Slide 1

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 2

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 3

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 4

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 5

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 6

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 7

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 8

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 9

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 10

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 11

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 12

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 13

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 14

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 15

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 16

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 17

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 18

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 19

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]


Slide 20

Vilniaus koncertų ir sporto rūmų
rekonstrukcijos galimybių studija

Turinys
Tikslas ir problematika
Rinkos apžvalga ir paklausos analizė
Galimas Projekto įgyvendinimo modelis
Alternatyvų analizė ir optimalios
alternatyvos pasirinkimas
• Nauda valstybei ir visuomenei
• Išvados
•
•
•
•

Galimybių studijos tikslas
• išanalizuoti konferencinio
turizmo sektoriaus situaciją
Lietuvoje ir plėtros
galimybes;
• VKS rekonstrukcija ir
pritaikymas kongresams,
konferencijoms ir
kultūriniams renginiams;
• optimalios alternatyvos
atitikties Projektų
pripažinimo svarbiais
ekonominiais projektais
tvarkos apraše nustatytiems
kriterijams analizė.

Problemos
• apleista ir nenaudojama
kultūros paveldo
infrastruktūra Vilniaus
miesto centre;
• nėra galimybės
organizuoti didelio masto
tarptautinius kongresus ir
konferencijas;
• neišnaudojamas esamas
paklausos potencialas dėl
tinkamos infrastruktūros
trūkumo.

Turizmas ES ir Lietuvoje
Europos sąjunga
• 588 mln. turistų ;
• Turizmo sektorius sudaro 9
proc. ES BVP – 1.346 mlrd.
EUR;
• Konferencinis turizmas 252,8 mlrd. EUR.

Lietuva
• 1,09 mln. turistų;
• Tiesioginis turizmo sektorius*
sudaro 4 proc. Lietuvos BVP –
1,08 mlrd. EUR;
• Konferencinis turizmas –
111,3 mln. EUR.

• Lėtas, tačiau stabilus atsigavimas po kriziniu laikotarpiu;
• Augimo tendencijos iki 2024 m. – 2,7 proc.
* Lietuvoje nėra skaičiuojamas netiesioginis ir
papildomas turizmo sektoriaus indėlis

Turizmas Lietuvoje

Duomenys: Lietuvos statistikos departamentas

Renginių ir dalyvių skaičiaus
dinamika Vilniuje 2011 – 2014 m

Konferencinio turizmo paklausa
• Ženklus konferencijų ir renginių skaičiaus
augimas;
• Vilnius negali pateikti pasiūlymų į ~ 10
užklausų dėl tarptautinių renginių ir
konferencijų organizavimo (50 užklausų net
nepasiekia);
• naujo objekto sukūrimas suformuos
papildomą paklausą.

Galimas Projekto įgyvendinimo
modelis

VKS esamas
savininkas

Turto
bankas

Operatorius

15

10

Vertintos
alternatyvos
• I Alternatyva - nieko
nedaryti
• II Alternatyva – tik
kongresai, konferencijos ir
seminarai
• III Alternatyva – kongresai,
konferencijos, kultūriniai
renginiai ir koncertai

Alternatyvų palyginimas (I)
Rodiklis
Investicijos
Operatoriaus pajamos, tūkst. EUR
Planuojamas renginių skaičius
2018 m.
Operatoriaus nuomos mokėjimai
Turto bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN
investicijoms 2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)
Ekonominė projekto GDV 2015
m., tūkst. EUR
Ekonominė projekto VGN 2015
m., proc.
Pajamų ir išlaidų santykis

I alternatyva
„Nedaryti nieko“

II alternatyva
„Įgyvendinti
projektą“

-

18.265
11.302

-

81

-

-

III alternatyva
„Įgyvendinti
projektą kitaip“

19.713
19.302
131
3.256

-

-

-

-

-0,03

0,09

-83.460

32.956

110.813

0

26 %
2,8

55 %
7,0

Alternatyvų palyginimas (II)
Turistų srautai

I Alternatyva

II Alternatyva

„Nieko
nedaryti“

„Įgyvendinti
projektą“

III Alternatyva
„Įgyvendinti
projektą
kitaip“

Užsienio turistų srautai per 15
metų, tūkst.

