Transcript fonetinės ritmikos lavinimas

Valstybės planavimo projektas „Specialiųjų mokymo priemonių rengimas, II etapas“ (Nr. VP1-2.3-ŠMM-04-V-03-003),
finansuojamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą
gyvenimą“ įgyvendinimo VP1-2.3-ŠMM-04-V priemonę „Kokybiškos mokymosi psichologinės, specialiosios ar socialinės
pedagoginės ir kitokios pagalbos besimokantiems teikimas, didinant mokymosi visą gyvenimą paslaugų prieinamumą“
FONETINĖS RITMIKOS LAVINIMAS
Rūta Vyšniūnienė, LKNUC surdopedagogė
Vilnius, 2014 m. balandžio 29 d.
Kalbos reikšmė
Kalba vaidina
gyvenime.
ypatingą
vaidmenį
kiekvieno
žmogaus
Tai ženklų sistema, atliekanti pažintinę (informacijos gavimo,
perdirbimo, išlaikymo), ekspresinę (norų, jausmų, tikslų
reiškimo), komunikacinę (informacijos perdavimo, dvasinio
bendravimo) funkcijas.
Pagal reiškimosi formą skiriama sakytinė ir rašytinė
kalba.
,,Lietuviškoji enciklopedija“
Kalbėti žmogus išmoksta klausydamas ir pamėgdžiodamas.
Sakytinės kalbos parametrai
Ritmas
Intonacija
Įtempimas
Tonacija
Trukmė
Pauzė
Garsumas
Pagrindinės sakytinės kalbos įvaldymo sąlygos
pastovus kompensacinės technikos naudojimas (sutrikusios
klausos vaikams),
kalbinė aplinka,
šeimos požiūris,
pilnavertės galvos smegenų funkcijos, kalbėjimo anatominiaifiziologiniai mechanizmai, normaliai funkcionuojantys regėjimo,
kinestezinis, odos ir kt. analizatoriai,
specialieji mokymo metodai (fonetinė ritmika),
individualūs vaiko gebėjimai.
Artikuliacinio aparato paslankumas priklauso
nuo kūno judesių išlavėjimo.
Kūno judesiai padeda smegenims lengviau ,,pagauti“ kalbos
ritmus, kurie yra tie patys ritmai, vaiko jau patirti motinos
įsčiose.
Atliekami kūno judesiai
optimalų mokymąsi.
klausančiojo
smegenyse
sukuria
Esant optimaliai stimuliacijai, penkerių metų bei jaunesni vaikai
gali nesunkiai vienu metu išmokti kalbėti dviem skirtingom
kalbom.
Piaget, 1973
Girdžiu - ir užmirštu,
klausau - ir suprantu,
darau - ir atsimenu.
Kiniečių patarlė
Kalba – ne tik kalbos organų, bet ir mąstymo,
klausos likučių bei įvairių judesių darnios sąveikos
rezultatas.
Prof. E.Leongard, 2000.
Galvos smegenys
Fonetinė ritmika
- tarimo mokymo metodas, pagrįstas kalbos, klausos
lavinimo bei kūno judesių tarpusavio sąveika.
Šių pratimų metu įvairūs kūno (liemens, rankų, kojų, galvos)
judesiai derinami su konkrečios kalbinės medžiagos (žodžių, žodžių
junginių, frazių, skiemenų, skiemenų junginių bei atskirų garsų)
tarimu.
Verbotonalinis metodas
Verbotonalinis metodas - tai binauraline klausa paremta
strategija, maksimalizuojanti vaikų ir suaugusių su sutrikusia
klausa bei kitų asmenų su komunikacijos sutrikimais klausymosi
įgūdžius bei lavinanti rišlią sakytinę kalbą.
Autorius – slovėnų akademikas Peter Guberin (1913-2005).
