Transcript Motiejus Valančius

Žemaitė - ( Julija
Beniuševičiūtė).
1845-1921
Biografija
Julija
Beniuševičiūtė, būsimoji
lietuvių prozos įžymybė, gimė 1845
m. birželio 4 d. Bukanės palivarke
netoli Šateikių (dab. Plunės raj.),
nusigyvenusių bajorų šeimoje.
Pirmoji
žymi moteris rašytoja,
realizmo srovės lietuvių literatūroje
pradininkė.
Nuo
mažens ji mokėjo žemaitiškai ir
lenkiškai.
Tačiau Žemaitė mini, jog tėvas
žemaitiškai kalbėti draudė, tuo tarpu
lenkiškai pats išmokė skaityti ir
rašyti.
Su
vyru nuomojosi žemę ir apie 30
metų užsiėmė žemės ūkio darbais
Kolainių, Laukuvos, Varnių,
Užvenčio apylinkėse.
1883
m. apsigyveno Ušnėnuose, kur
susipažino su Povilu Višinskiu,
įsitraukė į lietuvių nacionalinį
judėjimą, susidomėjo nelegalia
spauda, pradėjo rašyti.
Pirmą
kūrinį parašė būdama
daugiau kaip
keturiasdešimties metų.
1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos
moterų suvažiavime, 1908 m. –
Rusijos moterų suvažiavime
Peterburge. 1912 m. apsigyveno
Vilniuje, 1913 – 1915 m. redagavo
„Lietuvos žinias“.
 1921m.
rašytoja apsigyveno Marijampolėje
grįžusi iš Amerikos. Įsikūrė pas advokatą A.
Bulotą, rašė ir taisė senus raštus. Žiemą su
reikalais išvažiavo į Kauną, bet grįžtant atgal
autobusas sugedo ir teko nakvoti laukuose.
Rašytoja smarkiai peršalo, susirgo plaučių
uždegimu ir gruodžio 7 d. mirė.
Kūryba
Žemaitė
parašė apie 354 apsakymų,
apysakų, apybraižų, vaizdelių,
keliolika pjesių, pasakojimą apie
vaikystę, publicistinių straipsnių,
korespondencijų.
Kūrinius
spausdino „Ūkininke“,
„Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“,
„Naujienose“, „Darbininkų balse“,
„Vilniaus žiniose“, „Lietuvos
ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė
savo raštų rinkinį.
Kūryboje
vyrauja neigiami gyvenimo
reiškiniai, pasakojimai epiški,
ironiški, objektyvizuoti. Būdingi
detalūs gamtos, papročių, buities,
veikėjų išorės aprašymai. Daug
dėmesio skiriama moters gyvenimui.