Transcript LR DARBO KODEKSO PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS NUO

LR DARBO KODEKSO
PAKEITIMAI ĮSIGALIOSIANTYS
NUO 2010-08-01.
DARBO SUTARČIŲ SUDARYMO
TEORINĖS IR PRAKTINĖS
PROBLEMOS.
VDI Rasa Radauskienė
Darbo sutarties sudarymas
 Darbo sutarties vykdymas
 Darbo sutarties pasibaigimas

DARBO SUTARTIES SĄVOKA DK 93 str.

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio
susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti
tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos
darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas
darbovietėje nustatytai tvarkai, o darbdavys
įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą
darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir
užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo
įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose,
kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.
Darbo sutarties šalys

Darbuotojas-yra fizinis asmuo, turintis darbinį teisnumą ir
veiksnumą, dirbantis pagal darbo sutartį už atlyginimą.
Visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei
sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sukakusiam
16 metų. Išimtis numato kiti darbo įstatymai.

Darbdavys-gali būti įmonė, įstaiga, organizacija ar kita
organizacinė struktūra, nepaisant nuosavybės formos, rūšies
bei veikos pobūdžio, turinčios darbinį teisnumą ir veiksnumą.
Darbdavių darbinis teisnumas ir veiksnumas atsiranda nuo jų įsteigimo
momento .Darbdaviai įgyja darbo teises ir prisiima darbo pareigas, taip pat jas
įgyvendina per savo organus ir administraciją.
Darbo sutarties požymiai leidžiantys atskirti darbo
sutartį nuo į ją panašių civilinių sutarčių (rangos,
paslaugų, autorinių ir kt.)




Darbas turi būti dirbamas darbdaviui ir fiziniam asmeniui susitarus.
Asmuo dirba tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą
arba eina tam tikras pareigas.
Asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai. Šio
požymio esmė yra ta, kad asmuo nėra visiškai savarankiškas
atlikdamas darbą, jam atliekant darbą vadovauja darbdavys. Šis
požymis gali reikštis įvairiai, t. y. darbuotojas gali dirbti laikydamas
nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės,
darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan.
Asmuo dirba atlygintinai. Atlygintinumas yra vienas reikšmingiausių
požymių. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, koks yra atlygintinumo
pobūdis - periodinės išmokos, kas mėnesį ar už atliktą darbą
mokamos išmokos.
DARBO SUTARTIES TURINIO
YPATUMAI



Darbo sutarties turinys-jos šalių sulygtos sutarties
sąlygos, apibrėžiančios šalių teises ir pareigas.
Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios
pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią
nustato Darbo Kodeksas, įstatymai, kiti norminiai
teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties
sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba KS,
taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba KS
nuostatos.
Ginčą dėl darbo sutarties sąlygų taikymo sprendžia
darbo ginčų nagrinėjimo organai.
Darbo sutarties sąlygos
Darbo sutarties sąlygų nustatymo tvarka ir reikšmė nėra vienoda.
Pagal nustatymo tvarką darbo sutarties sąlygos skiriamos :

Sąlygos, nustatytos įstatymų, kitų teisės aktų ar kolektyvinių
sutarčių (pvz. norminiai teisės aktai nustato privalomus saugos
darbe standartus ir taisykles, pagrindines darbo ir poilsio laiko
normas, darbo apmokėjimo sąlygas iš valstybės, savivaldybių
biudžetų arba valstybės fondų finansuojamų įmonių, įstaigų ir
organizacijų darbuotojams ir t.t.)

Sąlygos nustatomos šalių susitarimu (būtinosios ir papildomos).
Būtinosios sutarties sąlygos

Šios bendros sąlygos, būtinos bet kokiai darbo sutarčiai, yra
dvi-tai susitarimas dėl darbuotojo darbovietės ir darbo
funkcijų. (Šalims dėl jų nesusitarus laikoma, kad darbo sutartis
nesudaryta.)

Darbovietė darbo sutartyje apibrėžiama nurodant, į kokią įmonę, įstaigą, organizaciją
darbuotojas priimamas dirbti arba su kokiu fiziniu asmeniu jis sudarė darbo sutartį (sąlyga
dėl darbovietės gali būti patikslinama sutartyje nurodant darbo vietą-cechą, barą, skyrių,
tarnybą ir pan.).
Darbo funkcija sutartyje apibrėžiama nurodant profesiją, specialybę, kvalifikaciją, pagal
kurią dirbs darbuotojas, arba jo pareigas.
Profesija-tai darbinės veiklos sritis, apimanti darbo funkcijos tikslus ir pobūdį (gydytojas,
statybininkas ir pan.). Specialybė-siauresnė veiklos sritis pagal tam tikrą profesiją sritis,
reikalaujanti specialių žinių ir įgūdžių (gydytojas chirurgas, mūrininkas ir pan.)
Kvalifikacija- darbuotojo pasiruošimo tam tikrai specialybei laipsnis (1-os kat. Gydytojas
chirurgas, mokytojas metodininkas ir pan.)



Atskiroms darbo sutarties rūšims
numatomos kitos būtinosios sutarties
sąlygos


SUTARTIES TERMINAS
SEZONINIO DARBO POBŪDIS IR KT.
Norint sudaryti terminuotą darbo sutartį šalys tai turi aptarti
sutartyje. Šios rūšies būtinosios darbo sutarties sąlygos skiriasi
nuo sąlygų dėl darbovietės ir darbo funkcijų tuo, kad nuo jų
priklauso ne darbo sutarties galiojimas, o tam tikra darbo
sutarties rūšis. Jeigu, pavyzdžiui, sudarant darbo sutartį nebus
aptartas jos galiojimo terminas, tai bus laikoma, kad sudaryta
neterminuota darbo sutartis.
PAPILDOMOSIOS DARBO SUTARTIES
SĄLYGOS

Išbandymas

(Nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka
sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu-ar darbas tinka
darbuotojui).
IŠBANDYMAS NETAIKOMAS:
IKI 18 METŲ;
Pareigoms konkurso arba rinkimų būdu, taip pat išlaikius
kvalifikacinius egzaminus pareigoms eiti;
Darbdavių susitarimu perkeliamiems dirbti į kitą darbovietę;
Kitais darbo įstatymų numatytais atvejais.

Profesijų jungimas.



DK 95 str.5d.

DS gali būti sulygta: jeigu darbo sutartis
nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba jo
pareiškimu be svarbios priežasties, tai
darbuotojas įsipareigoja atlyginti
darbdaviui jo turėtas išlaidas per
paskutinius vienerius darbo metus
darbuotojo mokymui, kvalifikacijos
kėlimui, stažuotėms. Kolektyvinėje
sutartyje gali būti nustatyta ir kita
kompensavimo tvarka ir terminai.
DARBO APMOKĖJIMO SĄLYGA



Dėl darbo apmokėjimo turi būti sulygstama
kiekvienoje darbo sutartyje.
Sulygdamos darbo apmokėjimo sąlygas šalys
susitaria dėl darbo užmokesčio sistemos, darbo
užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.
Ši darbo sutarties sąlyga negali būti priskiriama nei
prie būtinųjų, nei prie papildomų. Jos teisinė prigimtis
yra savarankiška, todėl Kodeksas nustato ypatingą
šios sąlygos nustatymo ir keitimo tvarką.
Darbo sutarties sudarymas








Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties
sąlygų.
Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą.
Vienas egzempliorius įteikiamas darbuotojui, o kitas lieka darbdaviui.
Darbo sutartis tą pačią dieną įregistruojama darbo sutarčių
registravimo žurnale.
Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią darbdavys įteikia darbuotojui
pastarojo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik
pasirašius darbo sutartį, įteikus antrą sutarties egzempliorių ir išdavus
jo tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai
supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis,
kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje
galiojančiais aktais.
Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą po darbo sutarties sudarymo
dieną, jeigu šalys nesusitarė kitaip.
Dėl darbo pagal NDNT išvadą

Vadovaujantis LR neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo (Žin.,2004,
Nr.83-298) 20 str.7d., asmens darbingumas įvertinamas procentais ir jo lygis
nustatomas 5 punktų intervalais, t.y.:
Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo , asmuo laikomas
nedarbingu;
2.
Jei 30-55%, asmuo laikomas iš dalies darbingu;
3.
60-100% ,asmuo laikomas darbingu.
NDNT direktoriaus nustatyta tvarka asmenims išduodamas Neįgaliojo
pažymėjimas, Darbingumo lygio pažyma ar (ir) Darbingumo lygio dėl
nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažyma ir Išvada dėl
darbo pobūdžio ir sąlygų.
Pažymėtina, kad darbuotojui nustatytas neįgalumas (darbingumo
sumažėjimas) nėra pagrindas su juo nutraukti darbo sutartį, jeigu
darbuotojas tik iš dalies darbinas ir sugeba tinkamai atlikti savo
pareigas.
1.
2006 04 12 Koordinacinės komisijos,
veikiančios pagal LR SADM 2002-12-23
ĮSAKYMĄ Nr.166 išvada

