Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo užimtumo skatinimas

Download Report

Transcript Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo užimtumo skatinimas

Nedirbančio ir nesimokančio jaunimo (NNJ)
užimtumo skatinimas: Europos Sąjungos valstybių
narių gerosios praktikos apžvalga ir rekomendacijos
dirbant su atskirtuoju ir neaktyviu jaunimu
Darius Žeruolis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuojamas seminaras Lietuvos
savivaldybių jaunimo reikalų koordinatoriams Jaunimo garantijų iniciatyvos
įgyvendinimas regionuose
2014 m. rugsėjo 24 d., viešbutis „Holiday Inn“, Vilnius
Vietoj įžangos
●
●
Pristatomos pagrindinės Lietuvos Respublikos socialinės
apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu 2012-2013 m.
atlikto tyrimo išvados
Su tyrimo ataskaita galima susipažinti
http://www.esparama.lt/es_parama_pletra/failai/ESFproduktai/2_SADM_tyri
mas_nedirbanti-jaunimas_2013-05.pdf
●
2
Išvados ir rekomendacijos buvo aktualios 2013 m. gegužės
mėn. datai
Tyrimo tikslai
●
●
●
3
Pasitelkus palyginamuosius statistiniuos duomenis,
susijusių grupių pavyzdžius, rizikos veiksnius ir
dedamąsias bei poveikio aplinką, apibrėžti socialinę
atskirtį patiriantį, neaktyvųjį NNJ
Įvertinus Lietuvos poreikius, esamą teisinę ir
administracinę aplinką, identifikuoti Lietuvai aktualias ES
valstybių narių darbo su NNJ praktikas, jas
tipologizuojant bei apibendrinant nacionaliniams
poreikiams
Remiantis identifikuotomis ES valstybių narių praktikomis
ir įvardintais jų efektyvumo kriterijais pateikti išvadas ir
rekomendacijas tolesniam atsakingųjų institucijų darbui
su NNJ
Jaunimo nedarbas ir NNJ: panašios
tendencijos, skirtingi mastai
40.0
Eurostat
35.0
30.0
25.0
Jaunimo nedarbas, LT
Jaunimo nedarbas, EU
20.0
NNJ, LT
NNJ, EU
15.0
10.0
5.0
0.0
2005
4
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
Jaunimo nedarbas: arti ES vidurkio
Eurostat
5
NNJ: arčiau vidurkio, lėtėjanti
dinamika
Eurostat
6
NNJ apibrėžimas: skirtingi akcentai
palyginti su jaunimo nedarbu
7
NNJ ir jaunimo nedarbas skaičiais
Jei Lietuvos rodiklį skaičiuotume 15-24 metų amžiaus jaunimo grupėje, kuri 2012 m. sudarė
daugiau nei 416 tūkstančių gyventojų, tuomet NNJ skaičius sudarytų beveik 48 tūkstančius
gyventojų (žr. žemiau).
2012 m. darbo biržoje registruotų jaunesnių nei 25 metų bedarbių buvo 28 649, iš jų ilgalaikių
(t.y. nedirbusių ilgiau nei 6 mėnesius) bedarbių skaičius buvo 8 901 gyventojai. Taip pat tikėtina,
kad trumpalaikių bedarbių dalis mokymuose yra didesnė nei ilgalaikių, į ką reikia atsižvelgti NNJ
redukuojant iki neaktyviųjų dalies.
Amžius
2012
15
35838
16
37551
17
38813
18
43172
19
46508
20
45899
21
44563
22
41774
23
40770
24
41715
2011 ir 2012 m. duomenys perskaičiuoti remiantis Lietuvos Respublikos 2011 m. visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.
