Transcript pranešimas - Efektyvumas viešajame sektoriuje

AKTYVIOSIOS SOCIALINĖS
POLITIKOS ĮTAKA SMULKIAM IR
VIDUTINIAM VERSLUI
Tatjana Bilevičienė,
Eglė Bilevičiūtė
Mykolo Romerio universitetas

ES užimtumo politika orientuota į
socialiai pažeidžiamiausių grupių (pvz.,
ilgalaikių bedarbių, neįgaliųjų) problemų
sprendimą ir užimtumo tarnybų
paslaugų kokybės prieinamumo
didinimą bei glaudesnio
bendradarbiavimo su darbdaviais ir
socialiniais partneriais plėtrą.
350000
3500
300000
3000
250000
2500
200000
2000
150000
1500
100000
1000
50000
500
0
0
2003 m.
2004 m.
Bedarbių skaičius
2005 m.
2006 m.
2007 m.
2008 m.
2009 m.
2010 m.
Bedarbiai - neįgalieji, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis
Bedarbiai - neįgalieji, kuriems
nustatytas 0-40 proc. darbingumo
lygis
Bedarbių skaičius
Bedarbistės dinamika


Per paskutinius 10-15 metų pastebimas didėjantis dėmesys
aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms kaip užimtumo
politikos instrumentui bei perėjimas nuo pasyvių prie aktyvių
priemonių.
Aktyvios darbo rinkos politikos priemones sudaro: bedarbių ir
įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo amžiaus darbuotojų
profesinis mokymas; remiamasis įdarbinimas: įdarbinimas
subsidijuojant, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, darbo rotacija,
viešieji darbai; parama darbo vietoms steigti: darbo vietų
steigimo subsidijavimas, vietinių užimtumo iniciatyvų projektų
įgyvendinimas, savarankiško užimtumo rėmimas; bedarbių
teritorinio judumo rėmimas. ADRP priemonių įgyvendinimą yra
vienos iš efektyviausių investicijų darbo rinkos politikoje.
Įdarbinimo veiksnių dinamika
160
180
140
160
120
140
100
120
100
80
80
60
60
40
40
20
20
0
0
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Paskirta nedarbo draudimo išmokų
Įtraukta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones
Įdarbinta ieškančių darbo
Įtraukta į aktyvias darbo rinkos politikos
priemones (tūkst.)
Įdarbinta ieškančių darbo (tūkst.)
Paskirta nedarbo draudimo išmokų (tūkst.)
200

Vienas iš svarbiausių ekonominės
politikos uždavinių yra smulkaus ir
vidutinio verslo plėtra. Smulkios ir
vidutinės įmonės turi didelę įtaką
ekonomikos plėtrai, jos yra pagrindinis
naujų darbo vietų kūrėjas, užimtumą
skatinantis veiksnys.
Smulkių ir vidutinių įmonių ir
socialinių įmonių skaičiaus dinamika
68
120
100
64
62
80
60
58
60
56
40
54
52
20
50
48
0
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Viso veikiančių SVĮ
Socialinės įmonės
Socialinės įmonės
Viso veikiančių SVĮ (tūkst.)
66
Verslo aplinkos veiksniai (Šaltinis:
Worthington, Britton, 2006)
Bendroji verslo aplinka
Ekonominė aplinka
Politinė aplinka
Teisinė aplinka
Operatyvioji verslo aplinka
Tiekėjai
Konkurentai
Darbo rinka
Socialinė aplinka ir t.t.
Finansinės institucijos
Verslo subjektas