Kai išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų darbuotojui yra
nustatytas neįgalumas su teise dirbti ne visą darbo laiką,
darbdavys turi užtikrinti, kad neįgalus darbuotojas dirbtų tokios
trukmės darbą, koks yra nurodytas išvadoje dėl darbo pobūdžio
ir sąlygų. Todėl darbdavys Neįgaliojo pažymėjimą bei Išvadą
pateikusio darbuotojo prašymu neturi nustatyti ilgesnės trukmės
darbo laiko ar darbo sąlygų, kurios neatitinka nurodytų Išvadoje
dėl darbo pobūdžio ir sąlygų. Ši nuostata taikytina visais
atvejais, išskyrus, jeigu po išvados dėl darbo pobūdžio ir sąlygų
formos patvirtinimo arba priėmus kitus norminius teisės aktus
bus numatyta, kad Išvada dėl darbo pobūdžio ir sąlygų yra
rekomendacinio pobūdžio darbdavio atžvilgiu ir jam
neprivaloma.
Priimant į darbą būtini dokumentai


Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis dirbti pateiktų
asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir valstybinio
socialinio draudimo pažymėjimą.
Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru
išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,
darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų
išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę
patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį
nuo 14 iki 16 metų, gimimo liudijimą, vieno iš tėvų ar kito vaiko
atstovo pagal įstatymą raštišką sutikimą, vaiko sveikatą
prižiūrinčio gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiumokyklos, kurioje nepilnametis mokosi, raštišką sutikimą.
Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų įstatymų nustatytų
dokumentų.
Nelegalus darbas



Esant Darbo Kodekso 93 straipsnyje
nustatytiems darbo sutarties požymiams,
dirbamas nesudarius darbo sutarties
Dirbamas užsienio piliečių nesilaikant jiems
norminių teisės aktų nustatytos įdarbinimo
tvarkos
Darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti
nelegalų darbą atsako įstatymų nustatyta
tvarka
DARBO SUTARČIŲ RŪŠYS







Neterminuotos
Terminuotos, laikinosios, sezoninės
Dėl antraeilių pareigų
Nuotolinio darbo (nuo 2010-08-01)
Patarnavimo darbams
Kitos
Darbo sutartis paprastai sudaroma
neapibrėžtam laikui (neterminuota).
TERMINUOTA DARBO SUTARTIS

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba
tam tikrų darbų atlikimo laikui, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams.

Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo sutarties, jeigu darbas yra
nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai arba KS.

Su renkamaisiais darbuotojais terminuota darbo sutartis sudaroma
laikui, kuriam jie išrinkti, o su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus
arba pagal įmonės, įstaigos, organizacijos įstatus skiria į darbą
renkamieji organai, išskyrus savivaldybių tarybas, terminuota darbo
sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų laikui (kadencijai).

Darbdavys privalo informuoti darbuotojus, dirbančius pagal terminuotą
darbo sutartį, apie laisvas darbo vietas ir užtikrinti, kad jie turėtų tokias
pat galimybes įsidarbinti nuolatiniam darbui kaip ir kiti asmenys.
Darbo sutarties termino nustatymas




Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros
kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo, pasikeitimo
arba pasibaigimo.
Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba netinkamai
nustatytas, laikoma, kad sudaryta neterminuota darbo sutartis.
Pagal terminuotas darbo sutartis dirbantiems darbuotojams negali būti
taikomos mažiau palankios darbo sąlygos, kvalifikacijos kėlimo ir
skatinimo galimybės negu darbuotojams, dirbantiems pagal
neterminuotas darbo sutartis .
PAKEISTA 109 str.2d. :
Neleidžiama sudaryti terminuotos darbo yra nuolatinio pobūdžio,
išskyrus atvejus, kai tai nustato įstatymai ar kolektyvinės sutartys arba
kai darbuotojas priimamas į naujai steigiamą darbo vietą (įsigalioja nuo
2010-08-01)
Terminuotų sutarčių sudarymo ypatumai
nuo 2010-08-01



Terminuotų darbo sutarčių, sudaromų pagal Darbo kodekso109 straipsnio 2
dalį naujai įsteigtoms darbo vietoms, skaičius įmonėje, įstaigoje,
organizacijoje negali viršyti 50 procentų visų įmonės, įstaigos, organizacijos
darbo vietų (pareigybių)skaičiaus.
Terminuota darbo sutartis pagal Darbo kodekso 109 straipsnio 2 dalį
naujai įsteigtai darbo vietai negali būti sudaryta su toje pačioje įmonėje,
įstaigoje, organizacijoje dirbusiu darbuotoju, su kuriuo darbo sutartis buvo
nutraukta pagal Darbo kodekso 125 ar 129 straipsnį įsigaliojus šiam
įstatymui.
Terminuotos darbo sutartys pagal Darbo kodekso 109straipsnio 2 dalį
naujai įsteigtoms darbo vietoms gali būti sudaromos laikotarpiui iki dvejų
metų, tačiau ne ilgesniam laikui kaip iki 2012 m. liepos 31 d. Darbo
santykiams pagal tokią terminuotą darbo sutartį tęsiantis po 2012 m. liepos
31 d., darbo sutartis tampa neterminuota darbo sutartimi
.
Terminuotos darbo sutarties termino
pasibaigimo pasekmės



Jeigu darbo sutarties terminas pasibaigė, o darbo santykiai
faktiškai tęsiasi ir nė viena iš šalių iki pasibaigiant terminui
nepareikalavo jos nutraukti, laikoma, kad sutartis pratęsta
neapibrėžtam laikui.
Terminuota darbo sutartis tampa neterminuota, kai darbo
santykių buvimo laikotarpiu išnyksta aplinkybės, dėl kurių buvo
apibrėžtas sutarties terminas (darbuotojas po atostogų negrįžta
į darbą ir kt.)
Jeigu darbo sutartis, pasibaigus jos terminui, nepratęsiama
arba nutraukiama, bet nepraėjus vienam mėnesiui nuo jos
nutraukimo dienos su atleistu iš darbo darbuotoju vėl sudaroma
terminuota darbo sutartis tam pačiam darbui, tai darbuotojo
reikalavimu tokia sutartis pripažįstama sudaryta neapibrėžtam
laikui , išskyrus DK 109 str.2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.
SEZONINĖ DARBO SUTARTIS


Sudaroma sezoniniams darbams atlikti.
Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato
sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais
(sezonais), ne ilgesniais kaip 8 mėnesiai (12 mėnesių paeiliui
laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą patvirtintą LR
Vyriausybės nutarimu Nr.154 “Dėl sezoninio darbo”, kaip antai
mūrijimas, betonavimas, išorinė apdaila, teritorijos tvarkymas ir
apželdinimas; nerūdinių medžiagų (skaldos, žvyro, smėlio,
molio) gavyba, gelžbetonio konstrukcijų ir betoninių elementų
gamyba lauke ir nešildomose patalpose, žemės melioravimas,
cukraus gaminimas iš cukrinių runkelių, daržovių auginimas
atvirame grunte ir nešildomuose šiltnamiuose ir kt.
Sezoninės darbo sutarties sudarymo
ypatumai



Sutartyje turi būti aptartas sezoninio darbo pobūdis.
Sutarties terminas turi būti apibrėžtas ne kalendorine
data, o tam tikrų aplinkybių pasibaigimu, pvz.,iki
2009 metų sezono, kuriam buvo įdarbintas
darbuotojas, pabaigos (2009 metų tam tikrų darbų
sezonui).
Jei sulygstama dėl sezoninio darbo keliems
sezonams, būtina nurodyti ir terminą, t.y. apibrėžti,
keliems sezonams yra sudaroma sezoninio darbo
sutartis.
Sezoninį darbą dirbančių darbuotojų darbo
ir poilsio laiko bei darbo apmokėjimo
ypatybės





Dirbant sezoninius darbus gali būti taikoma suminė darbo laiko
apskaita.
Darbuotojų ,dirbančių pagal sezonines darbo sutartis, darbo grafikai
turi būti skelbiami prieš savaitę iki jų įsigaliojimo.
Darbuotojams, dirbantiems vieną sezoną, kasmetinės atostogos
nesuteikiamos, o atleidžiant iš darbo už nepanaudotas atostogas
sumokama piniginė kompensacija.
Darbuotojams, kuriems pasibaigus jų sezoninės sutarties terminui
pratęsia sutartį kitam sezonui nenutraukiant darbo santykių,
kasmetinės atostogos suteikiamos tarpsezoniniu laikotarpiu.
Kasmetinės atostogos suteikiamos ir ne tarpsezoniniu laikotarpiu, jei
tai numatyta KS arba darbo sutartyje.
Darbuotojams, kurie dirba du ar daugiau sezonus iš eilės nenutraukę
darbo santykių, už tarpsezoninius laikotarpius mokamas KS arba DS
nurodyto dydžio atlyginimas.
LAIKINOJI DARBO SUTARTIS





Sudaroma ne ilgesniam kaip 2 mėnesių laikotarpiui.
Viena iš terminuotų darbo sutarčių rūšių, kurią nuo kitų skiria
jos galiojimo trukmė (2 mėn.)
Terminas gali būti nustatomas ir kalendorine data ir tam tikrų
aplinkybių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu, jei tos
aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad darbo santykių trukmė
neviršys 2 mėnesių.
Terminuota darbo sutartis sudaroma skubiems ar
trumpalaikiams darbams atlikti ar laikinai nesantiems
darbuotojams pavaduoti.
Laikinoji darbo sutartis gali būti sudaroma su studentais,
moksleiviais jų atostogų metu, laikantis privalomų nuostatų dėl
saugių ir sveikų darbo sąlygų sudarymo asmenims iki 18 metų.
Laikinosios darbo sutarties (LS)
sudarymo ypatumai


