Transcript Atominis ginklas.

Gargždų „Vaivorykštės “
gimnazijos
IIC
klasės
mokiniai :
Edvinas Pakamorė;
Ernestas Šeinius;
Dovydas Šatkus;
Martynas Jonušas;
Simas Kovšovas;
Vytautas Kasparavičius.
Turinys :
•
•
•
•
•
•
Kas yra branduolis ginklas?
Kas yra „Manheteno projektas“ ;
Atominės bombos sandara;
Atominės bombos veikimas;
Atominės bombos charakteristika;
Branduolinio ginklo panaudojimas kare;
Branduolinės valstybės.
Branduolis ginklas
Bomba „Mažylis“
Branduolinis
ginklas – ginklas,
naudojantis
branduolių dalijimosi
arba
branduolių
sintezės energiją ir
turintis
milžinišką
griaunamąją
galią
lyginant
su
įprastiniais
sprogmenimis. Dėl to
vienu branduolinio
ginklo užtaisu galima
sunaikinti
ištisą
miestą.
Manheteno projektas
Plutonis
Manheteno projektas sukurtas
1942 m. rugsėjo mėn. Tam suburta
mokslininkų grupė iš JAV, Anglijos ir
Kanados, kurios tikslas buvo sukurti
atominę bombą. Šio projekto dėka
buvo pagamintos trys atominės
bombos: „Trinity“, susprogdinta per
bandymus 1945 m. liepos 16 d. netoli
Alamogordo (Naujosios Meksikos
valstija), „Mažylis“ (pagaminta iš
urano) – numesta ant Hirošimos
1945 m. rugpjūčio 6 d. ir „Dručkis“
(pagaminta iš plutonio) – numesta
ant Nagasakio 1945 m. rugpjūčio 9 d.
Atominės bombos sandara
Atominės bombos mechanizmas:
1.Kūginė uodega;
2.Uodegos stabilizaciniai sparneliai;
3.Oro slėgio detonatorius;
4.Oro įėjimo vamzdelis;
5. Aukščiamatis (altimetras);
6.Švino šarvo konteineris;
7.Kovinė galvutė;
8.Pagrindinis sprogstamasis užtaisas;
9.Tarpinė;
10.Radioaktyvi medžiaga - uranas U235 ( arba plutonis).
11.Neutronų deflektorius - uranas U238 ( palaiko branduolinę reakciją).
12.Telemetrijos (dydžių matavimas per
atstumą) zondas;
13.Urano U-235 talpykla po detonacijos;
14.Saugiklis.
Atominės bombos veikimas
Bomba „Dručkis“
Bombai atsiskyrus nuo lėktuvo
aukščiamatis
(arba
oro
slėgio
detonatorius) nustato sprogimo tašką;
detonuojamas sprogstamasis užtaisas;
bomboje esančios mažesnioji ir
didesnioji urano (plutonio) dalys
veikiamos didžiulės sprogimo jėgos ir
temperatūros susimaišo ir pasiekia taip
vadinamą “kritinę masę”. Jos metu nuo
urano (plutonio) branduolių atsilaisvinę
neutronai, bombarduoja kitus urano
(plutonio) branduolius, kurie skyla į
mažesnius atomus. Skilimo metu
išskiriama milžiniška energija bei nauji
neutronai, kurie toliau bombarduoja
branduolius. Vyksta grandininė reakcija.
Vykstant šiai reakcijai susidaro
ugnies, dūmų, radiacijos ir milžiniškos
energijos debesis, taip vadinamas “grybas”.
Apie 50 % sprogimo sudaro sprogimo banga
(vėjas), apie 35% - temperatūra, ir apie 15% radiacija.
1945 m. ant Nagasakio numesta
atominės bombos vaizdas
Atominės bombos charakteristika
Sprogimo banga:
Sprogimo bangos (vėjo) greitis epicentre (sprogimo vietoje) siekia net
1576 km/h, 500 m. spinduliu nuo epicentro – 997 km/h, 1500 m. spinduliu
nuo epicentro – 310 km/h.
Temperatūra:
Temperatūra epicentre siekia apie 3870 °C.530 m. spinduliu nuo epicentro
- lydosi keramika, pilki akmenys nuo karščio pabąla.2000 m. spinduliu nuo
epicentro užsidega žmogaus rūbai.
Radiacija:
Sprogimo metu išspinduliuojamos Alfa, Beta, Gama dalelės ir neutronai.
Alfa ir Beta dalelės absorbuojasi ore. Gama dalelės ir neutronai pasiekia
žemę ir sunaikina arba pažeidžia gyvų organizmų ląsteles.
Neįvertinant sprogimo bangos ir temperatūros, už 100 m. nuo epicentro
esantys gyvi organizmai žūsta po 5 val., už 800 m. nuo epicentro esantys
gyvi organizmai žūsta per 30 dienų, ir jau per pirmas 100 val. visi būna
pažeisti radiacijos.
Branduolinio ginklo panaudojimas kare
Per visą istoriją nuo branduolinio ginklo sukūrimo
kare jis naudotas du kartus. Antrojo pasaulinio karo
pabaigoje, 1945 m. rugpjūčio 6 d., JAV numetė
branduolinę bombą „Mažylis “ virš Japonijos miesto
Hirošimos, o antrą bombą „Dručkis“ po trijų dienų
numetė ant Nagasakio. Branduolinio ginklo
panaudojimo būtinybė, atsižvelgiant į tai, kad dėl
tiesioginio poveikio iškart žuvo apie 100-200 tūkst.
žmonių ir dar daugiau po kurio laiko. Viena vertus
teigiama, kad tai buvo nereikalingos masinės žudynės,
kita vertus šios nuomonės priešininkai teigia, kad dėl
ginklo panaudojimo buvo priartinta karo pabaiga ir taip
išvengta dar didesnių aukų iš abiejų pusių.
Branduolinės valstybės
Po Antrojo pasaulinio karo branduolinės
bombos apie du tūkstančius kartų naudotos
tik bandymams ir galios demonstravimui
septyniose šalyse : JAV, Rusija, Prancūzija,
Jungtinė Karalystė, Kinija, Indija, Pakistanas.
Be šių valstybių, branduolinį ginklą turbūt turi
Izraelis, kuris niekada oficialiai to nepripažino,
nors ir turi išvystytą branduolinę programą ir
greičiausiai
turi
sukaupęs
100-200
branduolinių galvučių arsenalą.
Šalių
branduoliniai
arsenalai (branduolinių bombų
kiekiais; branduolinės galimybės
netiesiogiai
priklauso
nuo
galvučių kiekio, nes kai kurios
šalys (Indija, Pakistanas) stengiasi
kurti
silpnesnius
užtaisus,
daugiau pritaikytas panaudoti
mūšio lauke, kitos turi miestams
naikinti skirtų užtaisų. Tik kelios
šalys turi raketų, kurios gali
branduoliniais užtaisais smogti
bet kur pasaulyje, tuo tarpu
likusios valstybės branduolinius
užtaisus gali panaudoti tik savo
regionuose.
Branduolinių ginklų skaičius
valstybėse :
•
•
•
•
•
•
•
•
•
Rusija – 13 000;
JAV – 10 500;
Kinija – 400;
Prancūzija – 350;
Jungtinė Karalystė – 185;
Izraelis – maždaug 80;
Indija – 85;
Pakistanas – 20;
Šiaurės Korėja – iki 10.
Informacijos šaltiniai :
• Http:google.lt/vaizai;
• http://proin.ktu.lt/