Transcript Teisingas prašymo formulavimas
Slide 1
Efektyvaus bendravimo su
delinkventinio elgesio paaugliais ir
jaunuoliais ypatumai
2008
Slide 2
Seminaro tikslas
Bendravimo su delinkventinio elgesio paaugliais
kompetencijos didinimas, analizuojant
delinkventinio elgesio paauglių ypatumus bei
pagrindinius bendravimo principus
Slide 3
Temos
Rizikos ir apsauginiai faktoriai
Delinkventinio elgesio paauglių psichologiniai
ypatumai
Efektyvaus bendravimo pagrindiniai principai
Slide 4
Psichologinis atsparumas
Atsparumas apibūdinamas kaip vaiko gebėjimų,
lemiančių sėkmingą adaptaciją nepaisant vystymąsi
įtakojančių rizikos faktorių, rinkinys.
Atsparumo rūšys:
tai „trukdžių įveikimo procesas, kuriam žmogus
pasitelkia tam tikrus savo ypatumus arba asmeninį
stiprumą, įgalinantį jį ištverti nepalankias aplinkybes
tai gebėjimas sėkmingai, optimaliai funkcionuoti, esant
negatyvioms aplinkybėms
tai pasveikimas po traumos
Slide 5
Rizikos faktoriai
Apie atsparumą kalbama tada kai jį siejame su
patirta rizika.
Rizika siejama su negatyviomis pasekmėmis. Tai
reiškia, kad rizikos veiksniai didina negatyvių
pasekmių tikimybę.
Slide 6
Apsauginiai faktoriai
tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurių poveikis susijęs su
teigiamomis pasekmėmis ar jų tikimybe
tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurios sumažina rizikos
faktorių poveikį ar sustiprina apsauginius efektus .
Apsauginių faktorių klasifikacija:
pirmoji grupė apima individo temperamento ir asmenybės
charakteristikas – tai aktyvumo lygmuo, kognityviniai įgūdžiai,
pozityvus santykis.
kitas apsauginių faktorių tinklas apima šeimos charakteristikas –
sutelktumas, šiluma, rūpestis.
trečią – sudaro pagalbos pasiekiamumas: rūpestingi mokytojai,
organizacijos ir pan.
Slide 7
Užduotis
Apibūdinkite savo asmeninius apsauginius
faktorius
Individo lygmenyje
Šeimos lygmenyje
Pagalbos lygmenyje
Išskirkite silpnąsias ir stipriąsias puses
Silpnos pusės
Stiprios pusės
Slide 8
Charakteristikos, apibūdinančios atsparumą
Aš turiu
Aš esu
Aš galiu
Slide 9
Aš turiu:
žmones aplink mane, kuriais pasitikiu, kuriuos
besąlygiškai myliu
žmones, kurie nustato man ribas
žmones, kurie parodo kaip jie elgiasi teisingai
žmones, kurie padrąsina mane ir padrąsina būti
savarankišku
žmones, kurie padeda man, kai sergu, kai esu
pavojuje
Slide 10
Aš esu
žmogus, kuris gali patikti kitiems ir būti mylimas
žmogus, kuris rūpinasi kitais ir džiaugiasi
galėdamas jiems padėti
žmogus, kuris gerbia kitus ir save
žmogus, kuris atsakingas už savo darbus
žmogus, kupinas vilties, kad viskas bus gerai
Slide 11
Aš galiu
kalbėtis su kitais kas mane trikdo ir gąsdina
rasti būdus išspręsti tas problemas su kuriomis
susiduriu
valdyti save kai jaučiu besielgiąs pavojingai ir
neteisingai
suprasti, kada tinkamas laikas kalbėtis su kitu
žmogumi ar imtis kokių nors veiksmų
rasti ką nors galintį padėti kai man reikia pagalbos
Slide 12
Užduotis
Įvertinkite savo situaciją: turiu, esu, galiu
Slide 13
Institucijos vaidmuo ugdant paauglių atsparumą
Individo lygmenyje: svarbu turėti žmones, kuriais vaikas
galėtų pasitikėti: specialistai, auklėtojai
Grupės lygmenyje: veikla, skatinanti išmokti problemų
sprendimo strategijų, tinkamai organizuoti pasitarimai
Institucijos lygmenyje: sąlygų, skatinančių netinkamo
elgesio pasireiškimą, mažinimas. Struktūros, tvarkos,
pagarbos mokymaisis
Slide 14
Etiologinis netinkamo elgesio modelis
Tarpasmeniniai santykiai
Vidiniai veiksniai
Aplinka
Slide 15
Etiologinis netinkamo elgesio modelis
Vidiniai veiksniai: genetiškai nulemti veiksniai, pvz:
temperamento bruožai, intelektas, kognityvinės
raidos sutrikimai.
Tarpasmeniniai santykiai: Vaikų auklėjimo pobūdis
(hipogloba, hipergloba, prieštaringas auklėjimas),
broliai ir seserys, bendraamžių įtaka
Artimiausia aplinka: gyvenamoji vieta, mokykla
(nesėkmės ir neigiami vertinimai mokykloje),
žiniasklaidos demonstruojamas smurtas ir
prievarta bendruomenė
Slide 16
Charakteris
Charakteris dažniausiai priklauso nuo konkretaus
temperamento, todėl vaikas išmoksta tokių elgesio
manierų, kurios atitinka jo temperamentą.
Slide 17
Hipertiminis tipas
Šio tipo paaugliai yra triukšmingi, aktyvūs ir savarankiški. Jie mėgsta
bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų žmonių tarpe, tačiau ne
visada išlaiko reikiamą tarpą ir distanciją.
Pagrindinis šio tipo bruožas – beveik visada gera, pakili nuotaika.
Kartais šią nuotaiką pakeičia pykčio, susierzinimo reakcijos, tačiau jos
trunka neilgai. Hipertimikams būdinga geras miegas ir apetitas, jie gerai
pakelia fizinius krūvius, tačiau psichinei įtampai nėra atsparūs.
Hipertimikai mielai bendrauja su aplinkiniais ir neretai tampa grupės
lyderiais. Į taisykles ir apribojimus žiūri lengvabūdiškai. Juos traukia
nauji žmonės, naujos vietos, nauji interesai. Hipertimikai mielai griebiasi
naujo užsiėmimo, tačiau dažnai meta, nebaigę iki galo.
Slide 18
Hipertimikas
Jų silpnoji vieta – vienatvė, situacija, kai nėra kur išlieti susikaupusios
energijos.
Ypač jiems sunku paklusti griežtam režimui.
Reikia stengtis taisykles pateikti kaip būtinybę.
Jie turi tinkamai organizuoti paauglio veiklą, įtraukti į įdomius užsiėmimus,
suteikti naujų įspūdžių, nuotykių.
Reikia rasti jo aplinkoje sritį, kurioje nors iš dalies tie poreikiai galėtų būti
patenkinti; tai tam tikras darbas, sportas.
Kita pedagoginio darbo kryptis – formuoti tinkamo elgesio įgūdžius. Tai
pirmiausia paauglio impulsyvumo mažinimas. Pedagogas su paaugliu
nagrinėja situacijas, moko jį, prieš pradedant veikti, akimirką palaukti ir
pamąstyti. Antra, būtina padėti jam kaupti neigiamą nesėkmių patirtį
Slide 19
Cikloidinis tipas
Pagrindinis cikloidinio charakterio bruožas – nuolatinė,
cikliška nuotaikų kaita. Fizinio ir emocinio pakilimo fazės
kaitaliojasi su apatija, bejėgiškumo jausmu.
Visa tai, ką cikloidas darydavo lengvai ir paprastai dabar
reikalauja didesnių pastangų. Paprastai fazės keičiasi kas 12 savaites. Ilgainiui apatija pasikeičia į normalią savijautą
arba pereina į pakilimo laikotarpį, kurio metu cikloidas tampa
panašus į jau aprašytą hipertimiką. Jis ima ieškoti
bendravimo, atgauna pasitikėjimą savimi, pasiveja draugus
moksle ar darbe.
Silpniausios šio tipo pusės pakilimo laikotarpiu panašios į
hipertimiko. Tai nesugebėjimas pakelti vienatvės,
monotoniško gyvenimo ritmo, bei ilgo ir nuobodaus darbo.
Slide 20
Cikloidinis tipas
Pakilumo fazes reikia panaudoti tikėjimui ir pan. sustiprinti, o
depresinėse - mažiau reikalauti, emociškai palaikyti.
Į niūrių irzlumą turi būti reaguojama ne pykčiu ir pasipiktinimu, o
ramiu, be nereikalingų emocijų elgesiu. Nuosmukio periodu
cikloidiniams paaugliams reikia paaiškinti jų prigimties savitumą,
kelti pasitikėjimą ir sakyti, kad po nuosmukio neišvengiamai ateis
pakilimas, tuomet daug ką pavyks ištaisyti ir pasivyti. Likdami
išoriškai abejingi padrąsinimam subdepresyviu periodu,
cikloidiniai paaugliai, vis dėlto, godžiai sugeria išgirstus žodžius ir
praėjus sunkiam periodui neretai prisipažįsta, kad tie žodžiai buvo
jiems kaip balzamas.
Slide 21
Labilusis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – greita nuotaikų kaita. Paauglio nuotaikos kinta
labai greitai ir dėl visai menkų priežasčių.
Smulkūs nemalonumai gali bematant sugadinti nuotaiką, ir atvirkščiai,
maloni smulkmena gali taip pat greitai nuotaiką pataisyti. Tokia greita
nuotaikų kaita gali sukelti aplinkiniams paviršutiniškumo ir lengvabūdiškumo
įspūdį. Tačiau iš tikrųjų labiliems paaugliams būdingi gilūs jausmai,
nuoširdus prisirišimas prie tų, kurie jais rūpinasi.
Ypač sunkiai pergyvenamos situacijos, kai juos emociškai atstumia artimi ar
turintys autoritetą žmonės, taip pat, kai prarandami draugai arba išsiskiriama
su jais.
Labilūs paaugliai mėgsta kompanijas, aplinkos pasikeitimą, tačiau ieško
tame ne erdvės savo veiklai, bet naujų įspūdžių, išgyvenimų.
Silpnoji labilaus tipo vieta – emociniai santykiai su aplinkiniais ir su jais
susiję pergyvenimai.
Slide 22
Labilusis tipas
Šiuos asmenis reikia dažnai girti nuolat rodyti
jiems dėmesį.
Užmezgus palankų kontaktą, labilūs paaugliai
trokšta jį ilgam išsaugoti. Juos nuolat reikia
mokyti niūriomis minutėmis patiems ieškoti
gyvenimo šviesiųjų pusių.
Adaptacija lengviau vyksta aplinkoje,
nereikalaujančioje didelės emocinės įtampos.
Slide 23
Sensityvusis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – labai didelis jautrumas. Sensityvūs
paaugliai vengia aktyvių ir triukšmingų bendraamžių, nemėgsta judrių,
energingų žaidimų. Jie greitai pasimeta naujoje, nepažįstamoje aplinkoje,
su naujais žmonėmis sunkiai randa bendrą kalbą, todėl gali susidaryti
įspūdis, kad tai uždari ir nemėgstantys aplinkinių žmonės.
Kuklumas, baikštumas, drovumas, aukšti moraliniai reikalavimai sau ir
kitiems paprastai sukelia sensityviam paaugliui nemažą bendravimų
sunkumų ir dažnai stimuliuoja nepilnavertiškumo jausmą. Neretai savo
menkavertiškumo pajautimas sukelia perdėtą norą jį įveikti.
Sensityviniai paaugliai bando tapti grupės lyderiais, demonstratyviai rodo
bendravimo sugebėjimus, bet didesnių laimėjimų šioje srityje pasiekti
jiems, be abejo, nelemta. Silpnoji šio tipo vieta – nepalankus aplinkinių
požiūris į juos. Jiems visiškai nepakeliama situacija, kai jie tampa
pajuokos arba įtarinėjimų objektu, kai jų moralei, reputacijai metamas
nors menkiausias įtarimo šešėlis.
Sensityvai nemoka ir nemėgsta meluoti ar veidmainiauti, todėl panašius
įtarinėjimus priima labai skausmingai.