8
Viso
NNJ
416603
47909
Tyrime redukuotos NNJ grupės
Bedarbiai. Didžiausia NNJ grupė, smulkiau skirstoma į ilgalaikius ir trumpalaikius
bedarbius
Atsiskyrę (angl. disengaged) - neieško darbo ir nenori dalyvauti švietime, nors nėra
ribojami įsipareigojimų ar nedarbingumo
Tyrime nenagrinėjami: turintys įsipareigojimų (neprieinami, angl. unavailable),
galimybių ieškotojai (angl. opportunity-seekers), savo noru pasitraukę (laikini NNJ)
9
NNJ rizikos veiksniai
Rizika
10
Tikimybės tapti NNJ padidėjimas
Negalia
40 proc.
Kilimas iš imigrantų šeimos
70 proc.
Aukštojo išsilavinimo neturėjimas
3 kartai
Gyvenimas atokiose vietovėse
1,5 karto
Žemos namų ūkio pajamos
Didesnė nei vidutinių pajamų namų
ūkio
Bedarbiai tėvai
17 proc.
Tėvai neturi aukštojo išsilavinimo
2 kartai
Tėvai yra išsiskyrę
30 proc.
NNJ paveikus per platesnes
galimybes ir didesnį aktyvumą
11
Tyrimui aktuali NNJ poveikio aplinka
Klasė
Mokykla
Vietos bendruomenė
Nacionalinis,
tarptautinis lygmuo
Abipusis vertinimas ir aktyvus mokymas/įsitraukimas į priimamus
sprendimus, kūrybinis darbas grupėse, partnerių parama ir
mokymasis komandose.
Parama mokytojų partnerystėms ir jų plėtra, bendradarbiavimas su
techniniu personalu ir ekspertais, abipusė lyderystė įtraukianti ir
įgalinanti visą personalą.
Tėvų, vietos bendruomenės ir mokyklos įsitraukimas į mokymąsi ir
formuojamą vietos aljansą sveikatos, socialinės apsaugos ir
savanorystės paslaugoms su vietiniu mokyklų tinklu, ryšiais su
kitomis švietimo institucijomis, darbdaviais, mokyklų ir vietos
autoritetais, mokytojais, tyrėjais.
Tarp-instittucinis bendradarbiavimas politikos planavimo, paslaugų
teikimo, mokymų, finansavimo klausimais nacionaliniame lygyje.
Lyderystės ir profesinio tobulinimosi tinklų plėtra ir tyrimų tinklai
nacionaliniu, Europos ir tarptautiniu lygiais.
Europos specialiojo ugdymo plėtros agentūra, RA4AL projekto ataskaita
12
NNJ: kaip paveikė ekonominė krizė?
13
NNJ: Lietuvoje daugiau esančių
arčiau skurdo ribos
25.0
Eurostat
20.0
15.0
Ties skurdo riba, LT
Ties skurdo riba, EU
10.0
5.0
0.0
2005
14
2006
2007
2008
2009
2010
2011
NNJ: ... bet mažiau nebaigusių
mokyklos
18.0
Eurostat
16.0
14.0
12.0
10.0
Nebaigę mokyklos, LT
8.0
Nebaigę mokyklos, EU
6.0
4.0
2.0
0.0
2005
15
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
NNJ: ... tačiau Lietuvoje daugiau
ilgiau nedirbančių
16
EEO Review, 2012
NNJ: ... ir turinčių žemesnę
kvalifikaciją
17
NNJ: konkurencingumo spąstuose?
