybės planavimas – tai sąnaudų ir rezultatų analizė;
kokybės lygių nustatymas; kontrolės procedūros;
eksperimentai;
Kokybės užtikrinimas – tai planiniai ir neplaniniai
patikrinimai, kokybės įvertinimas
Kokybės kontrolė – tai patikrinimai, kontrolės lapai,
diagramos, statistiniai metodai, histogramos
Projektų žmogiškųjų išteklių valdymas




Suinteresuotųjų šalių valdymas
Organizacinės struktūros parinkimas
Projekto vadovo parinkimas
Projekto komandos suformavimas ir valdymas
Vietos projektų įgyvendinimo vykdymo
administravimo ciklo fazės




Konceptualioji fazė, apimanti projekto įgyvendinimu
numatytų rezultatų panaudą vystant gyvenamosios
vietovės perspektyvas
Projekto plėtojimo (vystymo) fazė, apimanti projekto
įgyvendinimo ir administravimo organizavimo darbų
aprašo parengimą
Projekto vykdymo organizavimo fazė, apima
įgyvendinimo darbų realizavimą ir priežiūrą
Projekto užbaigimo fazė, apima ataskaitų rengimą,
projekto rezultatų viešinimą, dokumentų archyvavimą
Konceptualioji fazė. Galimybių
inventorizacija



Projekte numatytų įgyvendinti rezultatų
panaudos paskirtis
Numatomos veiklos ir siekiniai
Žmogiškųjų išteklių numatytiems siekiniams
įgyvendinti analizė
Projekto plėtojimo fazė. Struktūra




Projekto dalyvių struktūros nustatymas
Darbų kalendorinio grafiko parengimas
Projektinės-sąmatinės dokumentacijos
sudarymas
Kontaktų su partneriais, rangovais ir tiekėjais
nustatymas
Projekto vykdymo organizavimo fazė



Projekto eigos kontrolė
Projekto pakeitimų kontrolė
Projekto kaštų kontrolė
Projekto užbaigimo fazė. Projekto auditas
ir uždarymas (1)
Projekto įgyvendinimo baigimas – tai sutartų įsipareigojimų
tarp užsakovo ir rangovo įvykdymas baigiamaisiais
etapais:
I etapas – užsakovo bei rangovo finansinių atsiskaitymų
tikrinimas
II etapas – dokumentacijos tikrinimas, siekiant nustatyti ar
projekto dokumentacija atitinka reikiamas normas,
standartus bei technines sąlygas; ar įvykdyti kokybiniai
ir kiekybiniai reikalavimai
III etapas – neįvykdytų įsipareigojimų išaiškinimas
Projekto užbaigimo fazė. Projekto auditas
ir uždarymas (2)
IV etapas – neįvykdytų įsipareigojimų įvykdymas sutarimu
arba taikant teisines priemones
V etapas – garantinio aptarnavimo numatymas
VI etapas – galutiniai atsiskaitymai
VII etapas – galutinės ataskaitos parengimas
VIII etapas – demobilizacija: organizacinės struktūros
išformavimas ir darbo komandos perskirstymas; turto,
įrangos, techninių priemonių ir kitų materialinių vertybių
grąžinimas arba perdavimas naujiems vartotojams;
projekto komandos darbo įvertinimas
Įgyvendinto vietos projekto sėkmės
kriterijai






Projekto užbaigimas nustatytais terminais
Projekto užbaigimas neperžengiant biudžeto rėmų
Rezultatų kokybės rodiklių užtikrinimas
Minimalūs ( suderinti) projekto objektinės srities
pokyčiai
Funkcionuojančios organizacijos veiklos
nenutrūkstamumas
Organizacijos kultūros ir vertybių išsaugojimas,
ugdymas ir pagausinimas
Sėkmės, sveikos nuovokos ir
šeimininkiško/gaspadoriško
požiūrio siekiant gyvensenos
kokybės gyvenamojoje
vietovėje!
65