Pirmąkart savo eksperimentinius tyrimus pristatė tarptautinėje
konferencijoje dar 1954 metais. Zagrebo SUVAG klinikoje
praktikuojama nuo 1961 m.
Vestibiuliarinė strategija – vokalizavimas judant.
Klausymosi strategija – klausymosi įgūdžiai savitaisai.
Kalbos strategija – ritmo ir intonacijos modelių taikymas.
Antros kalbos strategija – klausymosi įgūdžių pagrindu.
Pagrindinės darbo, taikant šį metodą,
kryptys:
Diagnostika
Reabilitacija
Integracija
Reabilitacijos būdai ir priemonės
Vibrotaktilinė fazė
Fonetinė ritmika ir kūno harmonija.
Piktografinė ritmika (klausos ir kūno pojūčių
atvaizdavimas grafiniu vaizdu).
Muzikinė stimuliacija.
Audiovizualinis kursas.
Dabartiniu metu virš 50 pasaulio šalių šį metodą taiko ne tik
klausos sutrikimų turinčių, bet ir vaikų su psichoneurologinėmis
problemomis bei kitataučių ugdyme.
Įvairūs autoriai yra išsamiai aprašę garso-judesio būdus
taikančias metodikas (I.Koroliovos, verbotonalinę, E.Leongard,
T.Pelymskajos, N.Šmatko).
Daugelio tyrinėtojų nuomone, fonetinė ritmika - vienas
geriausių metodinių būdų, leidžiančių sutrikusios klausos vaikui
priartėti prie girdinčiojo vaiko kalbėjimo bei garsų tarimo lygio.
Fonetinė ritmika remiasi vaikų mokymu pamėgdžioti kūno,
rankų, kojų judesius, kurie yra lydimi garsų, skiemenų, žodžių,
frazių tarimo. Vaikas auga, ir jo gebėjimas pamėgdžioti - taip pat
tobulėja, tikslėja. Judesiai ,,veda paskui save tarimą“.
Fonetinės ritmikos metu vaikai taria kalbinę medžiagą
pamėgdžiodami mokytoją. Todėl šnekamoji suaugusiųjų
kalba
turi būti pavyzdžiu pamėgdžiojimui.
Svarbu, kad vaikai kuo teisingiau atliktų judesius, nes būtent jų
dėka lengviau ištarti kalbinę medžiagą.
Fonetinę ritmiką sudaro 2 komponentai:
,,Kūno
harmonija“:
sensomotorinis
vystymasis
(kūno
įtempimo, makromotorikos ir mikromotorikos įvaldymas). Tai
padeda lavėti kalbai.
Ritminis stimuliavimas: ypatingas dėmesys balsui, kalbos garsų
artikuliacijai.
Galutinis fonetinės ritmikos pratimų tikslas - natūrali,
taisyklinga, su išreikšta intonacija bei aiškia ritmine struktūra
šnekamoji kalba.
!
Fonetinės ritmikos judesiai gali būti patys įvairiausi,
svarbiausi, kad atspindėtų konkretaus garso ar
skiemens charakterį!
Fonetinė ritmika paveikslėliuose, schemose.
Ankstyvąjame ikimokykliniame amžiuje, lavinant fonetinę
ritmiką gali būti naudojamos įvairios priemonės - lazdelės,
sviediniai, vėliavėlės ir kt., pvz.:
sėdėti ant grindų ir belsti sviediniu į grindis: papapa,
rankas pirmyn – pa.
ištiesti
suspaustomis į kumštį rankomis kratyti paeiliui: bababa, abi
rankas su kumščiais leisti žemyn: ba.
rankos sulenktos per alkūnes, pirštai išskėsti. Suspausti ir atleisti
pirštus, tariant: amamam, vieną ranką tiesti į priekį, ,,griebiant“:
am.