Europos komisija,
2012
Eurostat, 2012
18
NNJ prabanga: su aukštesniu
išsilavinimu
95
Eurostat
90
85
Turintys bent vidurinįjį
išsilavinimą, EU
80
Turintys bent vidurinįjį
išsilavinimą, LT
75
Turintys bent vidurinįjį
išsilavinimą, DE
70
65
60
2005
19
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
NNJ: ... be dalinio užimtumo
60
Eurostat
50
Dalinis
užimtumas, EU
40
Dalinis
užimtumas, LT
30
Dalinis
užimtumas, NL
20
10
0
2005
20
2006
2007
2008
2009
2010
2011
2012
NNJ: ... ir be kvalifikacijų sąsajų
21
Europos komisija, 2011
NNJ: darbo santykių barjeras
22
Lankstesnis darbo
grafikas
Kolektyvinės sutartys –
lankstesnės galimybės
susitarti (nuo įmonės lygio
iki ūkio šakos)
Lankstesni įspėjimo
terminai ir lankstesnis
išmokų taikymas
Socialinio dialogo plėtra
NNJ: socializacijos poreikiai
Lietuvoje
Švietimas: Silpnas mokinių dalyvavimas savivaldoje, profesinio orientavimo ir konsultavimo
mokyklose stoka, netinkamas požiūris mokykloje į psichologo paslaugas, menki prasmingo
laisvalaikio, kultūrinio lavinimo poreikiai bei menka bendrojo lavinimo pasiūla
Bendruomenė: Nesaugi kaimynystė, atvirų jaunimo/dienos centrų trūkumas, mažai prieinamas
jaunimo darbo centrų paslaugos, nepakankamas verslumo ugdymas, pilietinis pasyvumas,
nepalanki politinės kultūros aplinka bei motyvacijos stoka dalyvauti NVO, žemos socialinės
kompetencijos, menki fizinio aktyvumo įgūdžiai, siauros vertybinės nuostatos
Darbo rinka: Silpnos kvalifikacijų sąsajos su darbo rinka, paplitęs trumpalaikis darbas –
neišlaikoma darbo vieta ir silpni darbiniai įgūdžiai, nepripažįstami neformaliojo švietimo metu
įgyti įgūdžiai bei darbinė patirtis, neišplėtotos aktyviosios darbo rinkos priemonės
23
NNJ intervencijos praktikų tipai –
prevencija ar pasekmės?
ankstyvojo pasitraukimo iš mokyklos prevencija ir grąžinimas į švietimą
baigusiųjų mokyklą užimtumo skatinimas
įgytos kvalifikacijos kėlimas siekiant spartesnės integracijos į darbo rinką
praktinių kliūčių užimtumui mažinimas
parama darbdaviui bei verslumo skatinimas
24
NNJ poveikio priemonės socialinei
aprėpčiai ir užimtumui
papildomos formaliojo švietimo priemonės, ypač
privalomajame pradiniame ugdyme
aktyvesnis nevyriausybinis sektorius ir vietos bendruomenės
su neformalaus ugdymo iniciatyvomis
papildomos aktyvavimo priemonės įdarbinant jaunimą
VĮT įdarbinimo paslaugų kokybė
25
Poveikio priemonės ir valstybių narių
praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (1)
Papildomos
formaliojo
švietimo
priemonės
26
Aktyvus NNJ
Neaktyvus NNJ
Ryšiai (traces) (NL)
Ankstyvasis švietimas užimtumui
(DE)
Coach@school (DE)
Jaunimo laisvalaikis (CZ)
Amatų mokyklos (AT), Nebaigusiųjų
mokyklos prevencija (NL), School Ex
programa (NL), Mokyklos baigimo
programa (IE), Siek jaunimo
(Youthreach) (IE), Stipendijų Romams
programa (SK), Ankstyvasis švietimas
užimtumui (DE), Karjeros vadovų
programa (DE), Coach@school (DE),
Jaunimo laisvalaikis (CZ), Ateik (EE),
Programos turintiems poreikių ir
specializuotos mokytojų programos
(FR), Antrosios galimybės kolegijos (FR)
Poveikio priemonės ir valstybių narių
praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (2)
Nevyriausybini
o sektoriaus ir
vietos
bendruomenių
veiklos per
neformalaus
ugdymo
iniciatyvas
27
Aktyvus NNJ
Neaktyvus NNJ
Startuok! (EE), Vienos jaunimo
centrai (AT), Savanorystės portalas
(DK)
Imigrantų programa Welcometo
(DK), Nacionalinis mokymų paktas
(DE), Arena4You (DE), Gabiųjų
projektas (CZ)
Neformalaus švietimo portalas (EE)
Mokymai vedantys į sėkmę (UK)
Careers England (UK)
Vienos jaunimo centrai (AT), Amatų
mokyklos (AT), Nebaigusiųjų
mokyklos prevencija (NL), School Ex
programa (NL), Siek jaunimo
(Youthreach) (IE), Stipendijų romams
programa (SK), Karjeros pradžios
programa (DE), Arena4You (DE),
Galimybės jaunimui (DE), „IN FORM“
DE, Mokymasis bendruomenėje (UK),
4K (DK)
Poveikio priemonės ir valstybių narių
praktika aktyviam ir pasyviam NNJ (3)
Papildomos
aktyvavimo
priemonės
įdarbinant
jaunimą
28
Aktyvus NNJ
Neaktyvus NNJ
Pratikų garantijos (UBA) (AT),
Užimtumo ir profesinio rengimo
programa (FAS) (IE), Praktikų
rėmimas JobBridge (IE), Jaunimo
aktyvavimo paketas (DK),
Imigrantų programa Welcometo
(DK), Startas (SK), Nacionalinis
mokymų paktas (DE), Jobstarter
connect (DE), JobTonic (BE), ex.
