Transcript Pristatymo skaidrės

Prioritetinių MTEP ir inovacijų raidos
krypčių ir jų konkrečių prioritetų
nustatymo procesas
Planuojami žingsniai, metodologija ir rezultatai
Jurgita Pertauskienė
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras
www.mosta.lt
Problema:
• Trūksta bendradarbiavimo valdymo
lygmenyje
• Strategijos be išorinės perspektyvos –
veiklų dubliavimas
• Nėra ar neįvertinta kritinė masė
• Priemonės, orientuotos tik į mokslinių
tyrimų ir inovacijų pajėgumo didinimą,
o ne į paklausos ar rinkos skatinimą
• Sutelktas dėmesys į madingas temas ir
prestižinius projektus
• Dėmesys pramonei, gamybai, o ne
naujiems augantiems sektoriams ir
paslaugoms
Žr.: Regional Innovation Monitor
www.rim-europa.eu
Kas yra Pažangi Specializacija?
=
Įrodymais pagrįsta, atsižvelgiant į
turimus išteklius ir problemas šalyje,
įvertinant vidinį ir išorinį poreikį /
pasaulinę rinką
=
Diferenciacija: SSGG analizė (visų rūšių
ištekliai), konkurencinių pranašumų,
kompetencijos potencialo, galimybių
įvertinimas
Išteklių sutelkimas į prioritetus,
problemas ir pagrindinius poreikius
(kritinė masė? galimybės? „excellence“?
bendradarbiavimas? vertės grandinės?)
=
Ne iš viršaus ateinantis sprendimas, bet
dinamiškas/verslumo paieškos
procesas, vienijantis pagrindines
suinteresuotas šalis bendrai vizijai kurti
=
=
Investicijų mobilizavimas ir
bendradarbiavimas tarp skirtingų
ministerijų, departamentų ir valdymo
lygmenų
=
=
Visų formų inovacijos – ne tik
technologinės
(ne „pabarstymo“ principui, nugalėtojų išskyrimui, taip
- skatinančioms investicijoms)
Vietos ekonominė transformacija:
tradicinių sektorių suaktyvinimas per
aukštesnės pridėtinės vertės veiklas,
skatinant tarpsektorinį bendradarbiavimą,
naujų nišinių rinkų paiešką - diegiant
naujas technologijas, išnaudojant naujas
inovacijų formas
Ką sprendžia pažangi specializacija?
Kodėl?
• Europos darbotvarkės įgyvendinimas: Europa 2020, Inovacijų sąjunga,
Horizontas 2020
• Ex-ante sąlyga Sanglaudos fondui 2014-2020 m.
Tai ekonomikos pertvarkymo darbotvarkė, kuri siekia:
•
•
•
•
•
Sutelkti politinę paramą ir investicijas į svarbiausius šalies prioritetus, iššūkius
ir žiniomis grįstus vystymosi poreikius
Geriausiu būdu išnaudoti šalies stiprybes, konkurencinius pranašumus ir
kompetencijos potencialą
Remti technologines bei praktika grindžiamas inovacijas ir skatinant privataus
sektoriaus investicijas
Aktyviai įtraukti suinteresuotąsias šalis ir skatinant inovacijų ir MTEP plėtrą
Sprendimus grįsti įrodymais, diegia stebėsenos ir vertinimo sistemas
Pirmieji žingsniai
• LRV nutarimas, kuriuo nauja redakcija patvirtinta Integruotų mokslo,
studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija:
– identifikuoti šalies MTEP, studijų ir inovacijų prioritetinės raidos kryptis
– išskirti konkrečius prioritetinių krypčių prioritetus
– įgyvendinti jungtinius mokslo-verslo projektus, skirtus prioritetinių
krypčių ir jų konkrečių prioritetų plėtrai.
• „MTEP, studijų ir inovacijų apžvalga“, MOSTA, 2012 09
http://www.mosta.lt/analize/tyrimai-ir-ataskaitos
• Tarptautinės ekspertų grupės ataskaita dėl Lietuvos ateities mokslo,
studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo, 2012 10
Prioritetų nustatymas. PRINCIPAI
1.
Užtikrinti tarpsektorinę sąveiką:
•
tarp įvairių mokslo ir studijų sričių
•
tarp studijų, mokslo ir verslo bendruomenių, apibrėžiant specifines
bendradarbiavimo sritis
2. Orientuotis ne tik į MTEP plėtros kriterijus, bet ir kitus augimui įtaką
darančius veiksnius:
• pramonės ar technologijų modernizavimą/atnaujinimą.
• darbo jėgos įgūdžius, produktų ir paslaugų kokybę, verslumą,
gebėjimus ir įgūdžius dirbti su informacinėmis technologijomis,
inžinerinius gebėjimus ir įgūdžius ir kt.
3. Prioritetai turėtų būti tos sritys, iš kurių naudos turėtų visa šalies ekonomika:
•
sukuriantys technologijų ir/ar „know-how“ sklaidą;
•
skatinantys naujų darbo vietų, pridėtinės vertės ar eksporto kūrimą.
