Slide 1

Populiacijos

Sukūrė: biologijos mokytoja
Ana Pansevič
[email protected]


Slide 2

Kas tai yra populiacija?


Slide 3

Populiacija
 Tos

pačios rūšies individų grupė,
užimanti tam tikrą teritoriją, galinti
laisvai kryžmintis ir atsivesti vaisingų
palikuonių, bei atskirta nuo kitų tos
pačios rūšies populiacijų, pvz.
populiaciją sudaro vieno ežero ešeriai,
vieno miško kiškiai itt.


Slide 4

Abiotiniai ekologiniai ryšiai ir
organizmų prisitaikymas prie jų
veiksniai – tai aplinkos
savybės ir elementai, veikiantys
organizmus ir bendrijas. Skirstomi į
abiotinius, biotinius ir antropogeninius
(žmogaus sukeltus).

 Ekologiniai


Slide 5

Ką reiškia biotiniai
veiksniai? Duokite
pavyzdžių.


Slide 6

Ką reiškia abiotiniai
veiksniai? Duokite
pavyzdžių.


Slide 7

Abiotiniai veiksniai
 Tai

negyvosios aplinkos savybės. Tai
temperetūra, šviesa, drėgmė, slėgis,
vėjas ir kt. Abiotinės aplinkos poveikis
populiacijai nepriklauso nuo jos tankio.
Organizmai prie šių veiksnių poveikio
prisitaikę įvairiai.


Slide 8

Prisitaikymas prie aplinkos
temperatūros
 Pagal

kūno temperatūros pastovumą
organizmai skirstomi į dvi grupes.
Poikiloterminiai – nepalaiko pastovios kūno
temperatūros, ji keičiasi priklausomai nuo
aplinkos temperatūros. Tai visi augalai,
grybai, bestuburiai, žuvys, varliagyviai ir
ropliai. Homoterminiai – palaiko pastovią
kūno temperatūrą, nors aplinkos
temperatūra kinta. Tai paukščiai ir
žinduoliai.


Slide 9

Poikiloterminiai organizmai
 Jie

prie temperatūros pokyčių prisitaiko
įvairiais būdais. Augalai geba aušintis,
siurbdami vandenį šaknimis ir garindami
pro lapus. Šalnoms atsparūs augalai
rudenį ląstelėse kaupia organines
medžiagas, kurios žemina citoplazmos
užšalimo temperatūrą. Poikiloterminiai
gyvūnai (driežai, gyvatės, musės, drugiai)
gali pakelti savo temperatūrą, šildydamiesi
saulėje,


Slide 10


Slide 11

 kamanės

–
virpindamos
sparnus, nes
raumenys
dirbdami įšyla.
Orui per daug
įkaitūs,
poikiloterminiai
gyvūnai
slepiasi
pavėsyje,
urveliuose.


Slide 12

Kodėl žmogus dreba,
kai jam yra šalta?


Slide 13

Homoterminiai organizmai


Lengviau palaiko pastovią kūno temperatūrą. Jie
prisitaiko trejopai – tai anatominis, biocheminis
fiziologinis ir elgsenos prisitaikymas. Anatominis –
tai tankus kailis, plunksnų danga, poodinis riebalinis
sluoksnis. Jis saugo ir nuo šalčio, ir nuo perkaitimo.


Slide 14

Biocheminis fiziologinis – stiprėjant šalčiui,
prasideda drebulys; nevalingai susitraukinėjant
raumenims, išsiskiria papildomai šilumos; kai
šalta, odos kraujagyslės susitraukia ir atšalusi
oda mažiau išspinduliuoja šilumos į aplinką; kai
karšta, odos kraujagyslės išsiplečia; per karščius
prakaituojama – kartu su garuojančiu prakaitu iš
kūno pasišalina šiluma.
 Elgsenos – šaltu oru gyvūnai slepiasi urvuose,
o karštu – pavėsyje; daugelis paukščių rūšių
atšalus orams migruoja kur šilčiau; kai kurie
gyvūnai ir paukščiai per šalčius spiečiasi į
grupes.