Jobber (BE), Cefora (BE), IQ
pramonė (CZ), CIVIS Les missions
locales (FR), Jaunimo kontraktas
(UK), Age programa (UK)
Adaptuotas profesinis mokymas (IBA)
(AT), Siek jaunimo (Youthreach) (IE),
Antrosios galimybės profesiniai
mokymai (IE), Karjeros pradžios
programa (DE), Galimybės jaunimui
(DE), Regioninė užimtumo programa
(DE), JobTonic (BE), ex. Jobber (BE),
CIVIS Les missions locales (FR),
Antrosios galimybės kolegijos (FR),
Jaunimo kontraktas (UK)
Poveikio priemonės ir valstybių narių
praktika NNJ (4)
Horizontalios Efektyvių jaunimo intervencijų duomenų bazė (NL), Darbo su jaunimu
praktikos
programų efektyvumo stebėsena (IE), Nacionalinis paktas (SK), Jaunimo
tyrimų bendruomenė (SK)
29
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Formaliojo švietimo priemonės pasižymi ankstyvumu,
lengvesniu rizikos grupės pasiekiamumu, geresne socializacija bei
aiškesniais intervencijos metodais. Tai nėra brangios priemonės,
tačiau jos turi būti gerai integruotos į bendro ugdymo programas.
Priemonių metu lengviau yra identifikuojami poreikiai, joms
aktualus periodinis formaliojo švietimo programų rezultatų
vertinimas bei tolesnė adaptacija naujiems poreikiams.
30
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
School ex, Nebaigusiųjų mokyklos prevencija NL siekiant sumažinti nebaigusiųjų mokyklų
skaičių ir taip palengvinti vėlesnę jų integraciją į visuomenę ir darbo rinką bei ugdyti
pilietiškumą.
Programos, kurios veikia šalia mokyklos, užtikrinant keliamų tikslų darną tiek mokykloje, tiek
už jos ribų (Mokyklos baigimo programa IE, Jaunimo laisvalaikis CZ).
Kuo ankstesnis profesinis orientavimas mokykloje, pasitelkiant aktyvesnį bendradarbiavimą
su ekonominiais bei socialiniais partneriais (Karjeros pradžios programa, ankstyvasis
švietimas užimtumui, coach@school DE).
Tęstiniai ir specializuoti mokytojų mokymai bei alternatyvios mokymosi aplinkos kūrimas
sunkiai besiadaptuojantiems (antrosios galimybės kolegijos FR), tačiau pastarosios
priemonės reikalautų nemenkų papildomų administracinių ir žmogiškųjų išteklių
31
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Neformaliojo švietimo priemonės įgyja pranašumą prieš formaliąsias pasiekiant jaunimą jo
neformalioje aplinkoje (gatvė, sporto klubai, naktiniai klubai, interneto portalai, būreliai, muzika,
stilius, ir t.t.) bei taip skatinant jo nevaržomą kūrybiškumą. Neformaliojo švietimo priemonės
leidžia gerai pažinti jaunimo poreikius, užmegzti su juo betarpišką ryšį ir surasti tvarius
sprendimus tolesnei socializacijai ir integracijai į visuomenę bei darbo rinką.
