Transcript klaidų taisymas

KETVIRTOJE KLASĖJE
IŠEITOS MEDŽIAGOS KARTOJIMO
IR KLAIDŲ TAISYMO BŪDAS
TAISANT RAŠTO DARBUS, APTARTOS IR
JAU Į UŽRAŠUS ĮTRAUKTOS SUNKIOS
ŽODŽIO DALYS TIK PABRAUKIAMOS,
NEAPTARTOS – IŠTAISOMOS.
KLAIDŲ TAISYMAS
ŽODŽIAI AR
SAKINIAI
ANT LINO
ŽIEDO BITUTĖ
Ū
DUZGIA.
TAISYKLĖS
PAVYZDŽIAI
ABEJOJANT DĖL I IR U ARBA DĖL
LINAS (PLUOŠTINIS
Y IR Ū RAŠYBOS ŽODŽIO
AUGALAS)
ŠAKNYJE, REIKIA:
a) PAMATYTI, KURI TAI ŽODŽIO
DALIS,
b) KAI DIKTUOJAMA, KLAUSYTIS
TARIMO,
c) KAI NEDIKTUOJAMA,
ABEJOJANT GERIAU PALIKTI
TUŠČIĄ VIETĄ. GALIMA JĄ
APIBRAUKTI, PVZ.: ?
d) TAISANT KLAIDAS, TĄ ŽODĮ
NURAŠYTI IŠ ŽODYNĖLIO.
LYNAS (ŽUVIS)
LYNAS (PLIENINĖ VIRVĖ)
BITĖ
BURĖ (LAIVO)
BŪRĖ (ČIGONĖ IŠ KORTŲ)
BURTI, BURIA, BŪRĖ
DŪGZTI, DŪZGIA, DŪZGĖ
UPĖ
KLAIDŲ TAISYMAS
ŽODŽIAI AR
SAKINIAI
TAISYKLĖS
buvimas
Žodis išvestinis. Nėra žodyne. V kl.
mokinio sąsiuvinyje toks žodis padaromas,
pvz.:
PAVYZDŽIAI
griūti, griūva, griuvo
būti, būva, buvo
buvo + imas = buvimas griuvo + ėsis = griuvėsis
būsena
priesaga prasideda balse
priesaga prasideda balse
būti, būva, buvo
vy-ti, veja, vijo
būti + sena = būsena
priesaga prasideda priebalse
vyti + tynės = vytynės
priesaga prasideda priebalse
Linksniuojamų kalbos dalių galūnių rašyba
Rašant lietuvių kalbos linksniuojamų kalbos dalių galūnes, dažnai
būna neaišku, kuria raide žymėti garsą „ “, kai tas garsas girdimas
po minkštai tariamo priebalsio.
e
Nors daiktavardžių ir būdvardžių linksniuotės būdavo dar neišeitos,
bet supažindindavau su linksniuočių lentelėmis, kurių galūnės būdavo
spalvotos. Pagal tas galūnes ir išvesdavome rašybos taisykles.
Tų, spalvintų,
daiktavardžių linksniuočių lentelių spalvų reikšmės:
1. Nespalvintos galūnės reiškia, kad rašybos sunkumų nėra.
2. Raudonai spalvintas linksnio pavadinimas ir galūnės reiškia, kad
galūnės rašyba priklauso nuo kilmininko linksnio galūnės.
Linksniuojamų kalbos dalių galūnių rašyba
3. Žaliai spalvintas linksnis ir galūnė reiškia, kad vietininkų
paskutinė raidė visada „e“.
4. Juodai paryškintas linksnis ir galūnė reiškia, kad vienaskaitos
galininko ir daugiskaitos kilmininko galūnėje visada rašome nosinę.
5. Kai galūnę parašome raudonai, o nosinę juodai, reiškia, kad
balsės rašyba (pvz.: „e“ ar „(i)a“) priklauso nuo kilmininko linksnio
galūnės, nosinę rašome todėl, kad galininko linksnis, pvz:
G. ką? gėl - ę.
Pastaba.
Kituose puslapiuose – daiktavardžių linksniuočių lentelės.
1 lentelė
Lietuvių kalbos daiktavardžiai rašybos ir linksniavimo reikalu
yra suskirstyti į penkias linksniuotes,
kurios nustatomos pagal vienaskaitos linksnius:
V. kas?
K. ko?
pvz.: Pirmąja linksniuote linksniuojami
tie daiktavardžiai, kurie turi
tokias galūnes:
vienaskaita
V. kas? Žilvin - as, vėj - as, žvej - ys, žod - is
K. ko?
- o,
- o,
- o,
(i)- o
2 lentelė
I linksniuotės daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai
Vienaskaita
vėj - as
vėj - o
vėj - ui
vėj - ą
vėj - u
vėj - yje
kame? vėj - uje
vėj - yj
vėj - y
Š.
vėj - i
vėj - au
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur?
Žilvin - as
Žilvin - o
Žilvin - ui
Žilvin - ą
Žilvin - u
Žilvin - e
Žilvinėl - is
Žilvinėl(i) - o
Žilvinėl(i) - ui
Žilvinėl(i) - į
Žilvinėl(i) - u
Žilvinėl(i) - yje
Žilvinėl(i) - y
žvej - ys
žvej - o
žvej - ui
žvej - į
žvej - u
žvej - yje
žvej - yj
žvej - y
Žilvin - ai
Žilvin - e
Žilvinėl - i
Žilvinėl
žvej - y
Žilvine, Žilvinėl, jau saulelė žemai!
(S. N.)
K. ko? vėj - o, Žilvin - o,
Žilvinėl(i) - o,
žvej - o
3 lentelė
I linksniuotės daiktavardžių linksniavimo pavyzdžiai
Daugiskaita
V. kas?
vėj - ai
Žilvin - as
K. ko?
vėj - ų
Žilvin - ų
N. kam? vėj - ams
Žilvin - ams
G. ką?
vėj - us
Žilvin - us
Įn. kuo? vėj - ais
Žilvin - ais
Vt. kur?
vėj - uose Žilvin - uose
Š.
kame?
vėj - ai
Žilvin - ai
Žilvinėl - is
Žilvinėl(i) - ų
Žilvinėl(i) - ams
Žilvinėl(i) - us
Žilvinėl(i) - ais
Žilvinėl(i) - uose
žvej - ys
žvej - ų
žvej - ams
žvej - us
žvej - ais
žvej - uose
Žilvinėl(i) - ai
žvej - ai
II linksniuote linksniuojami tie daiktavardžiai, kurie
turi tokias galūnes:
vienaskaita
V. kas? vyšn(i) - a, dain - a,
mart - i,
gėl - ė
K. ko? vyšn(i) - os, dain - os, marč(i) - os, gėl - ės
4 lentelė
Vienaskaita
V. kas?
gėl - ė
K. ko?
gėl - ės
N. kam? gėl - ei
G. ką?
gėl - ę
Įn. kuo? gėl - e
Vt. kur? gėl - ėje
Š.
kame?
gėl - e
dain - a
dain - os
dain - ai
dain - ą
dain - a
dain - oje
vyšn(i) - a
vyšn(i) - os
vyšn(i) - ai
vyšn(i) - ą
vyšn(i) - a
vyšn(i) - oje
mart - i
marč(i) - os
marč(i) - ai
marč(i) - ą
marč(i) - a
marč(i) - oje
dain - a
vyšn(i) - a
mart - i
Daugiskaita
V. kas?
gėl - ės
K. ko?
gėl(i) - ų
N. kam? gėl - ėms
G. ką?
gėl - es
Įn. kuo? gėl - ėmis
Vt. kur? gėl - ėse
Š.
kame?
gėl - ės
dain - os
dain - ų
dain - oms
dain - as
dain - omis
dain - ose
vyšn(i) - os
vyšn(i) - ų
vyšn(i) - oms
vyšn(i) - as
vyšn(i) - omis
vyšn(i) - ose
dain - os
vyšn(i) - os
marč(i) - os
marč(i) - ų
marč(i) - oms
marč(i) - as
marč(i) - omis
marč(i) - ose
marč(i) - os
5 lentelė
III linksniuote linksniuojami tie daiktavardžiai, kurie turi galūnes:
vienaskaita
V. kas? šird - is, dant - is
K. ko? šird - ies, dant - ies
Vienaskaita
Daugiskaita
V. kas? šird - is
K. ko? šird - ies
N. kam? širdž(i) - ai
G. ką? šird - į
Įn. kuo? šird - imi, širdž(i) - a
Vt. kur? šird - yje
kame?
Š.
šird - ie
dant - is
dant - ies
danč(i) - ui
dant - į
dant - imi
dant - yje
dant - ie
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur?
kame?
Š.
šird - ys
širdž(i)- ų
šird - ims
šird - is
šird - imis
šird - yse
dant - ys
dant - ų
dant - ims
dant - is
dant - imis
dant - yse
šird - ys
dant - ys
Kad net, širdž ?(i)ai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš stoviu, ar
dangui, ar rojui?! (A.B)
6 lentelė
IV linksniuote linksniuojami tie daiktavardžiai, kurie turi galūnes:
vienaskaita
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur? kame?
Š.
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur? kame?
Š.
V. kas? sūn - us, vais(i) - us
K. ko? sūn - aus, vais(i) - aus
Vienaskaita
sūn - us
V. kas?
sūn - aus
K. ko?
sūn - ui
N. kam?
sūn - ų
G. ką?
sūn - umi
Įn. kuo?
sūn - uje
Vt. kur? kame?
sūn - au
Š.
Daugiskaita
sūn - ūs
V. kas?
sūn – ų
K. ko?
sūn - ums
N. kam?
sūn - us
G. ką?
sūn - umis
Įn. kuo?
sūn - uose
Vt. kur? kame?
sūn - ūs
Š.
vais(i) - us
vais(i) - aus
vais(i) - ui
vais(i) - ų
vais(i) - umi
vais(i) - uje
vais(i) - au
vais(i) - ai
vais(i) - ų
vais(i) - ams
vais(i) - us
vais(i) - ais
vais(i) - uose
vais(i) - ai
7 lentelė
V linksniuote linksniuojami tie daiktavardžiai, kurie turi galūnes:
vienaskaita
akm - uo, ses - uo, dukt - ė
akmen - s, seser - s, dukter - s
Vienaskaita
V. kas?
akm
uo
ses
uo
K. ko?
akm - en - s
ses - er - s
N. kam?
akm - en(i) - ui
ses - er(i) - ai
G. ką?
akm - en - į
ses - er - į
Įn. kuo?
akm - en(i) - iu
ses - er(i) - a
Įn. kuo?
akm - en(i) - imi
ses - er - imi
Vt. kur? kame? akm - en - yje
ses - er - yje
Š.
akm - en - ie
ses - er - ie
vns
V. kas?
K. ko?
Nesuklyskime,
N. kam?
tai kita, II linksniuotė
G. ką?
Įn. kuo?
(palyginimui)
Vt. kur? kame?
Š.
V. kas?
K. ko?
dukt
ė
dukt - er - s
dukt - er(i) - ai
dukt - er - į
dukt - er(i) - a
dukt - er - imi
dukt - er - yje
dukt - er - ie
pusseser - ė
pusseser - ės
pusseser - ei
pusseser - ę
pusseser - e
pusseser - ėje
pusseser - e
8 lentelė
V linksniuotė
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur? kame?
Š.
Daugiskaita
akm - en - ys
ses - er - ys
akm - en - ų
ses - er - ų
akm - en(i) - ims
ses - er(i) - ims
akm - en - is
ses - er - is
akm - en(i) - imis
ses - er(i) - imis
akm - en - yse
ses - er - yse
akm - en - ys
ses - er - ys
dgs
II linksniuotė
(palyginimui)
V. kas?
K. ko?
N. kam?
G. ką?
Įn. kuo?
Vt. kur? kame?
Š.
dukt - er - ys
dukt - er - ų
dukt - er(i) - ims
dukt - er - is
dukt - er(i) - imis
dukt - er - yse
dukt - er - ys
pusseser - ės
pusseser(i) - ų
pusseser - ėms
pusseser - es
pusseser - ėmis
pusseser - ėse
pusseser - ės