Transcript Jonušas Radvila Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklosdarželio „Dobiliukas“ mokytoja metodininkė Laima Ilevičienė XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iškilo Radvilų giminė.

Jonušas
Radvila
Kėdainių r. Pelėdnagių mokyklosdarželio „Dobiliukas“ mokytoja
metodininkė Laima Ilevičienė
XVI a. Lietuvos Didžiojoje
Kunigaikštystėje iškilo Radvilų
giminė. Turtinga ir įtakinga ji
buvo ligi XVII a. antrosios pusės,
savo vaidmens politiniame ir
kultūriniame šalies gyvenime
neprarado ir vėliau – ligi pat
XVIII a. pabaigos.
Radvilos turėjo dideles žemių valdas,
dvarus skaičiavo šimtais. Gausus turtas
leido laikyti atskirą kariuomenę,
pajėgesnę kartais už viso krašto. Iš
giminės iškilo 37 vaivados, 22 ministrai
(kancleriai, maršalkos, etmonai,
iždininkai), 3 vyskupai, 1 kardinolas, 1
karalienė ir daugybė kitų žemesnių
pareigūnų. Nuo 1547 Radvilos segėsi
Romos imperijos kunigaikščių titulą.
Radvilų giminė kilusi iš bajorų, kurių
senoji tėvonija buvusi apie Kernavę.
RADVILŲ GIMINĖS
GENEALOGIJA
http://www.šaltiniai.info/files/istorija/
ID00/Radvil%C5%B3_gimin%C4%97s_
genealogija.ID1800.pdf
Radvilų herbas
Jonušas Radvila
kunigaikštis, Lietuvos
Didžiosios kunigaikštystės ir
Abiejų tautų respublikos
politinis bei karinis veikėjas.
Gimė - 1612 m. gruodžio 2 d.
Papilio dvare prie Biržų
Mirė - 1655 - m. gruodžio 31 d.
Tikocino pilyje prie Balstogės,
Lenkijoje
Palaidotas Kėdainių evangelikų
reformatų bažnyčioje.
Lietuvos Didžiosios
kunigaikštystės etmono Kristupo
Radvilos ir Onos Kiškytės sūnus.
Kristupas
Radvila
Jaunasis
Jonušas Radvila
mokėjo keturias
kalbas, rūpinosi
kultūriniais
krašto reikalais.
Kėdainiai buvo J. Radvilo
mylimiausias miestas. Čia jo
rūpesčiu 1650 m. įsteigta
spaustuvė. J. Radvila rėmė
Kėdainių mokyklą. Jo iniciatyva
Kėdainių evangelikų reformatų
mokykla buvo reorganizuota į
gimnaziją.
Jonušas Radvila pasikvietė į miestą
spaustuvininką Joachimą Jurgį
Rhetą, pedagogą J. A. Komenskį.
Jo dvare dirbo matematikas,
fortifikatorius ir gydytojas, olandų
tapytojas Abraomas van
Vesterfeldas, poetai Danielius
Naborovskis, Zbignevas Morštinas.
1653 m. J. Radvila Kėdainiams
suteikė plačias teises.
J. Radvila buvo Lietuvos
(dalinai ir Lenkijos) evangelikų
reformatų (kalvinų) globėjas.
Jis pasirūpino, kad būtų
užbaigti prieš jį pradėti Biržų
rezidencijos bei Kėdainių
kalvinistų bažnyčios statybos
darbai.
Ona Marija Radvilaitė
Kristupas Radvila
Mirė nesulaukęs pilnametystės.
Jonušo Radvilos
pirmoji žmona
Kotryna
Potocka
Jonušo Radvilos
antroji žmona
Marija Lupul
1535 m.
Kėdainių
savininkas kunigaikštis
Jonas
Radvila
Nuo 1659 m.
Kėdainius pradėjo
valdyti Jonušo
Radvilos pusbrolis ir
žentas, Prūsijos
generalgubernatorius
Boguslavas Radvila
(1620-1669 m.).
XVIII a.
pabaigoje
Kėdainių
miesto
savininkas
Dominykas
Jeronimas
Radvila
(1786–1813)
1667 m. Kėdainių dvaras
priklausė Vilniaus vaivadai
kunigaikščiui Jonušui Radvilai
(su 534 valstiečių dūmais)
Radvilų dvaro rūmai Kėdainiuose
Kėdainių evangelikų reformatų
bažnyčia
Evangelikų reformatų bažnyčios
interjeras
Sakykla
Varpinė
Tai vienintelė sutvarkyta
aukščiausio rango didikų
kapavietė Lietuvoje. Dėl
unikalios akustikos bažnyčioje
vyksta koncertai ir kiti renginiai.
Šioje Bažnyčioje meldžiasi ir
Kėdainiuose gyvenantys
evangelikai reformatai.
Bažnyčios rūsyje yra kunigaikščių
Radvilų šeimos mauzoliejus.
Mauzoliejuje saugomi 6 unikalūs
XVII a. nacionalinės reikšmės
dailės paminklai – kunigaikščių
Radvilų sarkofagai.
Kunigaikščių Mikalojaus (1610-1611),
Jurgio (1616-1617), Stepono (1624-1624) ir
Elžbietos (1622-1626) Radvilų sarkofagai
Kunigaikščių Kristupo Perkūno
(1547-1603), Jonušo (1612-1655)
Radvilų sarkofagai
Jonušo Radvilos
Sarkofagas
Kėdainių
evangelikų
reformatų
bažnyčioje
Paminklas Jonušui Radvilai
Kėdainiuose