Transcript Kritinis mastymas ir planavimo procesas

Kritinis mąstymas ir
planavimo procesas:
pasisakymo planavimo
technika
KMU schema ir pasisakymo
planavimas
ĮSITRAUKIMAS/
Žadinimas
PRASMĖS
SUVOKIMAS
APMĄSTYMAS/R
EFLEKSIJA
PRISTATYMAS
DĖSTYMAS
APIBENDRINIMAS
Viešos kalbos dalyviai



kalbėtojas (kalbos sakytojas)
auditorija, kuriai yra skiriama kalba
organizacija, kurią atstovauja
kalbėtojas
Viešos kalbos yra
kritikuojamos už:











padriką dėstymą,
nepasirengimą,
humoro nebuvimą,
vaizdinių priemonių trūkumą,
laiko reglamento nepaisymą,
neaiškią kalbėseną,
akių kontakto nepalaikymą,
už per tylų / per garsų kalbėjimą,
už per greitą/ per lėtą kalbėjimą,
nukrypimą nuo temos,
klausimų ir problemų neaptarimą...
Geras kalbėtojas, anot
Platono, privalo:




žinoti tiesą apie sakomą dalyką,
mokėti analizuoti, apibendrinti,
pažinti auditoriją,
tikėti tuo, kas sakoma.
Jaudulio įveikimas




Įveikite baimę (kvėpavimo pratimai)
Pasitikėkite savimi (!viskas bus gerai!)
Treniruokitės ir repetuokite
Mokėkite įžangą mintinai
Kalbos įgarsinimas





Kalbos sakymo greitis
Aukštumas (tonas)
Stiprumas
Ritmas
Pauzės vietoj “mmmmmm”, “aaaaaaaaaaa”,
“yyyyyyyyyy”
Pasirengimas




Jei nesiseka pasirengti – pasirenkite
nesėkmei.
1 min. viešos kalbos reikia 30 min.
pasirengimo.
Kalbėjimo ekspromtu trūkumas – ilgas
pasirengimas.
Tvirtai žinokite pasisakymo tikslą ir
keliamus jam uždavinius.
Rezultatyvaus pasisakymo
parengimo planas
Loginiai
aspektai
.
Psichologiniai aspektai
Pristatymas
Dėmesys: patraukti auditorijos dėmesį, sudominti
Poreikis: parodyti, kaip klausytojai gali patenkinti tam tikrus
poreikius arba išlošti (tam tikra prasme), panaudoję pateiktą
informaciją,
Dėstymas
Pasitenkinimas: nurodyti keletą argumentų, patvirtinančių
anksčiau pateiktų poreikių ar troškimų patenkinimą.
Įsivaizdavimas: iliustruoti argumentus. Parodyti kaip
klausytojai gali pritaikyti pateiktas idėjas. Padėti jiems
įsivaizduoti save tam tikrose situacijose ir pajusti pasitenkinimą
galimais rezultatais,
Pabaiga
Veiksmas: apibendrinti savo argumentus. Paliesti klausytojų
emocijas. Jei įmanoma, ką nors rekomenduoti, pvz., veiksmą,
kuris patenkins minėtą poreikį.
Įžanga

svarbiausia pasisakymo dalis, nes ji lemia pirmą
klausytojo įspūdį apie kalbėtoją ir jo kalbą.

Pagrindinis tikslas - patraukti auditorijos dėmesį ir
priversti klausančiuosius norėti išgirsti daugiau.
Įžanga



humoras
dalykų/temų pristatymas, apie kurias
bus kalbama toliau.
priežastis, dėl kurių auditorija turėtų
klausytis toliau.
Kaip pradėti: “ŽODIS”





Ž
O
D
I
S
“Žiežirba”
“opus reikalas”
“darbotvarkė”
“išvardijimas”
“siekis”
Nepamirškite, jei auditorija jūsų nepažįsta
– prisistatykite!
Dėstymas


Dažniausia klaida rengiant pranešimo
dėstymą yra blogas jo organizacinio
plano sudarymas ir blogas pranešimo
susiejimas su klausytojais.
Pateikus pagrindines temas, privalu jas
iki galo išdėstyti ir po to apibendrinti.
Reikia leisti klausytojams suprasti,
kada tema keičiama.
Pranešimo baigimas

tikslas - aiškiai, apibendrintai baigti
kalbą.
Efektyvūs pranešimo baigimo
būdai
temų apibendrinimas ir išvadų
pateikimas;
 apeliavimas į auditorijos
veiksmus (pasiūlymas
klausytojams imtis veiksmų);
 tinkama istorija, citata, iliustracija.

Viešos kalbos sakymo
schema (PPPP):




Pozicijos išdėstymas / vaikų teisių apsauga labai
aktuali problema šiandieninėje visuomenėje …./
Pagrindimas / nes vis daugėja atvejų……../
Pavyzdys / pavyzdžiui, atlikti tyrimai parodė, kad
net…………../
Pozicijos pakartojimas, užakcentavimas,
apibendrinimas / taigi, šios problemos kelia
nerimą ir reikia kaip galima greičiau juos
spręsti………/
Klausimai:


Klausimo išklausymas
Patvirtinimas, kad supratote klausimą (…ačiū
už klausimą, taip, jūsų klausimą supratau, tai
labai įdomus ir aktualus klausimas, dėkui,
kad manęs šito paklausėte it pan.)


Klausiančiojo poreikių nustatymas
Nežinoti atsakymo yra visiškai normalu.