-106

279

585

Vietos turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-498

435

2.198

Bendri turistų srautai per 15 metų,
tūkst.

-664

714

2.783

Nauda valstybei ir visuomenei
• rekonstruoti VKS rūmai,
kurie gadina miesto vaizdą;
• dar didesnis konferencijų,
bei kitų kultūrinių renginių
skaičius Vilniaus mieste;
• teigiamas investicijų efektas
verslui (investicijų
multiplikatorius 3-6 kartai);
• naujų darbo vietų
sūkurimas;
• naujos investicijos į
viešbučių, restoranų,
parduotuvių ir kt.
infrastruktūrą;

• skatinamas ir vystomas
konferencijų turizmas;
• papildomi turistų srautai į
Vilnių ir Lietuvą (~ 0,6 mln.
iš užsienio ir ~ 2,2 mln.
vietiniai), kurie išleis ~ 240
mln. EUR;
• gerėja šalies žinomumas,
įvaizdis ir didėja investicijų
pritraukimo galimybė.

IŠVADOS
• Naujas konferencijų centro įkūrimas užpildys trūkstamą
infrastruktūros spragą didelių konferencijų ir kongresų
organizavimui.
• Naujas konferencijų ir kongresų centras padidins turizmo
sektoriaus konkurencingumą bei sumažins sezoniškumą.
• Atlikta alternatyvų finansinė analizė patvirtino, kad projektas
nėra finansiškai atsiperkantis per nagrinėtą 15 metų laikotarpį.
• Remiantis ekonomine – socialine analize, Projektas yra
atsiperkantis valstybei (ekonominė – socialinė vertė ~110 mln.
EUR).
• Naujas konferencijų ir kongresų centras leis pritraukti ~ 0,6
mln. užsienio turistų ir ~2,2 mln. vietinių turistų.

Atitikimas projektų pripažinimo valstybei
svarbiais ekonominiais projektais tvarkos
apraše nustatytiems kriterijams:
1. investicijų vertė viršija 20 mln. Lt (~ 19,7 mln. EUR);
2. Projekto naudos ir sąnaudų santykis ne mažesnis
kaip 1 (~ 7);
3. Projekto rezultatai daro valstybei, visuomenei
tiesioginį poveikį didesnėje kaip vieno regiono
teritorijoje ir netiesioginį poveikį – didesnėje kaip pusės
Lietuvos teritorijoje.

Biudžetas ir finansavimo šaltiniai
Projekto biudžetas, tūkst. EUR
VKS įsigijimas

5.000

Rekonstrukcija

12.964

Projekto finansavimo struktūra,
tūkst. EUR
Valstybės lėšos (VKS įsigijimas)
ES SF lėšos (rekonstrukcija)

Įranga konferencijų ir kitų
kultūros renginių
organizavimui

4.774

Viso finansavimo šaltiniai

22.738

Privataus investuotojo
(operatoriaus) lėšos
Viso finansavimo šaltiniai

5.000
12.964
4.774
22.738

Finansavimo šaltinių alternatyvų
palyginimas
Rodiklis
Investicijos viešojo sektoriaus (realia
verte), tūkst. EUR
Operatoriaus nuomos mokėjimai Turto
bankui, tūkst. EUR
Finansinė projekto GDV investicijoms
2015 m., tūkst. EUR
Finansinė projekto VGN investicijoms
2015 m., proc.
Naudos – sąnaudų santykis (NSR)

I Alternatyva

II Alternatyva

21.740

17.685

3.150

106

-17.851

-16.809

-

-

0,09

-0,0012

Ekonominė projekto GDV 2015 m., tūkst.
EUR

110.813

111.879

Ekonominė projekto VGN 2015 m., proc.

55%

57%

7,0

8,0

Pajamų ir išlaidų santykis

DĖKOJAME!
LAUKIAME JŪSŲ KLAUSIMŲ,
KOMENTARŲ IR PASIŪLYMŲ
Kontaktinis asmuo:
Girda Valiulytė,
Tel: (5) 278 0904
[email protected]