Motiejus Valančius
Download
Report
Transcript Motiejus Valančius
Žemaitė - ( Julija
Beniuševičiūtė).
1845-1921
Biografija
Julija
Beniuševičiūtė, būsimoji
lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845
m. birželio 4 d. Bukanės palivarke
netoli Šateikių (dab. Plunės raj.),
nusigyvenusių bajorų šeimoje.
Pirmoji
žymi moteris rašytoja,
realizmo srovės lietuvių literatūroje
pradininkė.
Nuo
mažens ji mokėjo žemaitiškai ir
lenkiškai.
Tačiau Žemaitė mini, jog tėvas
žemaitiškai kalbėti draudė, tuo tarpu
lenkiškai pats išmokė skaityti ir
rašyti.
Su
vyru nuomojosi žemę ir apie 30
metų užsiėmė žemės ūkio darbais
Kolainių, Laukuvos, Varnių,
Užvenčio apylinkėse.
1883
m. apsigyveno Ušnėnuose, kur
susipažino su Povilu Višinskiu,
įsitraukė į lietuvių nacionalinį
judėjimą, susidomėjo nelegalia
spauda, pradėjo rašyti.
Pirmą
kūrinį parašė būdama
daugiau kaip
keturiasdešimties metų.
1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos
moterų suvažiavime, 1908 m. –
Rusijos moterų suvažiavime
Peterburge. 1912 m. apsigyveno
Vilniuje, 1913 – 1915 m. redagavo
„Lietuvos žinias“.
1921m.
rašytoja apsigyveno Marijampolėje
grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A.
Bulotą, rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su
reikalais išvažiavo į Kauną, bet grįžtant atgal
autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose.
Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo plaučių
uždegimu ir gruodžio 7 d. mirė.
Kūryba
Žemaitė
parašė apie 354 apsakymų,
apysakų, apybraižų, vaizdelių,
keliolika pjesių, pasakojimą apie
vaikystę, publicistinių straipsnių,
korespondencijų.
Kūrinius
spausdino „Ūkininke“,
„Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“,
„Naujienose“, „Darbininkų balse“,
„Vilniaus žiniose“, „Lietuvos
ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė
savo raštų rinkinį.
Kūryboje
vyrauja neigiami gyvenimo
reiškiniai, pasakojimai epiški,
ironiški, objektyvizuoti. Būdingi
detalūs gamtos, papročių, buities,
veikėjų išorės aprašymai. Daug
dėmesio skiriama moters gyvenimui.