Transcript Diapositiva 1
Slide 1
Senieji matavimo vienetai,
naudoti Lietuvoje
Ilgio, pločio, ploto
Slide 2
Matai ir matavimai
Matai atsirado tada, kai žmogui prireikė matuoti
aplinkos daiktus. Siūdami drabužius, gamindami ginklus,
statydami būstus, mūsų protėviai turėjo nustatyti jų dydį.
Daugelį šimtmečių vartotų matavimo vienetų pavadinimai
(pėda, sieksnis, alkūnė ir kt.) rodo, kad jie dažniausiai buvo
susiję su žmogaus kūno dalių dydžiu. Tačiau žmonės
nevienodi, todėl skirtingo didumo ir matavimo vienetai.
Viduramžiais beveik kiekvienas kraštas turėjo savus
ilgio matavimo vienetus. Kad nekiltų nesusipratimų tarp
pirklių ir pirkėjų, kai kur prie miestų rotušių sienų būdavo
pritvirtinami ilgio etalonai.
Slide 3
Matai ir matavimai
Paprasčiausi ir vieni seniausių yra matai, susiję su
žmogaus kūno dalimis: pėda, plaštaka, pirštais, galva ir
pan. Šie matavimai vadinami antropologiniais. Iš tokių
Lietuvoje naudoti:
sieksnis – atstumas tarp abiejų išskėstų rankų nykščių,
uolektis – atstumas tarp alkūnės linkio ir pirštų galų,
colis – nykščio plotis,
verškas – dviejų piršto nagelių ilgis,
sprindis, pėda ir pan.
Žinoma, šie matai yra apytikriai, tačiau patogūs.
Slide 4
Ilgio matavimo vienetai
ARŠINAS 71,12 cm,
COLIS 24,5 mm,
LINIJA 2,54 mm,
MYLIA 1,609 km,
PĖDA 30,48 cm,
RYKŠTĖ 4,32 m,
SIEKSNIS 2,133 m,
UOLEKTIS 57,78 m,
VARSTAS 1,0668 km,
VERŠKAS 4,445 cm,
VIRVĖ 44,6 m.
Slide 5
Sugaišk truputėlį savo brangaus
laiko ir atidžiai perskaityk...
Slide 6
Matavimo vienetų sąryšiai
1 sieksnis = 4 uolektys
1 uolektis = 2 sprindžiai,
1 sprindis = 3 plaštakos,
1 plaštaka = 4 pirštai,
1 žingsnis = 2 uolektys,
1 pėda = 12 colių,
1 jardas = 3 pėdos,
1 sieksnis = 7 pėdos
Slide 7
Ilgio matavimas kūno dalimis
Pirmieji matavimo vienetai buvo pagrįsti žmogaus
kūno dalimis. Uolektis – tai atstumas nuo alkūnės iki
didžiojo piršto galo. Viena plaštaka lygi keturių pirštų
pločiui. Uolektis išnyko jau seniai, bet pirštai, kaip ilgio
vienetai, naudojami ir dabar. Siuvant sakoma: „Suknelę
reikia patrumpinti per tris pirštus“. Iš kiekvieno žmogaus
skrandžio eina dvylikapirštė žarna. Ji taip vadinama, nes yra
maždaug 25 cm ilgio. Tai prilygsta 12 pirštų.
Audinių pirkliai naudojo matavimo vienetą – jardą.
Tai – atstumas nuo smakro iki ištiestos rankos didžiojo
piršto. Visose pasaulio šalyse ir dabar futbolo aikščių vartai
ir baudos aikštelės matuojamos jardais.
Slide 8
Pločio matavimo vienetai
Lietuviai turėjo ir savo pločio matus: vagą, akėčias,
lentą ir kt. Dirvos plotis matuotas ir biržėmis. Tai juosta,
sėjėjo užsėjama vienu mostu. Audeklo plotis matuotas
rietimais, sienomis, stuomenimis. Audeklo siena
atitikdavo audėjos trobos sienos aukštį. Stuomeniu
vadinamas medžiagos gabalas suaugusio žmogaus
marškiniams.
Pievų plotis buvo nusakomas šieno vežimais, šieno
kupetomis, javų – stirtomis, gubomis. Žemės plotas,
suartas per vieną dieną, vadinamas žagre arba jaučių
jungu. Po 1557m. reformos žemė pradėta matuoti
valakais ir margais. Vienas valakas turėjo 30 margų.