Slide 24
Sensityvusis tipas
Darbuotojai turi vengti kritikos, ši asmenys taisyklėms labai
lengvai paklūsta. Sunkiausiai išgyvena nepasitikėjimo jais
problemas.
Kontakto užmezgimas su šiais paaugliais sunkesnis nei su
labiliais. Kita vertus jų uždarumas dažniausiai tik išorinis, ir
poreikis pasidalinti pergyvenimais yra pakankamai stiprus.
Neretai kontaktą pasiseka užmegzti toje srityje, kurioje
sensityvus paauglys siekia hiperkompensacijos. Kontakto
užmezgimui naudingi ilgai besitęsiantys pokalbiai, detali visų
faktų ir situacijų analizė, paneigianti paauglio nepilnavertiškumo
ir nepasitikėjimo jausmą santykiuose su aplinkiniais.
Didelę naudą gali turėti situacijos, skatinančios atsakomybės
jausmą už save ir kitus, įtikinančios tuo, kad sensityvus
paauglys reikalingas kitiems
Slide 25
Psichasteninis tipas
Pagrindiniai šio tipo bruožai yra neryžtingumas, polinkis į ilgus
svarstymus, baimingos abejonės. Tokie paaugliai nuolat analizuoja savo
elgesį, apmąsto kiekvieną savo pasakytą žodį, veido išraišką, pergyvena,
jeigu nusprendžia, jog pasielgė ne visai taip kaip derėtų. Psichasteniniam
tipui būdinga tai, jog jiems lengvai formuluojasi įkyrios mintys, baimė,
veiksmai bei ritualai. Baimė dažniausiai būna susijusi su galimais įvykiais,
paprastai mažai tikėtinais: kad tik neatsitiktų kas nors baisaus ir
nepataisomo su jais arba artimais žmonėmis.
Psichastenikams taip pat būdingas menkavertiškumo jausmas, ir neretai
šio tipo paaugliai gali bandyti jį įveikti. Stengdamiesi kompensuoti savo
neryžtingumą, psichasteniški paaugliai kartais parodo netikėtą ryžtą ir
pasitikėjimą savimi tokiose situacijose, kur kaip tik reikalingas apdairumas
ir atsakingumas. Situacijos, kur tikrai reikalingi greiti ir ryžtingi sprendimai,
sudaro silpnąją tokių paauglių vietą.
Slide 26
Psichasteninis tipas
Pastovus neryžtingumas gali erzinti. Darbuotojai turi rodyti kantrumą.
Dažnai rekomenduojama užsiimti sportu, kuriam psichastenikas neretai
jaučia pasibjaurėjimą ir kur pasiekti jam didesnių rezultatų dažniausiai
būna nelengva. Vis dėlto kartais tam tikra sporto šaka psichasteniniui
paaugliui tampa savotišku ritualu. Pagrindinis sportinių užsiėmimų tikslas –
pažadinti paauglio hedonistinį džiaugsmą, pajaučiant savo paties kūno
jėgą ir judėjimą.
Daugelis psichasteninių paauglių pasižymi daug geresniu kojų negu rankų
fiziniu išsivystymu. Todėl sportinius užsiėmimus reiktų pradėti tokia sporto
šaka kaip slidinėjimas, bėgimas, šuoliai, dviračių sportas ir tik po to įjungti
sportinius žaidimus. Lenktyniavimas, varžybos, reikalavimas laimėti
pražūtingi psichastenikui, nes nukreipti į jo silpnąją grandį – atsakomybės
jausmą. Šis jausmas turi būti akcentuojamas palaipsniui.
Slide 27
Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis egocentrizmas, nepasotinamas noras atkreipti
į save aplinkinių dėmesį, susilaukti pritarimo, susižavėjimo ar užuojautos. Blogiausiu
atveju isteroidams geriau jau neigiama aplinkinių reakcija, negu ignoravimas, pavojus
likti visiškai nepastebėtam.
Šie bruožai vaikystėje gali pasireikšti gana anksti. Toks vaikas visada stengiasi būti
aplinkinių dėmesio centre, siekia, kad aplinkiniai juo nuolat žavėtųsi, stebėtųsi ir girtų.
Paauglystėje demonstruodamas iššaukiantį elgesį, kalbos manierą, ekscentrišką
aprangą stengiasi susilaukti aplinkinių dėmesio.
Isteroidiniai paaugliai siekia tapti lyderiais, veržiasi vadovauti, tačiau noro imtis veiklos
paprastai užtenka neilgam, dažniausiai tol, kol nesusiduriama su pirmaisiais
sunkumais.
Isteroidiniai paaugliai, besistengiantys daryti įspūdį, turi įdomią savybę. Jie
dažniausiai tiki tuo, ką kalba, beveik tiek pat, kiek tiki jais klausytojas. Isteroidinės
asmenybės, pradėjusios meluoti taip įsijaučia, jog pačios nepajunta, kai melas tampa
“tiesa”. Labai dažnai jų melas yra tam tikras signalas, kad jiems stokojama dėmesio.
Norėdamas būti pripažintas, isteroidinis paauglys gali pradėti girtis, išraiškingai
pasakoti apie save įvairias istorijas, dėl ko susilaukia aplinkinių pasipiktinimo ar juoko.
Slide 28
Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas
Jie geriau priima neigiamą reakciją nei lieka
nepastebėti. Silpnoji vieta –situacijos žeidžiančios jų
savigarbą, dėmesio praradimas.
pripažinti demonstruojamą vaidmenį ir pavesti vaikui
jį atitinkančias užduotis, dažniau pagirti, viešai
patvirtinti jo sėkmę, paraginti ją pakartoti bei
kontroliuoti vaiko pastangas; nekreipti dėmesio į
vaiko provokavimus ir vertinti juos kitaip, nei tikisi
vaikas. Toks mokytojo elgesys gali padėti išvengti
konflikto, ar net tapti pirmu žingsniu bendravimo su
isteroidiniu paaugliu link.
Slide 29
Epileptoidinis tipas
Šio tipo bruožai vaikystėje pastebimi retai. Dažniausiai jie išryškėja būtent
paauglystėje. Tai dirglumas, polinkis į afektyvias būsenas, tūžmingumas,
aklo pykčio prasiveržimai, kurių metu stengiamasi surasti objektą savo
įtūžiui išlieti. Pykčio potrūkiai dažnai tik atrodo netikėti. Iš tikrųjų jie
kaupiasi ilgai ir po tam tikro laiko netikėtai aplinkiniams prasiveržia.
Epileptoidai pasižymi kerštingumu, niekada neatleidžia nuoskaudų ir
stengiasi už jas su kaupu atsilyginti. Jau gana ankstyvame amžiuje gali
kristi į akis epileptoidų kruopštumas, pedantiškumas, perdėtas prisirišimas
prie savo daiktų. Tokių paauglių labai stiprus nuosavybės jausmas, ir bet
koks pasikėsinimas į jų asmeninius daiktus sukelia nesutramdomą įniršį.
Epileptoidui būdinga dar viena specifinė ypatybė: nuolankus paklusnumas
valdžiai juose derinasi su despotišku vadovavimu pavaldiniams ir
negailestingumu silpnesniems už save. Jie sunkiai prisitaiko prie socialinių
gyvenimo normų.
Slide 30
Epileptoidas
Bendraujant su epileptoidiniu paaugliu pirmiausia reikia:
akcentuoti teigiamas jo savybes: tvarkingumą,
rūpestingumą, smulkmeniškumą, apdairumą,
racionalumą, meistravimo gabumus ir t.t. Tik po to, pačia
švelniausia ir delikačiausia forma, galima pereiti prie
neigiamų epileptoido savybių.
Protrūkis, piktumas, nesusivaldymas afekto metu,
polinkis į niūrią, irzlią nuotaiką pripažįstamas pačių
paauglių, jeigu užmezgamas su jais palankus kontaktas.
Parodant kokią žalą jiems patiems gali padaryti šie
charakterio bruožai, būtina mokyti juos vengti
erzinančios situacijos, susijaudinimo būsenoje ieškoti
vienatvės, atsipalaidavimo užsiimant patrauklia veikla.
Slide 31
Epileptoidas
Auklėjant epileptoidinį paauglį reikia:
1. padėti pažinti savo geruosius ir bloguosius bruožus,
išmokti save vertinti objektyviai. Objektyvumas padeda
epileptoidui valdyti savo emocijas.
2. atsižvelgiant į tai, kad epileptoidas pasižymi savimeile,
noru vadovauti, reikia padėti jam rasti sritį, kurioje jis
galėtų išreikšti save. Radęs tokią sritį, kurioje jis gali būti
geresnis už kitus (sportas, saviveikla, technika ir t.t.),
paauglys jaučiasi ramesnis ir labiau pasitikintis savimi,
jam mažiau tenka ginti savo įsivaizduojamą “Aš”;
Slide 32
Šizoidinis tipas
Tokio tipo vaikai jau nuo mažens mėgsta žaisti vieni. Jie mažai bendrauja su
savo vienmečiais, vengia triukšmingų pramogų, esant pasirinkimo galimybei,
mieliau linkę bendrauti su vyresniais už save ir užduoda jiems ne pagal amžių
rimtus klausimus.
Visų pirma krenta į akis tokių paauglių uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkinių,
nenoras arba nemokėjimas užmegzti kontaktą. Šizoidų elgesys gana
prieštaringas – emocijos gali būti visiškai šaltos arba pasižymėti dideliu
jautrumu, apdairumas vienur gali virsti lengvabūdiškumu kitur, apatija gali
derintis su atkakliu veiklumu, drovumas su netaktiškumu, uždarumas su
įkyrumu. Todėl dažnai sakoma, kad šizoido vidinis pasaulis yra nevienalytis.
Bene ryškiausias šio tipo žmonių bruožas – tai empatijos stoka. Šizoidai
dažniausiai nejaučia takto, nemoka įsijausti į kitų žmonių vidinį pasaulį, pajusti jų
nuotaiką, atspėti jų norus. Jie nežino, ar aplinkiniai myli juos, ar jų nemėgsta,
kadangi jie nemoka pajusti kitų žmonių vidinės būsenos, suprasti jų jausmų, iš
šalies šio tipo žmonės gali atrodyti emociškai šalti, bejausmiai ir netgi žiaurūs.
Nors šizoidų vidinis pasaulis esti turtingas, jis beveik niekada neprieinamas
aplinkiniams.
Slide 33
Šizoidai
Jų negalima versti būti labai atvirais
Kontakto pradžioje daugiausiai turėtų kalbėti suaugęs. Palankiausia tema –
kontakto užmezgimo sudėtingumas ir sunkumai žmonių, kuriems kontaktą
užmegzti ypač sunku. Psichologinio barjero įveikimą rodo formalaus bendravimo
perėjimas į neformalų. Tuomet šizoidinis paauglys pradeda kalbėti pats, net
netikėtomis temomis. Jo pertraukti nederėtų – atvirumas vis labiau ir labiau
auga.
Reiktų atsižvelgti dar į vieną šizoido ypatumą – kontakto išsekimą: paauglys
staiga nutyla ir pareiškia, jog nėra daugiau apie ką šnekėti. Tuomet naudinga
pakreipti pokalbį netikėta tema. Kai kada raktas kontaktui atverti gali būti šizoido
hobis, bet jis savo žiniomis ir pastebėjimais dalinasi tik tada, jeigu jį nors šiek tiek
domina pašnekovo asmenybė.
Šizoidiniai paaugliai svajoja apie profesijas, susijusias su izoliacija nuo
“triukšmingo pasaulio”. Jis nori būti apsuptas mažo ir nuolatos tų pačių žmonių
rato. Jis nesupranta, kad tai nulemia sunkią jam situaciją – kontaktas izoliuotose
mažose grupelėse būtinai turi būti neformalus ir galimybės išsirinkti partnerį
tokiam kontaktui mažos.
Slide 34
Konformistinis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis konformistiškumas, pasyvus
prisitaikymas prie jį supančios aplinkos. Jie bijo ir atsilikti nuo kitų, ir kuo
nors išsiskirti, užbėgti į priekį.
Konformistinio tipo žmonės permainų nemėgsta. Iš pradžių jie būna aršiausiais
viso to, kas nauja, kritikais, tačiau, kada viena ar kita naujovė tampa
pripažinta visuomenėje, jie nesunkiai iš buvusių oponentų tampa karštais
jos gerbėjais.
Tokie paaugliai yra savo mikroaplinkos produktas.
Šio tipo žmonėms trūksta kritiškumo – visą, apie ką kalbama ir kas
deklaruojama jų įprastoje aplinkoje, yra jiems neginčijama tiesa.
Konformistinio tipo paaugliai yra visiškai neiniciatyvūs, jie nelinkę
savarankiškai mąstyti ir priimti savarankiškus sprendimus. Jeigu reikia
veikti greitai, tokio tipo žmonės pasimeta, kadangi nesugeba susiorientuoti
Slide 35
Konformistinis tipas
Mokyti kritiškumo
Girti išskirtinumą
Slide 36
Klaidingi elgesio tikslai
(R.Dreikursas)
Slide 37
Klaidingo elgesio tikslai
Dėmesio siekimas
Jėgos demonstravimas
Kerštas
Atsitraukimas
Susijaudinimas
Slide 38
Dėmesio siekimas
Kai mokinys siekia dėmesio jis gali triukšmauti,
plepėti, stumdytis, kiršinti kitus.
Mokinio logika: “Aš vertingas tada, kai žmonės į
mane atkreipia dėmesį”.
Slide 39
Jėgos kova
Mokinys gali neklausyti, prieštarauti, ginčytis, bet
kokiai mokytojo siūlomai veiklai priešinasi, gali
demonstruoti blogą nuotaiką, gali būti agresyvus.
Logika “Aš vertingas tada, kai kiti daro ko noriu, aš
galiu valdyti”.
Slide 40
Keršto siekimas
Mokinys niekina, įžeidinėja, skriaudžia kitus, vagia,
griebiasi vandalizmo, gadina svetimą nuosavybę,
žiauriai elgiasi su gyvūnais. Jų tėvai sakosi, kad
jau priėję ribą – nežino ką daryti”.
Logika: “Aš nemylimas. Aš vis pralaimiu. Tik ką
nors įžeisdamas jaučiuosi padėties šeimininku”.
Slide 41
Atsitraukimas
Mokinys būna apatiškas, bejėgis, dažnai
kvailesnis už kitus, nedalyvauja pamokoje, būna
abejingas bet kuriai veiklai. Jis dažnai neatlieka
užduočių kurias galėtų padaryti, nes bijo patirti
nesėkmę. Jis geriausiai jaučiasi vienas, kai niekas
nieko nereikalauja. Vengdamas nesėkmės ji bėga
iš pamokų, progai pasitaisius meta mokyklą.
Elgesys byloja “ aš niekam tikęs. Negaliu padaryti
nieko gerai – tai nieko nedarysiu,”
Slide 42
Susijaudinimo siekimas
Tai adrenalino ieškotojai. tokie mokiniai nemėgsta
rutinos ir mononiškumo. Pamokos jiems
neįdomios. Gali bėgti iš pamokų. Dažnai yra
žymiai protingesni nei apsimeta. Tikėtina, kad gali
vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas.
Slide 43
Kaip atpažinti klaidingą tikslą
Iš mokinio elgesio po pastabos
Mokytojo jausmų ir minčių mokiniui elgiantis
netinkamai
Slide 44
Dėmesio siekimas
po pastabos mokinys kurį laiką nustoja netinkamai
elgtis, bet pajutus dėmesio stoką vėl elgiasi
panašiai
Mokytojo mintys: “Jis reikalauja per daug mano
laiko”
Slide 45
Jėgos kova
Po pastabos mokinio netinkamas elgesys tęsiasi,
jis nori parodyti, kad yra viršesnis ir daro ką nori.
Jo elgesys tarsi demonstruoja: “O ką jūs man
galite padaryti?”.
Mokytojas dažnai galvoja: “Aš parodysiu, kas čia
šeimininkas. Tu su manimi taip nesielgsi”.
Slide 46
Kerštavimas
Po pastabos mokinys elgiasi dar blogiau gali
kaltinti mokytoją, kad šis jo nemėgsta, plūstis,
gąsdinti, išeiti iš klasės
Pedagogas jaučiasi įžeistas, užgautas, praranda
dažnai pusiausvyrą. Jo mintys: Kaip tu su manimi
elgiesi? už ką?”
Slide 47
Atsitraukęs mokinys
Atsitraukęs mokinys dažnai nereaguoja į
pastabas, gali tvirtinti, kad negali įvykdyti
reikalavimų. Kai mokytojas mokinė pataiso, jis
nutyla ir gali atsitraukti ir nieko nedaryti.
Mokytojas dažnai pasimeta, jaučiasi bejėgis
“Nežinau ką galiu padaryti”.
Slide 48
Elgesio korekcija
Parodyti mokiniams pagarbą ir norą
bendradarbiauti
Dėmesio siekiančios mokinio elgesį patartina
ignoruoti, pastebėti mokinį, kai elgiasi gerai
Kai mokinys siekia jėgos, reikia neįsivelti į kovą u
mokiniu, negrasinti nuobaudomis ir pan.
Galimas pvz: Mažiau kalbų – daugiau darbų. Visi
turi lygias teise aš mokyti, klasės draugai mokytis.
Netinkamas elgesys nebus toleruojamas ir pan.”
Slide 49
Elgesio korekcija
Keršto siekiančiam vaikui svarbu neatsilyginti
kerštu. Dažnai apie tokį vaiką pranešama tėvams,
administracijai, kiti vaikai skatinami su juo
nebendrauti.
Svarbu tokį mokinį patraukti į savo pusę, parodant
jo gerąsias puses bei bendraklasių požiūrį į jo
netinkamą elgesį.
Slide 50
Elgesio korekcija
Atsitraukusiam mokiniui svarbu parodyti, kad jūs
juo rūpinatės ir aišku, apsiginkluoti kantrybe.
Formuoti nuostatą, kad nieko daryti yra blogiau,
nei klysti ir pan.
Slide 51
Bendravimo būdai
Slide 52
Neefektyvūs bendravimo būdai
Netinkamo elgesio ignoravimas
Netinkamo elgesio skatinimas
Dėmesio kreipimas į šalutinę problemą
Garbingas simptomo pripažinimas: “Pasakyk man tiesą”
Susirūpinimas simptomu
Problemos aiškinimasis
Nesileisk pagaunamas
Mokytis iš patirties
Abstraktūs, beprasmiai nurodymai: faktų apibūdinimas,
klasifikavimas, prognozavimas, klausimai
Elgesio keitimo susitarimai
bausmės
Slide 53
Elgesio keitimas
Ką
pakeisti
Į ką pakeisti
Kaip paskatinti pasikeisti
Slide 54
TOC Ką pakeisti
Poreikis
Noras
Bendras tikslas
Poreikis
Noras
Slide 55
TOC Ką pakeisti
Pasilinksminti
JOE Pravardžiuoja
ALEX
Linksmai žaisti
Būti gerbiama
ALEX
nenori būti
pravardžiojama
Slide 56
Į ką pakeisti. Priežastis –
pasekmė
Ko
reikia vienai pusei ir ko reikia kitai
pusei: apsvarstyti idėjas ir veiksmų
padarinius, tada numatyti tikslus
Slide 57
Kaip pakeisti
Sudaryti logišką planą kaip juos įgyvendinti
Slide 58
Kaip pakeisti
Kliūtis
Tikslai
planas
Slide 59
Užduotis
įsivaizduokite, kad esate neteisingos kritikos,
nepagrįstų kaltinimų ar pretenzijų auka. Jūs apipila
jus kaltinimais ir vertinimais, kuriuos skatina jų
pačių pyktis daugiau nei racionali logika. Kaip
reaguoti, kad būtų apribotos neigiamos pikto
užsipuolimo pasekmės ?
Slide 60
Užduotis
Draugas Jus tebešnekina, o jūs norite išeiti. Jūs sakote...
Kavinėje Jums atneša sugedusį kepsnį. Jūs sakote
padavėjai...
Sąskaita už pirkinius 5 Lt didesnė, nei Jūsų paskaičiuotoji.
Jūs sakote pardavėjai...
Jūs pastebite įdėmų patrauklios moters (vyro) žvilgsnį, gal
būt, ji (jis) domisi Jumis. Jūs prieinate ir sakote...
Kaimyno šuo laksto po Jūsų sodintą gėlyną. Jūs prieinate
prie kaimyno ir sakote...
Slide 61
Užduotis
Jūsų draugas suorganizavo Jums svarbų dalykinį
susitikimą su nepažįstamu žmogumi, neperspėjęs Jūsų.
Jūs jam pareiškiate...
Žmonės, sėdintys už Jūsų kino salėje, garsiai kalba ir
Jums trukdo. Jūs kreipiatės į juos...
Jūs ateinate į privačią kavinę. Jums pasiūlo stalą, kuris
Jums nepatinka. Jūs sakote šeimininkui...
Draugas prašo paskolinti jam mašiną, o Jūs galvojate, kad
jis -blogas vairuotojas. Jūs jam sakote...
10) Jaučiatės nepatogiai, nes draugas visai kompanijai
pasakoja istorijas apie Jus. Jūs jam sakote...
Slide 62
Bendravimo stiliai
Asertyvus bendravimo stilius.
Agresyvusis bendravimo stilius.
Pasyvusis bendravimo stilius
Slide 63
Asertyvus bendravimo stilius
Jis padeda geriau jaustis labiau gerbti save, pasiekti savo tikslų,
nesibaiminant pokalbio pasekmių. Šis bendravimo stilius atspindi
rūpinimosi savimi nepamirštant kito nuostatą.
Jei norite bendrauti asertyviu bendravimo stiliumi, išreikškite tikruosius
savo mintis, jausmus, norus. Svarbi kūno poza: reikia žiūrėti tiesiai į
akis, stovėti tiesiai taisyklinga kūno poza, kalbėti aiškiai ir tvirtai,
nedejuoti ir nekalbėti atsiprašinėjančiu balso tonu.
Pavyzdžiui:
man nepatinka kai tu taip elgiesi
Gaila. kad tau nepatinka, kai aš taip elgiuosi, tačiau turi suprati, jog tau
būtina užbaigti darbą
Nemanau, kad tai gera mintis
Tai ką tu sakei, yra tiesa, tačiau man nepatinka, kai tu šauki ant manęs
atleisk, bet jaučiu, kad tu man darai spaudimą. Aš negaliu nusileisti, nes
tau labai svarbu išmokti laikytis taisyklių
Slide 64
Agresyvus bendravimo stilius
Kai mus užvaldo emocijos dažnai bendraujame
agresyviu stiliumi.
Pavyzdžiai:
Ko čia stovi ir nieko nedarai, tinginy?
Ar tu niekada į veidrodį nežiūri?
Kodėl tu visuomet apsirengi kaip baidyklė
Visada tu nusprendi kokį filmą žiūrėsime
Šis bendravimo stilius sukelia norą prieštarauti.
Slide 65
Pasyvusis bendravimo stilius
Jei bendrausime pasyviu stiliumi, sėkmės tikėtis
sunku. Šis stilius atspindi nepakankamo
rūpinimosi savimi nuostatą.
Pavyzdžiai:
na gerai
ne, ne valgyk
Slide 66
Agresyvus stilius
Rokai. eik išnešk šiukšles. Aš netvarkysiu visko
viena
Palauk žiūriu filmą.
Išnešk greičiau, visą laiką aš turiu už tave dirbti.
nerėk, negirdžiu televizoriaus
Užsičiaupk, nes tuoj gausi.
Slide 67
Pasyvusis
Rokai, atsiprašau, ar negalėtum išnešti šiukšlių?
Aš dabar žiūriu filmą
Na gerai, tiek to.
Slide 68
Asertyvusis
Rokai, norėčiau, kad padėtum susitvarkyti virtuvę, reikia
išnešti šiukšles
Aš dabar žiūriu televizorių
Aš tikrai norėčiau, kad mes pasidalintume buities darbus.
