Lietuvi ški vardai pasaulyje…

Kiekvienas žmogus rašo savo gyvenimo istoriją, kuri dažnai būna susipynusi su to žmogaus tėvyne ar šalimi kurioje jis gyvena.

Kartais atsitinka taip, kad vieno žmogaus gyvenimo istorija ilgam palieka p ėdsaką, pasaulio istorijoje, moksle, literatūroje, mene ir ateities kartas nuteikia dideliems darbams. Šiame darbe stengėmės rasti kuo daugiau informacijos apie žymius Lietuvos žmones, kurių vardai puošia ne vieną pasaulio tašką...

M. K. Čiurlionio kupolas M. K. Čiurlionis M. K. Čiurlionio paveikslas „Ramybė“

Čiurlionio kupolas

– yra Arkties vandenyne, Prano Juozapo žemės salyne. Tai aukštumos Hukerio saloje. Šiuo vardu juos pavadino 1913 m. Arkties ekspedicijos dalyvis, dailininkas N. Pineginas, M. K. Čiurlionio gerbėjas.

Tamsios uolos siluetas su spindinčiais atšvaitais jūroje jam priminė M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“.

M. K. Čiurlionio viršūnė M. K. Čiurlionis

M. K. Čiurlionio vardo viršūnė

yra Pamyro kalnuose, Šechdaros kalnagūbryje, kuris yra tarp Piandžio ir Šachdaros upių, Tadžikijos teritorijoje. Jos aukštis – 5794 metrai. Šiai bevardei Pamyro viršūnei 1964 metų liepos 28 d. M. K. Čiurlionio vardą davė pirmoji Lietuvos alpinistų ekspedicija į pietvakarių Pamyrą.

Lietuvos v iršūnė

Lietuvos vardo viršūnė

tai kalnas Pamyro kalnų pietvakariuose, Šachdaros kalnagūbryje, Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šios viršūnės aukštis - 6080 metrų.

Šis kalnas gavo Lietuvos pavadinimą, nes 1964 metais rugpjūčio 18-ą dieną pirmieji alpinistai, įkopę į šią viršūnę, buvo lietuviai. Alpinistų grupės vadovas buvo - R. Agūnas.

K. Donelaitis M. Donelaičio viršūnė

Kristijono Donelaičio vardas

vienai iš Pamyro kalnų viršūnių buvo suteiktas 1964 metų liepos 18-ą dieną, kai į ją įkopė Lietuvos alpiniatų grupė, kuriai vadovavo K. Monstvilas. Ji yra Šachdaros kalnagūbryje, Tadžikijos respublikos teritorijoje. Šio kalno aukštis 5837 metrai.

Gedimino Akstino viršūnė

Gedimino Akstino viršūnė

yra Tian Šanio kalnuose. Ji gavo pirmojo Lietuvos alpinisto vardą. Tokį pavadinimą davė pirmieji lietuviai alpinistai užkopę į jį 1959 metais spalio 12 dieną. Šios viršūnės aukštis – 4250 metrų.

Lietuvos alpinistų viršūnė

Lietuvos alpinistų viršūnė

yra Tian Šanio kalnuose. Ši viršūnė gavo Lietuvos alpinistų vardą, kurie 1960 metais spalio 15 dieną įkopė į šį kalną.

Žalgirio viršūnė

yra Tian Šanio kalnuose.

Nemuno viršūnė

Nemuno vardo viršūnė

yra Tian Šanio kalnuose, į pietus nuo Isik Kulio ežero, Terskei Alatau kalnagūbryje, Kirgizijos teritorijoje. Šio kalno aukštis 4650 metrai. Didžiosios Lietuvos upės vardą šiai viršūnei 1979 metais davė lietuviai alpinistai, kurie pirmieji įkopė į šį kalną.