Slide 9
Kelio matavimas
Kelią anksčiau matuodavo laiku, kiek
sugaišdavo eidami pėsčiomis, važiuodami arba
jodami. Senovinėse lietuvių dainose minimos
mylios. Šis kelio matas ir sieksnis iki XVI a. su
uolektimi nesiejamas. Ryšys tarp jų atsirado tik
1557metais, ruošiantis valakų reformai.
Slide 10
Colis
Anglų ir amerikiečių matų sistemos dalinis vienetas. 1
colis lygus vienai dvyliktajai pėdos arba 0,0254 m. Rusijoje
ir Lietuvoje jis buvo vartojamas iki metrinės matų sistemos
įvedimo 1920 metais.
Šiuolaikinis colis – britiškasis colis, kurio ilgis yra 2,54 cm.
Senasis lietuviškasis colis buvo lygus 2,7076 cm.
Ligi šiolei mūsų kaimo žmones vinies ilgį ir lentos storį
matuoja coliais.
Dalies gaminių parametrai nurodomi coliais.
Pavyzdžiui, spausdintuvo raiška matuojama taškų skaičiumi
colyje, televizorių, vaizduoklių įstrižainės, diskelio
skersmuo apibūdinamas coliais ir pan.
Slide 11
Pėda
1 pėda lygi 12 colių arba 0,3048 m.
Iki metrinės matų sistemos įvedimo ji buvo
vartota įvairiose pasaulio šalyse, bet jos vertė
skyrėsi. Pvz. Švedijoje – 0,2669 m, Vokietijoje –
0,2865 m, Brazilijoje – 0,3439 m, LDK – 0,325
m. 1795 metais Lietuvą prijungus prie Rusijos,
įsigalėjo bendras matas – 0,3048 m.
Slide 12
Uolektis
Dar kitaip vadinama ulna. Lietuvos antropologinis
ilgio matas. Oficialiai vartotas XIV a. pirmoje pusėje –
iki 1920 metų. Uolektis lygus atstumui nuo alkūnės
linkio iki pirštų galų. Trys uolektys sudarė sieksnį.
Šiam dydžiui dar priskiriamas alkūnės pavadinimas.
Jo vertė Lietuvoje kito: 65–71 cm.
Slide 13
Sieksnis
Sieksnis yra senovinis ilgio matavimo vienetas,
Lietuvoje vartotas iki XX a. (iš šaltinių žinomas nuo XVI a.).
Apytiksliai atitinka ilgį tarp ištiestų rankų.
Sieksnis lygus:
6–7 pėdoms,
1,95 metro.
Sieksniais matavo tinklus, virves, audinį.
Malkoms, medžių rąstų sandėliavimui apmatuoti naudojo
sieksnį, kuris buvo vadinamas ,,medinis“, jis buvo lygus 11,1
kubinio metro.
Slide 14
Mylia
Prie svarbesnių ilgio vienetų galėtume
priskirti mylią. Pavadinimas kilo iš lotynų kalbos „mille
passuum“ – „tūkstantis žingsnių“, turint galvoje dvigubą
kareivišką žingsnį. Tokia mylia yra apie pusantro
kilometro. Pavyzdžiui, anglų statutinė mylia – 1609,3 m.,
tarptautinė jūros mylia – 1852 m.
Slide 15
Varsna
Varsna (varstas) yra ilgio matavimo vienetas.
Senovinis rusų ilgio matavimo matas, lygus 1,067
km.
Varsna taip pat buvo naudojama ariamos žemės
plotų skaičiavimui.
Varsna dar buvo vadinama varsnu arba varstu.
Vartotas Rusijoje iki metrinės sistemos įvedimo.
1796 – 1915 m. vartotas šalyse, priklausiusiose
Rusijos imperijai, taip pat ir Lietuvoje.
Slide 16
Aršinas
ARŠINAS 71,12 cm
Lietuvoje buvo vartotas 1835-1920 m.
Aršinas šaltiniuose minimas nuo XVI a.
Pavadinimas kilo iš tiurkų kalbos.
Rusijoje vartojamas nuo Petro I laikų.
Slide 17
Ploto vienetai
KVADRATINIS COLIS 60452 cm²,
KVADRATINĖ PĖDA 0,093 m²,
KVADRATINĖ MYLIA 2,59 km²,
DEŠIMTAINĖ (r) 10925,4 m²,
MARGAS (liet.) 0,71 ha, 7283,36 m²,
MARGAS(lenk.) 0,56 ha,
VALAKAS (liet.) 21,850 ha, 21,368 ha,
VALAKAS(liet.) 16,796 ha,
VIRVĖ (l) 1866 m².
