Transcript Pranešimo skaidrės
Slide 1
0
Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų
diskurso ypatybės
dr. Jolanta Šinkūnienė
Slide 2
Podoktorantūros mokslinis projektas
1
Podoktorantūros stažuotė finansuota pagal Europos Sąjungos
struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros
(post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė
Stažuotės trukmė: 2012 m. kovas – 2014 m. vasaris
Tarpdalykinis: argumentacijos, autoriaus pozicijos raiškos,
mokslinio teksto struktūravimo būdai lyginant dvi mokslo sritis
(humanitariniai vs socialiniai mokslai) ir keturias disciplinas
(kalbotyra vs literatūra vs sociologija vs ekonomika).
Tarpkalbinis: moksliniai straipsniai lietuvių k. vs anglų k.
Slide 3
LERAC tekstynas = 612 361 žodis
2
Patekstynis
(60 ms)
Žodžių
skaičius
Patekstynis
(60 ms)
Žodžių
skaičius
Ekonomika
53 517
Ekonomika
104 983
Sociologija
59 816
Sociologija
90 038
Kalbotyra
47 193
Kalbotyra
110 542
Literatūra
55 294
Literatūra
90 978
Iš viso:
215 820
Iš viso:
396 541
Slide 4
Duomenų bazė “Lituanistika”
- sandaros principai
publikacijų kokybę;
užtikrina
aukštą
3
pateikiamų
- publikacijų turinys dar kartą vertinamas dviejų ekspertų
(nuo 18 iki 35 balų);
- darbų vertinimas pagrįstas būtent kokybiniu, t. y.
publikacijos turinio, vertinimu: „mokslinio darbo
vertinimas pirmiausia yra mokslininkų bendruomenės
prerogatyva – mokslinio darbo kokybę įvertinti gali tik kiti
tos srities dirbantys mokslininkai, o ne vien formalių
reikalavimų paisantys ekspertai“ (Tarptautinė mokslinė
duomenų bazė Lituanistika 2007, p. 15).
Slide 5
Tyrimo kontekstas
4
“Akademiniai tekstai paprastai yra beveidžiai, nes manoma,
kad jų turinys yra pakankamai įtaigus ir autoriaus įsikišimas
nereikalingas.” (Biberis & Fineganas, 1988, p. 31)
„Nors teigiama, kad mokslinė literatūra – beasmenė, taip toli
gražu nėra. Autoriai yra visur, jie tiesiog įsikūniję tekste.”
(Latouras, 2002, p. 54)
Pasaulyje sparčiai daugėjant mokslinės produkcijos, randasi
mokslinio tyrimo kaip prekės, kurią reikia reklamuoti ir
parduoti (Breivega et al., 2002, p. 220), įvaizdis.
„Net retoriškai nekalčiausios [mokslinio straipsnio] dalys
atskleidžia autorių pastangas įtikinti skaitytojus.“ (Hylandas,
2005, p. 190)
Slide 6
Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema
Lillis ir Curry (2010, p. 137) publikacijų
hierarchija: vietiniai, t. y. nacionalinio
lygmens ne anglakalbėje erdvėje
publikuoti mokslo darbai yra
menkiau vertinami ir priešpastatomi
vadinamiesiems globaliems mokslo
darbams tarptautiniuose leidiniuose
anglų kalba.
Slide 7
Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema
2005 m buvo išleista daugiau nei milijonas recenzuotų
straipsnių anglų kalba ir šis skaičius kiekvienais metais
išauga maždaug 4 procentais. (Hylandas 2011)
Aukščiausio lygio bendrieji ir specializuotieji žurnalai
atmeta maždaug 85-90% visų jiems pateiktų straipsnių.