Šioje srityje yra labai svarbu pasirinkti tinkamus partnerius darbui neformalioje aplinkoje.
Neformaliojo švietimo priemonės sėkmingai gali papildyti formalųjį švietimą, jį derinant su veikla
„po pamokų“.
Neformalusis švietimas taip pat gali pasitarnauti ir integracijai į darbo rinką, tačiau čia turėtų būti
sukurta gerai veikianti neformaliųjų įgūdžių formavimo, identifikavimo ir pripažinimo sistema
32
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Darbiniai įgūdžiai neformalioje aplinkoje (Startuok! EE, Amatų mokyklos AT)
Regioninis ir vietinis darbo su jaunimu lygmuo dirbant su vietiniais socialiniais ir
ekonominiais partneriais bei savivaldos institucijomis (Siek jaunimo IE, Galimybės jaunimui
DE, Careers England UK)
Orientacija į pomėgius (Vienos jaunimo centrai AT, arena4you DE, savanorystės portalas DK,
Gabiųjų projektas CZ).
Kultūriniai įgūdžiai (In Form DE)
Paskatos neformalaus švietimo iniciatyvoms bendruomenėse (Mokymasis bendruomenėje
UK)
33
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Aktyvavimo paslaugos įdarbinant socialinės aprėpties ir užimtumo
priemones vainikuoja rezultatais, nors iki tol, vertinant socialinės
aprėpties požiūriu, gali būti nueitas sudėtingas kelias.
Aktyvavimas paskutiniajame įdarbinimo etape neturėtų likti savitikslis, o
remtis iki tol vykdytais aprėptį skatinančiais veiksmais, individualiu
profiliu, asmenine istorija, paskatų sistema bei poreikiais.
Aktyvavimo metu yra svarbi ilgalaikė įdarbinimo priemonių stebėsena
siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų bei tęsiant socializacijos
paramą jau esant darbo vietoje.
34
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Ilgalaikė orientacija į poreikius (Adaptuotas profesinis mokymas AT,
JobTonic BE)
Darbinių įgūdžių aktyvavimas (Jobber BE) įtraukiant praktikas ar
stažuotes (Jaunimo kontraktas UK, Praktikų garantijos AT, FAS IE,
JobBrigde IE, JobStarter Connect DE)
VĮT profesinis orientavimas regioniniams ekonominiams ir socialiniams
darbo jėgos poreikiams (Regioninė užimtumo programa DE, missions
locales FR)
Socialinių ir ekonominių partnerių parama (Cefora BE, IQ pramonė CZ) ir
paskatų sistema verslui (AGE programa UK) kurti darbo vietas mokymams
(praktikoms)
35
NNJ poveikio priemonės ir valstybių
narių praktika: apibendrinimai
Siekiant gerosios jaunimo įdarbinimo praktikos svarbu nustatyti adekvačius
tikslus VĮT, prižiūrėti jų įgyvendinimą bei nustatyti efektyvumo rodiklius:
Darbo ieškančio registravimas kartu su profiliavimu (pvz. naudojant interviu) ar sklandus darbo
ieškančiojo istorijos perdavimas, kuomet jis buvo nukreiptas į VĮT iš kitos programos
Individualaus darbo paieškos plano sudarymas pagal sudarytą profilį, nukreipimas aktyvioms darbo
rinkos priemonėms ar tolesniems mokymams, socializacijos programoms („gate keeping“ funkcija). Tuo
tarpu tiesioginio įdarbinimo atvejai pasitaiko labai retai.