Slide 18
Ploto matai
1557 m., paskelbus Valakų įstatymą DLK žemėse,
karalienės Bonos įsaku geometriniais matais buvo išmatuoti visi
žemės plotai. Ligi tol žemė buvo matuojama per dieną apartu
jaučių jungu, o pievos – vienlinkėm ar dvilinkėm korom šieno.
Valakas yra 21,4 ha arba 30–33 margai. Margas – 0,712 ha arba
apie 3 ,,šniūrus“ (rėžius), o kaimų galulaukes ir pakluones
išmatavo, daržus ir patvorius išdalino dar vienu matu – rykšte.
Lietuviška rykštė buvo lygi 4,87m,
Liaudies dainose girdime ir kitų žemės ploto matų,
pavyzdžiui, užuogana, baras, varsna...
Užuogana – tai ariamos žemės plotas, lygus apie 72 cm, o
javapjovės – 3 m. Javų lauke kartais užuoganą vadino baru.
Varsnomis matavo pievas, viena varsna lygi 4,87 m.
Slide 19
Margas
Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas. Iš
pradžių tai reiškė žemės plotą, kurį vienas žmogus
galėjo suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. Lietuvos
Didžiojoje Kunigaikštystėje imtas vartoti nuo XVI a.
vidurio. 1 margas – 0,71 ha. Užnemunėje nuo 1820 m.
paplito lenkiškas margas, lygus 0,56 ha.
Slide 20
Valakas
Tai XVI a. II pusės – XIX a. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės ploto vienetas, naudotas oficialiai iki
baudžiavos panaikinimo (1861 m.). 1 valakas –
21,368 ha. Užnemunėje nuo 1820 m. paplito
lenkiškas valakas, lygus 16,796 ha.
LDK valstiečių prievolinis vienetas, įvestas per
XVI a. II pusės Valakų reformą vietoj žagrės.
Galutinai išnyko panaikinus baudžiavą 1861 metais.
Slide 21
Lietuviškos patarlės ir priežodžiai
Bobos plaukų aršina, liežuvio sieksnis, o razumo tik
viena asminka.
Stovi kaip aršiną prarijęs.
Bobos liežuvis septynių aršinų.
Pas mylimą šimtas varstų.
Ką su durnium susitikt, vely dešimt varstų išsilenkt.
Tyliai kalbasi – už varsto girdisi.
Žmogaus - sprindis, panaberijos – sieksnis.
Prižadėjo nuo sieksnio, neištesėjo nei nuo sprindžio.
Slide 22
Mokinių kurti uždaviniai
Slide 23
1. Kiek bus colių, kai vieną aršiną padalinsi per pusę?
2. Vaikai žaidė lenktynių su mašinų modeliukais.
Laimėjusysis mašinytę nustūmė 56 colius, kiek tai bus
aršinų?
3. Kiek centimetrų yra 6 aršinuose?
4. Prie 37cm pridėti 34 cm. Kiek tai bus coliais ir kiek
aršinais?
5. Prie 0,5 aršino pridėję 1,7 aršino, atėmę 1,9,
kiek gausime centimetrų?
6. Iš 13 aršinų atimti 40 colių, keik bus centimetrų?
7. Kiek mylių nuo Simno iki Alytaus?
Slide 24
Tomui nuo namų iki mokyklos yra 2 mylios.
Apskaičiuokite, kiek kilometrų yra nuo Tomo
namų iki mokyklos.
Kristina nori nuvažiuoti pas močiutę. Močiutė telefonu
pasakė, kas anūkei reikės važiuoti 15 mylių. Kristina
nežinojo, kiek tai bus kilometrų. Padėkite Kristinai.
Augustina uždavė savo draugei galvosūkį.
Kiek bus mylių iki Druskininkų?
Draugė nežinojo atsakymo, nes nežinojo, kiek
mylia sudaro kilometrų. Išspręskite šį galvosūkį.
Slide 25
Nuo Algio buto durų iki
Jurgos buto durų yra trys
metrai. Kiek tai bus colių?
Kiek viename varste bus sieksnių?
Kiek metrų bus penkiuose varstuose?
Vaikai buvo stovyklauti. Pirmą dieną jie nuėjo 10 km. ,
antrą dieną –7,5 km. Kiek varstų jie nuėjo per abi dienas?
