Lietuvos žemės ūkis: situacija, problemos, ateities vizijos

Transcript Lietuvos žemės ūkis: situacija, problemos, ateities vizijos

Lietuvos žemės ūkis:

situacija, problemos, ateities vizija

Prof. Albinas Kusta Lietuvos mokslų akademijos Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius 2011 m. spalio 12 d., Vilnius

 Lietuvos žemės ūkis yra svarbus ekonominiu, socialiniu etnokultūriniu bei gamtosauginiu požiūriu.

( Kaimo ir žemės ūkio plėtros strategija, 2000 m.)  Dėl daugiafunkcinio pobūdžio žemės ūkis laikomas prioritetine Lietuvos ūkio šaka.

( Kaimo ir žemės ūkio plėtros strategija, 2000 m.) 2

Žemės ūkio daugiafunkciškumas

Tradicinės prekinės gėrybės (maistas, pluoštas, pašarai, energijos žaliavos) Kaimo vietovių gyvybingumas, gyventojų užimtumas, pajamos Kultūrinio paveldo išsaugojimas

Žemės ūkio veiklos rezultatai

Gyvulių gerovės palaikymas Turtingo kultūrinio kraštovaizdžio išsaugojimas Maisto saugos ir kokybės užtikrinimas Gamtos išteklių, biologinės įvairovės išsaugojimas 3

Žemės ūkio sektoriaus veiklą ir politiką lemia: • Bendroji žemės ūkio politika (BŪŽP); • bendra šalies makroekonominė situacija.

Todėl būtina sekti ūkio pokyčius. Jie leidžia įvertinti susidariusią padėti žemės ūkyje.

Bendrosios žemės ūkio politikos tikslai:

• padidinti ES žemės ūkio produkcijos konkurencingumą, mažinant kainas; • užtikrinti maisto saugumą ir kokybę; • užtikrinti stabilias kaimo gyventojų pajamas ir pakankamą gyvenimo lygį; • skatinti aplinkosaugos reikalavimų paisymą žemės ūkyje ir didinti gyvulių gerovės standartus; • ieškoti alternatyvių žemės ūkiui pajamų šaltinių ir galimybių • įsidarbinti žemdirbiams ir jų šeimų nariams.

(Trakelis, D., Europos S ąjungos bendrosios žemės ūkio politikos raidos perspektyvos ir Lietuvos interesai, 2007) 5

Lietuvos žemės ūkio situacija (1)

• Žemės ūkis – šeštas pagal dydį ekonomikos sektorius; • Žemės ūkyje pagaminta Bendrosios pridėtinės vertės: 2010 m. - 3,3 proc.

1995 m. – 10,93 proc.

Žemės ūkis, medžioklė ir miškininkystė BPV struktūroje, proc.

100% 80% 60% 40% 20% 0% Viešasis valdymas;paslaugos socialinei sferai ir komunalinė veikla Finansinis tarpininkavimas; nekilnojamasis turtas, nuoma ir kita verslo veikla Prekyba; viešbučiai ir restoranai; transportas, sandėliavimas ir ryšiai Statyba Pramonė Žemės ūkis, medžioklė, miškininkystė ir žuvininkystė 6

Lietuvos žemės ūkio situacija (2)

Vidutinis ūkio dydis pagal žemės ūkio naudmenas: • 2003 m. – 9,3 ha; • 2005 m. – 10,9 ha (ES – 15,8 ha); • 2006 m. – 11,5 ha.

• 2010 m. – 13,8 ha.

Stebimas ūkių stambėjimas.

Stambūs ūkiai - daugiau kaip 100 hektarų ž.ū.n.: 2010 m. 3,8 tūkst. ūkių; t.y. 2 proc. visų ūkių 42 proc. naudojamų žemės ūkio naudmenų. 2003 m. tokių ūkių buvo dvigubai mažiau. 7

Lietuvos žemės ūkio situacija (3)

• ŽŪB, AB, UAB, KB – stambūs prekiniai ūkiai.

• Vidutiniškai vienoje įmonėje, valdančioje apie 900 ha ž.ū.n., dirba 34 nuolatiniai darbuotojai.

• Vienam darbuotojui vidutiniškai tenka 27 ha ž.ū.n. • Darbo našumas stambiuose ūkiuose 3,4 karto didesnis negu vidutiniškai šalies žemės ūkyje.