Tik išnešk šiukšles ir vėl galėsi žiūrėti
Jau tuoj turi paaiškėti, kas iš jų nusikaltėlis
Na gerai, aš galiu palūkėti. Ar galėsi padėti man kai baigsis
filmas
Žinoma, kai tik baigsis
Slide 69
Bendravimo priešininkai
Grasinimas (kelia baimę, paklusnumą, priešiškumą,
įsižeidimą) “Darykite, kaip pasakyta arba …”
Įsakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas
mane į kabinetą”, “neklausinėkite kodėl, darykite kas
pasakyta”
Kritika (negatyvi) “Jūs pastoviai skundžiatės”, “Jūs
nepakankamai gerai dirbate”.
Įžeidžiančios pravardės. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu
kvailys”,
Nurodymai, ką turite ir ko neturite daryti, jausti“; Jūs turite
elgtis atsakingiau”, “Jūs turite žiūrėti į faktus”, Jūs neturite
taip įsižeisti”
Svarbios informacijos nuslėpimas (replikos spąstai) “Šis
projektas jums patiks” – nepasakius kaip su tuo susiję jūs.
Slide 70
Bendravimo priešininkai
Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko?”, “Kiek tai kainavo?”,
“Kodėl taip vėlai?”, “Ką tu veikei?”
Pagyrimas su spąstais “Jūs taip gerai rašote ataskaitas.
Gal dar vieną parašytumėt?”
Elgesio motyvų diagnozavimas. “Jums visada trūko
iniciatyvos”, “Jus užvaldė savanaudiškumo instinktas”
Patarimai ne laiku (kai žmogus nori būti išklausytas) “Jei
susitvarkytum savo stalą, tai nebūtų jokios priežasties
panikuoti”, “kodėl šito nepadarei va taip”, “paprasčiausiai
nekreipk į juos dėmesio”
Įtikinėjimas logika “Nėra ko čia nusiminti viskas čia logiška”
Atsisakymas svarstyti problemą “Nėra ko apie tai klabėti
aš nematau problemos”
Slide 71
Bendravimo priešininkai
Temos pakeitimas. “Labai įdomu … Aš vakar
mačiau juokingą filmą”
Varžybos. Aš praeitą savaitę pakliuvau į baisią
avariją...O kad tu būtum matęs mano avariją …
Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink,
viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai
atrodai.“
Slide 72
4 žingsnių schema
I. "Garo išleidimas". Siame etape reikėtų pasistengti
nereaguoti (nepulti ginčytis, gintis, teisintis ar kaltinti), o
tiesiog išklausyti partnerio. Tokia mūsų reakcija
nepastiprina pykčio, leidžia partneriui "iškrauti"
("ventiliuoti") savo neigiamą įtampą, dėl ko kaltinimų
srautas senka. Beje, klausyti reikia dėmesingai. Savo
vidinę pusiausvyrą neprarasti padeda vidinio dialogo
technikos.
Slide 73
4 žingsnių schema
II. Dalinis sutikimas. Kai partnerio "paruošti" argumentai
(kaltinimai) išsenka, reiktų padaryti antrą žingsnį suformuluoti ir išreikšti dalinį sutikimą. Čia pravartu
pagalvoti apie tai, kad nors kaltinimai perdėti ir iš esmės
neteisingi, kokia tai dalis tiesos juose gali ir būti. (Iš tiesų,
nesame juk tobuli ar idealūs, manyti priešingai iracionalu). Taigi, mūsų savigarba nenukentės, jei
pripažinsime tai. Jeigu antras žingsnis ne per
ankstyvus, tai dalinis sutikimas keis pokalbio eigą partneris praras tvirtą pagrindą kaltintojo vaidmeniui.
Slide 74
4 žingsnių schema
III.
Pasitikslinimas. Trečias
žingsnis – nepasitenkinimo
priežasčių
ir aplinkybių
patikslinimas, pretenzijų
sukonkretinimas klausimais. (Pvz.,
ko, būtent, pasigenda mano elgesy?
Ko nesu padaręs? Kuo neįtikęs? Kas
konkrečiai atsitiko?) Tokiu būdu
konfliktas yra lokalizuojamas,
susiaurinamas, emocinį reagavimą
keičia racionalus galvojimas.
Slide 75
4 žingsnių schema
IV. Derybos. Kai suformuluojamos
konkrečios nepasitenkinimo
(kaltinimų) priežastys, galima
keistis nuomonėmis, aiškintis
galimybes išspręsti konfliktą, rasti
kompromisą. Prasideda normalus
"normalaus" klausimo (problemos)
sprendimas, o ne asmeninio
pobūdžio puolimas ir gynimasis.
Slide 76
Teisingas prašymo formulavimas
TU
AŠ.
Prisiimkime atsakomybę už savo jausmus.
Turime suprasti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik
stimulas, bet ne priežastis mūsų jausmams kilti.
Mūsų jausmai atsiranda priklausomai nuo to,
kaip mes reaguojame į kitų pasakytus žodžius,
taip pat - priklausomai nuo mūsų norų ir lūkesčių
tuo metu. „Tu įžeidei mane“ – „aš įsižeidžiau“.
Slide 77
Teisingas prašymo formulavimas
Žodžiai, kurių reikėtų vengti:
- Todėl kad tu....
Nes aš....
Visuomet, niekada, kartais, dažnai
Beasmeniai sakinių : „Tai man nepatinka.“
Vengti etikečių, t.y. asmenį apibūdinančių žodžių
„bailys, tinginys, kvailas, nepareigingas“...
Vertinkime tik tai, ką stebime.
Slide 78
Teisingas prašymo formulavimas
Skirkime jausmus nuo minčių.
Turime suvokti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik stimulas,
bet ne priežastis mūsų jausmams rastis. Mūsų jausmai
atsiranda priklausomai nuo to, kaip mes reaguojame į
kitų pasakytus žodžius, taip pat priklausomai nuo mūsų
norų ir lūkesčių tuo metu.
Slide 79
Teisingas prašymo formulavimas
KLAIDOS:
beasmeniai sakiniai („Tai man nepatinka.“);
nusakome tik kitų poelgius („Kai nepaskambini man, jaučiuosi įžeista“);
po žodžių „jaučiuosi…….nes…“ vartojamas ne I-ojo asmens įvardis
(„Jaučiuosi įpykusi, nes viršininkas neištęsėjo duoto pažado“).
Kai išreiškiame savo norus netiesiogiai, t.y. per įvertinimus, interpretacijas,
įsivaizdavimus, kiti tai priima kaip kritiką. Kai žmonės tai išgirsta, jie bemat
pasiruošia gintis ir priešintis. Išreikšdami savo norus ir jausmus turime
didesnę galimybę, jog į juos bus atsižvelgta.
Deja, daugelis mūsų niekada nebuvo mokomi galvoti apie nuoširdumą. Mes
įpratę galvoti, ką kiti daro ne taip, kad mūsų norai nesipildo.
Slide 80
Teisingas prašymo formulavimas
Susiekime savo jausmus su norais.
Pavyzdžiai: „Aš esu labai nusiminusi, kai visko nesuvalgai,
nes noriu, kad užaugtum sveikas ir stiprus.“
„Jaučiuosi įpykusi, kai neištęsi duoto pažado, nes
aš jau buvau suplanavusi šį savaitgalį eiti į kiną.“
„Jaučiuosi nusiminęs, kai gaunu prastą pažymį,
nes noriu trimestrą baigti gerais pažymiais.“
Svarbu išmokti atskirti nuoširdų bendravimą nuo bendravimo
jaučiant kaltę. (Pavyzdžiui: „Mamytei labai skaudu, kai tu
gauni blogus pažymius“.) Rūpinimasis kitais neturi virsti
atsakomybės už kitų jausmus prisiėmimu.
Slide 81
Teisingas prašymo formulavimas
Venkite kaltinimo.
Kaltinimas
jausmų ir norų išsakymas.
savo minčių,
Slide 82
Teisingas prašymo formulavimas
Prašydami teisingai suformuluokime, ko
norime - kalbėkime apie tai, ko norime, o ne tai,
ko nenorime.
Slide 83
Teisingas prašymo formulavimas
Prašydami įvardinkime konkrečius veiksmus,
kuriuos kiti galėtų atlikti.
(Kai prašydavau savo paauglės sesers padėti
sutvarkyti kambarius, suprasdavo tai kaip
paprasčiausią buvimą viename kambaryje...)
„Padėk daiktus į vietą“.
Slide 84
Teisingas prašymo formulavimas
Aiškiai išsakykime prašymą.
- Aš noriu, kad leistum man būti savimi.
-Bet aš juk leidžiu!
- Ne, tu neleidi.
T.B.
-Aš noriu, kad tu šypsotumeis ir
sakytumei, jog tai, ką darau, yra gerai.
„Noriu, kad labiau mane mylėtum
Slide 85
Teisingas prašymo formulavimas
Prašymai, prieš tai neišsakius savo jausmų ir
norų, gali pasirodyti kaip reikalavimai.
,,Kodėl gi tau neapsikirpus?“
Slide 86
Teisingas prašymo formulavimas
Klausytojui ne visai gali būti aišku, ko norime iš jo,
jei išsakome tik savo jausmus.
,,Aš pykau, kai pamiršai nupirkti pieno vakarienei.“ (Taip
sakančiai moteriai aišku, kad ji prašo, jog vyrais nueitų į
parduotuvę. Bet ar aišku vyrui?)
Juokinga situacija:
- Brangusis, apie ką tu dabar galvoji?
- Jeigu aš norėčiau, kad tu žinotum, negalvočiau, o
pasakyčiau.
Slide 87
Teisingas prašymo formulavimas
Aš..................(jausmas), kai
tu.................(elgesys), nes aš...............(mintys ir
poreikiai. Norėčiau..............(norų, kaip turėtų
keistis situacija, išsakymas).
Slide 88
Užduotis
Kartą gyveno mergina, vardu Alisa. Ji buvo įsimylėjusi vyrą, vardu
Gregoris. Gregoris gyveno ant upės kranto. Alisa gyveno kitoje upės
pusėje. Upe plaukiojo daug žmogėdrų krokodilų. Alisa norėjo patekti į
kitą upės krantą ir susitikti mylimąjį Gregorį. Deja, tiltas per upę buvo
sugriautas. Todėl ji nuėjo pas Beną, kuris turėjo valtį, ir paprašė ją
perplukdyti per upę. Benas pasakė mielai tai padarysiąs, jei prieš tai
Alisa su juo permiegosianti. Ji atsisakė, nuėjo pas savo draugą Janą ir
papasakojo savo rūpestį. Tačiau Janas nenorėjo kištis. Alisa,
neturėdama kitos išeities, sutiko su Beno sąlyga. Benas ištesėjo savo
pabadą ir perplukdė Alisą į kitą krantą pas Gregorį. Kai ji papasakojo
Gregoriui, ką teko išgyventi, kad patektų į kitą upės krantą, šis su
pasibjaurėjimu išmetė ją už durų. Atstumta, plyštančia širdimi Alisa nuėjo
pas Tomą. Šiam pagailo merginos, ir jis, nuėjęs pas Gregorį, jį primušė.
Alisa buvo patenkinta, kad Gregoris gavo tai, ko nusipelnė. Kai saulė
pakimba horizonte, galima girdėti, kaip Alisa juokiasi iš Gregorio.
Slide 89
Užduotis
Kiekvienas dalyvis turi nuspręsti, kuris personažas yra
simpatiškiausias.
Ant lapelio jis užrašo jo vardą pažymėdamas jį pirmu
numeriu.
Tada jis turi nuspręsti, kuris personažas pasielgė a)
gudriausiai b) teisingausiai.
Kiti personažai įvertinami pagal tuos pačius kriterijus. Tada
dalyviai suskirstomi į grupes ir sudaro grupės nuomonę
atspindintį vertinimo sąrašą. Grupės pristato savo
vertinimus ir pagrindžia kriterijus, kuriais rėmėsi
vertindami.
