Transcript Socialinio darbo studijų krypties grupė - ECTS

ECTS dalykinių darbo grupių vadovų susitikimas
Socialinio darbo
studijų programos
Romas Lazutka
2010-02-12 10 val.
Dailės akademija Maironio g. 3 ("Titaniko“ posėdžių salė (iš foje į dešinę)
Pranešimo turinys
1.
2.
3.
4.
5.
SD programos ir jų reguliavimas
SD studijos kolegijose
SD pirmos pakopos studijos universitetuose
SD antros pakopos studijos universitetuose
Išvados
Socialinis darbas studijų krypčių klasifikacijoje
Socialinis darbas (SD) 1 iš 32 socialinių mokslų srities studijų krypčių,
kurios suskirstytos į 5 studijų krypčių grupes (Socialinės studijos, Teisė, Verslas ir
vadyba, Komunikacija, Švietimas ir ugdymas)
SD priskirtas Socialinių studijų krypčių grupei kartu su:
L100 Ekonomika
L200 Politikos mokslai
L300 Sociologija
L400 Socialinė politika
L500 Socialinis darbas
L600 Antropologija
L700 Visuomeninė geografija
S100 Psichologija
S200 Visuomenės saugumas
S300 Teritorijų planavimas
L900 Socialinės studijos
21 socialinio darbo
krypties
studijų programa
Pakopa
Studijų programa
Aukštoji mokykla
1. pirmoji
Socialinis darbas
Utenos
2. pirmoji
Socialinis darbas
Kauno
3. pirmoji
Socialinis darbas
Klaipėdos
4. pirmoji
Socialinis darbas
Kolpingo
5. pirmoji
Socialinis darbas
Žemaitijos
6. pirmoji
Socialinis darbas
Panevėžio
7. Pirmoji
Socialinis darbas
Šiaulių
8. Pirmoji
Socialinis darbas
Marijampolės
9. pirmoji
Socialinis darbas
KU
10. pirmoji
Socialinis darbas
VDU
11. pirmoji
Socialinis darbas
KMU
12. pirmoji
Socialinis darbas
MRU
13. pirmoji
Socialinis darbas
VU
14. antroji
Socialinis darbas
KU
15. antroji
Socialinis darbas
VPU
16. antroji
Socialinis darbas
VDU
17. antroji
Socialinis darbas
VU
18. antroji
Socialinė politika
VU
19. antroji
Socialinis darbas
MRU
20. antroji
Soc. gerontologija
MRU
21. antroji
Vaiko teisių apsauga
MRU
Šaltinis: http://www.skvc.lt/content.asp?id=146
SD studijų reguliavimas
• SD yra reglamentuojamų profesijų sąraše
• Socialinio darbuotojo rengimo standartas (PATVIRTINTAS ŠMM ir SADM ministrų 2008 m.
birželio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-1872/A1-209)
• Socialinio darbo krypties studijų reglamentas (patvirtintas ŠMM 2008 m. balandžio
9 d.)
•
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ
KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO IR SOCIALINĮ DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS
KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO 2006 m. sausio 4 d. Nr. A1-2 Vilnius
• Nuolatinės ir ištęstinės studijų formų aprašas. Patvirtintas LR Švietimo ir mokslo ministro 2009 m.
gegužės 15 d. įsakymu Nr.ISAK-1026
Socialinio darbuotojo rengimo standartas
Šis Standartas – pagrindas penktojo profesinio išsilavinimo lygio studijų programai rengti (kolegijoms).
5.2. Asmuo, baigęs Standarto reglamentuojamą socialinio darbuotojo studijų programą,
įgyja profesinių kompetencijų šiose veiklos srityse: socialinės paramos poreikio nustatymas;
socialinės paramos planavimas; socialinių paslaugų organizavimas ir teikimas; socialinio
darbo veiksmingumo vertinimas; socialinio darbuotojo profesinės veiklos tobulinimas ir
plėtotė.
5.5. Sėkmingą socialinio darbuotojo darbą lemia šios asmeninės savybės: komunikabilumas,
kūrybingumas, greita orientacija, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas,
dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, empatija.