Slide 26
Ačiū už dėmesį
Senieji matavimo vienetai,
naudoti Lietuvoje
Ilgio, pločio, ploto
Slide 2
Matai ir matavimai
Matai atsirado tada, kai žmogui prireikė matuoti
aplinkos daiktus. Siūdami drabužius, gamindami ginklus,
statydami būstus, mūsų protėviai turėjo nustatyti jų dydį.
Daugelį šimtmečių vartotų matavimo vienetų pavadinimai
(pėda, sieksnis, alkūnė ir kt.) rodo, kad jie dažniausiai buvo
susiję su žmogaus kūno dalių dydžiu. Tačiau žmonės
nevienodi, todėl skirtingo didumo ir matavimo vienetai.
Viduramžiais beveik kiekvienas kraštas turėjo savus
ilgio matavimo vienetus. Kad nekiltų nesusipratimų tarp
pirklių ir pirkėjų, kai kur prie miestų rotušių sienų būdavo
pritvirtinami ilgio etalonai.
Slide 3
Matai ir matavimai
Paprasčiausi ir vieni seniausių yra matai, susiję su
žmogaus kūno dalimis: pėda, plaštaka, pirštais, galva ir
pan. Šie matavimai vadinami antropologiniais. Iš tokių
Lietuvoje naudoti:
sieksnis – atstumas tarp abiejų išskėstų rankų nykščių,
uolektis – atstumas tarp alkūnės linkio ir pirštų galų,
colis – nykščio plotis,
verškas – dviejų piršto nagelių ilgis,
sprindis, pėda ir pan.
Žinoma, šie matai yra apytikriai, tačiau patogūs.
Slide 4
Ilgio matavimo vienetai
ARŠINAS 71,12 cm,
COLIS 24,5 mm,
LINIJA 2,54 mm,
MYLIA 1,609 km,
PĖDA 30,48 cm,
RYKŠTĖ 4,32 m,
SIEKSNIS 2,133 m,
UOLEKTIS 57,78 m,
VARSTAS 1,0668 km,
VERŠKAS 4,445 cm,
VIRVĖ 44,6 m.
Slide 5
Sugaišk truputėlį savo brangaus
laiko ir atidžiai perskaityk...
Slide 6
Matavimo vienetų sąryšiai
1 sieksnis = 4 uolektys
1 uolektis = 2 sprindžiai,
1 sprindis = 3 plaštakos,
1 plaštaka = 4 pirštai,
1 žingsnis = 2 uolektys,
1 pėda = 12 colių,
1 jardas = 3 pėdos,
1 sieksnis = 7 pėdos
Slide 7
Ilgio matavimas kūno dalimis
Pirmieji matavimo vienetai buvo pagrįsti žmogaus
kūno dalimis. Uolektis – tai atstumas nuo alkūnės iki
didžiojo piršto galo. Viena plaštaka lygi keturių pirštų
pločiui. Uolektis išnyko jau seniai, bet pirštai, kaip ilgio
vienetai, naudojami ir dabar. Siuvant sakoma: „Suknelę
reikia patrumpinti per tris pirštus“. Iš kiekvieno žmogaus
skrandžio eina dvylikapirštė žarna. Ji taip vadinama, nes yra
maždaug 25 cm ilgio. Tai prilygsta 12 pirštų.
Audinių pirkliai naudojo matavimo vienetą – jardą.
Tai – atstumas nuo smakro iki ištiestos rankos didžiojo
piršto. Visose pasaulio šalyse ir dabar futbolo aikščių vartai
ir baudos aikštelės matuojamos jardais.
Slide 8
Pločio matavimo vienetai
Lietuviai turėjo ir savo pločio matus: vagą, akėčias,
lentą ir kt. Dirvos plotis matuotas ir biržėmis. Tai juosta,
sėjėjo užsėjama vienu mostu. Audeklo plotis matuotas
rietimais, sienomis, stuomenimis. Audeklo siena
atitikdavo audėjos trobos sienos aukštį. Stuomeniu
vadinamas medžiagos gabalas suaugusio žmogaus
marškiniams.
Pievų plotis buvo nusakomas šieno vežimais, šieno
kupetomis, javų – stirtomis, gubomis. Žemės plotas,
suartas per vieną dieną, vadinamas žagre arba jaučių
jungu. Po 1557m. reformos žemė pradėta matuoti
valakais ir margais. Vienas valakas turėjo 30 margų.