Dirbantiems pagal LS gali būti taikoma
suminė darbo laiko apskaita.
Kasmetinės atostogos nesuteikiamos,
mokama kompensacija.
LAIKINOSIOS DARBO SUTARTIES
NUTRAUKIMAS




LS gali būti nutraukta, kai įmonėje darbai buvo sustabdyti ilgiau kaip 2
savaitėms dėl gamybinių priežasčių arba kai sumažinama darbų apimtis
(darbuotojas atleidžiamas dėl šios priežasties neįspėjamas, jam išmokama 1
mėn.vid. darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka).
Darbuotojas, dirbantis pagal LS, neįspėjus apie atleidimą gali būti atleidžiamas
iš darbo, kai dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ilgiau kaip 7 dienas
(jam išmokama išeitinė išmoka, apskaičiuota pagal vidutinį mėnesinį darbo
užmokestį už likusį laiką iki sutarties termino pabaigos, bet ne daugiau kaip už
1 mėn.).
Kai darbingumas prarandamas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės
ligos, darbuotojui darbo vieta (pareigos) paliekama, kol jis atgauna darbingumą
arba jam nustatomas neįgalumas, bet ne daugiau kaip iki LS termino pabaigos
( išmokama 1 mėn. išeitinė išmoka).
Savo prašymu darbuotojas nutraukti LS gali įspėjęs darbdavį prieš 5 darbo
dienas. Pagl laikinąją darbo sutartį dirbančiai moteriai pateikus darbdaviui
pažymą apie nėštumą, draudimas nutraukti su tokia moterimi DS netaikytinas.
Pasibaigus laikinosios darbo sutarties terminui, darbdavys turi teisę DS
nutraukti.
ANTRAEILIŲ PAREIGŲ SUTARTIS





Tai tokia sutartis, pagal kurią darbuotojas greta darbo pagrindinėje
darbovietėje įsipareigoja eiti reguliariai apmokamas antraeiles
pareigas arba dirbti reguliarų apmokamą darbą kitoje (ne pagrindinėje)
darbovietėje.
Darbo funkcija dėl antraeilių pareigų gali būti atliekama tik laisvu nuo
darbo pagrindinėje darbovietėje laiku, neviršijant 12 valandų.
Darbuotojas, norintis eiti antraeiles pareigas, iki DS sudarymo turi
pateikti darbdaviui pažymą iš pagrindinės darbovietės, kurioje turi būti
nurodyta jo kasdienio darbo toje darbovietėje pradžia ir pabaiga.
Jeigu darbuotojas dirba ne vienoje darbovietėje, būsimajam darbdaviui
jis turi pateikti pažymas iš visų darboviečių.
Pasikeitus darbo ir poilsio laikui pagrindinėje darbovietėje, darbuotojas
apie tai turi pranešti jį priėmusiam antraeilėms pareigoms (darbui)
darbdaviui ir pateikti pažymą.
Antraeilių pareigų sudarymo ir
nutraukimo ypatumai




Darbdavys turi užtikrinti, kad asmuo dirbantis pagal
dvi ir daugiau sutarčių, nedirbtų ilgiau kaip 12
valandų per dieną.
Darbuotojams, kuriems nustatytas sutrumpintas
darbo laikas asmenims , eiti antraeilių pareigų (dirbti
darbo) neleidžiama (DK 145 str. 1d.).
Darbuotojas, dirbantis pagal antraeilių pareigų
(darbo) sutartį, turi teisę ją nutraukti apie tai raštu
įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 7 darbo dienas.
Kitais atvejais ši sutartis gali būti nutraukta DK
nustatyta tvarka.
Sutartis dėl papildomo darbo

Darbuotojas gali susitarti, jeigu to nedraudžia įstatymai, kad
jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas
pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą
darbą).

Papildomas darbas gali būti aptartas:
1.
Atskiroje sutartyje (kai darbuotojas atlieka papildomas
pareigas arba dirba tam tikrą papildomą darbą papildomu
darbo laiku (t.y. ne savo darbo dienos, pamainos metu).
Toje pačioje sutartyje įforminama pagrindinės darbo sutarties
papildymas (kai darbuotojas atlieka papildomas pareigas
savo tiesioginio darbo metu).
2.
NUOTOLINIO DARBO
SUTARTIS(įsigalioja nuo 2010-08-01)

Nuotolinio darbo sutartyje gali būti nustatyta,
kad sutartyje sulygto darbo funkciją arba dalį
sulygto darbo funkcijų darbuotojas atliks
kitose nei darbovietė, darbuotojui priimtinose
vietose. Nuotolinio darbo sutarties ypatumus
nustato Vyriausybė ir kolektyvinės sutartys.
DS sudarytos su namudininkais,sudarytos iki 201008-01,tęsiasi toliau ir joms taikomos nuotolinio
darbo sutarties nuostatos.




Prieš darbo sutarties sudarymą darbdavys, susitaręs su
darbuotoju, norminių teisės aktų nustatyta tvarka gali atlikti
profesinės rizikos vertinimą namudininko darbo vietoje.
Namudininkui negali būti skiriami darbai, susiję su
kenksmingais biologiniais, cheminiais, kancerogeniniais veiksni
ais, mutagenais ar medžiagomis, kurios galėtų būti tokių
veiksnių šaltiniai.
Jai namudininko namuose yra asmenų iki 18 metų arba nėščios
ar neseniai pagimdžiusios moterys, jam negali būti skiriami
darbai, kurie gali būti pavojingi šiems asmenims.
Namudininkas turi raštu informuoti darbdavį ar pas jį namuose
yra minėtų asmenų.(Nuo 2010-08-01 negalioja).
Darbo sutarties su namudininku
vykdymas

Namudininkui netaikomos įmonės vidaus darbo tvarkos taisyklės, bet
jis įpareigojamas rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų
nukentėti dėl netinkamo darbo elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata,
įskaitant tinkamą medžiagų, mašinų, įrankių ir kitos įrangos naudojimą.

Savo darbo laiką darbuotojas skirsto savo nuožiūra.
Darbo laikas gali būti žymimas kitaip, nei nustatytos pavyzdinės
formos žiniaraštyje.
Namudininko darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 val.per
savaitę.
Darbo sutartyje gali būti numatyta kompensacija už su jo darbu
susijusias išlaidas (elektra, vanduo, ryšių paslaugos ir kt.).
(Nuo 2010-08-01 negalioja)




PATARNAVIMO SUTARTIS


Darbuotojas įsipareigoja teikti darbdaviui asmenines
namų ūkio paslaugas.
Darbdavys gali būti tik fizinis asmuo, nes teikiamos
tik asmeninės namų ūkio paslaugos ( namų
kambarinės paslaugos atliekant įvairius darbus
privačiuose namų ūkiuose, auklės, tarnaitės, vaikų,
ligonių priežiūros darbuotojo, virėjo, skalbėjo, sodo
darbininko, vairuotojo, apsaugininko ir kt. darbas).
Patarnavimo sutarties sudarymo
ypatumai




Dirbantiems pagal patarnavimo sutartis gali būti
taikoma suminė darbo laiko apskaita.
Darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, nei nustatyta
pavyzdinės formos žiniaraštyje.
Sutartyje darbuotojo pageidavimu gali būti
susitariama dėl išlaidų (kelionės, nakvynės,
aprangos ir kt.), patirtų teikiant paslaugas,
kompensavimo, apgyvendinimo pas darbdavį ir
maitinimo sąlygų.
Sudarius patarnavimo sutartį darbdaviui nėra
privaloma įteikti darbuotojui darbo pažymėjimą.
Darbo sutarties sąlygų keitimas ir
perkėlimas į kitą darbą



Kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija arba darbo
organizavimas, taip pat kitais gamybinio būtinumo atvejais
darbdavys turi teisę pakeisti darbo sutarties sąlygas. Jei darbuotojas
nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis gali būti atleistas iš
darbo pagal DK 129 str. Laikantis nustatytos darbo sutarties
nutraukimo tvarkos.
Būtinosios darbo sutarties sąlygos (darbovietė, darbo funkcijos,
sutarties terminas, sezoninio darbo pobūdis ir kt.) gali būti keičiamos
tik esant išankstiniam raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus DK 121
str. numatytus atvejus (ypatingi atvejai).
Darbo apmokėjimo sąlygas be raštiško darbuotojo sutikimo
darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės
nutarimais arba pagal KS yra keičiamas tam tikros ūkio šakos , įmonės
ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keičiant darbo
apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo
raštiško sutikimo negalima.
123.1 str. DS vykdymo sustabdymas, darbdaviui
nevykdant savo įsipareigojimų (nuo 2010-08-01)

1 dalis:
Darbuotojas turi teisę iki 3 mėn. sustabdyti
DS vykdymą raštu įspėjęs darbdavį prieš 3
darbo dienas, jeigu darbdavys ilgiau kaip 2
mėn. iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų ,
numatytų teisės aktuose, darbo arba
kolektyvinėje sutartyje, darbuotojui ilgiau kaip
du mėnesius iš eilės nemoka viso
priklausančio darbo užmokesčio.
Darbo Kodekso 123.1 str. (nuo
2010-08-01)

2 dalis:
Laikinas darbo sutarties vykdymo
sustabdymas pasibaigia kitą dieną po to,kai
darbuotojas raštu atšaukia laikiną darbo
sutarties vykdymo sustabdymą arba kai
darbdavys visiškai įvykdo savo
įsipareigojimus darbuotojui ir jį apie tai
informuoja arba kai pasibaigia 3 mėn.
terminas
123.1 str.įsigalioja nuo 2010-08-01