Domeikos vardo kalnag ūbrys I. Domeikos kiemelis Čilės universitete

Igno Domeikos vardu

Čilėje yra pavadinta apie 110 įvairiausių objektų: sala Čilės pakrantėje, k iemelis Čilės universiteto rūmuose, miestas ir uostas

,

lapių atmaina, fosilijos

-

jau išmirusių moliuskų rūšis

,

gėlė

,

jo atrastas mineralas domeikitas ir daug kitų objektų.

1899m., Igno Domeikos vardas buvo suteiktas 450 km ilgio kalnagūbriui, iškėlusiam Andų kalnyne savo viršūnes į 4 km aukštį.

Ignas Domeika

Jono Čerskio

Čerskio kalnas Jonas Čerskis , garsaus XX amžiaus lietuvių tyrinėtojo, vardu pavadintas kalnagūbris yra Rusijos teritorijoje, rytų Sibire, tarp Indigirkos ir Kolymos upių. Jis tęsiasi 800 km. Didžiausias aukštis 2119 metrų.

J. Čerskio vardu taip pat pavadintas kalnynas rytų Sibire. Jo ilgis 1600 km. Didžiausias aukštis 3147 metrų.

Šio lietuvio vardą gavo ir dvi viršūnės, esančios Baikalo ežero pakrantės kalnuose, stiklasparnis drugys, iškastinė žuvis ir kt.

Paminklinė lenta skirta M. Šalčiui Bolivijoje Guajaramerino mieste Matas Šalčius

Matas Šalčius

Pietų Amerikoje, Bolivijoje, Guajaramerino miesto aikštėje, greta naujai pastatytos bažnyčios 2005 m. atidengta paminklinė lenta skirta žymiam XX a. lietuvių keliautojui atminti.

“Saulė šviečia lygiai visiems” – M. Šalčius

Vasario 16-osios simbolika Vasario 16-osios gimnazija Vasario 16-osios simbolika

Vasario 16-osios gimnazijos

atidarymas įvyko 1950 m. Dypholco kareivinėse, o kitais metais vasario 16 ąją, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną, jai buvo suteiktas Vasario 16 osios vardas, kuris ir apibrėžia gimnazijos tikslą.

1953 m. buvo nupirkta Hiutenfelde Renholfo pilis, parkas ir 1965 m. jau naujas administracinis pastatas.

1984 m. pilyje kilo didelis gaisras. Tada labai daug kas nukentėjo, tačiau pilis buvo suremontuota ir jau 1989 m. įvyko iškilmingas gimnazijos atidarymas Renholfo pilyje.

Šioje gimnazijoje su visais mokiniais yra švenčiamos visos lietuvių šventės pagal visas lietuvių liaudies tradicijas bei pažymimos visos Lietuvai reikšmingos datos. Gimnazijoje besimokantiems vaikams yra suteikiamos visos sąlygos turiningai bei naudingai praleisti laiką po pamokų. Yra ansambliai ir kiti būreliai. Šioje mokykloje mokinių elgesys, pamokinę ir popamokinė veikla yra griežtai prižiūrima, įsteigti mergaičių ir berniukų bendrabučiai.

Paminklas S. Dariui ir S. Girėnui Soldine, Lenkijoje Steponas Darius ir Stasys Girėnas

Stepono Dariaus ir Stasio Girėno vardai

bei jų žygdarbiai visiems lietuviams gerai žinomi. 1936 metais liepos 17 dieną Soldine, Dėlcigo miške Lietuvos aeroklubas pastatė paminklą garsiems lakūnams atminti. Balto granito paminklas vaizduoja du sujungtus gulsčius kryžius. Dvigubo kryžiaus viename šone yra įrašai lietuvių, vokiečių ir 1935 m. liepos 28 d. Čikagoje, Marketo parke atidengtaspaminklas S.Dariui ir S. Girėnui atminti.

žuvusiems lakūnams atminti. Šis paminklas stovi aikštėje pavadintoje ,, Lituanikos'' vardu.