(Kraujelis, J. Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŪŽP po 2013 m.) 8

Lietuvos žemės ūkio situacija (4)

Dirbančiųjų skaičius: •2010 m. - 6,64 proc. šalies dirbančiųjų (369 033 ž.ū. darbuotojai); •2003 m. – 545 381 ž.ū. darbuotojas; •2010 m., palyginti su 2003 m. žemės ūkio darbuotojų skaičius sumažėjo 32 proc.

Žemės ūkio darbuotojų skaičiaus mažėjimo veiksniai: • ūkių stambėjimas ir modernėjimas – juose reikia vis mažiau rankų darbo; • žemės ūkio paslaugų sektoriaus plėtra – vis daugiau ūkių perka žemės dirbimo, derliaus nuėmimo ar gyvulių priežiūros paslaugas. 9

Lietuvos žemės ūkio situacija(5)

Ūkininkų pasiskirstymas pagal amžių:

• iki 40 m. – 17 proc.; • 41-65 m. – 46 proc.; • >65 m. – 37 proc.; (Kraujelis, J. Lietuvos žemės ūkio problemos ir siekiai BŪŽP po 2013 m.) 10

Lietuvos žemės ūkio situacija (6)

Naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas visuose ūkiuose, ha.

2500000 2000000 1500000 1000000 500000 0 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Ariama žemė Kultūrinės ir natūralios ganyklos, pievos Sodai ir uogynai 11

Lietuvos žemės ūkio situacija (7)

Bendroji žemės ūkio produkcija

– kalendoriniais metais gauto bendro derliaus, daugiamečių ir dekoratyvinių sodinių produkcijos, jaunų sodų ir uogynų išauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų, švelniakailių žvėrelių išauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis.

Bendroji žemės ūkio produkcija to meto kainomis, mln. Lt

8000 7000 6000 5000 4000 3000 2000 1000 0 19 97 19 98 19 99 20 00 20 01 20 02 20 03 20 04 20 05 20 06 20 07 20 08 20 09 20 10 Bendroji žemės ūkio produkcija Augalininkystės produkcija Gyvulininkystės produkcija • • 2010 m. bendroji žemės ūkio produkcija 6374,3 mln. Lt: augalininkystės - 3462,3 mln. Lt.

gyvulininkystės - 2912 mln . Lt.

Lietuvos žemės ūkio situacija (8)

Pasėlių plotas Lietuvoje tūkst. ha

2500 2000 1500 1000 500 0 1990 1992 1994 1996 1998 2000 2002 2004 2006 2008 2010 Visi ūkiai Ūkininkų ir šeimos ūkiai 13

Lietuvos žemės ūkio situacija (9)

Gyvulių skaičius 1990-2011 m. pradžioje, tūkst.

3000 2500 2000 1500 1000 500 0 Gyvulių skaičius: • kiaulių: 1990 m. - 2 mln. 730,2 tūkst., 2011 m. pr. – 929,4 tūkst. (2,9 karto mažiau); • galvijų: 1990 m. – 2 mln. 422,3 tūkst.; 2011 m. –– 748 tūkst. (3,2 karto mažiau).

Kiaulės Galvijai, iš viso Karvės (melžiamos 2 metų ir vyresnės) Avys ir ožkos Arkliai 14

• • • • •

Ekologinis žemės ūkis

Ekologinio žemės ūkio augimas 2004-2010 m. taikant ES paramą:

Ekologiškų ūkių skaičius padidėjo 2,3 karto (nuo 1 178 iki 2 668 ūkių); Sertifikuotas ž. ū. naudmenų plotas išaugo beveik 3,5 karto (nuo 42 955 ha iki 149 096 ha) ir sudaro apie 5 proc. visų deklaruotų ž. ū. naudmenų; Ekologiniuose gyvulininkystės ūkiuose sertifikuoti 39 964 gyvuliai ir 2 709 paukščiai, kas sudaro tik 0,6 proc. visų deklaruotų gyvūnų; Sertifikuotas 71 ūkio subjektas, kuris perdirba sertifikuotus ekologiškus produktus; Vidutinis ekologinio ūkio dydis yra 54 ha, tuo tarpu kai deklaruotas vidutinis ūkis yra 15,6 ha.

Lietuvos kaimo situacija (1)

Gyventojų skaičius Lietuvos mieste ir kaime 1959-2011 m., tūkst.