II. PROFESINIO RENGIMO STANDARTO TURINYS
7. Socialinio darbuotojo veiklos sritys, kompetencijos pateikiamos Standarto 1 priede.
8. Socialinio darbuotojo kompetencijų ribos, studijų tikslai, kompetencijų vertinimas
pateikiami Standarto 2 priede.
9. Sėkmingam socialinio darbuotojo darbui reikalingi šie bendrieji gebėjimai:
9.1. atsakingumas;
9.2. organizuotumas;
9.3. kūrybiškumas....
Kompetencijų pvz. Standarte
Veiklos sritys
1.Socialinės paramos poreikio nustatymas
Kompetencijos
1.1. Rinkti informaciją apie socialinės paramos
poreikį
1.2. Analizuoti informaciją apie socialinės paramos
poreikį
1.3. Vertinti socialinės paramos poreikio analizės
rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą(as)
Veiklos sritys
2. Socialinės paramos planavimas
Kompetencijos
2.1. Projektuoti socialinės paramos modelį parenkant
tinkamus metodus
2.2. Sudaryti socialinio darbo veiksmų planą
2.3. Taikyti socialinio darbo metodus
Socialinio darbo krypties studijų reglamentas
apibrėžia šios studijų programos tikslus, žinias ir gebėjimus, kuriuos turėtų įgyti šią
programą baigusieji. Taigi, programos turi būti vykdomos atsižvelgiant į šio
reglamento nuostatas, taigi turi būti pakoreguotos, kaip ir tapti vienodesnės.
Reglamente nėra vartojamas kompetencijų terminas, o kalbama tik apie reikalingas
žinias, praktinius ir perkeliamuosius gebėjimus.
Studijų objektas – socialinio darbuotojo profesinė veikla, siekianti socialinio
teisingumo ir teigiamų pokyčių visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios
ir piliečių didesnės atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo
sprendžiant socialines problemas ir vykdant jų prevenciją.
Aukštosios mokyklos savo vykdomas socialinio darbo krypties studijų programas turi
suderinti su Reglamentu (akredituotos be sąlygų – iki 2009 m. birželio 1 d., kitos –
iki 2010 m. vasario 1 d.)
Reglamentas numato, kad šių universitetinių studijų apimtis turi būti ne mažesnė kaip
140 kreditų.
SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO ĮSAKYMAS
DĖL SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO IR SOCIALINĮ
DARBĄ DIRBANČIŲJŲ PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO
1.
Socialinių darbuotojų kvalifikacinių reikalavimų aprašas nustato
socialinių darbuotojų vertybines nuostatas, apibrėžia jų profesinę veiklą,
žinias, įgūdžius bei asmenines savybes, reikalingas profesinėms
užduotims vykdyti
2. Socialinį darbą dirbančiųjų profesinės kvalifikacijos tobulinimo tvarkos
aprašas nustato socialinių darbuotojų, socialinių darbuotojų padėjėjų ir
socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų darbuotojų profesinės
kvalifikacijos tobulinimo tikslus ir uždavinius, profesinės kvalifikacijos
tobulinimo organizavimą ir finansavimą bei kvalifikacijos tobulinimo
programų atranką.
Studijos
kolegijose
8 kolegijos,
3 studijų programos yra 120 kreditų
(NL-3 metai, I-4 m.),
5 studijų programos yra 140 kreditų
(NL-3.5 m., I- 4-4.5 m.) apimties :
1. Šiaulių kolegija-140 kreditų
2. Panevėžio kolegija-120 kreditų
3. VšĮ Kolpingo kolegija-140 kreditų
4. Utenos kolegija-120 kreditų
5. Klaipėdos kolegija-140 kreditų
6. Žemaitijos kolegija-120 kreditų
7. Marijampolės kolegija-140 kreditų
8. Kauno kolegija-140 kreditų
Socialinio darbo studijų programų
specializacijos:
1. Socialinis darbas švietimo
srityje;
2. Socialinis darbas
bendruomenėje;
3. Socialinis darbas su šeima;
4. Socialinių paslaugų
organizavimas;
5. Socialinių programų
koordinavimas;
6. Socialinis darbas su senais ir
pagyvenusiais;
7. Socialinis darbas su rizikos
grupių vaikais ir jų šeimomis;
8. Socialinis darbas su rizikos
grupėmis;
9. Socialinį darbą su neįgaliais
žmonėmis;
10. Socialinį darbą su
priklausomais asmenimis.
