Slide 1 - Vidaus reikalų ministerija

Download Report

Transcript Slide 1 - Vidaus reikalų ministerija

Pasitikėjimą valstybės tarnautoju labiausiai
lemia jo darbinė kompetencija,
profesionalumas ir veiklos skaidrumas.
Šių metų birželį vykusioje apklausoje,
8 iš 10 respondentų
atsakė, jog yra patenkinti aptarnavimu
valstybės ir savivaldybių įstaigose.
Pernai teigiamai apie aptarnavimą atsiliepė
maždaug
7 iš 10 respondentų.
Valstybės ir savivaldybių institucijomis ir
įstaigomis pasitiki
kas antras Lietuvos gyventojas –
š. m. birželį vykusios apklausos duomenys.
Mūsų tikslas – šimtaprocentinis
pasitikėjimas!
To siekti padeda ES parama.
Valstybės tarnyba, kaip ir verslas, nuolat
turi būti lanksti ir dinamiška, gebėti
prisitaikyti prie naujų gyventojų ir verslo
poreikių.
Tam, kad kiekvienas tarnautojas sugebėtų
įveikti naujus iššūkius, jam būtina
nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.
Valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo
procesą kuruoja Vidaus reikalų ministerija. Ne
tik kaip institucija, formuojanti valstybės
tarnybos politiką, bet ir kaip Europos Sąjungos
(ES) paramos administratorė.
Vidaus reikalų ministerija yra atsakinga už
Žmogiškųjų išteklių plėtros programos 4
prioritetą, kurio įgyvendinimo priemonės
skirtos didinti valstybės ir savivaldybių
institucijų ir įstaigų darbuotojų
profesionalumą.
Beje, ES finansuoja projektus, susijusius ne tik su tiesioginiu
tarnautojų mokymu, bet ir su kokybės vadybos modelių ir sistemų
diegimu ir sertifikavimu, piliečių aptarnavimo valstybės ir
savivaldybių institucijose ir įstaigose gerinimu, vieno langelio
principo įgyvendinimu.
!
ES šias lėšas skiria konkrečiai mokymams, tad
nei socialinėms išmokoms,
nei pastatų renovacijai,
nei daugiabučių namų kiemų remontui
jų naudoti negalima.
Neabejotina, kad iki 2015 metų
įgyvendinus Žmogiškųjų išteklių plėtros
veiksmų programos priemones,
tiesioginę šių investicijų naudą pajus visi
Lietuvos gyventojai – valstybės tarnyba
taps profesionalesnė ir labiau
atitinkanti visuomenės lūkesčius.
Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų
programos 4 prioriteto
priemonės, skirtos
valstybės tarnautojų kvalifikacijai
tobulinti:
Priemonė
„Kvalifikacijos tobulinimas
Europos Sąjungos reikalų ir tarnybinės
etikos srityse“
Priemonės tikslas – didinti valstybės tarnybos
administracinius gebėjimus dalyvauti priimant
su ES reikalais susijusius sprendimus ir
užtikrinant jų įgyvendinimą, rengiantis
Lietuvos pirmininkavimui ES 2013 metais bei
plėsti jų žinias profesinės etikos ir korupcijos
prevencijos srityje.
Priemonė
„Valstybės institucijų ir įstaigų
dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“
Priemonės tikslas – tobulinti gebėjimus,
susijusius su valstybės institucijų ir įstaigų
strateginių tikslų įgyvendinimu, stiprinti
darbinių ES kalbų mokėjimo ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius ir kt.
Priemonė
„Savivaldybių institucijų ir įstaigų
dirbančiųjų kvalifikacijos tobulinimas“
Priemonės tikslas – tobulinti gebėjimus,
susijusius su savivaldybių institucijų ir įstaigų
strateginių tikslų įgyvendinimu, ir stiprinti
darbinių ES kalbų mokėjimo ir kompiuterinio
raštingumo įgūdžius.
Priemonė
„Valstybės tarnybos sistemos stiprinimas“
Priemonės tikslas – tobulinti valstybės
tarnybos sistemą, atsižvelgiant į kintančius
visuomenės poreikius, sprendžiant praktinio
įgyvendinimo problemas.
Priemonė
„Tarpinstitucinis bendradarbiavimas,
valstybės tarnautojų mobilumas“
Priemonės tikslas – pagerinti tarpinstitucinį
bendradarbiavimą ir veiklos efektyvumą,
siekiant valstybės ir savivaldybių institucijų ir
įstaigų strateginių tikslų ir geresnio viešojo
administravimo paslaugų teikimo.
Priemonė
„Viešojo ir privataus sektorių partnerystė“
Priemonės tikslas – skatinti viešojo ir privataus
sektorių partnerystę, sudarant atitinkamas
teisines, institucines ir administracines sąlygas
ir plečiant valstybės institucijų ir įstaigų
dirbančiųjų žinias, gebėjimus ir įgūdžius šioje
srityje.
Gerinama ne tik valstybės tarnautojų
kvalifikacija, tačiau ir pats mokymosi
procesas tampa skaidresnis.
Visoms institucijoms, organizuojančioms
valstybės tarnautojų mokymą, nurodyta
griežtai kontroliuoti, kaip ir kam
naudojamos mokymams skirtos lėšos.
Pinigai negali būti skirti jokioms,
tiesiogiai su žinių ir gebėjimų perteikimu
nesusijusioms išlaidoms, pavyzdžiui,
pirčių nuomai ar pan.