3 dalis.Jeigu darbuotojas pagrįstai sustabdo
darbo sutarties vykdymą, darbdavys sumoka
jam ne mažesnę kaip vienos min. mėnesinės
algos dydžio kompensaciją už kiekvieną
mėnesį.
4 dalis.Darbuotojas ,nepagrįstai sustabdęs
DS vykdymą, įstatymų nustatyta tvarka
atsako už darbdaviui padarytą žalą.
NUŠALINIMAS NUO DARBO


Nušalinimas nuo darbo yra laikinas darbo
funkcijų atlikimo sustabdymas, kai
darbuotojui neleidžiama dirbti darbo sutartyje
sulygto darbo arba eiti pareigų ir už
nušalinimą jam nemokamas darbo
užmokestis.
Nušalinti gali darbdavys savo iniciatyva arba
įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu.
Nušalinimas nuo darbo darbdavio
iniciatyva

Kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus,
apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių
medžiagų.
Nušalinimas nuo darbo pagal pareigūnų arba
organų, kuriems įstatymas suteikia tokią teisę,
rašytinį reikalavimą





Darbuotojas atsisakęs nustatytu laiku pasitikrinti sveikatą, nušalinamas
nuo darbo pagal pareigūnų arba organų, kuriems įstatymas suteikia
nušalinimo teisę, rašytinį reikalavimą, kuriame turi būti nurodoma,
kuriam laikui darbuotojas nušalinamas, nušalinimo priežastis ir teisinis
pagrindas (DK 265 str.7d.)
Nusikalstamos veikos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs
prokuroro prašymą, nutartimi turi teisę nušalinti įtariamąjį nuo pareigų
ar laikinai sustabdyti jo teisę užsiimti tam tikra veikla, jei tai būtina, kad
būtų greičiau ištirta nusikalstama veika.
Nutartis laikinai nušalinti įtariamąjį siunčiama vykdyti jo darbdaviui.
Laikinas nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip 6
mėn.(prireikus gali būti pratęsta dar iki 3 mėnesių, pratęsimų skaičius
neribojamas).
Nušalinimo terminui pasibaigus, darbuotojas grąžinamas į ankstesnį
darbą, jei dėl nušalinimo neatsirado pagrindo nutraukti darbo sutartį.
Žalos atlyginimas nušalinus
darbuotoją nuo darbo nepagrįstai



Jeigu darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo
(pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad
įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala.
Tais atvejais, kai darbuotoją nepagrįstai nuo darbo
nušalino darbdavys, jis turi atlyginti žalą pagal DK
249 str. Ir 250 str.
Kai nepagrįstai darbuotojas buvo nušalintas įgaliotų
organų ar pareigūnų reikalavimu, žala atlyginama
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų
veiksmų, atlyginimo įstatymo (Valstybės žinios,2005,
Nr.127-4532) nustatyta tvarka.
DARBO SUTARTIES PASIBAIGIMAS

1.
2.
3.
Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai-tai
juridiniai faktai arba jų požymiai, kuriems
esant pasibaigia darbo sutartis. Pagal DK
124 straipsnį darbo sutartis baigiasi:
Ją nutraukus DK ir kitų įstatymų nustatytais
pagrindais;
Likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo;
Darbuotojui mirus.
Darbo sutarties nutraukimas
YRA 24 DARBO SUTARTIES NUTRAUKIMO PAGRINDAI.
Teisiniai padariniai skiriasi priklausomai nuo to, kieno iniciatyva
darbo sutartisų)
 Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu.
 Darbo sutarties nutraukimas suėjus terminui.
 Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu.
 Darbo sutarties nutraukimas dėl nepriklausančių nuo
darbuotojo aplinkybių.
 Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, kai nėra
darbuotojo kaltės.
 Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo.
 Darbo sutarties nutraukimas darbdavio bankroto atveju.
DK 125 str. Darbo sutarties
nutraukimas šalių susitarimu




Viena sutarties šalis raštu pasiūlo kitai šaliai nutraukti DS.
Jei ši sutinka su pasiūlymu, per 7 dienas turi apie tai pranešti
šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį.
Sutarusios nutraukti darbo sutartį, šalys sudaro raštišką
susitarimą dėl sutarties nutraukimo (numatoma DS nutraukimo
data, kitos sąlygos-kompensacija, nepanaudotų atostogų
suteikimas ir kt.)
Jei antroji šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka nutraukti
sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti DS šalių susitarimu
yra atmestas.
DK 126 str. DS nutraukimas suėjus
terminui



Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba
darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį.
Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus,
laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.
DK 132 str. numato, kad DS negali būti nutraukta su
nėščia moterimi nuo tos dienos, kai darbdaviui
pateikta pažyma apie nėštumą, ir dar vieną mėnesį
pasibaigus nėštumo ir gimdymo atostogoms,
išskyrus DK 136 str.1 ir 2 dalyje nustatytus atvejus,
taip pat laikinąją DS pasibaigus jos terminui.
DK 127 str. DS NUTRAUKIMAS DARBUOTOJO PAREIŠKIMU


Bendras įspėjimo terminas pagal DK 127 str. 1 dalį - ne vėliau kaip prieš 14 (DARBO
ĮSIGALIOJA NUO 2010-08-01) dienų (KS gali būti numatytas kitoks terminas, bet ne
ilgesnis kaip 1 mėn.).
Gali būti nutraukiama ir neterminuota ir terminuota darbo sutartis.

2. Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos
termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas nuo
prašymo padavimo dienos, jei reikalavimas nutraukti darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga
ar neįgalumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis,
nustatytomis kolektyvinėje sutartyje, arba jei darbdavys nevykdo įsipareigojimų pagal darbo
sutartį, pažeidžia įstatymus ar kolektyvinę sutartį. Darbuotojas turi teisę nutraukti
neterminuotą darbo sutartį, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika (nuo
2010-08-01) darbo dienas, jeigu jis įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas toje
įmonėje, įstaigoje, organizacijoje (Isįgaliojo nuo 2009-08-04). Darbo sutartis tokiais atvejais
turi būti nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos.

Darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris darbo
(nuo 2010-08-01) dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik
darbdavio sutikimu.
Trumpesni įspėjimo terminai taikomi nutraukiant laikinąsias, sezonines darbo sutartis.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio
iniciatyva DK 129 str.





Darbdavys gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju tik dėl svarbių priežasčių, apie tai
įspėjęs jį DK 130 str. nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei
negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.
DK 129 str.4d.Darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau
kaip penkeri metai (kolektyvinėje sutartyje gali būti sulygta, kad šis apribojimas taikomas darbuotojams,
kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip treji metai), asmenimis iki aštuoniolikos
metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukiama tik
ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus.
DK 129 str.5d.. Darbdavys turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos,
laikydamasis šio ir 130 straipsnio nuostatų, tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo
sutikimu į kitą darbą, arba sumokėjęs darbuotojui už likusį darbo sutarties galiojimo laiką vidutinį darbo
užmokestį, arba kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais sumokėjęs ne mažesnę negu darbuotojo vieno
mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
[Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01]
Svarbiomis gali būti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija,
profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių,
technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių.
Teisėta priežastis nutraukti darbo
santykius negali būti:
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Narystė profesinėje sąjungoje arba dalyvavimas profesinės sąjungos
veikloje ne darbo metu, o darbdavio sutikimu ir darbo metu;
Darbuotojų atstovo funkcijų atlikimas dabartyje ar praeityje;
Dalyvavimas byloje prieš darbdavį, kaltinamą įstatymų, kitų norminių
teisės aktų ar kolektyvinės sutarties pažeidimais, taip pat kreipimasis
į administracinius organus;
Lytis, seksualinė orientacija, rasė, tautybė, kalba, kilmė, pilietybė ir
socialinė padėtis, tikėjimas, santuokinė ir šeiminė padėtis, įsitikinimai
ar pažiūros, priklausomybė politinėms partijoms ir visuomeninėms
organizacijoms;
Amžius;
Nebuvimas darbe, kai darbuotojas įstatymų numatytais atvejais
atlieka karines ar kitokias Lietuvos Respublikos piliečio pareigas ir
prievoles.
Įspėjimas apie darbo sutarties
nutraukimą DK 130 str.
[Galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]

DK 130 str.1d. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu pasirašytinai įspėjęs darbuotoją prieš du
mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį). Darbuotojai, nurodyti
šio Kodekso 129 straipsnio 4 dalyje, apie atleidimą iš darbo turi būti įspėti ne vėliau kaip prieš keturis
mėnesius (nustačius kolektyvinėje sutartyje – ne vėliau kaip prieš du mėnesius).
Įspėjimo lapelyje turi būti nurodyta:

1.
2.
3.



Atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas DS nutraukimas;
Atsiskaitymo su atleidžiamu darbuotoju tvarka;
Atleidimo iš darbo data.
DK 129str.3 d. Per įspėjimo laikotarpį darbdavys turi duoti darbuotojui laisvo nuo darbo laiko
naujo darbo paieškoms. Šio laiko trukmė negali būti mažesnė negu dešimt procentų darbo laiko
normos, tenkančios darbuotojui per įspėjimo terminą. Laisvas nuo darbo laikas suteikiamas
darbuotojo ir darbdavio sutarta tvarka. Už šį laiką darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo
užmokestis, o nustačius kolektyvinėje sutartyje gali būti mokamas ne mažesnis negu
Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis už kiekvieną suteiktą valandą naujo
darbo paieškoms.( Galioja nuo 2009-08-04 iki 2011-01-01]
Įspėjimo terminas pratęsiamas darbuotojo ligos ar atostogų laikui ar laikotarpiui nuo bylos iškėlimo iki
teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai įstatymų nustatyta tvarka ginčijamas atsisakymas duoti išankstinį
sutikimą atleisti darbuotoją iš darbo.
Atleidus darbuotoją iš darbo nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to
laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimas.
Įspėjimo termino pratęsimas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008m.kovo 4d. Nutartyje
civilinėje byloje Nr.3K-3-156/2008, konstatavo, kad-
“įspėjimo terminas pratęsiamas atitinkamai tiek
kalendorinių dienų, kiek jo eigos metu darbuotojas
buvo nedarbingas, atostogavo arba kiek užtruko nuo
bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, kai
įstatymų nustatyta tvarka buvo ginčijamas
atsisakymas duoti išankstinį sutikimą atleisti
darbuotoją iš darbo”.
GRUPĖS DARBUOTOJŲ ATLEIDIMAS


1.
2.
3.
Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo 200807-01
1. Grupės darbuotojų atleidimu laikomi darbo sutarčių
nutraukimai, kai per 30 kalendorinių dienų dėl ekonominių ar
technologinių priežasčių, darbovietės struktūrinių pertvarkymų
ar dėl kitų priežasčių, nesusijusių su atskiru darbuotoju,
numatoma atleisti iš darbo:
10 ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo 20 iki 99
darbuotojų;
Ne mažiau kaip 10% darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo
100 iki 299 darbuotojų;
30 ir daugiau darbuotojų įmonėse, kuriose dirba 300 ir
daugiau darbuotojų.
Grupės darbuotojų atleidimo tvarka



Grupės darbuotojų atleidimais nelaikomi atvejai, kai darbuotojai
atleidžiami iš darbo suėjus darbo sutarties (terminuotos,
sezoninės, laikinosios) terminui.
Apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo
raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta
tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne
vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties
nutraukimą.
Darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą
pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės
darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų
atstovais. Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo
2008-07-01
DK 47 str. INFORMAVIMAS IR
KONSULTAVIMAS

Prieš priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš
darbo, darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir su
jais konsultuotis. Informavimas turi apimti planuojamų atleidimų
priežastis, bendrą ir atleidžiamų darbuotojų skaičių pagal jų
kategorijas, laikotarpį, per kurį bus nutraukiamos darbo
sutartys, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus, darbo
sutarčių nutraukimo sąlygas ir kitą svarbią informaciją.
Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų
atleidimų ar sumažinti jų skaičių arba sušvelninti šių atleidimų
padarinius.

Darbo Kodekso papildymas DK 130-1 str. Įsigaliojo nuo 2008-0701
IŠEITINĖ IŠMOKA DK 140 STR.
Nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str.136 str.1 d.6 p., atleistam
darbuotojui išmokama jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė
išmoka atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamąjį stažą toje
darbovietėje:







Iki dvylikos mėn. – 1 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Nuo 12 – 36 mėn. – 2 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Nuo 36 - 60 mėn. - 3 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Nuo 60 – 120 mėn. – 4 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Nuo 120 – 240 mėn. – 5 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Daugiau kaip 240 mėn. – 6 mėn. vid. darbo užmokesčio dydžio
Nutraukus darbo sutartį kitais atvejais (išskyrus DK 125 ir 126 str.,127
str.1d.)ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais , kai nėra darbuotojo
kaltės jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinė pašalpa
ATSISKAITYMO SU ATLEIDŽIAMU
DARBUOTOJU TVARKA



DK 141 str. 1 dalis:
Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo
darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir
darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
Jei darbuotojui priklauso ne mažesnė kaip penkių mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, darbdavys
šią išmoką savo sprendimu gali išmokėti ne vėliau kaip per tris
mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, išeitinės išmokos
sumų mokėjimą išdėstydamas lygiomis dalimis ir ne rečiau
negu kas mėnesį.
[1 dalies redakcija galioja nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]
Darbo sutarties nutraukimas be
įspėjimo DK 136 str.






1) įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba kai įsiteisėja teismo nuosprendis, pagal
kurį darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti darbo;
2) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialios teisės dirbti
tam tikrą darbą;
3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų reikalavimu;
4) kai darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir darbingumo nustatymo
tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą negali eiti šių
pareigų ar dirbti šio darbo;
5) kai darbuotojas nuo keturiolikos iki šešiolikos metų, vienas iš tėvų arba vaiko
atstovas pagal įstatymą, arba vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas, arba mokslo
metų laikotarpiu mokykla, kurioje vaikas mokosi, reikalauja nutraukti darbo
sutartį;
6) likvidavus darbdavį, jeigu pagal įstatymus jo darbo prievoles nebuvo
įpareigotas vykdyti kitas asmuo.
Darbo Kodekso 136 str.3 dalis



Kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas
ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam
nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos
drausminės nuobaudos;
Kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia
darbo pareigas (Kodekso 235 str.)
Darbdavys nutraukdamas darbo sutartį šiuo
pagrindu, privalo laikytis drausminių nuobaudų
skyrimo taisyklių!
Šiurkštus pareigų pažeidimas DK 235 str.


Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai
pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių
teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai
darbo tvarkai.
Šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikoma:
1)
2)
3)
4)
5)
6)
7)
8)
9)
10)
11)
Neleistinas elgesys su lankytojais ar interesantais arba kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys
žmonių konstitucines teises;
Valstybės, tarnybos, komercinių ir technologinių paslapčių atskleidimas arba jų pranešimas
konkuruojančiai įmonei;
Dalyvavimas veikloje, kuri pagal įstatymų, kitų norminių teisės aktų, darbo tvarkos taisyklių,
kolektyvinių ar darbo sutarčių nuostatas nesuderinama su darbo funkcijomis;
Pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl
kitokių asmeninių paskatų, taip pat savivaliavimas ir biurokratizmas;
Moterų ir vyrų lygių teisių pažeidimas arba seksualinis priekabiavimas prie bendradarbių,
pavaldinių ar interesantų;
Atsisakymas teikti informaciją, kai įstatymas, kiti norminiai teisės aktai ar darbo tvarkos taisyklės
įpareigoja ją teikti, arba šiais atvejais žinomai neteisingos informacijos teikimas;
Veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo
paėmimo požymių, nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar
administracinėn atsakomybėn;
Tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių
medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai;
Neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą);
Atsisakymas tikrintis sveikatą, kai tokie patikrinimai darbuotojui yra privalomi;
Kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.
Drausminė nuobaudos atleidimo iš
darbo skyrimo tvarka DK 240 str.



Prieš skirdamas drausminę nuobaudą,darbdavys
turi raštu pareikalauti, kad darbuotojas raštu
pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.
Įsatymų numatytais atvejais prieš skiriant drausminę
nuobaudą reikia gauti išankstinį atitinkamo organo
sutikimą.
Drausminė nuobauda skiriama darbdavio arba
administracijos įsakymu (nurodymu) ir darbuotojui
apie tai pranešama pasirašytinai.
Drausminės nuobaudos skyrimo
terminas DK 241 str.


Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo
drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo, neįskaitant laiko, kurį
darbuotojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba
atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą,-ne vėliau kaip per du
mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Negalima skirti drausminės nuobaudos praėjus 6 mėn. nuo tos
dienos kai pažeidimas buvo padarytas. Jei darbo drausmės
pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių
vertybių reviziją (inventorizaciją), drausminė nuobauda gali būti
skiriama ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo
dienos.
Darbo sutarties nutraukimas bankroto
atveju DK 137 str.



Pradėjus darbdavio bankroto procedūrą, darbo sutartys gali būti
nutraukiamos laikantis bankroto įstatymo nuostatų. Darbo
Kodekso IV skirsnio nuostatos taikomos tada, kai atitinkamų
klausimų nereglamentuoja bankroto įstatymai.
Pagal ĮBĮ 13 ir 19 str. bankrutuojančios įmonės administratorius
per 3 darbo dienas nuo kreditorių susirinkimo, kuriame
kreditoriai nutarė įmonės bankrotą atlikti ne teismo tvarka,
dienos arba teismo nutarties iškelti bankrotą įsiteisėjimo dienos
raštu įspėja darbuotojus apie būsimą darbo sutarties
nutraukimą ir po 15 darbo dienų nuo įspėjimo nutraukia su jais
darbo sutartis.
Su dalimi darbuotojų, jiems sutikus, gali būti sudaromos
terminuotos darbo sutartys dirbti įmonės bankroto proceso
metu.
DARBO LAIKAS

Darbo laikas negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt valandų per savaitę.

Kasdieninė darbo laiko trukmė neturi viršyti aštuonių darbo valandų. Išimtis gali
nustatyti įstatymai, Vyriausybės nutarimai ir kolektyvinės sutartys.

Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, per septynias dienas neturi
viršyti 48 valandų.

Tam tikrų kategorijų darbuotojams (tokių darbų sąrašą tvirtina Vyriausybė ir jis
yra baigtinis) darbo laikas gali būti iki 24 valandų per parą. Tokių darbuotojų
vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį neturi viršyti 48 valandų, o poilsio
tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos.

Darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje arba vienoje darbovietėje, bet
pagal dvi ar daugiau darbo sutarčių, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė
kaip 12 valandų.
DK 147 str.1,3,


dalių pakeitimas
1d.Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas per parą,
savaitę ar apskaitinį laikotarpį nustatoma pagal darbo tvarkos
taisykles patvirtintuose darbo grafikuose, kurie derinami su darbuotojų
atstovais (Kodekso 19 str.) arba KS nustatyta tvarka. Darbo laiko
pradžią ir pabaigą valstybės ir savivaldybių įmonėse ,įstaigose ir
organizacijose nustato Vyriausybė, vadovaudamasi šio skyriaus
nuostatomis.
3 dalis. Darbuotojai privalo dirbti darbo (pamainų) grafikuose nustatytu
laiku. Darbo grafikai paskelbiami viešai įmonių ir jų padalinių
informaciniuose stenduose ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki šių
grafikų įsigaliojimo. KS gali būti nurodyti atvejai,kai darbo grafikai
paskelbiami ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų
įsigaliojimo.Įmonėse,įstaigose,organizacijose,atskiruose cechuose,
baruose, darbuose,kur įvesta suminė darbo laiko apskaita, darbo
grafikai paskelbiami viešai ne vėliau kaip prieš savaitę iki jų
įsigaliojimo.Darbdavys privalo užtikrinti tolygų pamainų keitimąsi.
DK 147 str.6

dalies pakeitimas
Darbuotojų dirbtas laikas žymimas
Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos
darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.
DK 147 str. papildymas 7dalimi

Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo
funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies
tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos
taisykles nustato darbdavys.(įsigalioja nuo
2010-08-01).
Ne visas darbo laikas



1. Ne visas darbo laikas gali būti nustatytas, kai darbuotojas priimamas į darbą
(sudarant darbo sutartį), taip pat vėliau (pakeičiant darbo sutartį). Ne viso darbo
laiko sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje.
2. Darbdavys arba jo įgaliotas asmuo įmonėje, įstaigoje, organizacijoje
dirbančių darbuotojų, nurodytų Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau
vadinama – Darbo kodeksas) 146 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose, rašytinius
prašymus dėl ne viso darbo laiko privalo išnagrinėti ir raštu informuoti
darbuotoją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prašymo gavimo dienos, jeigu
prašyme nėra nurodyta ne viso darbo laiko nustatymo data.
3. Darbuotojo rašytinį prašymą nustatyti ne visą darbo laiką šalių susitarimu
(Darbo kodekso 146 straipsnio 1 dalies 1 punktas) darbdavys arba jo įgaliotas
asmuo privalo išnagrinėti ir apie priimtą sprendimą raštu informuoti darbuotoją
ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nepranešus
apie sprendimo priėmimą, laikoma, kad prašymas atmestas.
Ne visas darbo laikas gali būti
nustatomas
1.
2.
3.
4.
5.
6.
Darbuotojo ir darbdavio susitarimu.
Darbuotojo reikalavimu dėl jo sveikatos būklės pagal
sveikatos įstaigos išvadą.
Pareikalavus nėščiai moteriai, neseniai pagimdžiusiai
moteriai, krūtimi maitinančiai motinai, darbuotojui ,
auginančiam vaiką iki 3 metų, bei darbuotojui, vienam
auginančiam vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Darbuotojo iki 18 m. reikalavimu.
Neįgaliojo reikalavimu pagal NDNT išvadą.
Darbuotojo, slaugančio sergantį šeimos narį reikalavimu,
pagal sveikatos įstaigos išvadą.
SUTRUMPINTAS DARBO LAIKAS (DK 145 str.)
Nustatomas:
1) Asmenims iki 18 metų-pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą.
2) Asmenims dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad
sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos
teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir kai techninėmis ar kitomis priemonėmis
jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių
neįmanoma, darbo laikas nustatomas atsižvelgiant į darbo aplinką, bet ne
ilgesnis kaip 36 valandos per savaitę.
Konkreti darbuotojų, dirbančių tokioje darbo aplinkoje, kasdienė ir savaitės
darbo laiko trukmė nustatoma įvertinant darbo aplinkos tyrimo rezultatus,
vadovaujantis Vyriausybės patvirtintais sutrumpinto darbo laiko trukmės
nustatymo pagal darbo aplinkos veiksnius kriterijais ir tvarka
3)asmenims, dirbantiems naktį.
Darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa,
darbo laiko sutrumpinimo tvarką nustato Vyriausybė.
SAVAITĖS NEPERTRAUKIAMAS
POILSIS DK 161 str.

Bendra poilsio diena yra sekmadienis, esant penkių darbo dienų savaitei-šeštadienis ir
sekmadienis.

Įmonėms ir organizacijoms, kuriose bendrą poilsio dieną negalima nutraukti darbo dėl to,
kad reikia aptarnauti gyventojus, poilsio dienas nustato savivaldybės vykdomoji institucija
(161str.2d.)

Įmonė ir organizacijose, kuriose negalima sustabdyti darbo dėl techninių gamybos sąlygų
arba dėl to, kad reikia nuolat nepertraukiamai aptarnauti gyventojus, taip pat kitose
nepertraukiamos gamybos įmonėse poilsio dienos suteikiamos kitomis savaitės dienomis iš
eilės kiekvienai darbuotojų grupei pagal darbo (pamainų) grafikus (DK 161 str.3d.)

Esant suminei darbo laiko apskaitai, poilsio dienos suteikiamos pagal grafikus (DK 161
str.4d.)

Savaitės nepertraukiamas poilsis turi trukti ne mažiau kaip 35 valandas. Abi poilsio dienos
turi būti suteikiamos iš eilės, kai darbuotojas dirba DK 161 str.2, 3 ir 4 dalyje nurodytais
atvejais
DK 150 str.2 dalies pakeitimas

Darbdavys gali skirti dirbti viršvalandinius
darbus tik išimtinais atvejais, kuriuos nustato
šio Kodekso 151 straipsnis. Kitais atvejais
viršvalandiniai darbai gali būti organizuojami
tik gavus rašytinį darbuotojo sutikimą arba
rašytinį darbuotojo prašymą.(įsigalioja nuo
2010-08-01).
VIRŠVALANDINIŲ DARBŲ TRUKMĖ




DK 152str.1d.. Darbuotojo viršvalandinis darbas per dieną (pamainą)
neturi viršyti keturių valandų ir šimto dvidešimties valandų per metus.
Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta kitokia metinė viršvalandinių
darbų trukmė, bet ne daugiau kaip šimto aštuoniasdešimties valandų
per metus. Visais atvejais turi būti laikomasi poilsio laiko normų
(Kodekso XIV skyrius).
[1 dalies redakcija galioja nuo nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]
DK 152 str.2d. Darbdavys privalo žymėti darbo laiko apskaitos
žiniaraščiuose tikslią kiekvieno darbuotojo dirbtų viršvalandžių
apskaitą.
Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą,
galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.
DK 151 str. Išimtiniai atvejai, kai
leidžiami viršvalandiniai darbai








Viršvalandinius darbus darbdavys gali skirti dirbti šiais išimtiniais atvejais:
1) kai dirbami darbai, būtini krašto apsaugai, ir siekiant užkirsti kelią nelaimėms bei
pavojams;
2) kai dirbami visuomenei būtini darbai, šalinamos atsitiktinės ar staiga
atsiradusios aplinkybės dėl avarijų, gaivalinių nelaimių;
3) kai būtina užbaigti pradėtą darbą, kurio dėl nenumatytos ar atsitiktinės kliūties
esamomis techninėmis gamybos sąlygomis nebuvo galima užbaigti per darbo valandų
skaičių, jeigu nutraukus pradėtą darbą gali sugesti medžiagos ar įrenginiai;
4) kai dirbami mechanizmų arba įrenginių remonto ir atstatymo darbai, jeigu dėl jų
gedimo didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą;
5) kai darbo tęsti neatvyksta pamainininkas, jeigu dėl to gali sutrikti darbo procesas;
šiais atvejais administracija turi nedelsdama, ne vėliau kaip po pusės pamainos,
pakeisti pamainininką kitu darbuotoju;
6) pakrovimo ir iškrovimo operacijoms ir su jomis susijusiems transporto darbams
atlikti, kai būtina ištuštinti transporto įmonių sandėlius, taip pat transporto priemonėms
pakrauti iri iškrauti, kad kroviniai nesusikauptų išsiuntimo bei paskirties punktuose ir
būtų išvengta transporto priemonių prastovos;
7) kai tai numatyta kolektyvinėje sutartyje."
SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA (DK
149 str.1 d.pakeitimas nuo 2010-08-01)
Įmonėse, įstaigose ir organizacijose ,atskiruose cechuose,
baruose, darbuose esant būtinumui ir atsižvelgus į darbuotojų
atstovų nuomonę (Kodekso 19 str.) ar kitais kolektyvinėje
sutartyje nustatytais atvejais, galima taikyti suminę darbo laiko
apskaitą. Darbo laiko trukmė per apskaitinį laikotarpį neturi
viršyti tai darbuotojų kategorijai nustatyto darbo valandų
skaičiaus. Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita, negali
būti dirbama daugiau kaip 48 valandas per savaitę ir 12
valandų per darbo dieną (pamainą). Apskaitinio laikotarpio
trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai.
SUMINĖ DARBO LAIKO APSKAITA (DK 149
str.2 d.pakeitimas nuo 2010-08-01)


Jeigu taikoma suminė darbo laiko apskaita turi būti garantuota šio
Kodekso nustatyta paros ir savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė.
Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu viršijamas tai
darbuotojų kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius,
darbuotojams jų pageidavimu sutrumpinama darbo diena arba
suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, KS arba darbo tvarkos
taisyklėse nustatyta tvarka, mokant už šį papildomą poilsio laiką
vidutinį darbo užmokestį arba papildomai apmokama kaip už
viršvalandinį darbą. Jeigu suminės darbo laiko apskaitos laikotarpiu
darbuotojas dėl nuo darbdavio priklausančių priežasčių dirba mažiau
negu tai kategorijai nustatytas darbo valandų skaičius, už faktiškai
dirbto laiko ir nustatyto darbo laiko skirtumą yra apmokama kaip už
prastovą (DK 195 str.1d.)
149 str.3 dalis netenka galios nuo 2010-08-01.
Darbo laiko trukmė esant suminei
darbo laiko apskaitai

Gali būti dirbama ne daugiau kaip 48 valandas per savaitę.