Paminklas Dariui ir Girėnui Čikagoje, JAV

anglų kalbomis: „Čia žuvo lietuviai lakūnai – Atlanto nugalėtojai – Steponas Darius ir Stasys Girėnas“. 1958m. spalio 19 dieną Niujorke, Brukline, Viljamsberge iškilmingai atidengtas antrasis paminklas 1971m. liepos 18 d. Beverly Shores, Indianos valstijoje, atidarytas ,,Lituanikos" parkas ir taip pat atidengtas paminklas.

Jogailos vardo universitetas

Jogailos vardas Lenkijoje

Lenkijoje, Krokuvos mieste veikia Jogailos vardo universitetas. Ši mokslo įstaiga buvo įkurta 1364 m. Kazimiero Didžiojo. Šį universitetą baigė daug žinomų asmenybių, tai M. Kopernikas, K. Vojtyla ir kt.

Žalgirio mūšio paminklas Krokuvoje J. Mateikos paveikslas „Žalgirio mūšis“

Žalgirio mūšio paminklai

Žalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. Dabartinėje Lenkijos teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno, prie Griunvaldo (lietuviškai „Žalia giria“) kaimelio, Paminklas prie Griunvaldo kaimelio tad lietuviai šį mūšį vadina Žalgirio vardu. Šioje vietoje iki šiol stovi paminklas mūšiui atminti. Dar vienas paminklas Žalgirio mūšiui yra Krokuvoje. Istorinio mūšio 500 m. sukakčiai paminėti, jį suprojektavo skulptorius Antanas Vivulskis.

Vienas iš valstybės simbolių yra jos vėliava. Lietuvos Respublikos vėliava plevėsuoja šalia daugelio svarbiausių pasaulio institucijų: Niujorke, prie Jungtinių Tautų Organizacijos būstinės, Strasbūre šalia Europos sąjungos parlamento, Briuselyje prie NATO būstinės. Lietuviška trispalvė iškelta ir 40 pasaulio valstybių, kuriose yra Lietuvos Respublikos ambasados.

Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijos Respublikoje Lietuvos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje LR ambasada Belgijos Karalystėje ir Liuksemburgo Didžiajai Hercogystei Lietuvos ambasada Danijoje Danijos karalystei ir Islandijos Respublikai Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Kaliningrade LR Ambasada Kinijos Liaudies Respublikoje Lietuvos ambasada Norvegijoje LR ambasada Jungtinėje Karalystėje Lietuvos Respublikos ambasada Nyderlanduose Lietuvos Respublikos Generalinis Konsulatas Sankt Peterburge LR ambasada Suomijoje LR Ambasada Rusijos Federacijoje Lietuvos Respublikos Nuolatinė atstovybė prie NATO Lietuvos ambasada Švedijoje Lietuvos Respublikos ambasada Vokietijoje

Airijoje Rusijoje Prancūzijoje Australijoje Baltarusijoje Argentinoje Graikijoje Čekijoje Danijoje Dominikoje Egipte Estijoje Japonijoje Ganoje Gruzijoje Jamaikoje Ispanijoje Italijoje Izraelyje JAV D. Britanijoje Kanadoje Turkijoje Kinijoje Austrijoje Latvijoje Lenkijoje Malaizijoje Monake Vokietija Ukrainoje Vengrijoje Pakistane Norvegijoje Olandijoje Singapūre Portugalijoje Suomijoje Švedijoje Senegale

Jungtinių Tautų Organizacijos b ūstinė Niujorke (JTO) NATO būstinė Briuselyje ES Parlamentas Strasbūre Europos Taryba Raudonasis Kryžius

VARDAN TOS LIETUVOS…

DARBĄ ATLIKO: Klaipėdos ,,Vėtrungės “ gimnazijos mokiniai Ieva Volodzkaitė Kristina Gedvilaitė Marius Buinevičius DARBO VADOVĖ: Geografijos mokytoja metodininkė Daiva Mickutė