Plano įgyvendinimo priežiūra, individualus nukreipimas (mentorystė), paskatos aktyviai darbo paieškai
(pvz. nustatant fiksuotą interviu skaičių)
Darbo vietos stebėsena ir individuali konsultacija įsidarbinus, prireikus, grąžinant tolesniems
mokymams
Atskirų įdarbinimo paslaugų įsigijimas rinkoje (profiliavimas, interviu, užimtumo planai)
36
NNJ poveikio priemonių efektyvumo
rodikliai
37
Pasiekiamumas - mažiau aktualu dirbant mokykloje ar
taikant aktyvias darbo rinkos priemones, tačiau labai
aktualu dirbant su jaunimu baigusių privalomąjį švietimą
Priemonės tarp-sektoriškumas (labai aktualu partnerių
įtraukimui, inovatyvių metodų naudojimui bei vietos
intervencijų suderinamumui su aktyviomis darbo rinkos
priemonėmis) ir tvarumas (labai aktualu garantijų
sistemos įgyvendinimui ir darbo vietos stebėsenai ir
socialinei integracijai po įdarbinimo)
Poreikių tenkinimas – labai aktualu dirbant ankstyvajame
formaliajame švietime stiprinant socialinės integracijos
įgūdžius, o taip pat dirbant su atskirtuoju jaunimu per
vietines iniciatyvas ar stiprinant darbinius įgūdžius darbo
vietoje
Orientacija klientui (labai aktualu teikiant socialinės
paramos atskirtam jaunimui ir profesinio orientavimo
įdarbinant paslaugas)
Administraciniai gebėjimai (labai aktualūs ankstyvosios
stebėsenos ir darbo su rizikos grupės mokiniais
administraciniai įgūdžiai, o taip pat darbo su socialiniais
partneriais įgūdžiai bei geras veikiančios aplinkos
supratimas dirbant su atskirtuoju jaunimu, aktyvių darbo
rinkos priemonių efektyvumo vertinimo įgūdžiai)
Kokybinis ir efektyvumo vertinimas labai aktualus
dirbant su intensyvia finansine parama (grąžinimas į
mokyklą ar profesinį mokymą, darbinių įgūdžių
programos pirmajam darbui, VĮT profiliavimas ar
individualūs planai)
Išvados ir rekomendacijos
●
●
38
Pasigendama koordinuojančios institucijos, kuri aktyviai įsitrauktų
į socialinės atskirties prevenciją per aktyvias bendruomenių
stiprinimo priemones, dialogą su socialiniais ir ekonominiais
partneriais, darbą su jaunimu, neformaliojo švietimo įgūdžių
plėtojimu, verslumo ir investicijų projektų ar formaliojo švietimo
programų suderinamumu užimtumo poreikiams
Jaunimo reikalų departamentas (JRD), kaip jaunimo politiką
įgyvendinanti institucija, galėtų būti ta institucija, kuri užtikrintų
Vyriausybės identifikuotų prioritetinių krypčių įgyvendinimo
stebėseną. Tam turėtų būti skatinamas tarp-institucinis
bendradarbiavimas, JRD įtraukiant į politikos formavimo procesą.
Jaunimo politikos įgyvendinimas apskritai ir NNJ politikos
konkrečiai yra efektyvesnis kai tam yra rimta parlamentinė
kontrolė.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
39
Aktyvesnei diskusijai apie visuotinį požiūrį į jaunimo užimtumo skatinimo
ir socialinės aprėpties priemones padėtų metinių išsamesnių Jaunimo
socialinės aprėpties ir užimtumo politikos apžvalgų rengimas bei
pristatymas Seimui atskirose tematinėse grupėse (pvz. socialinė aprėptis
ir užimtumas, verslumas, jaunimo NVO ir įdarbinimo paslaugos, Jaunimas
ir švietimas ir t.t.). Tai padėtų formuluoti aiškius į rezultatus nukeiptus
rodiklius ir nuosekliai vykdyti jų įgyvendinimo priežiūrą.