Ne daugiau kaip 12 valandų per darbo dieną (pamainą).

Apskaitinio laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4
mėnesiai.

Kasdieninio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų)
trukmė-ne trumpesnė kaip 11 val.

Poilsio dienos suteikiamos pagal darbo grafikus, abi poilsio
dienos turi būti suteikiamos iš eilės.

Savaitės nepertraukiamo poilsio laikas ne mažiau kaip35 val.
Kasmetinės minimaliosios atostogos
(DK 166 str.)

Minimalios kasmetinės atostogos- 28
kalendorinės dienos.
–
Kasmetinės minimaliosios 35 kalendorinių dienų
atostogos suteikiamos:
darbuotojams iki 18 metų;
 darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų
arba neįgalų vaiką iki 18 metų;
 neįgaliesiems;
 kitiems įstatymų nustatytiems asmenims .
Dirbantiesiems ne visą darbo laiką kasmetinės atostogos
netrumpinamos.

Kasmetinės papildomos atostogos
Kasmetinės papildomos atostogos suteikiamos:
1) darbuotojams už darbą sąlygomis, neatitinkančiomis normalių
darbo sąlygų – iki 5 kalendorinių dienų;
2) už ilgalaikį nepertraukiamąjį darbą toje darbovietėje darbuotojams, turintiems didesnį kaip 10 metų nepertraukiamąjį
darbo stažą toje darbovietėje, – trys kalendorinės dienos, už
kiekvienus paskesnius 5 metus – 1 kalendorinė diena;
3) už ypatingą darbų pobūdį (darbuotojams, kurių darbas
atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu ar
yra kilnojamojo pobūdžio) – 2 kalendorinės dienos.
Darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse
gali būti nustatomos didesnės trukmės ir kitų rūšių kasmetinės
papildomos atostogos.
Kasmetinės pailgintos atostogos (DK
167 str.)
Iki 58 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos
suteikiamos:
 darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne
nervine, emocine, protine įtampa bei profesine
rizika,
 kurių darbo sąlygos yra specifinės, pvz.,
jūrininkams, dirbantiems Lietuvos Respublikos jūrų
laivų registre įregistruotuose laivuose, - 35
kalendorinės dienos (LRV nutarimas Nr.941).
Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka



Už kiekvienus darbo metus kasmetinės atostogos
suteikiamos tais pačiais darbo metais.
Už pirmuosius darbo metus kasmetinės atostogos
paprastai suteikiamos po 6 mėn. nepertraukiamojo darbo
toje įmonėje.
Už antruosius ir paskesnius darbo metus kasmetinės
atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku pagal
kasmetinių atostogų suteikimo eilę.
Eilės sudarymo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o ten,
kur tokia sutartis nesudaroma, kasmetinių atostogų suteikimo
eilė nustatoma šalių susitarimu.
Kasmetinių atostogų suteikimas
dalimis ir atšaukimas iš atostogų.



Darbuotojo
pageidavimu
kasmetinės
atostogos gali būti suteikiamos dalimis.
Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti
trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.
Darbuotoją galima atšaukti iš kasmetinių
atostogų tik jo sutikimu.
Kasmetinių atostogų perkėlimas ir
pratęsimas (DK 174 str.)


Esant darbuotojo prašymui arba sutikimui
Kai darbuotojas :
–
–
–
–
Yra laikinai nedarbingas.
įgyja teisę į tikslines atostogas( nėštumo ir gimdymo; atostogas
vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;
mokymosi;kūrybines;valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms
atlikti; nemokamas atostogas)
atleidžiamas nuo darbo valstybinėms ar visuomeninėms
pareigoms ( pvz. įgyvendinti rinkimų teisę )
dalyvauja likviduojant stichinių nelaimių ir avarijų pasekmes,
nepaisant to, kokia tvarka jis buvo pašauktas šiems
darbams
KASMETINIŲ ATOSTOGŲ
APMOKĖJIMAS (DK 176 str.)


Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo
vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse.
Darbo užmokestis už atostogas mokamas ne vėliau kaip prieš
tris kalendorines dienas iki kasmetinių atostogų pradžios
(pavėlavus išmokėti ne dėl darbuotojo kaltės, atostogos pratęsiamos tiek
dienų, kiek buvo delsiama sumokėti darbo užmokestį, už pratęstą laiką mokant
kaip už kasmetines atostogas).


Kasmetines atostogas pakeisti pinigine kompensacija
neleidžiama, išskyrus kai dėl darbo santykių pabaigos
darbuotojui negali būti suteikiamos kasmetinės atostogos arba
jei darbuotojas jų nepageidauja.
Jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau
kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už
visas nepanaudotas kasmetines atostogas.
Kasmetinių atostogų suteikimas





Teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką turi:-Asmenys iki 18 metų;,
nėščios moterys ir darbuotojai vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba
neįgalų vaiką iki 18 metų.
Vyrams jų pageidavimu kasmetinės atostogos suteikiamos žmonos
nėštumo ir gimdymo atostogų metu.
Mokymo įstaigų pedagogams pirmaisiais darbo metais kasmetinės
atostogos suteikiamos moksleivių ir studentų vasaros atostogų metu,
nepaisant to, kada šie pedagogai pradėjo dirbti toje mokymo įstaigoje.
Asmenims, kurie mokosi nenutraukdami darbo, kasmetinės atostogos
jų pageidavimu derinamos prie egzaminų, įskaitų laikymo ir kt.
Darbuotojams, slaugantiems ligonius ir neįgalius asmenis.,
darbuotojams, sergantiems chroniškomis ligomis, kurių paūmėjimas
priklauso nuo atmosferos sąlygų, esant medicinos įstaigos
rekomendacijai, kasmetinės atostogos suteikiamos jų pageidaujamu
laiku.
Tikslinės atostogos







Nėštumo ir gimdymo;
Tėvystės (nuo 2006-06-28);
Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai;
Mokymosi;
Kūrybinės;
Valstybinėms ir visuomeninėms pareigoms atlikti;
Nemokamos.
NĖŠTUMO IR GIMDYMO ATOSTOGOS
DK 179 str.






1. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių
dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto
gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų).
Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai
iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus.
2. Darbuotojams, įvaikinusiems naujagimius ar paskirtiems jų globėjais, suteikiamos
atostogos už laiką nuo įvaikinimo ar globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis
septyniasdešimt dienų.
3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų atostogų laiką mokama Ligos ir motinystės
socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa.
4. Darbdavys užtikrina darbuotojų teisę po šių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo
vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis
visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, į kurias jis būtų turėjęs teisę,
jeigu būtų dirbęs.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XI-335, 2009-07-14, Žin., 2009, Nr. 87-3664 (2009-07-23)( papildyta 4 dalimi)
TĖVYSTĖS ATOSTOGOS

1. Vyrams suteikiamos tėvystės atostogos – laikotarpiui nuo
vaiko gimimo dienos iki tol, kol vaikui sukaks vienas mėnuo.
(nepriklausomai nuo santuokos su vaiko motina)

2. Už šio straipsnio 1 dalyje nustatytų atostogų laiką mokama
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta
pašalpa.
(Turi turėti ne trumpesnį kaip 7 mėn. draudiminį stažą per 24
mėnesius iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Sąlyga, kad turi būti
santuokoje su vaiko motina panaikinta 2009-01-01)




Kodeksas papildytas straipsniu:
Nr. X-660, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2677 (2006-06-28)
Straipsnio pakeitimai:
Nr. X-1345, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5353 (2007-12-15)
Teisę gauti tėvystės pašalpą turi:
1.
2.
3.
4.
Apdraustasis pagal LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo
įstatymo 4 str. 1-3 dalis.
Įstatymų nustatyta tvarka išleistas tėvystės atostogų, kol
vaikui sueis vienas mėnuo.
Per paskutinius 24 mėn. iki pirmosios tėvystės atostogų
dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir socialinio
draudimo stažą. Nuo 2009-07-01-ne trumpesnį kaip 9 mėn.
per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009-10-01-ne trumpesnį
kaip 12 mėn. per paskutinius 24 mėn.
Teisę gauti tėvystės pašalpą tėvystės atostogų laikotarpiu turi
apdraustieji asmenys iki 26 metų, jeigu jie iki tėvystės
atostogų pradžios neįgijo reikalingo stažo dėl to, kad
nurodytu laikotarpį mokėsi ir pertrauka nuo mokslo pabaigos,
kol jie tapo apdraustaisiais, neviršija 3 mėnesių.
Nemokamos atostogos (DK 184 str.)
Darbuotojo reikalavimu suteikiamos:









Darbuotojams, auginantiems vaiką iki 14 metų-iki 14 kalendorinių dienų;
Darbuotojams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų-iki 30 kalendorinių dienų;
Moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai,
atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai-tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis
treji metai, metu); ne daugiau kaip 3 mėnesiai;
Neįgaliajam-iki 30 kalendorinių dienų per metus;
Darbuotojui, vienam slaugančiam neįgalųjį, kai nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas-iki
30 kal. Dienų per metus šalių suderintu laiku;
Darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį-tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo
įstaiga;
Santuokai sudaryti-ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos;
Mirusio šeimos nario laidotuvėms-ne mažiau kaip 3 kalendorinės dienos.
Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje
nustatyta tvarka! 2003m.gegužės 27 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
konstatavo, Kad DK 184 str.1 dalyje nenumatytais atvejais nemokamos atostogos
negali būti suteikiamos.
Neatvykimas į darbą administracijai
leidus.