Efektyvaus bendravimo su
delinkventinio elgesio paaugliais ir
jaunuoliais ypatumai
2008
Slide 2
Seminaro tikslas
Bendravimo su delinkventinio elgesio paaugliais
kompetencijos didinimas, analizuojant
delinkventinio elgesio paauglių ypatumus bei
pagrindinius bendravimo principus
Slide 3
Temos
Rizikos ir apsauginiai faktoriai
Delinkventinio elgesio paauglių psichologiniai
ypatumai
Efektyvaus bendravimo pagrindiniai principai
Slide 4
Psichologinis atsparumas
Atsparumas apibūdinamas kaip vaiko gebėjimų,
lemiančių sėkmingą adaptaciją nepaisant vystymąsi
įtakojančių rizikos faktorių, rinkinys.
Atsparumo rūšys:
tai „trukdžių įveikimo procesas, kuriam žmogus
pasitelkia tam tikrus savo ypatumus arba asmeninį
stiprumą, įgalinantį jį ištverti nepalankias aplinkybes
tai gebėjimas sėkmingai, optimaliai funkcionuoti, esant
negatyvioms aplinkybėms
tai pasveikimas po traumos
Slide 5
Rizikos faktoriai
Apie atsparumą kalbama tada kai jį siejame su
patirta rizika.
Rizika siejama su negatyviomis pasekmėmis. Tai
reiškia, kad rizikos veiksniai didina negatyvių
pasekmių tikimybę.
Slide 6
Apsauginiai faktoriai
tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurių poveikis susijęs su
teigiamomis pasekmėmis ar jų tikimybe
tai individo ir aplinkos charakteristikos, kurios sumažina rizikos
faktorių poveikį ar sustiprina apsauginius efektus .
Apsauginių faktorių klasifikacija:
pirmoji grupė apima individo temperamento ir asmenybės
charakteristikas – tai aktyvumo lygmuo, kognityviniai įgūdžiai,
pozityvus santykis.
kitas apsauginių faktorių tinklas apima šeimos charakteristikas –
sutelktumas, šiluma, rūpestis.
trečią – sudaro pagalbos pasiekiamumas: rūpestingi mokytojai,
organizacijos ir pan.
Slide 7
Užduotis
Apibūdinkite savo asmeninius apsauginius
faktorius
Individo lygmenyje
Šeimos lygmenyje
Pagalbos lygmenyje
Išskirkite silpnąsias ir stipriąsias puses
Silpnos pusės
Stiprios pusės
Slide 8
Charakteristikos, apibūdinančios atsparumą
Aš turiu
Aš esu
Aš galiu
Slide 9
Aš turiu:
žmones aplink mane, kuriais pasitikiu, kuriuos
besąlygiškai myliu
žmones, kurie nustato man ribas
žmones, kurie parodo kaip jie elgiasi teisingai
žmones, kurie padrąsina mane ir padrąsina būti
savarankišku
žmones, kurie padeda man, kai sergu, kai esu
pavojuje
Slide 10
Aš esu
žmogus, kuris gali patikti kitiems ir būti mylimas
žmogus, kuris rūpinasi kitais ir džiaugiasi
galėdamas jiems padėti
žmogus, kuris gerbia kitus ir save
žmogus, kuris atsakingas už savo darbus
žmogus, kupinas vilties, kad viskas bus gerai
Slide 11
Aš galiu
kalbėtis su kitais kas mane trikdo ir gąsdina
rasti būdus išspręsti tas problemas su kuriomis
susiduriu
valdyti save kai jaučiu besielgiąs pavojingai ir
neteisingai
suprasti, kada tinkamas laikas kalbėtis su kitu
žmogumi ar imtis kokių nors veiksmų
rasti ką nors galintį padėti kai man reikia pagalbos
Slide 12
Užduotis
Įvertinkite savo situaciją: turiu, esu, galiu
Slide 13
Institucijos vaidmuo ugdant paauglių atsparumą
Individo lygmenyje: svarbu turėti žmones, kuriais vaikas
galėtų pasitikėti: specialistai, auklėtojai
Grupės lygmenyje: veikla, skatinanti išmokti problemų
sprendimo strategijų, tinkamai organizuoti pasitarimai
Institucijos lygmenyje: sąlygų, skatinančių netinkamo
elgesio pasireiškimą, mažinimas. Struktūros, tvarkos,
pagarbos mokymaisis
Slide 14
Etiologinis netinkamo elgesio modelis
Tarpasmeniniai santykiai
Vidiniai veiksniai
Aplinka
Slide 15
Etiologinis netinkamo elgesio modelis
Vidiniai veiksniai: genetiškai nulemti veiksniai, pvz:
temperamento bruožai, intelektas, kognityvinės
raidos sutrikimai.
Tarpasmeniniai santykiai: Vaikų auklėjimo pobūdis
(hipogloba, hipergloba, prieštaringas auklėjimas),
broliai ir seserys, bendraamžių įtaka
Artimiausia aplinka: gyvenamoji vieta, mokykla
(nesėkmės ir neigiami vertinimai mokykloje),
žiniasklaidos demonstruojamas smurtas ir
prievarta bendruomenė
Slide 16
Charakteris
Charakteris dažniausiai priklauso nuo konkretaus
temperamento, todėl vaikas išmoksta tokių elgesio
manierų, kurios atitinka jo temperamentą.
Slide 17
Hipertiminis tipas
Šio tipo paaugliai yra triukšmingi, aktyvūs ir savarankiški. Jie mėgsta
bendrauti, nejaučia drovumo nepažįstamų žmonių tarpe, tačiau ne
visada išlaiko reikiamą tarpą ir distanciją.
Pagrindinis šio tipo bruožas – beveik visada gera, pakili nuotaika.
Kartais šią nuotaiką pakeičia pykčio, susierzinimo reakcijos, tačiau jos
trunka neilgai. Hipertimikams būdinga geras miegas ir apetitas, jie gerai
pakelia fizinius krūvius, tačiau psichinei įtampai nėra atsparūs.
Hipertimikai mielai bendrauja su aplinkiniais ir neretai tampa grupės
lyderiais. Į taisykles ir apribojimus žiūri lengvabūdiškai. Juos traukia
nauji žmonės, naujos vietos, nauji interesai. Hipertimikai mielai griebiasi
naujo užsiėmimo, tačiau dažnai meta, nebaigę iki galo.
Slide 18
Hipertimikas
Jų silpnoji vieta – vienatvė, situacija, kai nėra kur išlieti susikaupusios
energijos.
Ypač jiems sunku paklusti griežtam režimui.
Reikia stengtis taisykles pateikti kaip būtinybę.
Jie turi tinkamai organizuoti paauglio veiklą, įtraukti į įdomius užsiėmimus,
suteikti naujų įspūdžių, nuotykių.
Reikia rasti jo aplinkoje sritį, kurioje nors iš dalies tie poreikiai galėtų būti
patenkinti; tai tam tikras darbas, sportas.
Kita pedagoginio darbo kryptis – formuoti tinkamo elgesio įgūdžius. Tai
pirmiausia paauglio impulsyvumo mažinimas. Pedagogas su paaugliu
nagrinėja situacijas, moko jį, prieš pradedant veikti, akimirką palaukti ir
pamąstyti. Antra, būtina padėti jam kaupti neigiamą nesėkmių patirtį
Slide 19
Cikloidinis tipas
Pagrindinis cikloidinio charakterio bruožas – nuolatinė,
cikliška nuotaikų kaita. Fizinio ir emocinio pakilimo fazės
kaitaliojasi su apatija, bejėgiškumo jausmu.
Visa tai, ką cikloidas darydavo lengvai ir paprastai dabar
reikalauja didesnių pastangų. Paprastai fazės keičiasi kas 12 savaites. Ilgainiui apatija pasikeičia į normalią savijautą
arba pereina į pakilimo laikotarpį, kurio metu cikloidas tampa
panašus į jau aprašytą hipertimiką. Jis ima ieškoti
bendravimo, atgauna pasitikėjimą savimi, pasiveja draugus
moksle ar darbe.
Silpniausios šio tipo pusės pakilimo laikotarpiu panašios į
hipertimiko. Tai nesugebėjimas pakelti vienatvės,
monotoniško gyvenimo ritmo, bei ilgo ir nuobodaus darbo.
Slide 20
Cikloidinis tipas
Pakilumo fazes reikia panaudoti tikėjimui ir pan. sustiprinti, o
depresinėse - mažiau reikalauti, emociškai palaikyti.
Į niūrių irzlumą turi būti reaguojama ne pykčiu ir pasipiktinimu, o
ramiu, be nereikalingų emocijų elgesiu. Nuosmukio periodu
cikloidiniams paaugliams reikia paaiškinti jų prigimties savitumą,
kelti pasitikėjimą ir sakyti, kad po nuosmukio neišvengiamai ateis
pakilimas, tuomet daug ką pavyks ištaisyti ir pasivyti. Likdami
išoriškai abejingi padrąsinimam subdepresyviu periodu,
cikloidiniai paaugliai, vis dėlto, godžiai sugeria išgirstus žodžius ir
praėjus sunkiam periodui neretai prisipažįsta, kad tie žodžiai buvo
jiems kaip balzamas.
Slide 21
Labilusis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – greita nuotaikų kaita. Paauglio nuotaikos kinta
labai greitai ir dėl visai menkų priežasčių.
Smulkūs nemalonumai gali bematant sugadinti nuotaiką, ir atvirkščiai,
maloni smulkmena gali taip pat greitai nuotaiką pataisyti. Tokia greita
nuotaikų kaita gali sukelti aplinkiniams paviršutiniškumo ir lengvabūdiškumo
įspūdį. Tačiau iš tikrųjų labiliems paaugliams būdingi gilūs jausmai,
nuoširdus prisirišimas prie tų, kurie jais rūpinasi.
Ypač sunkiai pergyvenamos situacijos, kai juos emociškai atstumia artimi ar
turintys autoritetą žmonės, taip pat, kai prarandami draugai arba išsiskiriama
su jais.
Labilūs paaugliai mėgsta kompanijas, aplinkos pasikeitimą, tačiau ieško
tame ne erdvės savo veiklai, bet naujų įspūdžių, išgyvenimų.
Silpnoji labilaus tipo vieta – emociniai santykiai su aplinkiniais ir su jais
susiję pergyvenimai.
Slide 22
Labilusis tipas
Šiuos asmenis reikia dažnai girti nuolat rodyti
jiems dėmesį.
Užmezgus palankų kontaktą, labilūs paaugliai
trokšta jį ilgam išsaugoti. Juos nuolat reikia
mokyti niūriomis minutėmis patiems ieškoti
gyvenimo šviesiųjų pusių.
Adaptacija lengviau vyksta aplinkoje,
nereikalaujančioje didelės emocinės įtampos.
Slide 23
Sensityvusis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – labai didelis jautrumas. Sensityvūs
paaugliai vengia aktyvių ir triukšmingų bendraamžių, nemėgsta judrių,
energingų žaidimų. Jie greitai pasimeta naujoje, nepažįstamoje aplinkoje,
su naujais žmonėmis sunkiai randa bendrą kalbą, todėl gali susidaryti
įspūdis, kad tai uždari ir nemėgstantys aplinkinių žmonės.
Kuklumas, baikštumas, drovumas, aukšti moraliniai reikalavimai sau ir
kitiems paprastai sukelia sensityviam paaugliui nemažą bendravimų
sunkumų ir dažnai stimuliuoja nepilnavertiškumo jausmą. Neretai savo
menkavertiškumo pajautimas sukelia perdėtą norą jį įveikti.
Sensityviniai paaugliai bando tapti grupės lyderiais, demonstratyviai rodo
bendravimo sugebėjimus, bet didesnių laimėjimų šioje srityje pasiekti
jiems, be abejo, nelemta. Silpnoji šio tipo vieta – nepalankus aplinkinių
požiūris į juos. Jiems visiškai nepakeliama situacija, kai jie tampa
pajuokos arba įtarinėjimų objektu, kai jų moralei, reputacijai metamas
nors menkiausias įtarimo šešėlis.
Sensityvai nemoka ir nemėgsta meluoti ar veidmainiauti, todėl panašius
įtarinėjimus priima labai skausmingai.
Slide 24
Sensityvusis tipas
Darbuotojai turi vengti kritikos, ši asmenys taisyklėms labai
lengvai paklūsta. Sunkiausiai išgyvena nepasitikėjimo jais
problemas.