(https://www.soc.umn.edu/~uggen/PeerReview.pdf)
„Kai kurios formuluotės, mano manymu, šiek tiek peržengia
ribą ir yra per daug pretenzingos <...>. Galbūt tai ne
kalbinė problema, tiesiog tai per daug ispaniška [Latin]
šiaurės vakarų europiečiui.“ (Lillis ir Curry 2010, p. 151)
„Prastas rašymo būdas neskatina skaitytojo versti kito
puslapio. Šis komentaras ne apie autoriaus mokslinės
anglų kalbos išmanymą. Tai apie mąstymą.“ (Lillis ir
Curry 2010, p. 152)
Slide 8
Mokslinio diskurso tyrimų kryptys
7
• tarpkalbiniai tyrimai: anglų & …
pvz., bulgarų (Vassileva, 1997, 2001), danų (Shaw, 2003);
ispanų (Cabanes, 2007; Martin-Martin, 2008); italų
(Molino, 2010); vokiečių (Kreutz & Harres, 1997), suomių
(Luukka & Markkanen, 1997), persų (Abdi 2009, Faghih &
Rahimpour, 2009; Zarei & Mansoori, 2011), bulgarų,
vokiečių, prancūzų, rusų (Vassileva, 1998), švedų
(Fredriksson & Swales, 1994), malajų (Ahmad, 1997) etc.
• tarpdalykiniai tyrimai
pvz., Hylandas (2002, 2005, 2008, inter alia), Bondi (2004),
Sanderson (2008) etc.
Slide 9
Mokslinio diskurso tyrimų kryptys
•
8
ir tarpdalykiniai, ir tarpkalbiniai tyrimai
- anglų, prancūzų & norvegų / medicina, ekonomika,
kalbotyra (KIAP projekto grupė)
- anglų & ispanų / humanitariniai mokslai ir menai,
socialiniai mokslai, fiziniai mokslai, biologijos ir
medicinos mokslai (Interlae projekto grupė)
Slide 10
Mokslinio diskurso įtakos faktoriai
Gimtosios kalbos,
įtaka, i.e.
nacionalinė
(didžioji) kultūra
Akademinis
tekstas
Profesinė įtaka,
i.e. disciplininė
(mažoji) kultūra
9
Slide 11
Tyrimo klausimai
• kiek panašus ir kiek skirtingas humanitarinių ir socialinių
mokslų diskursas (konkrečiau – mokslinis straipsnis),
kokie jo ypatumai?
• kokia įvairovė egzistuoja tiriamų mokslo sričių viduje
lyginant atskirų disciplinų (kalbotyros vs literatūros ir
ekonomikos vs sociologijos) tekstus?
• kokie skirtumai ir panašumai atsiskleidžia lyginant šių
mokslo sričių tekstus, parašytus dviem skirtingomis
kalbomis ir skirtingų kultūrinių tradicijų kontekste?
10
Slide 12
Metodai ir tyrimo eiga
11
Kontrastyvinė tekstynais paremta metodika;
„Rankinis” tekstų skaitymas, struktūrinių & metadiskurso
elementų identifikavimas;
Lyginamasis patikimumo
reliability test)
testas
(angl.
intra-rater
WordSmith Tools (Scott 2008) programa konteksto
analizei ir tiksliam skaičiavimui;
Kiekybinė analizė: normalizuotas dažnis 10 000 ž.
Logaritminės tikimybės testas (Rayson 2004): p<0,05,
kritinė vertė = 3,84;
Pusiau struktūruoti kokybiniai interviu.
Slide 13
Tyrimo dalys
12
Struktūra
Metadiskursas
• MS struktūrinis
modelis
• Asmeniniai įvardžiai
• Padėkų skiltis
• Aprėpiamieji ž.
• Įvado struktūriniai &
retoriniai ypatumai
• Endoforiniai ž.
• Tikslinamieji ž.
• Sąšvelniai,
evidenciniai ž.