Stiprinant tarp-institucinį bendradarbiavimą taip pat yra svarbu įtraukti ir
jaunimo tyrimų bendruomenę, kuri pateiktų savas įžvalgas apie šiuo metu
Lietuvoje vykstančius socialinius reiškinius jaunimo tarpe, ypač socialinės
aprėpties ir užimtumo projektuose, kurie tinkamai vienas kitą papildytų
vykdant mobilų darbą su jaunimu bei sudarant sąlygas jų socialiniam
užimtumui ir profesiniam aktyvumui.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
40
Socialinės atskirties prevencijos srityje dominuoja į kovą su pasekmėmis
orientuotos priemonės. Būtina kelti mokyklose veikiančių socialinių
pedagogų, savivaldos vaiko teisių apsaugos skyrių, pedagoginių
psichologinių tarnybų darbuotojų kvalifikaciją, kurie tiesiogiai, arčiausiai
dirba prie nemotyvuotų lankyti mokyklą ar mokytis mokinių. Socializacijos
problemos turėtų būti sprendžiamos vietoje, kuo arčiau mokyklos ir
šeimos, neskubant įtraukti kitų, jau į pasekmes orientuotų, tarnybų (pvz.
nepilnamečių reikalų inspektoriai).
Turėtų būti dedamos visų prevencijos srityje dirbančių tarnybų pastangos
gerinant lankstųjį formalųjį mokslą, tinkamai konsultuojant ir
orientuojant mokinius, ypač stiprinant veikimo bendruomenėje,
socialinius ir darbinius įgūdžius. Turėtų būti daugiau dėmesio skiriama
paramai mokykloms bei savivaldos institucijoms, esančioms didesnį
socialinį ir ekonominį atotrūkį turinčiuose regionuose.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
41
Šalies mastu turėtų būti stiprinama atskirties rizikos grupių
stebėsena bei tam darbui tinkamai parengiami socialiniai
darbuotojai. Mokyklų tobulinimo programoje buvo numatyti
tolesni žingsniai besimokančiųjų mokyklų tinklo ir alternatyvaus
ugdymo švietimo diegimui per antrosios galimybės – grąžinimo į
švietimą ar mokymus sistemą.
NNJ užimtumo srityje turėtų būti gerinama paslaugų ir
atsiskaitymo už paslaugas kokybė. Vertinant įdarbinimo paslaugas
svarbu aiškiai ir nedviprasmiškai įvardinti vertinimo kriterijus, tame
tarpe ir kokybinius (rizikos grupių vertinimas), nukreiptus į socialinę
aprėptį ir užimtumo skatinimą bei pateikiant suteiktų užimtumo,
verslumo skatinimo ir socialinės aprėpties, jaunimo motyvaciją
skatinančių paslaugų efektyvumo vertinimą.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
42
Toliau svarbu plėtoti jaunimo neformalų ugdymą per
savanorystę, kuri suteiktų naujų galimybių įgyti
kompetencijų, darbo įgūdžių bei padėtų apsispręsti dėl
tolesnio mokymosi ar darbo, kartu užtikrinant, kad
neformaliojo ugdymo metu darbo rinkoje įgytos
kompetencijos būtų tinkamai pripažintos.
Praktikos galimybės turėtų būti derinamos su NNJ
prevencijos priemonėmis, sudarant sąlygas išlaikyti įgytą
darbo vietą, neiškristi iš darbo rinkos bei taip sumažinti
ilgalaikio nedarbo riziką. Įdarbinus „buvusį NNJ“ svarbu
nenutraukti darbo vietos stebėsenos ir dar kurį laiką tęsti
individualią socialinę paramą bei išlaikyti galimas sankcijas jei
darbdavys sutartį nutrauktų anksčiau laiko.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
43
Profesinio švietimo sistemoje svarbu užtikrinti tinkamas
kvalifikacijos sąsajas su darbo rinkos poreikiais. Lietuvoje
dar tik radėtas įgyvendinti „kvalifikacijų žemėlapis“, kurio
įgyvendinimo pabaiga numatyta tik 2014-2015 metams.
Dirbant su NNJ grupe svarbu derinti formaliojo profesinio
mokymo programų rengimą su taikomomis aktyviomis
paramos darbo rinkai priemonėmis. Bendradarbiavimo šioje
srityje didinimas tarp Švietimo ir mokslo bei Socialinės
apsaugos ir darbo ministerijų būtų svarbi paskata ryšiui tarp
profesinio mokymo ir įdarbinimo paslaugų užtikrinti.