Slide 15

Kaip prisitaikoma prie vandens kiekio


Kai kurie organizmai dėl vandens stokos išdžiūsta ir
pereina į anabiozės būseną. Aplinkoje vėl atsiradus
vandens, gyvybinė veikla atsinaujina. Taip per sausras
išgyvena bakterijos, samanų sporos, pirmuonių cistos,
plikasėklių ir gaubtasėklių sėklos.


Slide 16



Daugumos augalų žiotelės, per kuriuos garuoja
vanduo, yra lapų apatinėje pusėje, kur jų
nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai. Karštą
dieną žiotelės užsiveria.


Slide 17

 Sausringų

vietų augalai vandens išgarina
mažiau, nes jų lapai yra smulkūs,
spygliški, kartais apaugę plaukelių danga,
paviršiuje yra vaškingos medžiagos
sluoksnis.


Slide 18



Kai kurių augalų
(kaktusų, agavų,
alavijų), augančių
sausose vietose, stiebai
ar lapai turi specialius
audinius, kuriuose
kaupia vandens
atsargas.


Slide 19

 Sausumos

gyvūnai taupyti vandenį prisitaikę
trejopai – gali būti anatominis, fiziologinis ir
elgsenos prisitaikymas. Anatominis –
garavimą mažinanti danga. Tai roplių žvynai,


Slide 20

 žinduolių

ir paukščių suragėjęs epidermis,
vabzdžių ir voragyvių kūną dengiantis
lipidinis sluoksnis,


Slide 21

 sausumos

moliuskų kriauklės,


Slide 22

 roplių

ir paukščių kiaušinių lukštas.


Slide 23

– įvairių organų sistemų
prisitaikymas. Pvz. žmogaus storojoje
žarnoje į kraują iš išmatų sugrąžinamas
didelis kiekis vandens.
 Elgsenos – karštu paros metu dykumos
gyvūnai slepiasi po akmenimis, urveliuose,
kur vėsiau, kad organizmas prarastų kuo
mažiau vandens.
 Fiziologinis


Slide 24

Kiek laiko gyvas
organizmas gali išgyventi
apskritai be vandens?


Slide 25

Kaip prisitaikoma prie šviesos
 Saulė

šviesą
sudaro
ultravioletiniai
(UV), matomieji
ir
infraraudonieji
(šiluminiai)
spinduliai.


Slide 26

Kokie spinduliai yra
pavojingi gyvybei?


Slide 27

 UV

spinduliai yra pavojingi. Organizmai
įvairiai prisitaikę nuo jų gintis. Sausumos
organizmai turi pigmentuotą kūno paviršių
ir dalį UV spindulių atspindi.


Slide 28

 Pvz.

žmogaus odos ląstelės, veikiamos
UV spindulių, gamina daugiau pigmento
melanino.
 Daugumos

gyvūnų
lytinės liaukos yra
giliai kūno viduje ir
ten jų UV spinduliai
nepasiekia. Taip
apsaugomos lytinės
ląstelės.


Slide 29

Išvardink gyvūnų
lytines liaukas.


Slide 30

 Regimoji

šviesa svarbi fotosintezei. Augalai
prisitaikę gauti kuo daugiau šviesos: jie geba
lapus pasukti į šviesos šaltinio pusė ir išdėstyti
taip, kad šie neužstotų vienas kito (lapų
mozaika).


Slide 31

 Gyvūnams

šviesa svarbi kaip orientacijos
priemonė. Jiems išsivystė įvairūs regos organai.


Slide 32

 Infraraudonuonius

spindulius skleidžia
šiltakraujau gyvūnai. Kai kurios gyvatės
galvoje turi infroraudoniesiems
spinduliams jautrius organus, padedančius
aptikti grobį.

Kokie gyvūnai priklauso
šiltakraujams?


Slide 33

Kokie gyvūnai priklauso
šaltakraujams?