Slide 14
Mokslinio straipsnio įvadas
CARS retorinė įvado struktūra (Swalesas 2004):
1 ėjimas: tyrimo konteksto pristatymas (tyrimo objekto
svarbos pabrėžimas, foninių žinių suteikimas)
2 ėjimas: nišos sukūrimas
3 ėjimas: nišos užpildymas (kalbamo darbo pristatymas)
13
Slide 15
Įvadas: tyrimo objekto svarbos pabrėžimas
(1) Minėtas klausimas tampa ypač aktualus populiarėjant
PF Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių (Pension
Reforms, 2003). Užsienio mokslinėje literatūroje
pastaruoju
dešimtmečiu
aktyviai
diskutuojama
investicinių fondų veiklos efektyvumo, investicinių
portfelių rezultatų įvertinimo, grąžos ir rizikos matavimo
rodiklių taikymo klausimais. (Eko LT 5)
(2) The role of housing wealth in underpinning household
spending and borrowing decisions has been extensively
discussed, particularly in the United Kingdom (UK) and
the United States (USA). In the UK, housing is a
particularly important component of the household’s
wealth portfolio. (Eko AN 7)
Slide 16
Antras ėjimas: nišos sukūrimas
15
LT dominuoja tyrimų
stokos pabrėžimas
(3) Tačiau tyrimų, kurie analizuotų tiesioginių užsienio
investicijų poveikį produktyvumui Lietuvoje, nėra. (Eko
LT 8)
AN taip pat populiari
niša esamų tyrimų
pratęsimas
(4) This article takes this research a stage further by
focusing on transmission mechanisms. (Eko AN 2)
Slide 17
AN mokslinio diskurso įtaigumas
16
(5) The analysis presented here also considers factors
associated with being a teacher, but builds on the
existing literature in a number of ways. First, ...
A second source of value added in this paper is the use
of recent cohort data, which have not as yet been used
for the research of teachers’ labour supply. (Eko AN 5)
(6) Analizuojant magistrų integraciją į darbo rinką,
susiduriama su interpretacijos apribojimais, kurie randasi
dėl to, kad tyrimo duomenys stokoja palyginimo
galimybės. Išsamus 2004 m. Darbo ir socialinių tyrimų
instituto atliktas tyrimas <...> magistrantūros studijų
absolventus nagrinėja tik epizodiškai. Nėra ir kitose
šalyse atliktų panašių tyrimų. (Soc LT 5)
Slide 18
Antroji dalis: Metadiskurso elementai
17
(7) Savybė, kuri buvo priskirta prie mažiausiai atspindinčių
lietuvių būdą, yra jausmingumas. Kitaip tariant, daugelis
respondentų jausmingumą išskyrė kaip savybę <...>.
(8) Below, I will show examples of the text patterns discussed
above used to organise action research reports, and will
discuss the implications of this.
(9) This suggestion is, I think, reinforced by the observation that
the main verbs in (40)–(43) appear to serve the same
function as the parentheticals and <...>.
(10) Kyla klausimas, ar šios tendencijos būdingos ir Lietuvos
realybei? Koks mūsų visuomenės santykis su senstančiu
kūnu? Atsakymo ieškojom žiniasklaidoje.
Tikslinamieji
žymikliai
Endoforiniai
žymikliai
Sąšvelniai
Asmeniniai
įvardžiai
Aprėpiamieji
žymikliai
Slide 19
Asmeniniai įvardžiai aš ir mes (f/10 000 ž.)
Ekonomika
Sociologija
Kalbotyra
Literatūra
(961)
(851)
(555)
(388)
91,5
94,5
50,2
42,6
18
LT tik 6%
asmeninių įvardžių,
94% - vksm fleksija
Ekonomika
Sociologija
Kalbotyra
Literatūra
(79)
(159)
(74)
(173)
14,8
26,6
15,7
31,3
Slide 20
Išvados (1)
19
1. Nors kalbinių priemonių repertuaras labai panašus, jos
gali būti panaudojamos skirtingai tiek disciplininiu, tiek
kalbiniu požiūriu.
2.
Kai kurie aspektai panašūs tarp disciplinų
nepriklausomai nuo kalbos (tam tikri struktūriniai
ekonomikos MS elementai, kalbos įmantrumas
literatūros MS ir kt.).
3. Egzistuoja tam tikri universalūs vienai kalbai daugiau
būdingi retorikos elementai, nepriklausantys nuo
disciplinos (asmeninių įvardžių vengimas lietuvių
mokslininkų tekstuose ir kt.).