Ką reiškia kreditas?
Studento savarankiško ir auditorinio darbo apimtims
nustatyti
Savarankiško darbo valandos kiekvienam dalykui
skiriamos individualiai:
maksimum 18 val. savarankiško darbo ir 22 val.
auditorinių val.,
minimum 12 val. savarankiško ir 28 val. – auditorinio
darbo.
Paini terminologija
Programų tikslai ir uždaviniai
Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai)
Gebėjimai
Programų tikslai Mokyti planuoti ir telkti galimus išteklius, konkrečią socialinę
paramą ir paslaugas, parenkant tinkamus pagalbos bei prevencinės veiklos modelius,
integruojant inovatyvius socialinio darbo metodus, teorines žinias bei asmeninį patyrimą.
Laukiami rezultatai, kompetencijos (studijų siekiniai)
Gebėti užmegzti ryšį su žmogumi, turinčiu problemų, kurių jis pats išspręsti negali. Turi
mokėti išklausyti žmogų, padėti jam suprasti kokia yra jo problema, dėl kokių priežasčių
jos nepavyko išspręsti ir padėti atrasti realiai įvykdoma sprendimo būdą,
Gebėjimai Gebėti rinkti informaciją apie socialinės paramos poreikį, analizuoti
informaciją apie socialinės paramos poreikį, vertinti socialinės paramos poreikio analizės
rezultatus ir apibrėžti socialinę problemą(as), projektuoti socialinės paramos modelį
parenkant tinkamus metodus
I-oji universitetinių studijų pakopa
Eil.
Nr.
1.
2.
3.
4.
5.
Universitetas
Vilniaus universitetas
Mykolo Romerio
universitetas
Kauno medicinos
universitetas
Vytauto Didžiojo
universitetas
Klaipėdos universitetas
Porgramos
pavadinimas
Socialinis darbas
Socialinis darbas
Socialinis darbas
Socialinis darbas
Socialinis darbas
Suteikiamas laipsnis
Socialinio darbo
bakalauras
Socialinio darbo
bakalauras
Socialinio darbo
bakalauras
Socialinio darbo
bakalauras
Socialinio darbo
bakalauras
Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (1)
• Kompetencijų ir gebėjimų terminus kaip atskirai išskirtus ir aprašytus
radome tik VDU programos aprašyme. VDU išskiria atskirai
kompetencijų grupes ir kompetencijas ir atskirai gebėjimus.
• VU nenaudojamas terminas kompetencijos, o kalbama apie žinias ir
gebėjimus. VU studijų uždaviniai labiau panašūs į studijų siekinius,
kompetencijas. O gebėjimai formuluojami bendrai tekste, nedarant
atskiro gebėjimų sąrašo.
• Apie kitų universitetų programas šios informacijos neradome.
•
Reglamente kompetencijų terminas, kaip jau buvo minėta, nėra
vartojamas
Žinios, gebėjimai, kompetencijos, kvalifikacijos (2)
• Studijų reglamente kalbama, kad Studijų objektas – socialinio darbuotojo
profesinė veikla, siekianti socialinio teisingumo ir teigiamų pokyčių
visuomenėje, socialinės gerovės didinimo, valdžios ir piliečių didesnės
atsakomybės, asmens, šeimos ir bendruomenės palaikymo sprendžiant
socialines problemas ir vykdant jų prevenciją. Tada išskiriamos žinios, praktiniai
ir perkeliamieji gebėjimai, kuriuos turi įgyti baigęs programą.
• ŠMM AIKOS sistemoje aprašyta, kokias kvalifikacijas turi turėti baigęs
socialinio darbo studijų programą.