Darbuotojų pasiskirstymo pagal įmonės dydį
dinamikos analizė rodo, kad nuo 2006 m. didėjo
bendras privataus sektoriaus SVV darbuotojų skaičius
ir mažėjo tokių įmonių valstybės sektoriaus
darbuotojų skaičius.
Privačiame sektoriuje ypač augo darbuotojų skaičius
įmonėse, turinčiose dirba iki 9 darbuotojų. Valstybės
sektoriuje mažėjo darbuotojų skaičius mažose
įmonėse, turinčiose iki 49 darbuotojų. Galima teigti,
kad SVV plėtros sąlygų ir palankios aplinkos
užtikrinimas skatina verslumą.
Darbuotojų pasiskirstymo pagal įmonės
didį valstybės ir privačiame sektoriuje
dinamika
44,2
46
16,2
44,3
42,8
41,7
12
37,2
37,2
38,5
38
6
4
42
40,9 40
10
8
44
36
1,6
1,8
1,7
2
34
1,3
0
32
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
30
25
20
15
27
27,3
31,1
31,4
25,6
16,3
35
27,7
27
30,5
24,2
30
27,8
21,3 25
24,6
16,7
17,6
23,8 20
10
15
10
5
5
0
0
2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Valstybės sektorius (iki 9)
Privatus sektorius (iki 9)
Valstybės sektorius (nuo 10 iki 49)
Privatus sektorius (nuo 10 iki 49)
Valstybės sektorius (nuo 50 iki 249)
Privatus sektorius (nuo 50 iki 249)
Valstybės sektorius (250 ir daugiau)
Privatus sektorius (250 ir daugiau)
nuo 50 iki 249 darb. (proc.)
250 darb. ir daugiai (proc.)
14
17
17
iki 9 darb. (proc.)
nuo 10 iki 49 darb. (proc.)
16
16,7
nuo 50 iki 249 darb.(proc.)
250 darb. ir daugiau (proc.)
iki 9 darb. (proc.)
nuo 10 iki 49 darb. (proc.)
18
Profesinio mokymo ir veiklos pagal verslo liudijimą dinamika.
Asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar
profesiją dinamika
Profesinis mokymas (tūkst.)
30
25
15
10
5
9
25
8
7
20
6
15
5
4
10
3
2
5
1
0
Profesinis mokymas
Veikla pagal verslo liudijimą
2009 m.
2008 m.
2007 m.
2006 m.
2005 m.
2004 m.
2003 m.
2002 m.
0
2001
2002
2003
2004
2005
2006
2007
2008
2009
2010
m.
m.
m.
m.
m.
m.
m.
m.
m.
m.
0
2001 m.
tūkst.
20
10
Asmenys, pradedantys darbo
veiklą pagal įgytą specialybę ar
profesiją (tūkst.)
30
Profesinis mokymas
Asmenys, pradedantys darbo veiklą pagal įgytą
specialybę ar profesiją



Bedarbių ir įspėtų apie atleidimą iš darbo darbingo
amžiaus darbuotojų profesinio mokymo tikslas –
suteikti kvalifikaciją arba (ir) įgyti kompetenciją, jei
tai reikalinga įsidarbinant.
Nagrinėjant Statistikos departamento duomenis,
galima pastebėti, kad asmenų, pradedančių darbo
veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, skaičiaus
dinamika sutampa su profesinio mokymo dinamika.
Tai yra, kad tikslinis darbuotojų ruošimas yra svarbus
ir naudingas. Verslo kūrimas - tai dar viena galimybė
įsidarbinti. Tačiau, profesinis mokymas neturi įtakos
veiklos pagal verslo liudijimą dinamikai, neskatina
verslumo.
Profesinio mokymo, darbo įgūdžių rėmimo
ir įdarbinimo subsidijuojant dinamika
30
25
tūkst.
20
15
10
5
0
2001 m. 2002 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m. 2008 m. 2009 m.
Profesinis mokymas
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimas
Įdarbinimas subsidijuojant



Įdarbinimo subsidijuojant tikslas – padėti darbo rinkoje
papildomai remiamiems asmenims, registruotiems darbo biržoje,
įsitvirtinti darbo rinkoje arba laikinai įsidarbinti, o asmenims,
kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis arba
sunkus neįgalumo lygis, sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo
rinkoje.
Darbo įgūdžių įgijimo rėmimo tikslas – suteikti galimybes darbo
ieškantiems asmenims trūkstamus darbo įgūdžius įgyti tiesiogiai
darbo vietoje. Galima teigti, kad profesinis mokymas glaudžiai
susijęs su darbo įgūdžių rėmimu ir įdarbinimu subsidijuojant,
nes jų dinamika analogiška.
Visi šie veiksniai labai svarbūs SVV plėtrai, nes būtent mažai
įmonei svarbu, kad darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio
užsakytą programą, ir kad jo įdarbinimas būtų paremtas.
Paramos darbo vietoms steigti ir
socialinių įmonių skaičiaus dinamika
120
4,5
100
4
3,5
80
3
2,5
60
2
40
1,5
1
20
0,5
0
0
2001 m.
2002 m.
2003 m.
2004 m.
2005 m.
Parama darbo vietoms steigti
2006 m.
2007 m.
2008 m.
Socialinės įmonės
2009 m.
Socialinės įmonės
Parama darbo vietoms steigti (tūkst.)
5
Išvados



ES socialinė politika orientuota į Europos socialinio modelio tobulinimą.
Socialinės rizikos asmenims socialinės išmokos dažnai būna vienintelės
įmanomos socialinės apsaugos priemonės, tačiau aktyvi socialinė politika turi
padėti tiems, kas nori dirbti. Europos užimtumo strategijos gairės numato siekti
visiško užimtumo, darbo kokybės ir našumo bei socialinės sanglaudos. Aktyvioji
darbo rinkos politika gali užtikrinti bedarbių ir neįgaliųjų galimybę dalyvauti
darbo rinkoje.
Sukurti reikiamas produktyvaus užimtumo galimybes ir užtikrinti nuolatinius
pragyvenimo šaltinius yra viena svarbiausių ir sunkiausių kiekvienos visuomenės
užduočių. ES užimtumo politika orientuota į Europos socialinio modelio
tobulinimą. Lietuvoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės suprantamos
kaip šalies teisės aktų nustatytos priemonės, kuriomis siekiama padėti
ieškantiems darbo asmenims padidinti jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo
vietų ir parengtų kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą.
Smulkiu ir vidutiniu įmonių steigimasis ir jų konkurencingumo didėjimas yra
šalies ekonomikos augimo pagrindas ir vienas iš pagrindiniu darbo vietų kūrimo
šaltiniu. Smulkus verslas lanksčiau prisitaiko prie staigių ūkio plėtros sąlygų
pokyčių, juo užsiimantys asmenys mažiau priklauso nuo nepalankios situacijos
darbo rinkoje, todėl SVV palankioms sąlygoms sudaryti reikia skirti ypatingą
dėmesį. Tyrimai rodo, kad socialinė aplinka ir darbo rinka – svarbus SVV aplinkos
veiksniai.
Išvados