Slide 21
Išvados (2)
20
4. Artimos disciplinos gali naudoti skirtingus įtaigos
elementus, plg. ekonomikos ir kalbotyros straipsnius
anglų kalba, kuriuose tyrėjai labiau linkę pabrėžti save ir
savo indėlį į tyrimą, nei literatūros ar sociologijos
straipsniuose.
5. Anglakalbių mokslinis diskursas labiau įvairuoja raiškos
būdais ir įtaigos elementais nei lietuviškasis, kuris yra
labiau homogeniškas. Plg. „packed houses” ir „intimate
gatherings” metaforą (Burgess 2002).
6. Į teksto kūrimo aspektus priklausomai nuo disciplinos ir
kalbos turėtų atkreipti dėmesį redaktoriai, vertėjai,
studentai ir mokslininkai, rašantys ne gimtąja kalba.
Slide 22
Projekto sklaida: publikacijos (1)
21
Slide 23
Projekto sklaida: publikacijos (2)
22
Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų
diskurso ypatybės. Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas
Lietuvoje: Mokslo straipsnių rinkinys. ISBN 9786094170799, psl. 60-64.
Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Ką atskleidžia padėkos moksliniame tekste?
Bernardinai, 2014.03.03
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-03-jolanta-sinkuniene-kaatskleidzia-padekos-moksliniame-tekste/114651
Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Tarpkalbiniai ir tarpdalykiniai mokslo kalbos tyrimai:
medžiagos ir metodų pasirinkimo iššūkiai tyrėjams. Kalbotyra 65: 99–112.
Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Kokia iš tiesų yra mokslo kalba? Bernardinai,
2013.02.28
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-28-kokia-is-tiesu-yra-mokslokalba/96376
Šinkūnienė, Jolanta & Daniël Van Olmen. 2012. Modal verbs of necessity in
academic English, Dutch and Lithuanian: epistemicity and/or evidentiality.
Darbai ir Dienos 58: 153–179.
Slide 24
Projekto sklaida: pranešimai
23
•
Metadiskurso elementai lietuvių ir anglakalbių moksliniuose straipsniuose: gretinamasis tyrimas
19-toji tarptautinė mokslinė konferencija Tekstas: Lingvistika ir Poetika 19, Šiauliai, Lietuva, 2013 m.
lapkričio 22 d.
•
When Cultures Collide: personal pronouns in academic writing across Europe and Asia
Bendraautorė: Pilar Mur Dueñas (Saragosos universitetas)
EATAW 2013 tarptautinė konferencija, Budapeštas, Vengrija, 2013 m. birželio 26-29
•
Parallel corpus – a tool for diagnosing multifunctionality across languages: ACTUALLY, NATURALLY
and IN FACT vs. their correspondences in Lithuanian
Bendraautorės: Aurelija Usonienė, Audronė Šolienė (Vilniaus universitetas)
ICAME 34 tarptautinė konferencija English corpus linguistics on the move: Applications and
implications, Santiago de Compostela, Ispanija, 2013 m. gegužės 22-26
•
Certainty markers in Lithuanian and English research articles in the humanities and social sciences.
11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012 m. rugsėjo 0408
•
Modal verbs of necessity in academic Lithuanian, English and Dutch: Epistemicity and/or
evidentiality? 11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012
m. rugsėjo 04-08
Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas)
•
Modal verbs of necessity across languages and disciplines.
SLE 45-oji kasmetinė tarptautinė konferencija, Stokholmo universitetas, Stokholmas, Švedija, 2012 m.
rugpjūčio 29–rugsėjo 01
Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas)
Slide 25
24
[email protected]
www.jolantasinkuniene.wordpress.com
0
Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų
diskurso ypatybės
dr. Jolanta Šinkūnienė
Slide 2
Podoktorantūros mokslinis projektas
1
Podoktorantūros stažuotė finansuota pagal Europos Sąjungos
struktūrinių fondų įgyvendinamą projektą „Podoktorantūros
(post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“.
