Transcript Specialiojo ugdymo proceso dalyvių poreikiai ir kompetencijos

Specialiojo ugdymo
proceso dalyvių poreikiai
ir kompetencijos
Algirdas Ališauskas
Tyrimo objektas – ugdymo
proceso dalyvių (vaikų, tėvų ir
pedagogų) požiūriai, poreikiai
ir kompetencijos, susiję su
specialiųjų poreikių (SP)
tenkinimu.
Tyrimo uždaviniai:


atskleisti įvairių ugdymo proceso dalyvių (vaikų,
tėvų ir pedagogų) požiūrių ir poreikių, susijusių
su SP tenkinimu, turinį (pozityvų ir negatyvų);
parodyti projekto metu sukurto Socialinės
psichologinės kompetencijos ugdymo modelio
aktualumą bei jo realizavimo galimybes siekiant
aukštesnės SP turinčių ugdytinių ugdymo(si) ir
gyvenimo kokybės.
Dominuoja nepalankios vaiko,
turinčio SUP, socialinės
psichologinės subjektyvios ir
objektyvios charakteristikos.
Dalis SUP turinčių moksleivių
pakankamai gerai jaučiasi klasėje,
pasižymi pakankamai aukštu
socialiniu statusu tarp bendraamžių.
Dalis (kol kas šiek tiek mažesnė)
pedagogų palaiko integruoto ir
inkliuzinio ugdymo metodologiją ir
teoriją, ją realizuoja praktiškai,
pasižymi palankiomis nuostatomis į
SUP turinčius vaikus ir jų visapusišką
įtraukimą į problemų sprendimą, yra
įgiję pakankamai kompetencijų ugdyti
SUP turinčius moksleivius.
Tenkinant vaiko SP nepakankamai
įvertinamas šeiminis kontekstas,
nepakankamai ugdomos ir
panaudojamos tėvų kompetencijos.
Palanku tai, kad dauguma tėvų linkę
dalytis su mokykla atsakomybe už
vaiko ugdymą, kai kurie tėvai
pasižymi kompetencijomis,
liudijančiomis, kad jie yra vaiko
problemų sprendimo ekspertai.
IŠVADOS
Vykdant projektą sukurtas inovatyvus,
aktualaus turinio, sistemiškas “Socialinės
psichologinės kompetencijos modelis”.
1.
-
modelio kūrimas remiantis sociologinio tyrimo
Šiaulių rajono Pavenčių vidurinėje mokykloje
rezultatais, kurie leido tinkamai konstruoti
mokymų programų turinį aktualia medžiaga,
parinkti tinkamiausius ugdymo proceso dalyviams
informacijos perteikimo būdus ir kita;
- įvairiapusis modelio turinys, kurio sudėtinės
dalys yra: tradicinio ir nuotolinio mokymo
programos; mokymų organizavimas; dalyvių
anketinės apklausos organizavimas ir jos
analizė; mokymų programų koregavimas ir
papildymai, atsižvelgiant į grįžtamąją
informaciją; parengta mokomoji metodinė
medžiaga;
- dinamiška ir paslanki modelio kūrimo
struktūra, įpareigojanti modelio kūrėjus tobulinti
jį kiekviename tarpiniame etape (pagal
grįžtamąją informaciją) ir įgyvendinti numatytus
modelio uždavinius;
- modelio orientacija į tikslinių grupių
aktualius poreikius ir kompetencijas,
nustatytus per sociologinį tyrimą;
- svarbias socialines psichologines
kompetencijas įgyja ugdytiniai, jų
pedagogai bei tėvai;
- modelis grindžiamas programų turinio ir
formuojamų kompetencijų pedagogams,
ugdytiniams ir tėvams bendrumu; turinio
bendrumas užtikrina ugdymo(si) proceso
dalyvių požiūrių, poreikių ir kompetencijų
įvairovės išmanymą ir keitimąsi informacija; tai
svarbi prielaida numatyti ugdymo proceso
dalyvių sąveikos kryptis ir teikti jiems
įgalinančią informaciją;
- modelio realizavimas užtikrina ne tik SP
turinčių vaikų aukštesnę švietimo
paslaugų (ugdymo) kokybę (tai numatyta
projekto tiksluose), bet ir ugdytinių
socializacijos aukštesnę kokybę,
geresnes galimybes įveikti socialinius,
profesinius barjerus ir pagerinti jų
mokyklinio gyvenimo kokybę;
- sukurtas modelis itin palankus žmogiškųjų išteklių
realizavimo prasme, orientuotas į vidinius
individualius resursus, siekiant ugdymo proceso
dalyvių įgalinimo savarankiškai spręsti kylančias
problemas;
- modelio orientacija į kompetencijų ugdymą,
įgalinančios informacijos ugdymo proceso dalyviams
teikimą (gebėjimų, kompetencijų akcentavimas);
- svarbus modelio inovatyvumo ir originalumo
aspektas tas, kad vienas jo komponentų yra
nuotolinis pedagogų mokymo(si) ciklas.
2. Sukurtas modelis gali būti pripažintas
veiksmingu ir efektyviu:
- modelis orientuotas į tikslinių grupių realius
poreikius, kurie įvertinti ir įvardyti per sociologinį
tyrimą;
- modelis orientuotas į ugdymo(si) proceso
dalyvių nepakankamų, trūkstamų kompetencijų,
susijusių su specialiųjų poreikių tenkinimu,
ugdymą;
- modelio veiksmingumą ir efektyvumą
patvirtina mokymų dalyvių apklausų rezultatai.
3. Sukurto modelio tęstinumo galimybės:
- SP turinčių vaikų ugdymo Lietuvos bendrojo
lavinimo mokyklose situacijos analizė liudija,
kad ugdymo proceso dalyvių kompetencijų
ugdymas taikant sukurtą modelį yra aktualus ir
taikytinas įvairiose ugdymo institucijose;
- tęstinumo galimybes padidina tai, kad modelio
turinys ir modelio realizavimas labiausiai
orientuoti į žmogiškųjų išteklių panaudojimą ir
plėtrą, o ne naujus finansinius bei materialinius
resursus;
- modelio tęstinumo galimybes žymiai
praplečia tai, kad išleista metodinė
medžiaga tradicinių ir nuotolinių kursų
klausytojams;
- socialinės psichologinės kompetencijos
ugdymo visuminį modelį (ar atskirus jo
ciklus) galėtų realizuoti pedagogų
švietimo centrai, įgiję teisę naudoti
sukurtą modelį (ar atskiras modelio
programas).
Sukurtas inovatyvus psichologinės
kompetencijos ugdymo modelis pagal
aktualumą, veiksmingumą, tęstinumo
galimybes gerai įsikomponuoja į modernų ir
aktualų inkliuzinio ugdymo kontekstą ir gali būti
pripažintas sėkmingai realizuotu.
Sukurtas socialinės psichologinės
kompetencijos modelis yra vienas iš sėkmingų
praktinių instrumentų, siekiant aukštesnės SP
turinčių ugdytinių ugdymo(si) ir gyvenimo
kokybės.