Kontakto užmezgimas su šiais paaugliais sunkesnis nei su
labiliais. Kita vertus jų uždarumas dažniausiai tik išorinis, ir
poreikis pasidalinti pergyvenimais yra pakankamai stiprus.
Neretai kontaktą pasiseka užmegzti toje srityje, kurioje
sensityvus paauglys siekia hiperkompensacijos. Kontakto
užmezgimui naudingi ilgai besitęsiantys pokalbiai, detali visų
faktų ir situacijų analizė, paneigianti paauglio nepilnavertiškumo
ir nepasitikėjimo jausmą santykiuose su aplinkiniais.
Didelę naudą gali turėti situacijos, skatinančios atsakomybės
jausmą už save ir kitus, įtikinančios tuo, kad sensityvus
paauglys reikalingas kitiems
Slide 25
Psichasteninis tipas
Pagrindiniai šio tipo bruožai yra neryžtingumas, polinkis į ilgus
svarstymus, baimingos abejonės. Tokie paaugliai nuolat analizuoja savo
elgesį, apmąsto kiekvieną savo pasakytą žodį, veido išraišką, pergyvena,
jeigu nusprendžia, jog pasielgė ne visai taip kaip derėtų. Psichasteniniam
tipui būdinga tai, jog jiems lengvai formuluojasi įkyrios mintys, baimė,
veiksmai bei ritualai. Baimė dažniausiai būna susijusi su galimais įvykiais,
paprastai mažai tikėtinais: kad tik neatsitiktų kas nors baisaus ir
nepataisomo su jais arba artimais žmonėmis.
Psichastenikams taip pat būdingas menkavertiškumo jausmas, ir neretai
šio tipo paaugliai gali bandyti jį įveikti. Stengdamiesi kompensuoti savo
neryžtingumą, psichasteniški paaugliai kartais parodo netikėtą ryžtą ir
pasitikėjimą savimi tokiose situacijose, kur kaip tik reikalingas apdairumas
ir atsakingumas. Situacijos, kur tikrai reikalingi greiti ir ryžtingi sprendimai,
sudaro silpnąją tokių paauglių vietą.
Slide 26
Psichasteninis tipas
Pastovus neryžtingumas gali erzinti. Darbuotojai turi rodyti kantrumą.
Dažnai rekomenduojama užsiimti sportu, kuriam psichastenikas neretai
jaučia pasibjaurėjimą ir kur pasiekti jam didesnių rezultatų dažniausiai
būna nelengva. Vis dėlto kartais tam tikra sporto šaka psichasteniniui
paaugliui tampa savotišku ritualu. Pagrindinis sportinių užsiėmimų tikslas –
pažadinti paauglio hedonistinį džiaugsmą, pajaučiant savo paties kūno
jėgą ir judėjimą.
Daugelis psichasteninių paauglių pasižymi daug geresniu kojų negu rankų
fiziniu išsivystymu. Todėl sportinius užsiėmimus reiktų pradėti tokia sporto
šaka kaip slidinėjimas, bėgimas, šuoliai, dviračių sportas ir tik po to įjungti
sportinius žaidimus. Lenktyniavimas, varžybos, reikalavimas laimėti
pražūtingi psichastenikui, nes nukreipti į jo silpnąją grandį – atsakomybės
jausmą. Šis jausmas turi būti akcentuojamas palaipsniui.
Slide 27
Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis egocentrizmas, nepasotinamas noras atkreipti
į save aplinkinių dėmesį, susilaukti pritarimo, susižavėjimo ar užuojautos. Blogiausiu
atveju isteroidams geriau jau neigiama aplinkinių reakcija, negu ignoravimas, pavojus
likti visiškai nepastebėtam.
Šie bruožai vaikystėje gali pasireikšti gana anksti. Toks vaikas visada stengiasi būti
aplinkinių dėmesio centre, siekia, kad aplinkiniai juo nuolat žavėtųsi, stebėtųsi ir girtų.
Paauglystėje demonstruodamas iššaukiantį elgesį, kalbos manierą, ekscentrišką
aprangą stengiasi susilaukti aplinkinių dėmesio.
Isteroidiniai paaugliai siekia tapti lyderiais, veržiasi vadovauti, tačiau noro imtis veiklos
paprastai užtenka neilgam, dažniausiai tol, kol nesusiduriama su pirmaisiais
sunkumais.
Isteroidiniai paaugliai, besistengiantys daryti įspūdį, turi įdomią savybę. Jie
dažniausiai tiki tuo, ką kalba, beveik tiek pat, kiek tiki jais klausytojas. Isteroidinės
asmenybės, pradėjusios meluoti taip įsijaučia, jog pačios nepajunta, kai melas tampa
“tiesa”. Labai dažnai jų melas yra tam tikras signalas, kad jiems stokojama dėmesio.
Norėdamas būti pripažintas, isteroidinis paauglys gali pradėti girtis, išraiškingai
pasakoti apie save įvairias istorijas, dėl ko susilaukia aplinkinių pasipiktinimo ar juoko.
Slide 28
Isteroidinis (demonstratyvusis) tipas
Jie geriau priima neigiamą reakciją nei lieka
nepastebėti. Silpnoji vieta –situacijos žeidžiančios jų
savigarbą, dėmesio praradimas.
pripažinti demonstruojamą vaidmenį ir pavesti vaikui
jį atitinkančias užduotis, dažniau pagirti, viešai
patvirtinti jo sėkmę, paraginti ją pakartoti bei
kontroliuoti vaiko pastangas; nekreipti dėmesio į
vaiko provokavimus ir vertinti juos kitaip, nei tikisi
vaikas. Toks mokytojo elgesys gali padėti išvengti
konflikto, ar net tapti pirmu žingsniu bendravimo su
isteroidiniu paaugliu link.
Slide 29
Epileptoidinis tipas
Šio tipo bruožai vaikystėje pastebimi retai. Dažniausiai jie išryškėja būtent
paauglystėje. Tai dirglumas, polinkis į afektyvias būsenas, tūžmingumas,
aklo pykčio prasiveržimai, kurių metu stengiamasi surasti objektą savo
įtūžiui išlieti. Pykčio potrūkiai dažnai tik atrodo netikėti. Iš tikrųjų jie
kaupiasi ilgai ir po tam tikro laiko netikėtai aplinkiniams prasiveržia.
Epileptoidai pasižymi kerštingumu, niekada neatleidžia nuoskaudų ir
stengiasi už jas su kaupu atsilyginti. Jau gana ankstyvame amžiuje gali
kristi į akis epileptoidų kruopštumas, pedantiškumas, perdėtas prisirišimas
prie savo daiktų. Tokių paauglių labai stiprus nuosavybės jausmas, ir bet
koks pasikėsinimas į jų asmeninius daiktus sukelia nesutramdomą įniršį.
Epileptoidui būdinga dar viena specifinė ypatybė: nuolankus paklusnumas
valdžiai juose derinasi su despotišku vadovavimu pavaldiniams ir
negailestingumu silpnesniems už save. Jie sunkiai prisitaiko prie socialinių
gyvenimo normų.
Slide 30
Epileptoidas
Bendraujant su epileptoidiniu paaugliu pirmiausia reikia:
akcentuoti teigiamas jo savybes: tvarkingumą,
rūpestingumą, smulkmeniškumą, apdairumą,
racionalumą, meistravimo gabumus ir t.t. Tik po to, pačia
švelniausia ir delikačiausia forma, galima pereiti prie
neigiamų epileptoido savybių.
Protrūkis, piktumas, nesusivaldymas afekto metu,
polinkis į niūrią, irzlią nuotaiką pripažįstamas pačių
paauglių, jeigu užmezgamas su jais palankus kontaktas.
Parodant kokią žalą jiems patiems gali padaryti šie
charakterio bruožai, būtina mokyti juos vengti
erzinančios situacijos, susijaudinimo būsenoje ieškoti
vienatvės, atsipalaidavimo užsiimant patrauklia veikla.
Slide 31
Epileptoidas
Auklėjant epileptoidinį paauglį reikia:
1. padėti pažinti savo geruosius ir bloguosius bruožus,
išmokti save vertinti objektyviai. Objektyvumas padeda
epileptoidui valdyti savo emocijas.
2. atsižvelgiant į tai, kad epileptoidas pasižymi savimeile,
noru vadovauti, reikia padėti jam rasti sritį, kurioje jis
galėtų išreikšti save. Radęs tokią sritį, kurioje jis gali būti
geresnis už kitus (sportas, saviveikla, technika ir t.t.),
paauglys jaučiasi ramesnis ir labiau pasitikintis savimi,
jam mažiau tenka ginti savo įsivaizduojamą “Aš”;
Slide 32
Šizoidinis tipas
Tokio tipo vaikai jau nuo mažens mėgsta žaisti vieni. Jie mažai bendrauja su
savo vienmečiais, vengia triukšmingų pramogų, esant pasirinkimo galimybei,
mieliau linkę bendrauti su vyresniais už save ir užduoda jiems ne pagal amžių
rimtus klausimus.
Visų pirma krenta į akis tokių paauglių uždarumas, atsiribojimas nuo aplinkinių,
nenoras arba nemokėjimas užmegzti kontaktą. Šizoidų elgesys gana
prieštaringas – emocijos gali būti visiškai šaltos arba pasižymėti dideliu
jautrumu, apdairumas vienur gali virsti lengvabūdiškumu kitur, apatija gali
derintis su atkakliu veiklumu, drovumas su netaktiškumu, uždarumas su
įkyrumu. Todėl dažnai sakoma, kad šizoido vidinis pasaulis yra nevienalytis.
Bene ryškiausias šio tipo žmonių bruožas – tai empatijos stoka. Šizoidai
dažniausiai nejaučia takto, nemoka įsijausti į kitų žmonių vidinį pasaulį, pajusti jų
nuotaiką, atspėti jų norus. Jie nežino, ar aplinkiniai myli juos, ar jų nemėgsta,
kadangi jie nemoka pajusti kitų žmonių vidinės būsenos, suprasti jų jausmų, iš
šalies šio tipo žmonės gali atrodyti emociškai šalti, bejausmiai ir netgi žiaurūs.
Nors šizoidų vidinis pasaulis esti turtingas, jis beveik niekada neprieinamas
aplinkiniams.
Slide 33
Šizoidai
Jų negalima versti būti labai atvirais
Kontakto pradžioje daugiausiai turėtų kalbėti suaugęs. Palankiausia tema –
kontakto užmezgimo sudėtingumas ir sunkumai žmonių, kuriems kontaktą
užmegzti ypač sunku. Psichologinio barjero įveikimą rodo formalaus bendravimo
perėjimas į neformalų. Tuomet šizoidinis paauglys pradeda kalbėti pats, net
netikėtomis temomis. Jo pertraukti nederėtų – atvirumas vis labiau ir labiau
auga.
Reiktų atsižvelgti dar į vieną šizoido ypatumą – kontakto išsekimą: paauglys
staiga nutyla ir pareiškia, jog nėra daugiau apie ką šnekėti. Tuomet naudinga
pakreipti pokalbį netikėta tema. Kai kada raktas kontaktui atverti gali būti šizoido
hobis, bet jis savo žiniomis ir pastebėjimais dalinasi tik tada, jeigu jį nors šiek tiek
domina pašnekovo asmenybė.
Šizoidiniai paaugliai svajoja apie profesijas, susijusias su izoliacija nuo
“triukšmingo pasaulio”. Jis nori būti apsuptas mažo ir nuolatos tų pačių žmonių
rato. Jis nesupranta, kad tai nulemia sunkią jam situaciją – kontaktas izoliuotose
mažose grupelėse būtinai turi būti neformalus ir galimybės išsirinkti partnerį
tokiam kontaktui mažos.
Slide 34
Konformistinis tipas
Pagrindinis šio tipo bruožas – begalinis konformistiškumas, pasyvus
prisitaikymas prie jį supančios aplinkos. Jie bijo ir atsilikti nuo kitų, ir kuo
nors išsiskirti, užbėgti į priekį.