Slide 34

Populiacijų gausėjimas
Populiacijos dydis – tai individų skaičius
populiacijoje.
 Populiacijos tankis – individų skaičius tam tikrame
ploto ar tūrio vienete.
 Dydį įtakoja individų gimstamumas, mirtingumas,
emigracija ir imigracija. Populiacija gausėja, kai
gimstamumas būna didesnis už mirtingumą arba kai
imigracija būna didesnė už emigraciją. Jei populiacijos
individų imigracija ir emigracija apytikriai vienodos,
populiacijos augimo greitis priklauso nuo populiacijoje
gimusių ir žuvusių individų santykio kitimo.



Slide 35

Nuo ko priklauso populiacijos dydis?
Populiacija
didėja
+

Populiacija
mažėja
mirtingumas

gimstamumas

POPULIACIJOS DYDIS
imigracija

emigracija

 Kaip

keisis kiškių skaičius, jei
gimstamumas populiacijoje viršija
mirtingumą?


Slide 36

Populiacijos augimas idealiomis
sąlygomis
 Idealios

sąlygos yra tokios, kai kiekvienam
populiacijos individui pakanka erdvės, išteklių
(maisto, vandens), niekas netrukdo daugintis,
pvz. nesama parazitų ar plėšrūnų. Idealiomis
sąlygomis populiacija atskleidžia savo biotinį
potencialą. Tai didžiausias jos dauginimosi
greitis. Populiacijai, patekusiai į idealias
sąlygas, būdingas eksponentinis gausėjimas
– su kiekviena karta individų skaičius kiek nors
kartų padaugėja. Tokiam gausėjimui būdingos 2
fazės: 1) individų skaičius nedidelis; 2) individų
skaičius didėja labai greitai.


Slide 37

Populiacijos dydis

Populiacijos augimas idealiomis sąlygomis

Kartos


Slide 38

Ar eksponentinis
gausėjimas gali trukti
ilgai? Argumentuokite
savo atsakymą.


Slide 39

Kas stabdo
populiacijos augimą?


Slide 40

 Tačiau

gamtoje eksponentinis gausėjimas
negali trukti ilgai, nes tam ima priešintis
aplinka. Aplinkos pasipriešinimas – tai
daugintis trukdančios sąlygos (maisto
stygius, atliekų kaupimasis, tarpusavio
konkurencija, plėšrūnų ir parazitų
poveikis).


Slide 41

Populiacijos augimą stabdantys
veiksniai:
Maisto trūkumas
Plėšrūnai

Parazitai
ir ligos


Slide 42

 Tuo

galima įsitikinti, stebint mielių
populiacijos augimą. Pvz. moksleiviai 48
val. tyrė mielių populiacijos augimą
cukraus tirpale, esant 30°C temperatūrai.
Ląstelių skaičių mikroskopo matymo lauke
jie fiksavo kas 4 val. ir gautus rezultatus
surašė į lentelę:

Valandos

0

4

8

12 16 20 24 28 34 36 40 44 48

Ląstelių
skaičius

2

5

8

15 29 52 86

116 125 132 134 132 120


Slide 43

Kodėl iki šiol didėjęs
mielių ląstelių skaičius
po 40 val. pradėjo
mažėti?


Slide 44


Slide 45

 Individai,

norėdami išvengti konkurencijos,
užima skirtingas ekologines nišas.

 Ekologinė

niša – tai rūšies buveinė
(gyvenamoji vieta) bei vieta, kurią ji užima
mitybos tinkle (ką individas valgo ir kas jį
valgo).


Slide 46

Papasakok apie pelėno ekologinę nišą.


Slide 47

Pasikartokime:

Ką aprašo ekologijos mokslas?
Apibūdink individą, populiaciją, bendriją ir
ekosistemą?
3. Nurodyk ryšius tarp gamintojų, vartotojų ir
skaidytojų.
4. Paaiškink, kaip pasiskirsto energija lapės organizme
jai suėdus kiškį.
5. Paaiškink, ką nurodo ekologinė piramidė.
6. Paaiškink, kuo skiriasi buveinė nuo ekologinės
nišos.
7. Nuo ko priklauso populiacijos dydis?
8. Išvardink populiacijos augimą stabdančius veiksnius.
9. Paaiškink, kas yra konkurencija tarp organizmų.
10. Paaiškink, kodėl rūšys užima skirtingas ekologines
nišas.
1.
2.