Mokslinė vadovė: prof. habil. dr. Rūta Petrauskaitė
Stažuotės trukmė: 2012 m. kovas – 2014 m. vasaris
Tarpdalykinis: argumentacijos, autoriaus pozicijos raiškos,
mokslinio teksto struktūravimo būdai lyginant dvi mokslo sritis
(humanitariniai vs socialiniai mokslai) ir keturias disciplinas
(kalbotyra vs literatūra vs sociologija vs ekonomika).
Tarpkalbinis: moksliniai straipsniai lietuvių k. vs anglų k.
Slide 3
LERAC tekstynas = 612 361 žodis
2
Patekstynis
(60 ms)
Žodžių
skaičius
Patekstynis
(60 ms)
Žodžių
skaičius
Ekonomika
53 517
Ekonomika
104 983
Sociologija
59 816
Sociologija
90 038
Kalbotyra
47 193
Kalbotyra
110 542
Literatūra
55 294
Literatūra
90 978
Iš viso:
215 820
Iš viso:
396 541
Slide 4
Duomenų bazė “Lituanistika”
- sandaros principai
publikacijų kokybę;
užtikrina
aukštą
3
pateikiamų
- publikacijų turinys dar kartą vertinamas dviejų ekspertų
(nuo 18 iki 35 balų);
- darbų vertinimas pagrįstas būtent kokybiniu, t. y.
publikacijos turinio, vertinimu: „mokslinio darbo
vertinimas pirmiausia yra mokslininkų bendruomenės
prerogatyva – mokslinio darbo kokybę įvertinti gali tik kiti
tos srities dirbantys mokslininkai, o ne vien formalių
reikalavimų paisantys ekspertai“ (Tarptautinė mokslinė
duomenų bazė Lituanistika 2007, p. 15).
Slide 5
Tyrimo kontekstas
4
“Akademiniai tekstai paprastai yra beveidžiai, nes manoma,
kad jų turinys yra pakankamai įtaigus ir autoriaus įsikišimas
nereikalingas.” (Biberis & Fineganas, 1988, p. 31)
„Nors teigiama, kad mokslinė literatūra – beasmenė, taip toli
gražu nėra. Autoriai yra visur, jie tiesiog įsikūniję tekste.”
(Latouras, 2002, p. 54)
Pasaulyje sparčiai daugėjant mokslinės produkcijos, randasi
mokslinio tyrimo kaip prekės, kurią reikia reklamuoti ir
parduoti (Breivega et al., 2002, p. 220), įvaizdis.
„Net retoriškai nekalčiausios [mokslinio straipsnio] dalys
atskleidžia autorių pastangas įtikinti skaitytojus.“ (Hylandas,
2005, p. 190)
Slide 6
Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema
Lillis ir Curry (2010, p. 137) publikacijų
hierarchija: vietiniai, t. y. nacionalinio
lygmens ne anglakalbėje erdvėje
publikuoti mokslo darbai yra
menkiau vertinami ir priešpastatomi
vadinamiesiems globaliems mokslo
darbams tarptautiniuose leidiniuose
anglų kalba.
Slide 7
Spausdink ANGLIŠKAI arba pranyk dilema
2005 m buvo išleista daugiau nei milijonas recenzuotų
straipsnių anglų kalba ir šis skaičius kiekvienais metais
išauga maždaug 4 procentais. (Hylandas 2011)
Aukščiausio lygio bendrieji ir specializuotieji žurnalai
atmeta maždaug 85-90% visų jiems pateiktų straipsnių.