Konformistinio tipo žmonės permainų nemėgsta. Iš pradžių jie būna aršiausiais
viso to, kas nauja, kritikais, tačiau, kada viena ar kita naujovė tampa
pripažinta visuomenėje, jie nesunkiai iš buvusių oponentų tampa karštais
jos gerbėjais.
Tokie paaugliai yra savo mikroaplinkos produktas.
Šio tipo žmonėms trūksta kritiškumo – visą, apie ką kalbama ir kas
deklaruojama jų įprastoje aplinkoje, yra jiems neginčijama tiesa.
Konformistinio tipo paaugliai yra visiškai neiniciatyvūs, jie nelinkę
savarankiškai mąstyti ir priimti savarankiškus sprendimus. Jeigu reikia
veikti greitai, tokio tipo žmonės pasimeta, kadangi nesugeba susiorientuoti
Slide 35
Konformistinis tipas
Mokyti kritiškumo
Girti išskirtinumą
Slide 36
Klaidingi elgesio tikslai
(R.Dreikursas)
Slide 37
Klaidingo elgesio tikslai
Dėmesio siekimas
Jėgos demonstravimas
Kerštas
Atsitraukimas
Susijaudinimas
Slide 38
Dėmesio siekimas
Kai mokinys siekia dėmesio jis gali triukšmauti,
plepėti, stumdytis, kiršinti kitus.
Mokinio logika: “Aš vertingas tada, kai žmonės į
mane atkreipia dėmesį”.
Slide 39
Jėgos kova
Mokinys gali neklausyti, prieštarauti, ginčytis, bet
kokiai mokytojo siūlomai veiklai priešinasi, gali
demonstruoti blogą nuotaiką, gali būti agresyvus.
Logika “Aš vertingas tada, kai kiti daro ko noriu, aš
galiu valdyti”.
Slide 40
Keršto siekimas
Mokinys niekina, įžeidinėja, skriaudžia kitus, vagia,
griebiasi vandalizmo, gadina svetimą nuosavybę,
žiauriai elgiasi su gyvūnais. Jų tėvai sakosi, kad
jau priėję ribą – nežino ką daryti”.
Logika: “Aš nemylimas. Aš vis pralaimiu. Tik ką
nors įžeisdamas jaučiuosi padėties šeimininku”.
Slide 41
Atsitraukimas
Mokinys būna apatiškas, bejėgis, dažnai
kvailesnis už kitus, nedalyvauja pamokoje, būna
abejingas bet kuriai veiklai. Jis dažnai neatlieka
užduočių kurias galėtų padaryti, nes bijo patirti
nesėkmę. Jis geriausiai jaučiasi vienas, kai niekas
nieko nereikalauja. Vengdamas nesėkmės ji bėga
iš pamokų, progai pasitaisius meta mokyklą.
Elgesys byloja “ aš niekam tikęs. Negaliu padaryti
nieko gerai – tai nieko nedarysiu,”
Slide 42
Susijaudinimo siekimas
Tai adrenalino ieškotojai. tokie mokiniai nemėgsta
rutinos ir mononiškumo. Pamokos jiems
neįdomios. Gali bėgti iš pamokų. Dažnai yra
žymiai protingesni nei apsimeta. Tikėtina, kad gali
vartoti psichotropines ir narkotines medžiagas.
Slide 43
Kaip atpažinti klaidingą tikslą
Iš mokinio elgesio po pastabos
Mokytojo jausmų ir minčių mokiniui elgiantis
netinkamai
Slide 44
Dėmesio siekimas
po pastabos mokinys kurį laiką nustoja netinkamai
elgtis, bet pajutus dėmesio stoką vėl elgiasi
panašiai
Mokytojo mintys: “Jis reikalauja per daug mano
laiko”
Slide 45
Jėgos kova
Po pastabos mokinio netinkamas elgesys tęsiasi,
jis nori parodyti, kad yra viršesnis ir daro ką nori.
Jo elgesys tarsi demonstruoja: “O ką jūs man
galite padaryti?”.
Mokytojas dažnai galvoja: “Aš parodysiu, kas čia
šeimininkas. Tu su manimi taip nesielgsi”.
Slide 46
Kerštavimas
Po pastabos mokinys elgiasi dar blogiau gali
kaltinti mokytoją, kad šis jo nemėgsta, plūstis,
gąsdinti, išeiti iš klasės
Pedagogas jaučiasi įžeistas, užgautas, praranda
dažnai pusiausvyrą. Jo mintys: Kaip tu su manimi
elgiesi? už ką?”
Slide 47
Atsitraukęs mokinys
Atsitraukęs mokinys dažnai nereaguoja į
pastabas, gali tvirtinti, kad negali įvykdyti
reikalavimų. Kai mokytojas mokinė pataiso, jis
nutyla ir gali atsitraukti ir nieko nedaryti.
Mokytojas dažnai pasimeta, jaučiasi bejėgis
“Nežinau ką galiu padaryti”.
Slide 48
Elgesio korekcija
Parodyti mokiniams pagarbą ir norą
bendradarbiauti
Dėmesio siekiančios mokinio elgesį patartina
ignoruoti, pastebėti mokinį, kai elgiasi gerai
Kai mokinys siekia jėgos, reikia neįsivelti į kovą u
mokiniu, negrasinti nuobaudomis ir pan.
Galimas pvz: Mažiau kalbų – daugiau darbų. Visi
turi lygias teise aš mokyti, klasės draugai mokytis.
Netinkamas elgesys nebus toleruojamas ir pan.”
Slide 49
Elgesio korekcija
Keršto siekiančiam vaikui svarbu neatsilyginti
kerštu. Dažnai apie tokį vaiką pranešama tėvams,
administracijai, kiti vaikai skatinami su juo
nebendrauti.
Svarbu tokį mokinį patraukti į savo pusę, parodant
jo gerąsias puses bei bendraklasių požiūrį į jo
netinkamą elgesį.
Slide 50
Elgesio korekcija
Atsitraukusiam mokiniui svarbu parodyti, kad jūs
juo rūpinatės ir aišku, apsiginkluoti kantrybe.
Formuoti nuostatą, kad nieko daryti yra blogiau,
nei klysti ir pan.
Slide 51
Bendravimo būdai
Slide 52
Neefektyvūs bendravimo būdai
Netinkamo elgesio ignoravimas
Netinkamo elgesio skatinimas
Dėmesio kreipimas į šalutinę problemą
Garbingas simptomo pripažinimas: “Pasakyk man tiesą”
Susirūpinimas simptomu
Problemos aiškinimasis
Nesileisk pagaunamas
Mokytis iš patirties
Abstraktūs, beprasmiai nurodymai: faktų apibūdinimas,
klasifikavimas, prognozavimas, klausimai
Elgesio keitimo susitarimai
bausmės
Slide 53
Elgesio keitimas
Ką
pakeisti
Į ką pakeisti
Kaip paskatinti pasikeisti
Slide 54
TOC Ką pakeisti
Poreikis
Noras
Bendras tikslas
Poreikis
Noras
Slide 55
TOC Ką pakeisti
Pasilinksminti
JOE Pravardžiuoja
ALEX
Linksmai žaisti
Būti gerbiama
ALEX
nenori būti
pravardžiojama
Slide 56
Į ką pakeisti. Priežastis –
pasekmė
Ko
reikia vienai pusei ir ko reikia kitai
pusei: apsvarstyti idėjas ir veiksmų
padarinius, tada numatyti tikslus
Slide 57
Kaip pakeisti
Sudaryti logišką planą kaip juos įgyvendinti
Slide 58
Kaip pakeisti
Kliūtis
Tikslai
planas
Slide 59
Užduotis
įsivaizduokite, kad esate neteisingos kritikos,
nepagrįstų kaltinimų ar pretenzijų auka. Jūs apipila
jus kaltinimais ir vertinimais, kuriuos skatina jų
pačių pyktis daugiau nei racionali logika. Kaip
reaguoti, kad būtų apribotos neigiamos pikto
užsipuolimo pasekmės ?
Slide 60
Užduotis
Draugas Jus tebešnekina, o jūs norite išeiti. Jūs sakote...
Kavinėje Jums atneša sugedusį kepsnį. Jūs sakote
padavėjai...
Sąskaita už pirkinius 5 Lt didesnė, nei Jūsų paskaičiuotoji.
Jūs sakote pardavėjai...
Jūs pastebite įdėmų patrauklios moters (vyro) žvilgsnį, gal
būt, ji (jis) domisi Jumis. Jūs prieinate ir sakote...
Kaimyno šuo laksto po Jūsų sodintą gėlyną. Jūs prieinate
prie kaimyno ir sakote...
Slide 61
Užduotis
Jūsų draugas suorganizavo Jums svarbų dalykinį
susitikimą su nepažįstamu žmogumi, neperspėjęs Jūsų.
Jūs jam pareiškiate...
Žmonės, sėdintys už Jūsų kino salėje, garsiai kalba ir
Jums trukdo. Jūs kreipiatės į juos...
Jūs ateinate į privačią kavinę. Jums pasiūlo stalą, kuris
Jums nepatinka. Jūs sakote šeimininkui...
Draugas prašo paskolinti jam mašiną, o Jūs galvojate, kad
jis -blogas vairuotojas. Jūs jam sakote...
10) Jaučiatės nepatogiai, nes draugas visai kompanijai
pasakoja istorijas apie Jus. Jūs jam sakote...
Slide 62
Bendravimo stiliai
Asertyvus bendravimo stilius.
Agresyvusis bendravimo stilius.
Pasyvusis bendravimo stilius
Slide 63
Asertyvus bendravimo stilius
Jis padeda geriau jaustis labiau gerbti save, pasiekti savo tikslų,
nesibaiminant pokalbio pasekmių. Šis bendravimo stilius atspindi
rūpinimosi savimi nepamirštant kito nuostatą.
Jei norite bendrauti asertyviu bendravimo stiliumi, išreikškite tikruosius
savo mintis, jausmus, norus. Svarbi kūno poza: reikia žiūrėti tiesiai į
akis, stovėti tiesiai taisyklinga kūno poza, kalbėti aiškiai ir tvirtai,
nedejuoti ir nekalbėti atsiprašinėjančiu balso tonu.
Pavyzdžiui:
man nepatinka kai tu taip elgiesi
Gaila. kad tau nepatinka, kai aš taip elgiuosi, tačiau turi suprati, jog tau
būtina užbaigti darbą
Nemanau, kad tai gera mintis
Tai ką tu sakei, yra tiesa, tačiau man nepatinka, kai tu šauki ant manęs
atleisk, bet jaučiu, kad tu man darai spaudimą. Aš negaliu nusileisti, nes
tau labai svarbu išmokti laikytis taisyklių
Slide 64
Agresyvus bendravimo stilius
Kai mus užvaldo emocijos dažnai bendraujame
agresyviu stiliumi.
Pavyzdžiai:
Ko čia stovi ir nieko nedarai, tinginy?
Ar tu niekada į veidrodį nežiūri?
Kodėl tu visuomet apsirengi kaip baidyklė
Visada tu nusprendi kokį filmą žiūrėsime
Šis bendravimo stilius sukelia norą prieštarauti.
Slide 65
Pasyvusis bendravimo stilius
Jei bendrausime pasyviu stiliumi, sėkmės tikėtis
sunku. Šis stilius atspindi nepakankamo
rūpinimosi savimi nuostatą.
Pavyzdžiai:
na gerai
ne, ne valgyk
Slide 66
Agresyvus stilius
Rokai. eik išnešk šiukšles. Aš netvarkysiu visko
viena
Palauk žiūriu filmą.
Išnešk greičiau, visą laiką aš turiu už tave dirbti.
nerėk, negirdžiu televizoriaus
Užsičiaupk, nes tuoj gausi.
Slide 67
Pasyvusis
Rokai, atsiprašau, ar negalėtum išnešti šiukšlių?
Aš dabar žiūriu filmą
Na gerai, tiek to.
Slide 68
Asertyvusis
Rokai, norėčiau, kad padėtum susitvarkyti virtuvę, reikia
išnešti šiukšles
Aš dabar žiūriu televizorių
Aš tikrai norėčiau, kad mes pasidalintume buities darbus.