Ilgas ištarimas - judesiai plastiški, besitęsiantys, trumpas – judesiai
staigūs, trumpi, pvz.:
lėtai vesti rankas į šonus, tariant ilgai: a___, greitai
rankomis veidą, tariant trumpai: a;
užsidengti
sėdėti prie stalo, lėtai ,,stumti“ mašinytę: u__, staigiai pasukti
mašinytę į šoną, tariant: u;
rankos sulenktos per alkūnes, rodomieji pirštai į viršų, lėtai tiesti
rankas į priekį, tariant: u___, vienos rankos rodomuoju pirštu
greitai vesti į šoną, tariant: u, kita ranka į kitą šoną: u.
1. Skiemenų pratimai su priebalsiais p, t, m:
a) rankos sulenktos per alkūnes, kumščius lengvai papurtyti, tariant:
pupupu, po to tiesti rankas abi į priekį, tariant: pu, pu, pu ;
b) tariant: tatata – purtyti kumščiais prie ausų, po vieną ranką
papurtyti, tariant: – ta ta ta;
c) grietai ,,mušti“ kamuolį į sieną, tariant: mamama, tiesti ranką į
šoną, tariant: ma, tiesti kitą ranką, tariant: ma.
2. Tempą didinti palaipsniui,
individualias galimybes:
atsižvelgiant
į
kiekvieno
vaiko
a) senukas eina lėtai: pa_pa_pa_, vaikas - greitai: papapa;
b) eiti lėtai į priekį, tariant: pa_pa_pa_, eiti vietoje, tariant:
papapa, bėgti vietoje, tariant: papapa;
c) vaizduoti mažą šuniuką, ranka ,,loti“, greitai tariant: amamam,
vaizduoti didelį šunį, lėtai tariant: am am am.
Mokymo priemonė ,,Vaikų, turinčių klausos
sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus,
fonetinės ritmikos lavinimas“
Specialiąją mokymo priemonę, skirtą vaikų, turinčių klausos
sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus, fonetinės ritmikos
lavinimui, sudaro 2 dalys:
Mokymo priemonė (filmuota medžiaga su pratimais DVD
kompaktiniame diske).
Metodinės
formatu).
rekomendacijos
mokytojui
(skaitmeniniu
Priemonės paskirtis padėti surdopedagogams, logopedams, ikimokyklinių įstaigų
pedagogams, ugdantiems ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio
amžiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turinčius
vaikus bei tėveliams suprasti fonetinės ritmikos esmę, įgyti
reikiamų žinių, gebėjimų bei įgūdžių veiksmingai
taikyti šį
metodą vaikų kalbos ugdymo procese.
Specialiosios mokymo priemonės tikslas:
suteikti reikiamų žinių, gebėjimų, įgūdžių, ugdant vaikų kalbą,
jungti kinestezinio bei klausos analizatoriaus veiklą su bendrosios
motorikos vystymusi;
lavinti girdimąjį suvokimą, panaudojant jį taisyklingo tarimo
įgūdžių formavimui;
padėti klausos sutrikimų turintiems vaikams ugdytis natūralesnę,
su labiau išreikšta intonacija bei ritmika kalbą.
Uždaviniai:
- subalansuoti ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio
amžiaus klausos sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus
turinčių vaikų kalbinį kvėpavimą bei su tuo susijusią rišliąją
kalbą;
- padėti vaikams ugdytis gebėjimą taisyklingai tarti
garsus bei jų junginius izoliuotai, skiemenyse, skiemenų
junginiuose, žodžiuose, frazėse;
- formuoti gebėjimą keisti balso stiprumą ir aukštumą,
išlaikant vidutinį balso tembrą;
- padėti klausa suvokti, skirti ir atgaminti įvairius
ritmus;
- lavinti vaikų gebėjimą reikšti savo emocijas įvairesniais
balso intonaciniais atspalviais.
