Transcript File
LIETUVOS EDUKOLOGIJOS UNIVERSITETAS GAMTOS, MATEMATIKOS IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETAS TECHNOLOGIJŲ IR TECHNOLOGINIO UGDYMO KATEDRA
Maisto medžiagų kaloringumas
PRISTATYMAS Darbą parengė Akvilė Paradnikaitė Technologijų pedagogika II k.
Vilnius, 2014
Kalorija – draugas ar priešas?
Kas tai?
Ką daro?
Kodėl reikia?
Kilokalorijos?
Kilodžauliai?
Kalorija – draugas ar priešas?
Šilumos kiekis, reikalingas vieną gramą vandens pakelti 1 laipsniu Celsijaus; Kalorijos – energijos vienetas; Mūsų organizmas kalorijas sudegina metabolinių procesų metu; Kiek kalorijų reikia, kad organizmas gerai funkcionuotų? Atsakymas INDIVIDUALUS.
Kalorija – draugas ar priešas?
Maisto produktai vertinami ir apskaičiuojami pagal jų energijos kiekį. Matavimo vienetai – kilokalorijos arba kilodžauliai.
Vertimas iš anglų kalbos: 400 kcal aliejaus 400 kcal vištienos 400 kcal daržovių (Kilokalorija - kcal).
Kuo skiriasi kalorija (cal) nuo kilokalorijos (kcal) ir kilodžaulio (kJ)?
Ant maisto produktų pakelių yra nurodytos kilokalorijos 100 g. produkto; Pavyzdžiui, suvalgius pakelį liesos varškės, gausite 158 kilokalorijas (arba 158 000 kalorijų) Viena kilokalorija atitinka 4,186 kilodžaulio, taigi, tai 661,388 kJ.
Kaip sudeginti 800 kalorijų tik per 30 minučių (vertimas iš anglų kalbos)
Maisto medžiagų kaloringumas
Energijos kiekis, kurį išlaisvina oksiduodamasis organizme vienas gramas maisto medžiagos; Energijos kiekis, kurį organizme išskiria sudegdamas vienas gramas maisto medžiagos; Maisto medžiagų kaloringumas dar vadinamas džaulingumu.
Maisto medžiagų kaloringumas
Maisto medžiagų kaloringumas nustatomas Bertheloto kalorimetrine bomba.
Kalorimetrinės bombos veikimas
Nustatoma vandens temperatūra; Į bombos vidų paleidžiama elektros srovė; Įkaitus vielai užsidega maisto medžiaga ir beregint sudega; Šiluma pereina į bombos sieneles; Vandens temperatūra pakyla; Skaičiuojama kiek laipsnių pakilo vandens temperatūra.
Kalorimetrinė bomba
Riebalai ir angliavandeniai, tiek degdami kalorimetrinėje bomboje, tiek gyvame organizme, duoda galutinius degimo produktus: CO2 ir H2O. Kitaip su baltymais: jie organizme nesudega taip tobulai kaip kalorimetrinėje bomboje.
Maisto medžiagų kaloringumas
Vienas gramas oksiduodamasis organizme išlaisvina: riebalų (lipidų) 9,00 kcal, baltymų – 4,0 kcal, angliavandenių – 4,0 kcal, alkoholio – 7 kcal ir organinių rūgščių – 2-4 kcal; Neenerginės medžiagos: vanduo, vitaminai, mineralinės medžiagos.
Maisto medžiagų kaloringumas
Žinant maisto medžiagų kaloringumą, vienas maisto medžiagas galima pakeisti kitomis tam tikrais kiekiais; Pavyzdžiui, riebalus (9 kcal) pakeisti į baltymus (4 kcal).Vietoj vieno gramo riebalų reikės 2,25 g. baltymų. PERSPĖJIMAS: toks keitimas ilgesnį laiką gali būti labai kenksmingas!
Maisto medžiagų kaloringumas
Žinant, kokį darbą žmogus dirba, kokios jo gyvenimo sąlygos, amžius, lytis, galima tiksliai apskaičiuoti dienos maisto racioną, jo kaloringumą, būtinųjų maisto medžiagų kiekį ir jų santykį.
(vertimas iš anglų kalbos: per daug kalorijų).
Kaip atrodo 1500 kilokalorijų per dieną Pusryčiai 349 kcal; Užkandžiai 157 kcal; Pietūs 362 kcal; Užkandžiai 170 kcal; Vakarienė 481 kcal.
(vertimas iš anglų kalbos)
TAI ĮDOMU
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad turi sudeginti visas kalorijas, kurias suvartojo per dieną, nes kitaip priaugs svorio. Netiesa! Kūnui reikia kalorijų tam, kad plaktų širdis, dirbtų plaučiai; Kalorijomis galima apskaičiuoti beveik viską, kas tik turi energijos. Tarkime, 4 litrai benzino turi net 31 milijoną kalorijų, arba 31 tūkstantį kilokalorijų!
TAI ĮDOMU
Žiūrėdami televizorių sudeginate tik vieną kaloriją per minutę, lygiai tiek pat, kiek ir miegodami; Alkoholiu piktnaudžiauti nepatartina ne tik dėl to, kad kenkia sveikatai, bet ir todėl, kad tukina. Ypač alus ir saldus vynas, šampanas. Šie angliavandeniai labai greitai virsta riebalais – 1 g yra net 7 kcal! Jei norite sulieknėti, visiškai nevartokite alkoholio.
TAI ĮDOMU
7000 kilokalorijų perteklius bus sukauptas kaip vienas kilogramas riebalų. Kodėl organizmas kaupia riebalus? Nes taip taupo energiją. Bet jei sudeginsite 7000 kilokalorijų daugiau nei suvartojote, vieną kilogramą iš susikaupusių riebalų paversite energija; Per savo gyvenimą žmogus suvalgo maždaug 40 tonų maisto.
Daugiau informacijos
Kalorijų skaičiavimas: http://www.kalorijos.lt/ ; Maisto kaloringumas: http://www.gaspadine.lt/straipsnis/maisto_kalorin gumas-30 ; Kalorijų lentelė: http://www.dietuklubas.lt/kategorija/kaloriju lentele/ ; Kalorimetrinė bomba (anglų k.): https://www.youtube.com/watch?v=RJXq92dzA WA .
AČIŪ UŽ DĖMESĮ
Ragana: na gi, mieloji... Paragauk kąsnelį..
Snieguolė: o kiek kalorijų?..
Naudota literatūra
Lašas V.
Mitybos mokslo pagrindai.
Kaunas: Valstybinė Enciklopedijų, Žodynų ir Mokslo Literatūros L-kla, 1945. p. 82 – 84.
Meldytė R.
Kalorijos.
Vilnius: GAMTA, 1998. p. 7.
Mielkuvienė B., Budrienė I.
Mitybos pagrindai.
Vilnius: FOLIUM, 1998. p. 14 – 15.
Mikalauskaitė D.
Suaugusių žmonių energijos apykaita ir fiziologiniai maisto medžiagų poreikiai.
Vilnius: Farmeka, 1999. p. 7.
Naudota literatūra
Kalorija - priešas ar draugas? [interaktyvus]. [Žiūrėta 2014 m. gegužės 3 d.]. Prieiga per internetą:
Naudota literatūra
Įdomūs faktai apie maistą [interaktyvus]. [Žiūrėta 2014 m. gegužės 4 d.]. Prieiga per internetą: