Ledyniniai dariniai, reljefo formos ir ledyninės kilmės ežerai

Ledyninės nuogulos

Ledyno tirpsmo rajonuose moreninė medžiaga kaupiasi – vyksta jos akumuliacija; taip susiklosto įvairios ledyninės nuogulos. Jos skirstomos į morenines, fliuvioglacialines ir limnoglacialines. Morenines nuogulas sudaro ledyno suklostytos neišsirūšiavusios riedulių, molio ir smėlio sankaupos; fliuvioglacialinės susidaro ledyno tirpsmo vandenims perklosčius morenines nuogulas; ledynų pakraštinių darinių lankams patvenkus tirpsmo vandenų srautus, ledyno pakraštyje susiformuoja prieledyniniai ežerai, kuriuose klostosi limnoglacialinės nuogulos.

Ledynų akumuliaciniai dariniai

Ledyno tirpsmo rajonuose ledynų ir jų tirpsmo vandenų akumuliacijos produktai suformuoja įvairias morenines reljefo formas. Kalnuose intensyviai tirpstant ledynui, jo pakraščiuose susidaro galinių morenų gūbrių, atitinkančių ledyno sustojimo vietas. Kalnų slėniuose likusios morenos, ypač galinės, yra smarkiai veikiamos tirpsmo vandenų, todėl jas dažnai sudaro stambios nuolaužinės uolienos, iš toliau atnešti eratiniai rieduliai.

Ledynas ir likę rieduliai Lietuvoje

Lietuvos paviršių ledynai dengė kelis kartus. Paskutinis iš dabartinės Lietuvos teritorijos pasitraukė prieš 12 tūkst. metų. Uolienų gabalai, likę Lietuvoje, ir ledyno suapvalinti ir nugludinti, vadinami rieduliais. Jų paviršiuje pastebima būdingų įbrėžimų, kurie susidarė ledynui įšalusį akmenį velkant per kietą paviršių.

Puokės (Barstyčių) akmuo

Tai didžiausias Lietuvos riedulys, esantis Skuodo rajone. Jis 13 m ilgio, 7 m pločio ir 4 m aukščio virš žemės. 680 t sveriantį riedulį ledynas atvilko iš dabartinės Švedijos teritorijos.

Ledyno suformuotas paviršius

Ledynui traukiantis iš vidurio Lietuvos, čia liko didelių ledo laukų. Jie lėtai tirpo, morena nugulė žemės paviršių lygiu ir plonu sluoksniu. Susidarė vidurio Lietuvoje plytinti moreninė lyguma.

Kai kur ledo tirpsmo vanduo nenutekėjo, susikaupė prie ledyno pakraščio – susidarė prieledyniniai ežerai. Po vandeniu atsidūrė beveik visa dabartinė Suvalkija, Karšuva. Šimtus metų į šiuos ežerus ledo tirpsmo vanduo nešė smulkžemio daleles. Iš jų susiformavo prieledyninių ežerų nuogulos – moliai. Kai vanduo nutekėjo, ežerų vietoje liko molingosios lygumos.

Ledyno dariniai Dubakloniai

Dubakloniai – ilgi, siauri ledo tirpsmo tekančio vandens suformuoti duburiai. Jų dugne gali būti daubų. Ši reljefo forma labiausiai paplitusi Baltijos aukštumose. Dubakloniuose arba giliausiuose jų vietose telkšo ežerai. Tai ilgiausias – Asveja ir giliausias – Tauragnas.

Ozai

Ozai – ilgi, siauri, panašūs į pylimą kalvagūbriai. Susideda iš smėlio ir žvirgždo sluoksnių. Žinomiausias – Šeškinės ozas Vilniuje. Tokių darinių pasitaiko ir Lietuvos vidurio žemumoje. Jie susidarė iš sąnašų, kurias suklostė ledyno tuneliais tekančios upės.

Termokarstinės daubos

Termokarstinės daubos susidarė ten, kur, pasitraukus ledynui, po sąnašomis liko palaidoto ledo luitų. Šie palyginti dideli gabalai pamažu tirpo, paviršius jų dubo, kartais net įgriūdavo. Taip aukštumose susidarė nemažai daubų. Garsiausia termokarstinė dauba – 40 m gylio Velnio duobė netoli Aukštadvario.

Ledyninių ežerų įvairovė Dubakloniniai ežerai

Po ledynu ir nuo jo tekėję vandens srautai suformavo ilgus ir siaurus duburius – dubaklonius. Šiuos duburius ar žemiausias jų dalis užpildžius vandeniui, susidarė gilių, stačiašlaičių, į upes panašių ežerų. Vieni iš jų – giliausias Tauragnas, ilgiausias – Asveja.

Ledo guolio ežerai

Atsitraukus ledynui, kai kur liko gulėti didelių ledo luistų. Kai jie ištirpo, vanduo užpildė išgulėtas dubumas. Taip susidarė Dusia, Metelys, Obelija, Kretuonas.

Liekaniniai ežerai

Ledyno pakraštyje telkšojo didelių prieledyninių ežerų. Kai kur ir dabar yra jų liekanų. Tai dideli, negilūs, pelkynų apsupti Žuvinto, Amalvo ir Rėkyvos ežerai.

Užtvenktiniai ežerai

Susidarė galinėms morenoms užtvėrus kelią ledo tirpsmo vandeniui ir jam užpildžius reljefo pažemėjimus. Tokie yra Platelių ež., Dysnai, Vištytis.

Termokarstiniai ežerai

Kai atsitraukė ledynas, po sąnašomis liko palaidotų ledo luitų. Jiems tirpstant, atsirado tuštumų, todėl aukščiau esantys dirvos sluoksniai įgriuvo. Susidarė nedidelių, apvalių ir gana gilių ežerėlių.

Išvados

• • Judančių ledynų poveikis reljefui priklauso nuo Žemės paviršių sudarančių uolienų sudėties ir ledyno dydžio ir pasireiškia ardomąja veikla, irimo produktų pernaša ir akumuliacija.

Ledynų ardomoji veikla, intensyviausiai vykstanti aukščiau sniego ribos plytinčiose kalnų srityse ir poliariniuose rajonuose, suformuoja egzaracinį reljefą.

Prisimink, ką sužinojai...

1. Išvardink su ledynais susijusias reljefo formas.

2. Išvardink ledyninių nuogulų tipus ir apibūdink juos.

3. Išvardink ledyno darinius Lietuvoje, pateik jų pavyzdžių.

4. Apibūdink, kaip susidarė ledo guolio ežerai, pateik bent du ežerų pavyzdžius.

5. Koks reiškinys vyksta ledyno tirpsmo rajonuose?

Naudoti šaltiniai:

• • • • • • • • http://lt.wikipedia.org/wiki/Ledynas http://geografija.lt/2009/11/ledynai/ http://ga.water.usgs.gov/edu/watercyclelithuanian.html

http://www.globalwarmingart.com/wiki/Wikipedia:glacier http://www.kalnuslidinejimas.com/puslapis/informacija-apie antarktida http://lt.wikipedia.org/wiki/Grenlandija V. Gerulaitis, D. Česnavičius: Bendroji geografija 11-12 klasei, psl. 45-49 Geografijos vadovėlis ŽEMĖ 9 kl., I d. psl. 32-36, 38, 96