4000 3500 3000 2500 2000 1500 1000 500 0 19 59 19 72 19 75 19 78 19 81 19 84 19 87 19 90 19 93 19 96 19 99 20 02 20 05 20 08 20 11 Miestas ir kaimas Miestas Kaimas Gyvenantieji kaimo vietovėse: • 1959 m. - 62 proc. visų gyventojų; • 2011 m. - 33 proc. visų gyventojų.

Lietuvos kaimo situacija (2)

Bedarbiai Lietuvos mieste ir kaime 1998-2010 m., tūkst.

350 300 250 200 150 100 50 0 1998 1999 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 Miestas ir kaimas Miestas Kaimas Bedarbi ų kaimo vietovėse: • 1998 m. - 24 proc. visų bedarbių; • 2010 m. – 36 proc. visų bedarbių.

Migracija ES valstyb ėse 1000-iui gyventojų (atvykstančių ir išvykstančių iš šalies santykis) 18

Kai kurios problemos

• Nebaigta žemės reforma ir padarytos klaidos grąžinant žemes.

• Dideli dirvonuojančios ir piktžolėmis apaugusios žemės plotai.

• Nėra viduriniojo sluoksnio – stiprių šeimos ūkių, trūksta • politinės valios jų rėmimui ir kūrimosi skatinimui. • Bloga kaimo demografinė, socialinė ir ekonominė būklė.

• Kaime naikinamos švietimo ir kultūros įstaigos.

• Palaipsniui mažėja rajoninio lygmens gydymo įstaigų potencialas.

• Griežti gamtosauginiai reikalavimai, trukdantys sugrįžti ir pradėti ūkininkauti buvusių ūkininkų palikuonims jiems priklausančioje žemėje.

Mokslininkų ir Sambūrio “Patirtis” siūlymai (1) • Formuoti nuomojamus (vėliau išperkamus) šeimos ūkius ir skelbti viešus konkursus jauniems absolventams, kviečiant juos pasišvęsti ūkininkavimui ir kaimo kultūros plėtojimui.

• Didesnį dėmesį skirti šeimos smulkių ir vidutinių ūkių palaikymui, kad jie galėtų efektyviai užsiimti ūkine veikla.

• Toliau modernizuoti žemės ūkio valdas, nes nuo pirminės gamybos grandies išsivystymo ir modernumo priklauso visas Lietuvos žemės ūkio konkurencingumas.

Mokslininkų ir Sambūrio “Patirtis” siūlymai (2) • • Įšaldyti kaimo vietovių ir, apskritai periferijos švietimo ir kultūros įstaigų – vienų svarbiausių istorinės Lietuvos etninės kultūros ir tapatybės atminties bei pažangos ugdymo židinių likvidavimo ir veiklos siaurinimo procesą.

Rūpintis Kaimo paveldo išsaugojimu, senųjų tradicijų ir amatų puoselėjimu. Kaip prioritetą numatyti netradicinių verslų kūrimą kaime, naujų darbo vietų steigimą, užimtumo didinimą bei kaimo turizmo skatinimą.

• • • Mokslininkų ir Sambūrio “Patirtis” siūlymai (3) Pavesti žemės ūkio ir kitų sričių mokslininkams išstudijuoti, nuosekliai įvertinti ir viešinti kaimyninių šalių, iš jų – ir Lenkijos patirtį, plėtojant kaimų ir miestelių socialinį gyvenimą.

Skirti daugiau dėmesio žemės ūkio mokslų skatinimui, eksperimentinių ūkių bazių kūrimui, žemės ūkio mokslinių tyrimų rėmimui bei žemės ūkio mokslo žinių sklaidai, augalų ir gyvūnų genofondo išsaugojimui, sėklininkystės bei veislininkystės plėtrai.

Efektyviau remti verslo įmones, kartu su mokslininkais mokslo institucijų teritorijoje kuriančioms inovatyvaus konkurencingo verslo infrastruktūrą, tinkančią moksliniams tyrimams bei studijų modernizavimui.

Mokslininkai siūlo didesnį dėmesį skirti (1): • • Žemės ūkio produktų perdirbimui ir pridėtinės vertės didinimui.

Sukūrus stiprų ir modernų žemės ūkio produktų perdirbimo mastai, Lietuva eksportuotoja.

sektorių, padidėtų eksporto taptų didelės pridėtinės vertės produktų Todėl siūloma skatinti perdirbimo įmonių steigimą, kaip prioritetą numatant naujų pastovių darbo vietų kaimo vietovėje sukūrimą.

Atsinaujinančių energijos šaltinių, pagamintų ūkininko ūkyje iš vietinių žaliavų, panaudojimo galimybėms.