• Atrodo, kad yra nesusikalbėjimas naudojant terminus studijų siekiniai,
kompetencijos, gebėjimai, kvalifikacijos (jie skirtingai suprantami ir vartojami,
tikra mišrainė).
• Ko gero reikėtų siūlyti koreguoti Reglamentą, nes jis gali būti kaip klaidinantis
arba komplikuojantis programų aprašus, kaip tuos aprašus dėlioti, kaip žinias ir
gebėjimus jungti į (sieti su) kompetencijas…
Informacija apie socialinio darbo bakalauro programas
Palyginimo
kriterijus
Vilniaus
Mykolo
universitetas Romerio
universitetas
Programų
skaičius
1 programa:
Socialinis
darbas
4 metai (NL)
4 metai (I)
160 kreditų
Studijų
trukmė
Apimtis
kreditais
Kredito
reikšmė
Kreditų
skaičius per
metus
1 programa:
Socialinis
darbas
4 metai (NL)
6 metai (I)
160 kreditų
1 kr. 40 val
36-44 kr.
Kauno
medicinos
universiteta
s
1 programa:
Socialinis
darbas
4 metai (NL)
160 kreditų
1 kr. = 30
val.?
Apie 40 kr.
Vytauto
Didžiojo
universitetas
Klaipėdos
universitetas
1 programa:
Socialinis
darbas
4 metai (NL)
6 metai (I)
160 kreditų
1 programa:
Socialinis
darbas
4 metai (NL)
5 metai (I)
160 kreditų
1 kr. = 40 val.
1 kr. = 40 val.
40 kr.
Programų sandara
Auditorinio
darbo val.*
34 proc. (20
paskaitoms, 14
seminarams, 66
savarank.
Darbui)
36 % (NL)
??? (I)
????
39,3% (NL)
14% (I)
17,25 %NL
11,9 % (I)
*Pagal Lietuvos respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Nr. XI-242; 2009 04 30, pirmos pakopos studijose kontaktiniam
darbui turi būti skiriama ne mažiau kaip 20 procentų.
Dalykų skaičius
per semestrą
6-7 dalykai
6-7 dalykai
7-8 dalykai
5-7 dalykai
????
Pagal Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms. LR ŠMM ministro įsakymas Nr. ISAK-1551; 2005 07 22, ne
daugiau 7 dalykai per semestrą.
Baigiamojo
darbo apimtis
kreditais
8 kr.
8 kr.
13 kr.
8 kr.
??
Dalyko apimtis
kreditais
3-4 kr.
2-7 kr.
2-4 kr.
2-4 kr.
???
* Pagal Dėl bendrųjų reikalavimų studijų programoms. LR ŠMM ministro įsakymas Nr. ISAK-1551; 2005 07 22, dalyko
apimtis turi būti nemažesnė kaip 2 kreditai.
II-oji universitetinių studijų pakopa
Studijų programos
Universitetas
1. Vilniaus universitetas
Socialinis darbas
2. Mykolo Romerio
universitetas
Socialinis darbas
3. Vilniaus pedagoginis
universitetas
Socialinis darbas
4. Vytauto Didžiojo
universitetas
Socialinis darbas
5. Klaipėdos universitetas
Socialinis darbas
Socialinė politika
Vaiko teisių
apsauga
Socialinė
gerontologija
Socialinio darbo magistrantūros studijų tikslai
•
Universitetai bando padaryti ‚špagatą‘ tarp socialinio darbuotojo kaip specialisto ir jo,
kaip analitiko, tyrėjo, politikos formuotojo, vadovo etc. rengimo.
•
Iš formuluojamų tikslų ir uždavinių yra aišku, kad socialinio darbo magistrantūra bet
kuriuo atveju rengia socialinio darbo profesionalą (turbūt socialinio darbo studijos
(nesvarbu kokios pakopos) yra profesijos studijos), tačiau tuomet reikia pagrįsti, kuo
šis profesionalas bus kitoks nei profesionalas-bakalauras.