(https://www.soc.umn.edu/~uggen/PeerReview.pdf)
„Kai kurios formuluotės, mano manymu, šiek tiek peržengia
ribą ir yra per daug pretenzingos <...>. Galbūt tai ne
kalbinė problema, tiesiog tai per daug ispaniška [Latin]
šiaurės vakarų europiečiui.“ (Lillis ir Curry 2010, p. 151)
„Prastas rašymo būdas neskatina skaitytojo versti kito
puslapio. Šis komentaras ne apie autoriaus mokslinės
anglų kalbos išmanymą. Tai apie mąstymą.“ (Lillis ir
Curry 2010, p. 152)
Slide 8
Mokslinio diskurso tyrimų kryptys
7
• tarpkalbiniai tyrimai: anglų & …
pvz., bulgarų (Vassileva, 1997, 2001), danų (Shaw, 2003);
ispanų (Cabanes, 2007; Martin-Martin, 2008); italų
(Molino, 2010); vokiečių (Kreutz & Harres, 1997), suomių
(Luukka & Markkanen, 1997), persų (Abdi 2009, Faghih &
Rahimpour, 2009; Zarei & Mansoori, 2011), bulgarų,
vokiečių, prancūzų, rusų (Vassileva, 1998), švedų
(Fredriksson & Swales, 1994), malajų (Ahmad, 1997) etc.
• tarpdalykiniai tyrimai
pvz., Hylandas (2002, 2005, 2008, inter alia), Bondi (2004),
Sanderson (2008) etc.
Slide 9
Mokslinio diskurso tyrimų kryptys
•
8
ir tarpdalykiniai, ir tarpkalbiniai tyrimai
- anglų, prancūzų & norvegų / medicina, ekonomika,
kalbotyra (KIAP projekto grupė)
- anglų & ispanų / humanitariniai mokslai ir menai,
socialiniai mokslai, fiziniai mokslai, biologijos ir
medicinos mokslai (Interlae projekto grupė)
Slide 10
Mokslinio diskurso įtakos faktoriai
Gimtosios kalbos,
įtaka, i.e.
nacionalinė
(didžioji) kultūra
Akademinis
tekstas
Profesinė įtaka,
i.e. disciplininė
(mažoji) kultūra
9
Slide 11
Tyrimo klausimai
• kiek panašus ir kiek skirtingas humanitarinių ir socialinių
mokslų diskursas (konkrečiau – mokslinis straipsnis),
kokie jo ypatumai?
• kokia įvairovė egzistuoja tiriamų mokslo sričių viduje
lyginant atskirų disciplinų (kalbotyros vs literatūros ir
ekonomikos vs sociologijos) tekstus?
• kokie skirtumai ir panašumai atsiskleidžia lyginant šių
mokslo sričių tekstus, parašytus dviem skirtingomis
kalbomis ir skirtingų kultūrinių tradicijų kontekste?
10
Slide 12
Metodai ir tyrimo eiga
11
Kontrastyvinė tekstynais paremta metodika;
„Rankinis” tekstų skaitymas, struktūrinių & metadiskurso
elementų identifikavimas;
Lyginamasis patikimumo
reliability test)
testas
(angl.
intra-rater
WordSmith Tools (Scott 2008) programa konteksto
analizei ir tiksliam skaičiavimui;
Kiekybinė analizė: normalizuotas dažnis 10 000 ž.
Logaritminės tikimybės testas (Rayson 2004): p<0,05,
kritinė vertė = 3,84;
Pusiau struktūruoti kokybiniai interviu.
Slide 13
Tyrimo dalys
12
Struktūra
Metadiskursas
• MS struktūrinis
modelis
• Asmeniniai įvardžiai
• Padėkų skiltis
• Aprėpiamieji ž.
• Įvado struktūriniai &
retoriniai ypatumai
• Endoforiniai ž.
• Tikslinamieji ž.
• Sąšvelniai,
evidenciniai ž.