Tik išnešk šiukšles ir vėl galėsi žiūrėti
Jau tuoj turi paaiškėti, kas iš jų nusikaltėlis
Na gerai, aš galiu palūkėti. Ar galėsi padėti man kai baigsis
filmas
Žinoma, kai tik baigsis
Slide 69
Bendravimo priešininkai
Grasinimas (kelia baimę, paklusnumą, priešiškumą,
įsižeidimą) “Darykite, kaip pasakyta arba …”
Įsakymai (kai siekiama kitus valdyti) “Skubiai užeikite pas
mane į kabinetą”, “neklausinėkite kodėl, darykite kas
pasakyta”
Kritika (negatyvi) “Jūs pastoviai skundžiatės”, “Jūs
nepakankamai gerai dirbate”.
Įžeidžiančios pravardės. “Taip gali padaryti tik idiotas”, “Tu
kvailys”,
Nurodymai, ką turite ir ko neturite daryti, jausti“; Jūs turite
elgtis atsakingiau”, “Jūs turite žiūrėti į faktus”, Jūs neturite
taip įsižeisti”
Svarbios informacijos nuslėpimas (replikos spąstai) “Šis
projektas jums patiks” – nepasakius kaip su tuo susiję jūs.
Slide 70
Bendravimo priešininkai
Tardymas. “Kiek tam sugaišite laiko?”, “Kiek tai kainavo?”,
“Kodėl taip vėlai?”, “Ką tu veikei?”
Pagyrimas su spąstais “Jūs taip gerai rašote ataskaitas.
Gal dar vieną parašytumėt?”
Elgesio motyvų diagnozavimas. “Jums visada trūko
iniciatyvos”, “Jus užvaldė savanaudiškumo instinktas”
Patarimai ne laiku (kai žmogus nori būti išklausytas) “Jei
susitvarkytum savo stalą, tai nebūtų jokios priežasties
panikuoti”, “kodėl šito nepadarei va taip”, “paprasčiausiai
nekreipk į juos dėmesio”
Įtikinėjimas logika “Nėra ko čia nusiminti viskas čia logiška”
Atsisakymas svarstyti problemą “Nėra ko apie tai klabėti
aš nematau problemos”
Slide 71
Bendravimo priešininkai
Temos pakeitimas. “Labai įdomu … Aš vakar
mačiau juokingą filmą”
Varžybos. Aš praeitą savaitę pakliuvau į baisią
avariją...O kad tu būtum matęs mano avariją …
Raminimas neigimu„ Nesinervink, nesijaudink,
viskas susitvarkys. Viskas praeis. Tu nuostabiai
atrodai.“
Slide 72
4 žingsnių schema
I. "Garo išleidimas". Siame etape reikėtų pasistengti
nereaguoti (nepulti ginčytis, gintis, teisintis ar kaltinti), o
tiesiog išklausyti partnerio. Tokia mūsų reakcija
nepastiprina pykčio, leidžia partneriui "iškrauti"
("ventiliuoti") savo neigiamą įtampą, dėl ko kaltinimų
srautas senka. Beje, klausyti reikia dėmesingai. Savo
vidinę pusiausvyrą neprarasti padeda vidinio dialogo
technikos.
Slide 73
4 žingsnių schema
II. Dalinis sutikimas. Kai partnerio "paruošti" argumentai
(kaltinimai) išsenka, reiktų padaryti antrą žingsnį suformuluoti ir išreikšti dalinį sutikimą. Čia pravartu
pagalvoti apie tai, kad nors kaltinimai perdėti ir iš esmės
neteisingi, kokia tai dalis tiesos juose gali ir būti. (Iš tiesų,
nesame juk tobuli ar idealūs, manyti priešingai iracionalu). Taigi, mūsų savigarba nenukentės, jei
pripažinsime tai. Jeigu antras žingsnis ne per
ankstyvus, tai dalinis sutikimas keis pokalbio eigą partneris praras tvirtą pagrindą kaltintojo vaidmeniui.
Slide 74
4 žingsnių schema
III.
Pasitikslinimas. Trečias
žingsnis – nepasitenkinimo
priežasčių
ir aplinkybių
patikslinimas, pretenzijų
sukonkretinimas klausimais. (Pvz.,
ko, būtent, pasigenda mano elgesy?
Ko nesu padaręs? Kuo neįtikęs? Kas
konkrečiai atsitiko?) Tokiu būdu
konfliktas yra lokalizuojamas,
susiaurinamas, emocinį reagavimą
keičia racionalus galvojimas.
Slide 75
4 žingsnių schema
IV. Derybos. Kai suformuluojamos
konkrečios nepasitenkinimo
(kaltinimų) priežastys, galima
keistis nuomonėmis, aiškintis
galimybes išspręsti konfliktą, rasti
kompromisą. Prasideda normalus
"normalaus" klausimo (problemos)
sprendimas, o ne asmeninio
pobūdžio puolimas ir gynimasis.
Slide 76
Teisingas prašymo formulavimas
TU
AŠ.
Prisiimkime atsakomybę už savo jausmus.
Turime suprasti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik
stimulas, bet ne priežastis mūsų jausmams kilti.
Mūsų jausmai atsiranda priklausomai nuo to,
kaip mes reaguojame į kitų pasakytus žodžius,
taip pat - priklausomai nuo mūsų norų ir lūkesčių
tuo metu. „Tu įžeidei mane“ – „aš įsižeidžiau“.
Slide 77
Teisingas prašymo formulavimas
Žodžiai, kurių reikėtų vengti:
- Todėl kad tu....
Nes aš....
Visuomet, niekada, kartais, dažnai
Beasmeniai sakinių : „Tai man nepatinka.“
Vengti etikečių, t.y. asmenį apibūdinančių žodžių
„bailys, tinginys, kvailas, nepareigingas“...
Vertinkime tik tai, ką stebime.
Slide 78
Teisingas prašymo formulavimas
Skirkime jausmus nuo minčių.
Turime suvokti, kad tai, ką sako kiti, gali būti tik stimulas,
bet ne priežastis mūsų jausmams rastis. Mūsų jausmai
atsiranda priklausomai nuo to, kaip mes reaguojame į
kitų pasakytus žodžius, taip pat priklausomai nuo mūsų
norų ir lūkesčių tuo metu.
Slide 79
Teisingas prašymo formulavimas
KLAIDOS:
beasmeniai sakiniai („Tai man nepatinka.“);
nusakome tik kitų poelgius („Kai nepaskambini man, jaučiuosi įžeista“);
po žodžių „jaučiuosi…….nes…“ vartojamas ne I-ojo asmens įvardis
(„Jaučiuosi įpykusi, nes viršininkas neištęsėjo duoto pažado“).
Kai išreiškiame savo norus netiesiogiai, t.y. per įvertinimus, interpretacijas,
įsivaizdavimus, kiti tai priima kaip kritiką. Kai žmonės tai išgirsta, jie bemat
pasiruošia gintis ir priešintis. Išreikšdami savo norus ir jausmus turime
didesnę galimybę, jog į juos bus atsižvelgta.
Deja, daugelis mūsų niekada nebuvo mokomi galvoti apie nuoširdumą. Mes
įpratę galvoti, ką kiti daro ne taip, kad mūsų norai nesipildo.
Slide 80
Teisingas prašymo formulavimas
Susiekime savo jausmus su norais.
Pavyzdžiai: „Aš esu labai nusiminusi, kai visko nesuvalgai,
nes noriu, kad užaugtum sveikas ir stiprus.“
„Jaučiuosi įpykusi, kai neištęsi duoto pažado, nes
aš jau buvau suplanavusi šį savaitgalį eiti į kiną.“
„Jaučiuosi nusiminęs, kai gaunu prastą pažymį,
nes noriu trimestrą baigti gerais pažymiais.“
Svarbu išmokti atskirti nuoširdų bendravimą nuo bendravimo
jaučiant kaltę. (Pavyzdžiui: „Mamytei labai skaudu, kai tu
gauni blogus pažymius“.) Rūpinimasis kitais neturi virsti
atsakomybės už kitų jausmus prisiėmimu.
Slide 81
Teisingas prašymo formulavimas
Venkite kaltinimo.
Kaltinimas
jausmų ir norų išsakymas.
savo minčių,
Slide 82
Teisingas prašymo formulavimas
Prašydami teisingai suformuluokime, ko
norime - kalbėkime apie tai, ko norime, o ne tai,
ko nenorime.
Slide 83
Teisingas prašymo formulavimas
Prašydami įvardinkime konkrečius veiksmus,
kuriuos kiti galėtų atlikti.
(Kai prašydavau savo paauglės sesers padėti
sutvarkyti kambarius, suprasdavo tai kaip
paprasčiausią buvimą viename kambaryje...)
„Padėk daiktus į vietą“.
Slide 84
Teisingas prašymo formulavimas
Aiškiai išsakykime prašymą.
- Aš noriu, kad leistum man būti savimi.
-Bet aš juk leidžiu!
- Ne, tu neleidi.
T.B.
-Aš noriu, kad tu šypsotumeis ir
sakytumei, jog tai, ką darau, yra gerai.
„Noriu, kad labiau mane mylėtum
Slide 85
Teisingas prašymo formulavimas
Prašymai, prieš tai neišsakius savo jausmų ir
norų, gali pasirodyti kaip reikalavimai.
,,Kodėl gi tau neapsikirpus?“
Slide 86
Teisingas prašymo formulavimas
Klausytojui ne visai gali būti aišku, ko norime iš jo,
jei išsakome tik savo jausmus.
,,Aš pykau, kai pamiršai nupirkti pieno vakarienei.“ (Taip
sakančiai moteriai aišku, kad ji prašo, jog vyrais nueitų į
parduotuvę. Bet ar aišku vyrui?)
Juokinga situacija:
- Brangusis, apie ką tu dabar galvoji?
- Jeigu aš norėčiau, kad tu žinotum, negalvočiau, o
pasakyčiau.
Slide 87
Teisingas prašymo formulavimas
Aš..................(jausmas), kai
tu.................(elgesys), nes aš...............(mintys ir
poreikiai. Norėčiau..............(norų, kaip turėtų
keistis situacija, išsakymas).
Slide 88
Užduotis
Kartą gyveno mergina, vardu Alisa. Ji buvo įsimylėjusi vyrą, vardu
Gregoris. Gregoris gyveno ant upės kranto. Alisa gyveno kitoje upės
pusėje. Upe plaukiojo daug žmogėdrų krokodilų. Alisa norėjo patekti į
kitą upės krantą ir susitikti mylimąjį Gregorį. Deja, tiltas per upę buvo
sugriautas. Todėl ji nuėjo pas Beną, kuris turėjo valtį, ir paprašė ją
perplukdyti per upę. Benas pasakė mielai tai padarysiąs, jei prieš tai
Alisa su juo permiegosianti. Ji atsisakė, nuėjo pas savo draugą Janą ir
papasakojo savo rūpestį. Tačiau Janas nenorėjo kištis. Alisa,
neturėdama kitos išeities, sutiko su Beno sąlyga. Benas ištesėjo savo
pabadą ir perplukdė Alisą į kitą krantą pas Gregorį. Kai ji papasakojo
Gregoriui, ką teko išgyventi, kad patektų į kitą upės krantą, šis su
pasibjaurėjimu išmetė ją už durų. Atstumta, plyštančia širdimi Alisa nuėjo
pas Tomą. Šiam pagailo merginos, ir jis, nuėjęs pas Gregorį, jį primušė.
Alisa buvo patenkinta, kad Gregoris gavo tai, ko nusipelnė. Kai saulė
pakimba horizonte, galima girdėti, kaip Alisa juokiasi iš Gregorio.
Slide 89
Užduotis
Kiekvienas dalyvis turi nuspręsti, kuris personažas yra
simpatiškiausias.
Ant lapelio jis užrašo jo vardą pažymėdamas jį pirmu
numeriu.
Tada jis turi nuspręsti, kuris personažas pasielgė a)
gudriausiai b) teisingausiai.
Kiti personažai įvertinami pagal tuos pačius kriterijus. Tada
dalyviai suskirstomi į grupes ir sudaro grupės nuomonę
atspindintį vertinimo sąrašą. Grupės pristato savo
vertinimus ir pagrindžia kriterijus, kuriais rėmėsi
vertindami.