Kūno (galvos, rankų, kojų) judesiai, derinami su konkrečios
kalbinės medžiagos (frazių, žodžių, skiemenų, garsų) tarimu,
padeda ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus klausos
sutrikimų ir/ar kochlearinius implantus turintiems vaikams,
atliekant šiuos judesius, greičiau suvokti ritminį-intonacinį
žodžio vaizdą bei skiemeninę žodžio struktūrą.
Metodinėse rekomendacijose mokytojui kalbinę pratimų
medžiagą sudaro: lietuvių kalbos garsai (balsiai ir
priebalsiai), garsų junginiai, skiemenys, žodžiai, frazės,
greitakalbės, skaičiuotės, eilėraščiai, trumpi tekstai ir
pan.
Pratimuose aprašomi kartu atliekami natūralūs, nesudėtingi
kūno judesiai: pašokimai, pritūpimai, pasisukimai, atsisėdimai,
žingsneliai, rankų kilnojimas aukštyn, žemyn, plojimas, rankų
kratymas, mojavimas, ,,smūgiavimas“ į šonus ir pan.
Pratimuose taip pat naudojami įvairūs natūralūs gestai,
pavyzdžiui: aukštai-žemai, tyliai-garsiai, nėra, neigimas ir pan.
Fonetinės ritmikos pratimų metu taip pat mokomasi,
atsižvelgiant į kalbinę medžiagą, nutaisyti ir atitinkamą veido
išraišką (juokas, nuostaba, susirūpinimas, nusiminimas, abejonė
ir pan.).
Mokant fonetinės ritmikos, dirbama kartu bei lygiagrečiai pagal
visas turinyje pateiktas šešias temas, tad laikytis turinyje pateiktų
temų eiliškumo nereikia.
Skyriaus ,,Pratimai balsui“ (balso stiprumas, balso aukštumas)
fonetinės ritmikos elementai pradedami mokyti kiek vėliau, kai
sutrikusios klausos vaikas jau turi susiformavusius tam tikrus
kalbos įgūdžius ir geba kalbėti vidutinio stiprumo bei aukštumo
balsu.
Fonetinė ritmika gali būti vedama frontaliai (su vaikų grupe ar
klase) arba individualiai (su vienu ugdytiniu surdopedagogo,
logopedo kabinete ar namuose).
Individualiuose užsiėmimuose
garsų tarimo mokymui bei
žodžiuose, frazėse.
fonetinė ritmika naudojama
automatizavimui skiemenyse,
Mokytojas individualiai moko ir įtvirtina tuos garsus, kurie buvo
mokomi per grupinius užsiėmimus, dirbant su visa klase ar
grupe.
Pratimai kalbos garsams.
Pratimai balsiams.
Pratimai priebalsiams. (Video).
Pratimai balsui.
Pratimai ritmui.
Pratimai tempui.
Pratimai intonacijai.
Video. Mildutė ,,treniruojasi“.
Eilėraštis
Opa opa opapa
Buvo žirnis ir pupa.
Aš tą pupą pamačiau
Ir dantukais sukramčiau.
Judesiai – įtempti, intensyvūs, atliekami – ilgai/trumpai?
Kalbos garsai – kuriuos akcentuoti?
Kokia eilėraščio intonacija?
Koks ritmas? Kur loginis kirtis?
Kur pauze?
Ar plastiškas judesių jungimas?
Literatūra ir šaltiniai:
1. Carl Asp, Verbotonal Speech Treatment, San Diego, CA, 2006.
2. Carl Asp, Petar Guberina, Mihovil Pansini, The Verbotonal
Method for Rehabilitating People with Communication
Problems, NY, 1981.
3.http://journals.lww.com/thehearingjournal/Fulltext/2012/01000/
Breaking_News__Verbotonal_rehabilitation__Are_we.4.aspx
4. Власова Т.М., Пфафенродт А.Н. Фонетическая ритмика. М.:
Просвещение, 1996.
5. Руленкова Л.И. «Как научить глухого ребёнка слушать и
говорить на основе верботонального метода» - М.:
Парадигма, 2010.