•
formuluojama įvairiai: bandoma sakyti, kad Ma bus ‚geresnis‘, ‚aukštesnio lygio‘ (kyla
klausimas, ką tai konkrečiai reiškia?), kad gebės plačiau matyti, vertinti, suprasti (ar
to neturi daryti ir bakalauras?).
Kita vertus – ir šioje vietoje takoskyra nuo bakalauro yra aiškesnė – studentas bus
formuojamas ne tik kaip profesionalas, bet ir kaip būsimas tyrėjas, mokslininkas
(tačiau šioje vietoje vėl kyla klausimas, ar mokslininkui reikia mokėti dirbti socialinį
darbą?).
•
Universitetams veikiausiai dar sunku atsakyti, kokia
yra tikrojo socialinio darbo magistrantūros paskirtis
•
Kaip du kraštutinumai galėtų būti VU socialinės politikos programa ir MRU
visos trys programos (Socialinis darbas, Vaiko teisių apsauga, Socialinė
gerontologija):
Iš MRU studijų aprašų susidaro įspūdis, kad yra rengiami tiesiog socialiniai
darbuotojai sritims, kur yra poreikis (socialinio darbo programos aprašas
pateiktas taip, tarsi tai būtų bakalauro programa, o ne magistrantūra tiesiog parengti socialinį darbuotoją).
Tuo tarpu VU socialinės politikos programa neturi ‚pretenzijos‘ rengti socialinio
darbo profesionalą, tik socialinės politikos žinovą, formuotoją, analizuotoją,
etc.
•
(! Galvojant apie ECTS projektą: jei neaiški socialinio darbo magistrantūros
paskirtis (profesijos gilinimas, ar atskirų temų studijos (kaip socialinė
politika), o gal tiesiog – socialinio darbo mokslininkas?), kaip nustatyti
bendrus siekinius, o iš jų išvesti bendras ir palyginamas kompetencijas?)
Neapsisprendimas, kokia gi iš tiesų yra socialinio
darbo magistrantūrų paskirtis atsispindi ir
priėmimo reikalavimuose:
•
•
•
visi universitetai yra atviri visų sričių bakalaurams (išskyrus VDU – jis
apriboja: socialinių arba humanitarinių mokslų bakalaurai), bet visi siūlo
išlyginamuosius dalykus, nestudijavusiems socialinio darbo.
Beje, išlyginamiesiems dalykams universitetai skiria labai nevienodai
dėmesio: VDU – 8 kreditus, o VU iki 20 kreditų.
didelis dėmesys studentų praktikoms (turi visi universitetai ir skiria tam
nuo 5 iki 10 kreditų). Net ne visur praktikos yra vadinamos ‚mokslinėmis
tiriamosiomis‘, o jei ir vadinamos, reikėtų atskirai žiūrėti, ką tai iš tiesų
reiškia (ar tai nebus tiesiog įprasta soc.darbo praktika, kurią visi universitetai
turi gana gerame lygyje bakalauro pakopoje?).
Pasiskirstymas tarp auditorinių valandų ir
savarankiško darbo
• nuolatinėse studijose visuose universitetuose panašus (žr.
lentelę).
• dėl ištęstinių kyla klausimas, vėlgi susijęs su esmine soc. darbo
magistrantūros paskirtimi. Jei magistras yra ‚geresnio profesionalo‘
rengimas, tuomet ar galima jį parengti tik per 10-12 proc. kontaktinių
valandų? (greičiausiai tai įmanoma tik tuo atveju, jei magistrantūros
studentai jau dirba socialinį darbą, tačiau neįmanoma, jei jie ne tik
šio darbo nedirba, bet ir nėra baigę socialinio darbo bakalauro?). Jei
magistras yra ‚tyrėjas, analitikas‘ – tuomet greičiausiai normalu, kad
beveik 90 proc. jo studijų sudaro savarankiškas darbas.