Išvados ir rekomendacijos
●
●
44
Būtina gerinti ir tobulinti Viešojo įdarbinimo tarnybų (Lietuvos darbo
biržos) įdarbinimo paslaugas įtraukiant darbo ieškančio jaunimo detalų
interviu, profesinių ir socialinių įgūdžių profiliavimą. Teikiant viešąsias
įdarbinimo paslaugas, ypač NNJ tikslinei grupei, deramą dėmesį svarbu
skirti individualios konsultacijoms bei orientavimo ir nukreipimo į
mokymus ar darbo rinką paslaugoms. Šalia svarbu plėsti ir tarpininkavimo
paslaugas įdarbinant socialinę atskirtį patiriantį NNJ.
Formaliojo švietimo srityje Lietuva šalia įgyvendinamų reintegracijos
priemonių turėtų tęsti NNJ priemonių integraciją į bendro ugdymo
programas bei nustatyti aiškius rodiklius nebaigusiųjų mokyklos
prevencijai, pilietiškumui ugdyti (pvz., School ex, Nebaigusiųjų mokyklos
prevencija NL), o taip pat programoms po pamokų (Mokyklos baigimo
programa IE, Jaunimo laisvalaikis CZ). Atskiras dėmesys galėtų būti
teikiamas kuo ankstesniam profesiniam orientavimui mokykloje (Karjeros
pradžios programa, ankstyvasis švietimas užimtumui, Coach@school DE).
Išvados ir rekomendacijos
●
●
45
Neformaliojo švietimo srityje reikėtų daugiau dėmesio skirti neformaliųjų įgūdžių
formavimo, identifikavimo ir pripažinimo sistemai (Startuok! EE), o tai pat naujų ir
įvairesnių darbinių įgūdžių įgijimui neformalioje aplinkoje (Amatų mokyklos AT).
Formuojant darbinius įgūdžius daugiau dėmesio turėtų būti skiriama
bendradarbiavimui su savivaldos institucijomis, regioniniais partneriais bei
vietiniais jaunimo užimtumo centrais, jaunimo NVO (Siek jaunimo IE, Galimybės
jaunimui DE, Careers England UK). Valstybė galėtų atskirai remti lokalinius
kūrybingo jaunimo pasiekiamumui didinti skirtus projektus (Vienos jaunimo
centrai AT, arena4you DE, savanorystės portalas DK, Gabiųjų projektas CZ), o taip
pat skatinti neformalaus švietimo iniciatyvas bendruomenėse (Mokymasis
bendruomenėje UK).
Aktyvavimo paslaugų srityje teikdamos paslaugas viešosios įdarbinimo tarnybos
(darbo birža, jaunimo darbo centras) turėtų remtis individualiu profiliu, asmenine
istorija, paskatų sistema bei poreikiais (Adaptuotas profesinis mokymas AT,
JobTonic BE). Siūlome taip pat apsvarstyti tokių paslaugų pirkimo rinkoje
galimybes, o tai taip pat prisidėtų prie didesnės orientacijos į klientą bei pačios
paslaugos patrauklumo.
Išvados ir rekomendacijos
●
46
Reikalinga diegti ilgalaikę įdarbinimo priemonių stebėseną
siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimo atvejų (pvz. parama
pirmajam darbui). Stebint ligi šiol išliekančią menką praktikų
pasiūlą, siūlome inicijuoti pilotinį praktikų (darbdavių
aktyvavimo) projektą (pvz. su tikslu per metus sukurti iki
1000 praktikų), tame tarpe įtraukiat ir asocijuotas verslo
organizacijas (AGE programa UK, Cefora BE, IQ pramonė CZ,
Jaunimo kontraktas UK, Praktikų garantijos AT, FAS IE,
JobBrigde IE, JobStarter Connect DE), o taip pat šias
iniciatyvas orientuojant regioniniams poreikiams (Regioninė
užimtumo programa DE, Les missions locales FR).