Transcript Lankytinos vietos (Panevėžio rajone) Deividas Janulis 11 kl., Raguvos gimnazija Turinys Panevėžio rajonas. Menulio akmens skulptūrų parkas. Bistrampolio dvaro sodyba. Naudvario dvaro sodyba. Puziniškio dvaras. Alančių dvaro sodyba. Smilgių.

Lankytinos vietos (Panevėžio rajone)
Deividas Janulis 11 kl., Raguvos gimnazija
Turinys
Panevėžio rajonas.
Menulio akmens skulptūrų parkas.
Bistrampolio dvaro sodyba.
Naudvario dvaro sodyba.
Puziniškio dvaras.
Alančių dvaro sodyba.
Smilgių etnografinė sodyba.
“Piniavos alutis” alaus darykla.
Liberiškio dvaro sodyba.
Čičinsko dvaras.
Krekenavos regioninis parkas.
Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia.
Top 7 lankytinos vietos.
Įdomiausios lankytinos vietos.
Internetiniai šaltiniai.
Panevėžio rajonas.
Rajone žemdirbystės plotai užima
57,3 proc.,
miškai – 33,1 proc.,
vandenys – 2,1 proc. ,
gyvenvietės – 2,1 proc. Panevėžio
rajonas ribojasi šiaurėje – su
Pasvalio ir Biržų, šiaurės rytuose –
su Kupiškio, rytuose – su
Anykščių, pietryčiuose – su
Ukmergės, pietuose ir
pietvakariuose – su Kėdainių,
vakaruose – su Radviliškio ir
Pakruojo rajono savivaldybėmis.
Grįžti į turinį
Mėnulio akmens skulptūrų parkas.
"Mėnulio akmens" skulptūrų parkas šiuolaikinio meno ekspozicija po atviru
dangumi. VšĮ Skulptūros centras ir centro
direktoriaus Alfrido Pajuodžio pastangomis
apleista įstabaus landšafto Leonardavo
dvarvietės parko teritorija virto į šiuolaikinio
meno ir kultūros oazę. Jau instaliuota virš
dvidešimties dekoratyvinės akmens
skulptūros, žemės meno ir kt. meno objektų.
Čia kas met vyksta meno simpoziumai,
kūrybinio jaunimo stovyklos, parodos ir
festivaliai.
Muziejus veikia poilsio ir švenčių
dienomis 13-18 val. Ekskursijos po parką
vyksta su gidu ir yra mokamos.
Aplankykite „Mėnulio akmens" parką!
Grįžti į turinį
Bistrampolio dvaro sodyba.
Bistrampolio dvaras apie tris
šimtmečius priklausė Bistramams.
Istorikas dr. K.Avižonis,
remdamasis lenkų herbynais, mini
70 bajorų pavardžių, kurie įvairiais
būdais iš Lenkijos persikraustė į
Lietuvą. Jų tarpe yra ir Bistramai.
Ši Bistramų giminės šaka naudojo
herbą Tarnawa. Herbo skyde
raudoname lauke yra platus
sidabrinis kryžius, o prie jo
dešiniojo krašo - auksinės spalvos
pusmėnulis.
Grįžti į turinį
Naudvario dvaro sodyba.
Dvaras žinomas nuo XVIII a. 1787 m. jį įsigijo
S. Kerbedis. 1790 m. dvarą paveldėjo jo žmona
ir vaikai. 1810 m. Naudvaryje gimė būsimasis
tiltų statytojas Stanislovas Kerbedis (1810 –
1899). Vyresnysis garsaus inžinieriaus
Stanislovo Kerbedžio brolis Ipolitas 1837 m.taip
pat baigė Susisiekimo inžinierių institutą ir visą
savo gyvenimą paskyrė šalies statybos
vystymuisi. Nuo 1837 m. iki 1841 m. jis tiesė
Nižnij Novgorodo plentą, nuo 1842 m. dalyvavo
Peterburgo Blagoveščensko tilto statybos
darbuose - Admiraltejskio kanalo į požeminį
vamzdį perkėlimas ir jo vietoje bulvaro
įrengimas. 1850 metų pradžioje Ipolitas
Kerbedis persikėlė į Kijevą. Ten jis vadovavo
plento šakos nuvedimui nuo Kadetų korpuso iki
Podolo, Aleksandrovskio kalno tvirtinimui;
Nikolajevskio tilto, Dniepro pylimo, Brovarskio
krantinės ir plento iš bandomųjų plytų prie šv.
Vladimiro paminklo remontui.
Grįžti į
turinį
Puziniškio dvaras.
1909 m. mirus J.L.Petkevičiui, pagal
testamentą paveldėtoju turėjo tapti sūnus
Leonas, bet 12 metų dvaro valdymas
buvo pavestas G.Petkevičaitei – Bitei. Po
pirmojo pasaulinio karo Puziniškis atiteko
Leono sūnaus globėjams Maldučiams
(Leonas Petkevičius buvo vedęs
giminaitę Chodokauskaitę.Jų sūnaus –
irgi Leono – globėja po tėvų mirties tapo
teta Cilė Chodokauskaitė – Maldutienė).
Rašytojai teko ilgai bylinėtis dėl
gimtinės.Jai buvo priteista dalis dvarelio.
1939 m. Maldutis pasiūlė pirkti
stomatologei Emilijai Klibaitei – Čigienei
pirkti Leono Petkevičiaus ūkį. Mat tuo
metu Leonas Petkevičius studijavo
medicinà ir jam reikėjo pinigų. Taip dalį
Puziniškio įsigijo Petras ir Emilija Čigai.