ADRP Statistikos departamento duomenų analizė rodo, kad asmenų,
pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar profesiją, skaičiaus
dinamika sutampa su profesinio mokymo dinamika ir tikslinis
darbuotojų ruošimas yra svarbus ir naudingas. Tačiau, profesinis
mokymas neturi įtakos veiklos pagal verslo liudijimą dinamikai,
neskatina verslumo.
Profesinis mokymas glaudžiai susijęs su darbo įgūdžių rėmimu ir
įdarbinimu subsidijuojant, jų dinamika analogiška. Visi šie veiksniai
labai svarbūs SVV plėtrai, nes būtent mažai įmonei svarbu, kad
darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio užsakytą programą, ir kad
jo įdarbinimas būtų paremtas.
Lietuvoje parama darbo vietoms steigti nuo 2006 m. nuolat mažėjo.
Tačiau tuo pat metu nuolat augo socialinių įmonių skaičius, nes
socialinės įmonės plačiai realizuoja savarankiško užimtumo rėmimą ir
skirtingas mokesčių lengvatas. Socialinių įmonių skaičius nuo 2006 m.
keičiasi analogiškai visų smulkių ir vidutinių įmonių skaičiaus kitimui.
Apibendrinant atliktos analizės rezultatus, galima teigti, kad aktyvios
darbo rinkos politikos priemonių realizavimas palankiai veikia SVV
plėtra.
Rekomendacijos



1. Lietuvoje aktyvios darbo rinkos politikos priemonės
suprantamos kaip šalies teisės aktų nustatytos priemonės,
kuriomis siekiama padėti ieškantiems darbo asmenims padidinti
jų užimtumo galimybes ir gerinti darbo vietų ir parengtų
kvalifikuotų darbuotojų santykio pusiausvyrą.
Smulkus verslas lanksčiau prisitaiko prie staigių ūkio plėtros
sąlygų pokyčių, todėl SVV palankioms sąlygoms sudaryti reikia
skirti ypatingą dėmesį. Tyrimai rodo, kad aktyvios darbo rinkos
politikos priemonių realizavimas palankiai veikia SVV plėtra.
Smulkios ir vidutinės įmonės turi ribuotos investicijų galimybės.
Investicijos į ADRP priemonių įgyvendinimą yra vienos iš
efektyviausių darbo rinkos investicijų, ypač efektyvus yra
įdarbinimas subsidijuojant, todėl smulkios ir vidutinės įmonės
turi palaikyti ryšį su Darbo birža ir numatyti darbo vietas, skirtas
tokiam įdarbinimui.
Rekomendacijos


2. ADRP Statistikos departamento duomenų analizė rodo, kad
asmenų, pradedančių darbo veiklą pagal įgytą specialybę ar
profesiją, skaičiaus dinamika sutampa su profesinio mokymo
dinamika ir tikslinis darbuotojų ruošimas yra svarbus ir
naudingas. Tačiau, profesinis mokymas neturi įtakos veiklos
pagal verslo liudijimą dinamikai, neskatina verslumo.
Reikalingi papildomi mokymai – verslumo ugdymas. Ypač tai
aktualu taikant ADRP priemonę savarankiško užimtumo
rėmimas, skirtą neįgaliesiems ir buvusiems bedarbiams,
steigiantiems darbo vietas. Šios priemonės ekonominis
efektyvumas sudaro 27,7 proc. kitaip šių žmonių konkurencinės
galimybės darbo rinkoje yra gana menkos.
Rekomendacijos


3. Profesinis mokymas glaudžiai susijęs su darbo
įgūdžių rėmimu ir įdarbinimu subsidijuojant, jų
dinamika analogiška. Visi šie veiksniai labai svarbūs
SVV plėtrai, nes būtent mažai įmonei svarbu, kad
darbuotojas būtų paruoštas pagal darbdavio užsakytą
programą, ir kad jo įdarbinimas būtų paremtas.
Tikslinga ruošti darbuotojus pagal smulkių ir
vidutinių įmonių administracijos užsakymą, iš anksto
suderinus mokymo programas su įmonių poreikiais.