Slide 9
Kelio matavimas
Kelią anksčiau matuodavo laiku, kiek
sugaišdavo eidami pėsčiomis, važiuodami arba
jodami. Senovinėse lietuvių dainose minimos
mylios. Šis kelio matas ir sieksnis iki XVI a. su
uolektimi nesiejamas. Ryšys tarp jų atsirado tik
1557metais, ruošiantis valakų reformai.
Slide 10
Colis
Anglų ir amerikiečių matų sistemos dalinis vienetas. 1
colis lygus vienai dvyliktajai pėdos arba 0,0254 m. Rusijoje
ir Lietuvoje jis buvo vartojamas iki metrinės matų sistemos
įvedimo 1920 metais.
Šiuolaikinis colis – britiškasis colis, kurio ilgis yra 2,54 cm.
Senasis lietuviškasis colis buvo lygus 2,7076 cm.
Ligi šiolei mūsų kaimo žmones vinies ilgį ir lentos storį
matuoja coliais.
Dalies gaminių parametrai nurodomi coliais.
Pavyzdžiui, spausdintuvo raiška matuojama taškų skaičiumi
colyje, televizorių, vaizduoklių įstrižainės, diskelio
skersmuo apibūdinamas coliais ir pan.
Slide 11
Pėda
1 pėda lygi 12 colių arba 0,3048 m.
Iki metrinės matų sistemos įvedimo ji buvo
vartota įvairiose pasaulio šalyse, bet jos vertė
skyrėsi. Pvz. Švedijoje – 0,2669 m, Vokietijoje –
0,2865 m, Brazilijoje – 0,3439 m, LDK – 0,325
m. 1795 metais Lietuvą prijungus prie Rusijos,
įsigalėjo bendras matas – 0,3048 m.
Slide 12
Uolektis
Dar kitaip vadinama ulna. Lietuvos antropologinis
ilgio matas. Oficialiai vartotas XIV a. pirmoje pusėje –
iki 1920 metų. Uolektis lygus atstumui nuo alkūnės
linkio iki pirštų galų. Trys uolektys sudarė sieksnį.
Šiam dydžiui dar priskiriamas alkūnės pavadinimas.
Jo vertė Lietuvoje kito: 65–71 cm.
Slide 13
Sieksnis
Sieksnis yra senovinis ilgio matavimo vienetas,
Lietuvoje vartotas iki XX a. (iš šaltinių žinomas nuo XVI a.).
Apytiksliai atitinka ilgį tarp ištiestų rankų.
Sieksnis lygus:
6–7 pėdoms,
1,95 metro.
Sieksniais matavo tinklus, virves, audinį.
Malkoms, medžių rąstų sandėliavimui apmatuoti naudojo
sieksnį, kuris buvo vadinamas ,,medinis“, jis buvo lygus 11,1
kubinio metro.
Slide 14
Mylia
Prie svarbesnių ilgio vienetų galėtume
priskirti mylią. Pavadinimas kilo iš lotynų kalbos „mille
passuum“ – „tūkstantis žingsnių“, turint galvoje dvigubą
kareivišką žingsnį. Tokia mylia yra apie pusantro
kilometro. Pavyzdžiui, anglų statutinė mylia – 1609,3 m.,
tarptautinė jūros mylia – 1852 m.
Slide 15
Varsna
Varsna (varstas) yra ilgio matavimo vienetas.
Senovinis rusų ilgio matavimo matas, lygus 1,067
km.
Varsna taip pat buvo naudojama ariamos žemės
plotų skaičiavimui.
Varsna dar buvo vadinama varsnu arba varstu.
Vartotas Rusijoje iki metrinės sistemos įvedimo.
1796 – 1915 m. vartotas šalyse, priklausiusiose
Rusijos imperijai, taip pat ir Lietuvoje.
Slide 16
Aršinas
ARŠINAS 71,12 cm
Lietuvoje buvo vartotas 1835-1920 m.
Aršinas šaltiniuose minimas nuo XVI a.
Pavadinimas kilo iš tiurkų kalbos.
Rusijoje vartojamas nuo Petro I laikų.
Slide 17
Ploto vienetai
KVADRATINIS COLIS 60452 cm²,
KVADRATINĖ PĖDA 0,093 m²,
KVADRATINĖ MYLIA 2,59 km²,
DEŠIMTAINĖ (r) 10925,4 m²,
MARGAS (liet.) 0,71 ha, 7283,36 m²,
MARGAS(lenk.) 0,56 ha,
VALAKAS (liet.) 21,850 ha, 21,368 ha,
VALAKAS(liet.) 16,796 ha,
VIRVĖ (l) 1866 m².