Prioritetų nustatymas. KRITERIJAI
• Potencialas (esamas ir augantis) sustiprinti Lietuvos verslo įmonių pozicijas
pasaulinėje rinkoje ar kitose rinkose, kur Lietuvos verslo įmonės jau yra
konkurencingos
• Lietuvos mokslas ir studijos demonstruoja pakankamą potencialą ir kokybę
• Lietuvos viešojo sektoriaus MTEP sistemos pajėgumai
• Padės spręsti šalies, ES arba pasaulinę socialinę-ekonominę problemą
(iššūkį)
Prioritetų nustatymas. PROCESAS
• Daugiausia dėmesio mokslo potencialo, kritinės masės ir socialinėsekonominės reikšmės pusiausvyros užtikrinimui
• Paprastai procesą sudaro keli etapai:
– pirmajame etape nustatomos bendrosios prioritetinės raidos kryptys,
– antrajame jos susiaurinamos iki konkrečios „nišos“, kurioje šalis turi
konkurencinius pranašumus ar gali juos įgyti ateityje
• Įtraukiamos suinteresuotosios šalys
• Pagrįstas tvirtais, ekspertų įvertintais įrodymais ir konsultacijomis su
pagrindinėmis suinteresuotosiomis privataus ir viešojo sektorių šalimis
Kas yra prioritetas?
Standartinis požiūris
• Apibrėžiami prioritetiniai sektoriai ir skelbiamas konkursas bendriems
mokslo-verslo projektams.
• Ar tokia sistema pasiteisina?
a) sukelia įtampas dėl to, kas pateks „į prioritetinius sektorius“ ir
atitinkamai gaus finansavimą;
b) kyla rizika, kad nepaisant „bendrų projektų“ mokslas ir toliau darys
tai, ką sugeba geriausiai (publikacijos), o verslas tai, ką yra įpratęs
daryti (pirkti technologijas iš užsienio);
c) priimant sprendimus dėl finansavimo nėra pagrindo nustatyti, kuris
projektas prioritetiniame sektoriuje yra geresnis (pvz., skatinti vėjo
jėgainių ar saulės energijos modulių technologinę plėtrą?).
Kas yra prioritetas?
Alternatyva
1. Prioritetinės kryptys atitinka identifikuotas svarbiausias galimybes/iššūkius, kuriais
Lietuvos MTEP sistema yra pajėgi pasinaudoti (pvz., senėjanti visuomenė; alternatyvi
energetika ir kt.)
2. Prioritetinėse kryptyse moderuojama diskusija tarp mokslo-verslo, siekiant identifikuoti
nišas, kurias Lietuvos mokslas-verslas jau yra užėmęs, ar galėtų užimti ir apibrėžti
konkrečius produktus/technologijas/procesus, kurie bus bendrai kuriami
– Įžvalgos/diskusijos rezultatas - projektų, siekiančių sukurti/patobulinti specifinius
produktus/technologijas/procesus, srautas (angl. Project pipeline);
3. Finansavimas skiriamas apčiuopiamiems rezultatams produktams/
technologijoms/procesams) pasiekti, o ne abstrakčiai apibrėžtų sektorių plėtrai
– leistų pasiekti didesnį skaidrumą finansuojant, valdant ir vertinant
– atsiranda aiškus mokslo-verslo bendradarbiavimo pagrindas ir tikslas.
4. Projektų poreikiai kompetencijų ugdymui, tyrimų atlikimui, naujos įrangos įsigijimui ir t.t.,
būtų grindžiami ir siejami su rezultato pasiekimu
Dėl ko svarbu susitarti
Prioritetų nustatymo proceso tikslas - ilgalaikis visų suinteresuotų šalių
konsensusas dėl:
• Pažangios specializacijos prioritetų
• MTEP ir inovacijų plėtros scenarijų
Kokiu keliu siūloma eiti?
Identifikuoti
stiprybes,
kritinę masę
ir augimo
potencialą
Identifikuoti
svarbiausius
įtaką
darančius
ilgalaikius
veiksnius ir
iššūkius
Kurti konsensusą dėl
stiprybėmis pagrįstų
Pažangios
specializacijos
prioritetinių sričių
Susieti
ilgalaikius
iššūkius ir
turimą
potencialą
Nustatyti
investicijų
prioritetus ir
užtikrinti
paramą
Atlikti prioritetinių
sričių analizę, kuri
atskleistų Lietuvos
MTEP ir inovacijų
sistemos dalyvių
iššūkius ir galimybes
Proceso schema
Esamų stiprybių analizė
Ateities tendencijų ir įtaką
darančių veiksnių meta-analizė
Papildytas prioritetinių sričių
sąrašas
Suinteresuotosios
šalys:
Sektorinė analizė (tendencija,
veiksniai, kritinės
technologijos)
Verslo atstovai
Kiekvienos srities prioritetai
Mokslo atstovai
Akademinė
bendruomenė
Sprendimų priėmėjai
Politikos rekomendacijos
Inovatyvios partnerystės ir
potencialūs jungtiniai projektai
Kelrodžiai („roadmaps“)
Tikėtini rezultatai: sumanūs prioritetai
• Esamo potencialo vertinimas
• Pagrindinai veiksniai ir iššūkiai, galintys turėti reikšmingą įtaką Lietuvos
MTEP ir inovacijų sistemai
• Prioritetinės sritys
• Specifiniai prioritetai kiekvienoje srityje
• Potencialūs jungtiniai (AM institucijos ir verslas) MTEP ir inovacijų
projektai
• Kelrodžiai prioritetų įgyvendinimui
• Politikos rekomendacijos 2014-2020 m.
• Proceso ir rezultatų pristatymas visuomenei
Pagrindiniai rezultatai
Konsensusas dėl MTEP ir
inovacijų prioritetų
2014 – 2020 m. politikos
rekomendacijos
Konsensusas dėl
potencialių jungtinių MTEP
ir inovacijų projektų
Technologijų kelrodžiai
Pažangios specializacijos
strategijos ir jos
įgyvendinimo programų
rėmai
Pažangios specializacijos
strategijos finansuojami
projektai
Klasterių ir ilgalaikės
inovacijų politikos plėtros
rėmai