Slide 14
Mokslinio straipsnio įvadas
CARS retorinė įvado struktūra (Swalesas 2004):
1 ėjimas: tyrimo konteksto pristatymas (tyrimo objekto
svarbos pabrėžimas, foninių žinių suteikimas)
2 ėjimas: nišos sukūrimas
3 ėjimas: nišos užpildymas (kalbamo darbo pristatymas)
13
Slide 15
Įvadas: tyrimo objekto svarbos pabrėžimas
(1) Minėtas klausimas tampa ypač aktualus populiarėjant
PF Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių (Pension
Reforms, 2003). Užsienio mokslinėje literatūroje
pastaruoju
dešimtmečiu
aktyviai
diskutuojama
investicinių fondų veiklos efektyvumo, investicinių
portfelių rezultatų įvertinimo, grąžos ir rizikos matavimo
rodiklių taikymo klausimais. (Eko LT 5)
(2) The role of housing wealth in underpinning household
spending and borrowing decisions has been extensively
discussed, particularly in the United Kingdom (UK) and
the United States (USA). In the UK, housing is a
particularly important component of the household’s
wealth portfolio. (Eko AN 7)
Slide 16
Antras ėjimas: nišos sukūrimas
15
LT dominuoja tyrimų
stokos pabrėžimas
(3) Tačiau tyrimų, kurie analizuotų tiesioginių užsienio
investicijų poveikį produktyvumui Lietuvoje, nėra. (Eko
LT 8)
AN taip pat populiari
niša esamų tyrimų
pratęsimas
(4) This article takes this research a stage further by
focusing on transmission mechanisms. (Eko AN 2)
Slide 17
AN mokslinio diskurso įtaigumas
16
(5) The analysis presented here also considers factors
associated with being a teacher, but builds on the
existing literature in a number of ways. First, ...
A second source of value added in this paper is the use
of recent cohort data, which have not as yet been used
for the research of teachers’ labour supply. (Eko AN 5)
(6) Analizuojant magistrų integraciją į darbo rinką,
susiduriama su interpretacijos apribojimais, kurie randasi
dėl to, kad tyrimo duomenys stokoja palyginimo
galimybės. Išsamus 2004 m. Darbo ir socialinių tyrimų
instituto atliktas tyrimas <...> magistrantūros studijų
absolventus nagrinėja tik epizodiškai. Nėra ir kitose
šalyse atliktų panašių tyrimų. (Soc LT 5)
Slide 18
Antroji dalis: Metadiskurso elementai
17
(7) Savybė, kuri buvo priskirta prie mažiausiai atspindinčių
lietuvių būdą, yra jausmingumas. Kitaip tariant, daugelis
respondentų jausmingumą išskyrė kaip savybę <...>.
(8) Below, I will show examples of the text patterns discussed
above used to organise action research reports, and will
discuss the implications of this.
(9) This suggestion is, I think, reinforced by the observation that
the main verbs in (40)–(43) appear to serve the same
function as the parentheticals and <...>.
(10) Kyla klausimas, ar šios tendencijos būdingos ir Lietuvos
realybei? Koks mūsų visuomenės santykis su senstančiu
kūnu? Atsakymo ieškojom žiniasklaidoje.
Tikslinamieji
žymikliai
Endoforiniai
žymikliai
Sąšvelniai
Asmeniniai
įvardžiai
Aprėpiamieji
žymikliai
Slide 19
Asmeniniai įvardžiai aš ir mes (f/10 000 ž.)
Ekonomika
Sociologija
Kalbotyra
Literatūra
(961)
(851)
(555)
(388)
91,5
94,5
50,2
42,6
18
LT tik 6%
asmeninių įvardžių,
94% - vksm fleksija
Ekonomika
Sociologija
Kalbotyra
Literatūra
(79)
(159)
(74)
(173)
14,8
26,6
15,7
31,3
Slide 20
Išvados (1)
19
1. Nors kalbinių priemonių repertuaras labai panašus, jos
gali būti panaudojamos skirtingai tiek disciplininiu, tiek
kalbiniu požiūriu.
2.
Kai kurie aspektai panašūs tarp disciplinų
nepriklausomai nuo kalbos (tam tikri struktūriniai
ekonomikos MS elementai, kalbos įmantrumas
literatūros MS ir kt.).
3. Egzistuoja tam tikri universalūs vienai kalbai daugiau
būdingi retorikos elementai, nepriklausantys nuo
disciplinos (asmeninių įvardžių vengimas lietuvių
mokslininkų tekstuose ir kt.).
