Slide 1

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 2

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 3

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 4

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 5

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 6

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 7

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 8

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 9

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 10

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 11

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 12

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 13

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 14

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 15

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 16

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 17

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 18

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 19

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 20

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 21

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 22

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...


Slide 23

„Kaip aušrai auštant nyksta ant žemės nakties
tamsybė, o kad taip jau prašvistų ir Lietuvos
dvasia“.
Dr.Jonas Basanavičius

• Ukmergės Jono Basanavičiaus gimnazija, minėdama
gimnazijos75-ąjį jubiliejų, paskelbė rašinio konkursą
„Laiškas dr. Jonui Basanavičiui“
• Konkurse galėjo dalyvauti Ukmergės rajono 7-9
klasių mokiniai.
• Būtina konkurso sąlyga – ranka rašytas laiškas turėjo
būti atsiųstas voke paštu.
• Laiškų laukėme iki 2014 m. lapkričio 1 dienos.

Į konkursą suplaukė 17 laiškų iš miesto ir rajono
mokyklų

Lapkričio 5 d. vyko konkursinių laiškų vokų kirpimas

Kviečiame kartu pasidžiaugti laiškų autorių
kūrybiškumu...

Jau seniai norėjau parašyti Jums laišką, mat
esu susižavėjusi Jūsų asmenybės bruožais,
veikla, nuopelnais Lietuvai. Gaila, kad neteko
su Jumis pabendrauti, todėl žodžius, kuriuos
norėčiau pasakyti, patikėsiu popieriaus lapui...
Justina Pesliakaitė, 9 kl.

Žiūrėdama į Jūsų nuotrauką,
iškart pastebiu ramų, rimtą, bet
kartu ir optimistišką žvilgsnį.
Ūsai
ir
barzda
suteikia
linksmumo, o apvalūs akiniai –
liūdesio ir rimtumo... Prie galvos
pridėta ranka rodo, kad Jūs
susimąstęs. Kažin apie ką
galvojate?
Turbūt apie Lietuvą...
Gintarė Perednytė, 8 kl.

Kiek žinau iš pasakojimų apie Jus, esate kilęs iš
pasiturinčios ūkininkų šeimos. Mano manymu, turėjo
būti nelengva gyventi tokioje šeimoje – ūkis, kuriuo
reikėjo pasirūpinti, šeimos reikalai, paūgėjus ir mokslai.
Nemanau, jog dabartinis žmogus lengvai visa tai
ištvertų ir nesiskųstų. Dabar Jūs tik ir išgirstumėte, kaip
išlepinti vaikai skundžiasi per dideliu darbo krūviu...
Rugilė Smoliakaitė, I gimn.kl.

Nustebau, kad studijavote
kunigų
seminarijoje,
vėliau
studijas nutraukėte ir išvažiavote
į Maskvą.
Man įdomu, ar negavote nuo
tėvų diržo? Man tai būtų kliuvę...
Vadinasi, buvote drąsus ir
siekėte to, kas domino. Tokią
drąsą ir pasiryžimą gali turėti ne
kiekvienas.
Dovydas Šutinys, 8 kl.

Apie Jus esu daug skaičiusi ir žinau, kad buvote
daktaras, diplomatas, Lietuvos nepriklausomybės
akto signataras, bet niekas nežino, kad buvote labai
anksti įsimylėjęs – vos 8-9 metų.
Man tai buvo įstabu, nes manydavau, kad anksčiau
vaikai neįsimylėdavo...
Ugnė Legytė, 5 kl.

Beje, Jūs buvote visiškai atsidavęs lietuvių kalbai, kol
neįsimylėjote... Jūs labai gražiai kalbate apie savo
draugę, ne kiekvienas vyras taip pristato savo
gyvenimo meilę... Darau išvadą, kad buvote tikras
džentelmenas, kurių šiais laikais labai trūksta...
Karolina Banelytė, I gimn. kl.

Nors dabar ir nesitikiu
atsakymo, bet jei būtumėt
gyvas, norėčiau paklausti, ar
Jums netrukdė tai, kad žmona
nekalbėjo kalba, kurią Jūs taip
puoselėjote?

Ar nesinorėjo su artimiausiu
žmogumi pasaulyje pakalbėti
mylima lietuvių kalba?
Gustė Vaskelaitė, I gimn. kl.

Juk pasauliui ir esame įdomūs tuo, jog išsaugojome
tokią sudėtingą, vieną iš seniausių kalbų. Po viso to,
ką padarėte, prie ko prisidėjote, atliktų darbų
rezultatas nedingo net ir po 1940-ųjų metų
okupacijos, nes padėjote pamatus lietuvių kalbos
gelbėjimui.
Elita Drobužaitė, I gimn. kl.