Nei DK, nei kiti norminiai teisės aktai
nereglamentuoja neatvykimo į darbą trukmės.
Vadovaujantis DK 143 sr.2d.2p., neatvykimas į
darbą administracijos leidimu nėra įskaitomas į
darbo laiką.
Neatvykimo trukmė nustatoma šalių susitarimu.
Neatvykimą į darbą tikslinga įforminti darbdavio
įsakymu ar kitu lokaliu teisės aktu.
DARBO APMOKĖJIMO
ORGANIZAVIMAS DK 188 str.





DK 188 str.1d. Darbo apmokėjimo sąlygos, dydžiai, profesijų ir pareigų tarifiniai ir
kvalifikaciniai reikalavimai, darbo normos, darbų ir darbuotojų tarifikavimo tvarka nustatomi
kolektyvinėse sutartyse, o jei kolektyvinės sutarties nėra, – darbo tvarkos taisyklėse ar
kituose vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose, suderinus su darbuotojų
atstovais.
[1 dalies redakcija galioja nuo 20089-08-04 iki 2010-12-31]
DK 188 str.2.d. Konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo
apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos
kolektyvinėse ir darbo sutartyse.
DK 188 str.3 d. Taikant darbų klasifikacijos sistemą darbo užmokesčiui nustatyti, tie patys
kriterijai turi būti taikomi ir vyrams, ir moterims, ir ši sistema turi būti parengta taip, kad būtų
išvengta bet kokios diskriminacijos lyties pagrindu.
*Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m.
gruodžio 31 d.
202 str.Atsiskaitymo lapeliai

1.Visiems darbuotojams darbdavys turi įteikti
atsiskaitymo lapelius.
2.Į atsiskaitymo lapelius įrašoma informacija
apie darbuotojui apskaičiuotas, išmokėtas ir
išskaičiuotas sumas ir apie dirbto laiko
trukmę, atskirai nurodant viršvalandinių
darbų trukmę.(Įsigalioja 2010-08-01)
PRANEŠIMAS APIE NAUJAS DARBO
APMOKĖJIMO SĄLYGAS DK 203 str.



Kad nustatomos naujos darbo apmokėjimo sąlygos (Kodekso
120 straipsnio 3 dalis), darbdavys turi raštu pranešti
darbuotojams ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki jų
įsigaliojimo. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitoks
įspėjimo terminas, tačiau jis negali būti trumpesnis negu 2
savaitės.
[Straipsnio redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]
Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį
įstatymą, galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Darbo užmokesčio mokėjimas
atleidžiant iš darbo arba darbuotojui
mirus





1. Darbuotoją atleidžiant iš darbo, visos jam priklausančios darbo
užmokesčio sumos išmokamos
1) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris dirba iki
atleidimo iš darbo dienos, – ne vėliau kaip atleidimo iš darbo dieną,
išskyrus kai šio Kodekso 141 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais
atsiskaitoma vėliau;
[1 punkto redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]
2) kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, kuris atleidimo dieną
nebedirba (dėl laikino nedarbingumo, pravaikštos, laisvės atėmimo ir
kt.) - per vieną dieną nuo tos dienos, kurią atleistas iš darbo
darbuotojas pareikalavo atsiskaityti.
2. Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos
sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims,
kurie jį laidojo - ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties
faktą patvirtinantį dokumentą.
VISIŠKOS MATERIALINĖS
ATSAKOMYBĖS SUTARTIS DK 256 str.





DK 256 str.1d.. Visiškos materialinės atsakomybės sutartis gali būti sudaroma su
darbuotojais, kurių darbas yra tiesiogiai susijęs su materialinių vertybių saugojimu,
priėmimu, išdavimu, pardavimu, pirkimu, gabenimu, ir dėl priemonių, perduotų darbuotojui
naudotis darbe. Konkrečių darbų ir pareigų sąrašas nustatomas kolektyvinėje sutartyje, o
kai jos nėra, – darbo tvarkos taisyklėse, suderinus su darbuotojų atstovais. Ši sutartis
įforminama raštu. Joje turi būti nustatyta, už kokias materialines vertybes darbuotojas
prisiima visišką materialinę atsakomybę ir kokius įsipareigojimus prisiima darbdavys,
užtikrindamas sąlygas, kad žala neatsirastų.
[1 dalies redakcija nuo 2009-08-04 iki 2010-12-31]
2. Tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų
atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų
grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis
atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje
nenustatyta kitaip.
3. Visiškos materialinės atsakomybės sutartys negali būti sudaromos su darbuotojais iki
aštuoniolikos metų.
Pastaba: kolektyvinių sutarčių nuostatos, sulygtos pagal šį įstatymą, galioja iki 2010 m.
gruodžio 31 d.
DK 293 str.1 dalies pakeitimas
Nuo 2010-08-01 Pakeisti 293 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

"1. Darbuotojas, nepatenkintas darbo
ginčų komisijos sprendimu, taip pat tais
atvejais, kai darbo ginčas darbo
ginčųkomisijoje nebuvo išspręstas per šio
Kodekso 291 straipsnio 1dalyje numatytus
terminus, ir tais atvejais, kai darbo ginčų
komisijoje šalys nesusitarė, per vieną
mėnesį gali kreiptis su ieškiniu į teismą."
294 str. 1 d. pakeitimas
Pakeisti 294 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip:
 "3. Darbo ginčų komisijos sprendimas
nevykdomas, jeigu jis šio Kodekso 293
straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra
apskundžiamas teismui ir apie tai raštu yra
informuotas atsakovas (įsigalioja nuo 201008-01).

DK 76 straipsnio “Streikas”
pakeitimas

Streikas - tai vienos įmonės, kelių įmonių ar
šakos darbuotojų arba jų grupės laikinas darbo
nutraukimas, kai kolektyvinis ginčas neišspręstas
arba darbuotojus tenkinantis taikinimo komisijos,
darbo arbitražo ar trečiųjų teismo sprendimas
nevykdomas ar netinkamai vykdomas, arba
kolektyvinio darbo ginčo nepavyko išspręsti
pasitelkus tarpininką ar kai tarpininkavimo metu
pasiektas susitarimas nevykdomas."

1. Priimti sprendimą skelbti streiką įmonėje ar josstruktūriniame padalinyje turi teisę įmonėje
veikianti profesinėsąjunga jos įstatuose nustatyta tvarka. Jeigu įmonėje nėraveikiančios profesinės
sąjungos ir jeigu darbuotojų kolektyvosusirinkimas neperdavė darbuotojų atstovavimo ir gynimo
funkcijosatitinkamos ekonominės veiklos profesinių sąjungų organizacijai,priimti sprendimą skelbti streiką
įmonėje arba jos struktūriniamepadalinyje turi teisę darbo taryba. Streikas įmonėje skelbiamas,jeigu šiam
sprendimui slaptu balsavimu pritarė: 1) skelbti įmonės streiką - daugiau kaip pusė
įmonėsdarbuotojų; 2) skelbti įmonės struktūrinio padalinio streiką - daugiaukaip pusė to padalinio
darbuotojų. 2. Priimti sprendimą skelbti streiką šakos lygiu turi teisęšakos profesinių sąjungų
organizacijos jų įstatuose nustatytatvarka, aptarus Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje. 3. Apie
būsimo streiko pradžią darbdavys turi būti įspėtasraštu ne vėliau kaip prieš septynias dienas nusiunčiant
jam šiamestraipsnyje nustatyta tvarka priimtą sprendimą. Skelbiant streikągalima kelti tik tuos
reikalavimus, kurie nebuvo patenkintitaikinimo procedūros metu arba tarpininkavimo metu. 4. Prieš
streiką gali būti organizuojamas įspėjamasisstreikas. Jis negali trukti ilgiau kaip dvi valandas.
Įspėjamasisstreikas skelbiamas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytosprofesinės sąjungos įgalioto
valdymo organo arba darbo tarybosrašytiniu sprendimu be atskiro darbuotojų pritarimo. Apie šįstreiką
darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip priešseptynias dienas. 5. Priėmus sprendimą dėl
streiko (taip pat įspėjamojo)geležinkelių ir miesto visuomeninio transporto, civilinėsaviacijos,
medicinos, vandens, elektros energijos, šilumos irdujų tiekimo, kanalizacijos ir atliekų išvežimo įmonėse,
apie jopradžią darbdavys turi būti įspėtas raštu ne vėliau kaip priešketuriolika dienų. 6. Sprendime
skelbti streiką nurodoma: 1) reikalavimai, dėl kurių skelbiamas streikas; 2) streiko pradžia; 3) streikui
vadovaujantis organas."