Transcript rinka
DARBO RINKA Rūta Ronkaitytė Darbo rinkos samprata: Darbo rinka yra laisvos rinkos ekonomikos atributas. Ji yra visur, kur yra rinkos ekonomikos santykiai. Darbo vietų pasiūla ir jų paklausa yra du svarbiausi darbo rinką charakterizuojantys veiksniai. Ekonominis nestabilumas ir vystymosi netolygumas sąlygoja priverstinį darbo jėgos judėjimą, jos perskirstymą, o kartu ir jos profesinės kvalifikacijos struktūros kaitą. Darbo rinkos tipai: 1/3 Perteklinė – darbo rinka, kurioje gana ilgą laikotarpį yra aukštas nedarbo lygis ir darbo pasiūla gerokai didesnė už paklausą. Tokios situacijos priežastimi beveik visuomet yra nepakankamas ekonomikos vystymasis. Jos priežastys gali būti atsitiktinės (pvz.: stichinės nelaimės ar staigus vienos didelės įmonės bankrotas ir pan.). Perteklinės darbo rinkos pasekmė – visuminis arba struktūrinis darbo jėgos perteklius – nedarbas. Darbo rinkos tipai 2/3 deficitinė – tai yra situacija, kai darbo vietų pasiūla viršija darbo jėgos pasiūlą. Tokioje rinkoje atsiradęs darbo jėgos trūkumas gali atrodyti patrauklus socialiniu požiūriu, tačiau jis trukdo spartesniam ekonomikos vystimuisi. nulinė – kai darbo jėgos pasiūla sutampa su paklausa. Teoriškai tai ideali ir praktiškai sunkiai pasiekiama darbo rinkos situacija. Darbo rinkos tipai 3/3 Darbo jėgos pasiūla niekuomet visiškai neatitinka paklausos, nes ekonomikos vystymosi požiūriu reikalingas optimalus darbo jėgos rezervas, vadinama natūrali nedarbo norma, kai nedarbas yra 3-4 proc., kurie skaičiuojami nuo ekonomiškai aktyvių gyventojų, t.y. bendro dirbančiųjų ir bedarbių skaičiaus. Esant tokiam nedarbo lygiui sakoma, kad šalyje yra visiškas užimtumas. Bandymas pasiekti 100 procentų užimtumą paslėpto nedarbo sąskaita (kaip daryta buvusioje TSRS) sudaro tik užimtumo iliuziją ir sąlygoja neracionalų, neefektyvų darbo jėgos panaudojimą. Darbo rinkos elementai: Užimtumas; Nedarbas. Užimtumas: teisėta darbinė įmonių veikla, kuriant materialines vertybes ir teikiant paslaugas, siekiant patenkinti asmeninius ir visuomeninius poreikius, duodant jiems uždarbį (darbo pajamas). skirtingai nei darbas, yra ne tik veikla, bet ir ekonominiai bei teisiniai santykiai tarp žmonių, dalyvaujančių darbo kooperacijoje. taip pat atostogos, poilsis, gydymosi laikas. Svarbu, kad tai būtu susiję su konkrečia darbo vieta įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, savo versle ir t.t. Nedarbas: nevisiškas užimtumas, ekonomine prasme yra visuomenės išteklių švaistymas ir darbo neturinčių žmonių potencialo neišnaudojimas. sukelia ir neekonominio pobūdžio socialines problemas. Greita infliacija dezorganizuoja visuomenės ūkinį gyvenimą, o aukštas nedarbo lygis sutrikdo socialinių procesų eigą visuomenėje, įžiebia jų patologines formas. Išvada: Darbo rinka lemia ekonominė ir politinės situacijos, kurios įtakoja darbo užimtumą ir nedarbo lygį. Literatūra: Paulavičius K. B. Darbo rinka. Vilnius. 2002. Kauno technologijos universitetas www.ktu.lt LR Darbo birža www.ldb.lt LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija http://www.socmin.lt/