Grįžti į
turinį
Alančių dvaro sodyba.
Dvaras turi kultūros vertybės
statusą, turi architektūrinę, istorinę,
kraštovaizdinę vertę. Sodybą supa
didžiulis peizažinio tipo parkas.
Užuominų apie Alančius
istoriniuose šaltiniuose galima
aptikti jau nuo XVI a. vid. Iki XIX a.
dvaras pakeitė nemažai
šeimininkų, kol pateko į garsios
Rudaminų giminės rankas.
Grįžti į
turinį
Smilgių etnografinė sodyba
1979 m. Smilgių miestelyje
(Panevėžio r.) buvo įkurtas
visuomeninis liaudies buities
muziejus. Iki 1993 m.
muziejus priklausė Smilgių
kolūkiui. Nuo 1993 m.
visuomeninis liaudies buities
muziejus priklauso
Panevėžio kraštotyros
muziejui ir vadinamas
Smilgių etnografine sodyba.
Grįžti į
turinį
“Piniavos alutis” alaus darykla
"Raudonųjų dobilų" alus Tai yra tamsus alus pagamintas
laikantis Aukštaitiško alaus gamybos tradicijų. Alus yra
sertifikuotas Lietuvos kulinarijos fondo. Gamybos
proceso metu yra dedami Raudonųjų dobilų žiedai, kurie
alui suteikia sodriai rausvą spalvą, subtilų skonį, bei
aromatą. "Laukinių aviečių" alus Tai šviesus alus
pagamintas laikantis Aukštaitiško alaus gamybos
tradicijų. Alus yra sertifikuotas Lietuvos kulinarijos fondo.
Šio alaus gamyboje yra naudojamos laukinių aviečių
lazdos, kurios alui suteikia švelnų skonį, bei subtilų
aromatą
Grįžti į
turinį
Liberiškio dvaro sodyba.
Dvarvietė įkurta dešiniajame
Šuojos krante. Istoriniuose
šaltiniuose Liberiškio dvaras
pirmą kartą paminėtas 1595 m.
XV a. pab. dvaras priklausė
A.Abramavičiui. Liberiškį kartu
su Naujamiesčio dvarais iš
kunigaikščio D.Radvilos XX a.
pr. nusipirko I.Karpis. Nuo to
laiko iki pat 1940 m. dvaras
priklausė Karpiams. Paskutine
savininke nurodyta M.Karpienė.
Grįžti į
turinį
Čičinsko kalnas.
Manoma, kad čia buvo Upytės žemės, minimos nuo XIII a.
centras. Upytės pilis buvo dar XVI a. Piliakalnis garsėja
padavimais apie nedorą poną Čičinską. Nuo XVI a. Upytėje
apsigyveno bajorai Sicinskiai. Labiausiai išgarsėjo šios giminės
atstovas Vladislovas Sicinskis, kai jis pasinaudojęs liberum
veto teisę 1652 m. išardė Varšuvos šeimą.
Grįžti į
turinį
Krekenavos regioninis parkas
Svarbiausios gamtos vertybės.
Nevėžio senslėnis su senvagių
kompleksais, Nevėžio, Upytės,
Liaudies, Vešetos ir Linkavos
upių slėniai, Gringalių, Pašilių
ir Ramygalos miškai bei pelkių
gamtinės ekosistemos.
Lankytojus vilioja Pašilių
stumbrynas (48 ha) –
vienintelis Lietuvoje. Dalis
stumbrų gyvena laisvėje.
Žiemą laisvus stumbrus galima
sutikti laukuose ties Užliaušiais
ar Levaniškio km. šalia kelio
Krekenava – Panevėžys.
Įspūdinga liepų alėja Daniliškio
parke.
Grįžti į
turinį
Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia.
1858 m. perstatytas
fasadas ir bokštai.
1873 m. klebono prelato
J. Rodavičiaus
(Smilgiuose 18691885) rūpesčiu
suveržtos bažnyčios
sienos, perdažytas
vidus, pertvarkyti
altoriai, perlydyti
varpai.
Grįžti į
turinį
Top 7 lankytinos vietos.
1
Menulio akmens skulptūrų parkas.
2
“Piniavos alutis” alaus darykla.
3
4
Alančių dvaro sodyba.
Čičinsko dvaras.
5
Krekenavos regioninis parkas.
6
7
Smilgių Šv. Jurgio bažnyčia.
Bistrampolio dvaro sodyba.
Grįžti į
turinį
Įdomiausios lankytinos vietos.
Puziniškio
dvaras.
Mėnulio
akmens
skulptūrų
parkas.
Panevėžio raj.
Bistrampolio
dvaro
sodyba.
Naudvario
dvaro
sodyba.
Paistrio gamtovaizdis video.
Internetiniai šaltiniai
•http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=20782
•http://lt.wikipedia.org/wiki/Panev%C4%97%C5%BEio_raj
ono_savivaldyb%C4%97
•http://naturalusakmuo.eu/resursai/Muziejaiparkai/Aplankykite-%E2%80%9EM%C4%97nulioakmens%E2%80%9C-park%C4%85.html
•http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=22213
•http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/search?step=0&searc
h[municip]=18086&
•http://www.musupaveldas.lt/lt/misc/object?id=19568
Grįžti į turinį
Ačiū už dėmesį
Grįžti į turinį
Grįžti į pradžią