Aš manau, kad Jūs esate
tikras patriotas, kuris
kiekvieną minutę garsina
mažą Lietuvėlę. Aš
norėčiau tiek daug
pasiekti, kiek Jūs
pasiekėte.
Uršulė Jankūnaitė, 8 kl.

Paskatinsiu savo
bendraamžius pradėti nuo
savęs, nuo savo šeimos
skleisti bei propaguoti
tautiškumą. Juk kiekviena
tauta turi teisę į savo
kultūros kūrimą.
Odeta Mackevičiūtė, 7kl.

Labiausiai nustebino tai, kad
vienas žmogus galėjo padaryti
tiek daug: rūpintis ligoniais,
rinkti lietuviškas dainas ir
pasakojimus, domėtis istorija ir
būti tarp tų, kurie 1918 metų
vasario 16 d. pasirašė Lietuvos
nepriklausomybės
atkūrimo
aktą...
Judita Kulakauskaitė, 7 kl.

„Savo darbų lietuvybei nepamatavau nei valandomis,
nei pinigais, nei privilegijomis. Dirbau tėvynei ne
tam, kad ką nors gaučiau...“, - šie žodžiai geriausia
pamoka mums, jaunajai kartai, už ją ir esu Jums
dėkinga.
Simona Šalčiūnaitė, 8 kl.

Noriu pasidžiaugti, kad į mano žinių pasaulį Jūs
atėjote labai anksti ir nuo to laiko esate vienas iš
pavyzdžių, kuriuo galiu sekti, mokytis. Anot Jūsų,
„jei kalba išliks, gyva išliks Lietuva, kalbai sunykus –
nebus Lietuvos, nebus lietuvninkų“. O kas jei ne mes,
jauni ir smalsūs, ją puoselėsime?
Justė Pažūsytė, I gimn. kl.

Paklausus jaunuolio, ar karo atveju gintų Lietuvą, jis
abejingai sumikčioja, nežinodamas, ką atsakyti.
Kodėl taip yra? Ko gero todėl, kad šiandien mes
gyvename tiesiog puikiai. Į nugarą nealsuoja mirtis, į
akis nežiūri badas, o ausyse nespengia iššautos kulkos
garsas. Ko mums bijoti, jei vos dangų užtemdžius
priešų naikintuvams, mes turime galimybę susikrauti
daiktus ir emigruoti...

Greta Gurskaitė, I gimn. kl.

Mes nesidomime Lietuvos praeitimi kaip kitados
domėjotės Jūs ir Jūsų bendražygiai. Lietuvos praeitis
mus domina tik tada, kai mokytojas liepia ja
pasidomėti... Manau, jei dar iki šiol būtumėte gyvas,
gautumėte infarktą dėl to, ką pamatytumėte.
Viktorija Šapatjeva, 8 kl.

Šių
dienų
žmogui,
gyvenančiam
pasaulyje,
pilname
kompiuterinės
technikos, mobiliųjų įrenginių
bei kitokių naujausių išradimų,
atrodo, kad laikai, kai negalėjai
socialiniuose
tinkluose
pasidalinti nuotraukomis, buvo
taip seniai, kad, galima sakyti,
beveik priešistorė...
Gustė, I gimn.kl.

Panaršiusi internete radau, kad
Lietuvoje yra ne viena mokykla,
pavadinta Jūsų vardu. Džiugu,
kad Jono Basanavičiaus gimnazija
įsikūrusi ir mano gimtajame
mieste – Ukmergėje.
Tai tik patvirtino mano
apsisprendimą nuo 2015 m.
rugsėjo
tapti
būtent
šios
gimnazijos bendruomenės nare.
Gerai mokysiuos, daug dirbsiu,
kad nenuvilčiau Jūsų, tikrojo
tautos žadintojo ir amžinųjų
vertybių puoselėtojo...
Rugilė Kolesnikovaitė, 8 kl.

Jūs esate žmogus,
Pastatęs tautai žodžių pilį,
O akmeny įspaudęs amžinybės Trispalvę.
Kalbėti širdimi išmokėte kiekvieną,
Kuriam tauta ir žodis – amžina vertybė.
Į saulę nutiesėt „Aušros“ lininį siūlą,
Kad motinos vaikus šviesiais takais lydėtų.
Subūrėte lietuvį prie lietuvio ir vedėte į didį atgimimą.
Bernadeta Kalvelytė, 8 kl.

Plojimai laiškų autoriams...

Iki malonių susitikimų...