Nustatyti didesnį paramos intensyvumą arba prioritetą investuojantiems ūkyje įrangą.

į biokuro gamybos ir panaudojimo 23

Mokslininkai siūlo didesnį dėmesį skirti (2): • Valstybinių ir nevalstybinių žemių melioracijai.

• Ekologinio ūkininkavimo paramos gavimo kontrolei.

Siūlytina remti ekologinį ūkininkavimą, jeigu kas 5 metai atliekamas dirvožemio tyrimas ir jei tyrimo rezultatai rodo, kad dirvožemio būklė yra stabili, dirvožemis nedegraduoja.

• Nederlingų žemių apsodinimui mišku - būtų galima padidinti šalies miškingumą, tuo pačiu didinant žemės ūkio valdų ekonominę vertę bei sukuriant naujas darbo vietas.

Žemės ūkio ateities vizija

• Vieninga ES žemės ūkio politika; • Tiesioginė parama; • Tolimesnė rinkos reguliavimo priemonių peržiūra ir supaprastinimas; • Kaimo plėtra;

( Europos

Sąjungos valstybių atstovų susitikimo medžiaga:

http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7315

)

Vieninga ES žemės ūkio politika

BŽŪP turi pagaliau tapti iš tikro BENDRĄJA politika, finansuojama tik iš ES biudžeto. Paskutiniai metai labai gerai pademonstravo, kad skirtingos valstybės susidūrė su skirtingomis krizės pasekmėmis ir tai buvo gera pamoka, parodanti, kad integracija ir konvergencija Europoje kol kas nėra pakankama. Vieninga BŽŪP tikrai užtikrintų, kad bent jau ateityje ir bent jau žemės ūkio sektoriuje tokių žiaurių krizių galėtume išvengti. Aišku, pagrindinis vieningos BŽŪP tikslas yra aprūpinti piliečius aukščiausios kokybės maistu, o gaminant šį maistą butų tausojama aplinka ir rūpinamasi gyvūnų gerove.

http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7315 26

Tiesioginė parama

Po 2013 m. tiesioginės išmokos turi išlikti, tačiau nustatant paramos lygį reikėtų atsisakyti sąsajos su istoriniais referenciniais ro dikliais. Suprantame, jog diskutuojant dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo ES mastu, turi būti atsižvelgta į valstybės narės gamtines/klimatines sąlygas, kitus subjektyvius kriterijus.

Tačiau dauguma argumentų, dėl kurių iki šiol išmokų dydžiai smarkiai skiriasi, šiandien jau nebeaktualūs. ES turime vieningą ir laisvą darbo rinką, žaliavų kainos jau seniai yra vienodos, vienodi mokesčiai, vienodi gamtosauginiai ir gyvūnų gerovės reikalavimai. Tai, apie ką kalbėjome 2002 metų rudenį, yra smarkiai pasikeitę, todėl turime naujoje šviesoje pažiūrėti į šį iššūkį. http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7315 27

Tolimesnė rinkos reguliavimo priemonių peržiūra ir supaparastinimas

B ūtina peržiūrėti esamus rinkos reguliavimo instrumentus, kad po 2013 m.

jie veiktų kaip rinkos stabilumo garantas (

safety net

), susiklosčiusius nepalankiai situacijai rinkoje. Nemanome, kad reikėtų atsisakyti intervencinių pirkimų, nes jie vis dar yra labai efektyvi ūkininko pajamų palaikymo priemonė esant labai nestabiliai situacijai rinkose.

http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7315 28

Kaimo plėtra

II ramstis turi išlikti sudėtinė BŽŪP dalis (neturi būti sutapatinta su sanglaudos politika). Nauji globaliniai iššūkiai tokie, kaip klimato kaita, naujų energijos šaltinių poreikis, taip pat aplinkosauga, žemės resursų priežiūra, turėtų atsispindėti pagrindinių Kaimo plėtros tikslų nustatyme bei lėšų paskirstymo procese. Ekologinė žemdirbystė, ūkininkavimas mažiau palankiose vietovėse, darbo vietų kaime išsaugojimas ir kitų strateginių tikslų rėmimas turi išlikti mūsų prioritetais. Parama turi būti orientuota į šeimos ūkius, į aplinkosauginius projektus ir projektus, teikiančius visuotinę naudą.

http://www.zum.lt/lt/naujienos/pranesimai-spaudai/7315 29