Slide 18
Ploto matai
1557 m., paskelbus Valakų įstatymą DLK žemėse,
karalienės Bonos įsaku geometriniais matais buvo išmatuoti visi
žemės plotai. Ligi tol žemė buvo matuojama per dieną apartu
jaučių jungu, o pievos – vienlinkėm ar dvilinkėm korom šieno.
Valakas yra 21,4 ha arba 30–33 margai. Margas – 0,712 ha arba
apie 3 ,,šniūrus“ (rėžius), o kaimų galulaukes ir pakluones
išmatavo, daržus ir patvorius išdalino dar vienu matu – rykšte.
Lietuviška rykštė buvo lygi 4,87m,
Liaudies dainose girdime ir kitų žemės ploto matų,
pavyzdžiui, užuogana, baras, varsna...
Užuogana – tai ariamos žemės plotas, lygus apie 72 cm, o
javapjovės – 3 m. Javų lauke kartais užuoganą vadino baru.
Varsnomis matavo pievas, viena varsna lygi 4,87 m.
Slide 19
Margas
Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas. Iš
pradžių tai reiškė žemės plotą, kurį vienas žmogus
galėjo suarti arba nupjauti nuo ryto iki pietų. Lietuvos
Didžiojoje Kunigaikštystėje imtas vartoti nuo XVI a.
vidurio. 1 margas – 0,71 ha. Užnemunėje nuo 1820 m.
paplito lenkiškas margas, lygus 0,56 ha.
Slide 20
Valakas
Tai XVI a. II pusės – XIX a. Lietuvos Didžiosios
Kunigaikštystės ploto vienetas, naudotas oficialiai iki
baudžiavos panaikinimo (1861 m.). 1 valakas –
21,368 ha. Užnemunėje nuo 1820 m. paplito
lenkiškas valakas, lygus 16,796 ha.
LDK valstiečių prievolinis vienetas, įvestas per
XVI a. II pusės Valakų reformą vietoj žagrės.
Galutinai išnyko panaikinus baudžiavą 1861 metais.
Slide 21
Lietuviškos patarlės ir priežodžiai
Bobos plaukų aršina, liežuvio sieksnis, o razumo tik
viena asminka.
Stovi kaip aršiną prarijęs.
Bobos liežuvis septynių aršinų.
Pas mylimą šimtas varstų.
Ką su durnium susitikt, vely dešimt varstų išsilenkt.
Tyliai kalbasi – už varsto girdisi.
Žmogaus - sprindis, panaberijos – sieksnis.
Prižadėjo nuo sieksnio, neištesėjo nei nuo sprindžio.
Slide 22
Mokinių kurti uždaviniai
Slide 23
1. Kiek bus colių, kai vieną aršiną padalinsi per pusę?
2. Vaikai žaidė lenktynių su mašinų modeliukais.
Laimėjusysis mašinytę nustūmė 56 colius, kiek tai bus
aršinų?
3. Kiek centimetrų yra 6 aršinuose?
4. Prie 37cm pridėti 34 cm. Kiek tai bus coliais ir kiek
aršinais?
5. Prie 0,5 aršino pridėję 1,7 aršino, atėmę 1,9,
kiek gausime centimetrų?
6. Iš 13 aršinų atimti 40 colių, keik bus centimetrų?
7. Kiek mylių nuo Simno iki Alytaus?
Slide 24
Tomui nuo namų iki mokyklos yra 2 mylios.
Apskaičiuokite, kiek kilometrų yra nuo Tomo
namų iki mokyklos.
Kristina nori nuvažiuoti pas močiutę. Močiutė telefonu
pasakė, kas anūkei reikės važiuoti 15 mylių. Kristina
nežinojo, kiek tai bus kilometrų. Padėkite Kristinai.
Augustina uždavė savo draugei galvosūkį.
Kiek bus mylių iki Druskininkų?
Draugė nežinojo atsakymo, nes nežinojo, kiek
mylia sudaro kilometrų. Išspręskite šį galvosūkį.
Slide 25
Nuo Algio buto durų iki
Jurgos buto durų yra trys
metrai. Kiek tai bus colių?
Kiek viename varste bus sieksnių?
Kiek metrų bus penkiuose varstuose?
Vaikai buvo stovyklauti. Pirmą dieną jie nuėjo 10 km. ,
antrą dieną –7,5 km. Kiek varstų jie nuėjo per abi dienas?
Slide 26
Ačiū už dėmesį