Slide 21
Išvados (2)
20
4. Artimos disciplinos gali naudoti skirtingus įtaigos
elementus, plg. ekonomikos ir kalbotyros straipsnius
anglų kalba, kuriuose tyrėjai labiau linkę pabrėžti save ir
savo indėlį į tyrimą, nei literatūros ar sociologijos
straipsniuose.
5. Anglakalbių mokslinis diskursas labiau įvairuoja raiškos
būdais ir įtaigos elementais nei lietuviškasis, kuris yra
labiau homogeniškas. Plg. „packed houses” ir „intimate
gatherings” metaforą (Burgess 2002).
6. Į teksto kūrimo aspektus priklausomai nuo disciplinos ir
kalbos turėtų atkreipti dėmesį redaktoriai, vertėjai,
studentai ir mokslininkai, rašantys ne gimtąja kalba.
Slide 22
Projekto sklaida: publikacijos (1)
21
Slide 23
Projekto sklaida: publikacijos (2)
22
Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Lietuviškojo humanitarinių ir socialinių mokslų
diskurso ypatybės. Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas
Lietuvoje: Mokslo straipsnių rinkinys. ISBN 9786094170799, psl. 60-64.
Šinkūnienė, Jolanta. 2014. Ką atskleidžia padėkos moksliniame tekste?
Bernardinai, 2014.03.03
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-03-03-jolanta-sinkuniene-kaatskleidzia-padekos-moksliniame-tekste/114651
Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Tarpkalbiniai ir tarpdalykiniai mokslo kalbos tyrimai:
medžiagos ir metodų pasirinkimo iššūkiai tyrėjams. Kalbotyra 65: 99–112.
Šinkūnienė, Jolanta. 2013. Kokia iš tiesų yra mokslo kalba? Bernardinai,
2013.02.28
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-02-28-kokia-is-tiesu-yra-mokslokalba/96376
Šinkūnienė, Jolanta & Daniël Van Olmen. 2012. Modal verbs of necessity in
academic English, Dutch and Lithuanian: epistemicity and/or evidentiality.
Darbai ir Dienos 58: 153–179.
Slide 24
Projekto sklaida: pranešimai
23
•
Metadiskurso elementai lietuvių ir anglakalbių moksliniuose straipsniuose: gretinamasis tyrimas
19-toji tarptautinė mokslinė konferencija Tekstas: Lingvistika ir Poetika 19, Šiauliai, Lietuva, 2013 m.
lapkričio 22 d.
•
When Cultures Collide: personal pronouns in academic writing across Europe and Asia
Bendraautorė: Pilar Mur Dueñas (Saragosos universitetas)
EATAW 2013 tarptautinė konferencija, Budapeštas, Vengrija, 2013 m. birželio 26-29
•
Parallel corpus – a tool for diagnosing multifunctionality across languages: ACTUALLY, NATURALLY
and IN FACT vs. their correspondences in Lithuanian
Bendraautorės: Aurelija Usonienė, Audronė Šolienė (Vilniaus universitetas)
ICAME 34 tarptautinė konferencija English corpus linguistics on the move: Applications and
implications, Santiago de Compostela, Ispanija, 2013 m. gegužės 22-26
•
Certainty markers in Lithuanian and English research articles in the humanities and social sciences.
11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012 m. rugsėjo 0408
•
Modal verbs of necessity in academic Lithuanian, English and Dutch: Epistemicity and/or
evidentiality? 11-oji tarptautinė ESSE konferencija, Bogazici universitetas, Istanbulas, Turkija, 2012
m. rugsėjo 04-08
Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas)
•
Modal verbs of necessity across languages and disciplines.
SLE 45-oji kasmetinė tarptautinė konferencija, Stokholmo universitetas, Stokholmas, Švedija, 2012 m.
rugpjūčio 29–rugsėjo 01
Bendraautorius: Dr. Daniël Van Olmen (Antverpo universitetas, North-West universitetas)
Slide 25
24
[email protected]
www.jolantasinkuniene.wordpress.com