Su laukiamais rezultatais ar kompetencijomis,
gebėjimais – sumaištis
• Kai kurie universitetai jų neįvardija, kiti parašę prie uždavinių, kiti
aprašuose, bet nevadindami kompetencijomis
• (galvojant apie ECTS, tai ten studentų kompetencijos, kiek iki šiol
supratom, yra esminė ašis? Tad jas reikės formuluoti. Tik tuomet
pirmiausia reiks suformuluoti siekinius, o jie turbūt neatsiejami nuo
to, tai kokia gi soc.darbo magistrantūros paskirtis apskritai?)
Vilniaus
pedagoginis
universitetas
Vytauto Didžiojo
universitetas
Klaipėdos
universitetas
Socialinio darbo – suformuluoti
neatnaujinti po
programos
pakeitimo
Socialinės
politikos suformuluoti
Nėra info
suformuluoti
suformuluoti
Socialinio darbo –
neatnaujinti po
programos
pakeitimo.
Socialinė politikos
- suformuluoti
Socialinio darbo –
suformuluoti
Vaiko teisių apsaugos –
nenurodyta
Socialinės
gerontologijos nenurodyta
Nėra info
suformuluoti
nenurodyta
nenurodyta
Nėra info
nenurodyta
nenurodyta
Nėra
(yra trys atskiros studijų
programos)
Yra:
Vadyba
Penitencinė
veikla
Menų terapija
Yra galimybė per
?
pasirenkamus
dalykus orientuoti
studijas arba į
‚klinikinį‘ soc. darbą,
arba į ‚vadybą‘
Palyginimo
kriterijus
Vilniaus
universitetas
Programų tikslai
ir uždaviniai
(formuluotės,
terminologinė
įvairovė)
Laukiami
rezultatai,
kompetencijos
(studijų siekiniai)
(turėtų būti
programos)
Gebėjimai
Ar yra vidinės
specializacijos?
Kokios?
Nėra
(yra dvi atskiros
studijų
programos)
Mykolo Romerio
universitetas
Ką reiškia kreditas?
Palyginimo
kriterijus
Vilniaus
universitetas
Mykolo Romerio
universitetas
Vilniaus
pedagoginis
universitetas
Vytauto Didžiojo
universitetas
Klaipėdos
universitetas
Ką reiškia
kreditas, kokia
savarankiško
darbo apimtis ir
auditorinis
darbas
Socialinis darbas:
nuolatinės
studijos
Auditorinės – 862
(26, 93 proc.),
savarankiško darbo
– 2338 (73,07
proc.)
Socialinė politika:
Auditorinės – 612
(25,5 proc.),
savarankiško darbo
– 1188 (74,5 proc.)
Socialinis darbas:
Nuolatinės:
570 auditorinių val. (23,8
proc. laiko) 14.3 kredito
Savarankiškas darbas
1825 val. (76,2 proc.)
45,6 kredito
Ištęstinės:
292 auditorinės val. (12,2
proc.)
2101 savarankiškam
darbui (87,8 proc.)
Vaiko teisių apsauga:
Nuolatinės:
590 auditorinių val. (24,6
proc.) 14,8 kredito
Savarankiškas darbas
1808 val. (75,4 proc.)
45.2 kredito
Ištęstinės:
290 auditorinių val. (12,1
proc.) 7,3 kredito
2107 savarankiškam
darbui (87,9 proc.) 52,7
kredito
Socialinė gerontologija:
nėra info
Auditorinės val. –
896 (28 proc.),
savarankiškas
darbas – 2304
val. (72 proc.)
Auditorinės val. – 832
(26 proc.),
savarankiško darbo –
2368 (74 proc.)
Nuolatinės:
Bendras kontaktinių
val. skaičius 736
val., (18,4 kreditų) 23
proc. programos
apimties
savarankiškas
darbas 2464 val.
(61,6 kreditų) 77
proc.
Viso: 3200 val.
Ištęstinės studijos
Bendras kontaktinių
val. skaičius 312
val., (7,8 kreditai)
9,75 proc.
savarankiškas
darbas 2888
val.(72,2 kreditai)
90,25 proc.
Viso: 3200 val.
(1 kreditas lygu 40
val.)
Baigta