Transcript RENESANSO EPOCHA

RENESANSO
EPOCHA
XV- XVI amžiai
Renesansas vadinamas Atgimimo
epocha
Renesanso
kultūrinis judėjimas
prasidėjo anksčiau,
dar XIV a., Italijoje.
Todėl ši šalis
laikoma
Renesanso
kultūros lopšiu.
Renesanso bruožai
• Tai- didelių pakitimų visuomeninio gyvenimo pasikeitimų
laikotarpis, mokslo pakilimo, meno ir literatūros
suklestėjimo epocha.
Santykis su Viduramžių kultūra
• Šalia humanistinių judėjimų vyrauja
žiaurios religinės ir socialinės kovos.
• Skilusi, nusmukusi bažnyčia
reformuojama. Reformacijos (Martynas Liuteris
ir Jonas Kalvinas) ir kontrreformacijos
judėjimai (Jėzuitų ordino veikla, inkvizicija).
Ryšys su Antikos kultūra
• Dėmesys ne
anapusiniam, o
pasaulietiniam gyvenimui;
• Antikos grožinių kūrinių
perrašinėjimas (taip
išsaugojamas vertingas
palikimas);
• Antikinių kultūros motyvų
panaudojimas;
• Lotynų, graikų kalbų
mokymasis.
Humanistinė pasaulėžiūra
(lot. humanus – žmogiškas)
• Pagrindinių pasaulėžiūros
principų kūrėjai daugiausiai
buvo filosofai, filologai,
poetai;
• Humanistai įtvirtino naują
požiūrį į žmogų – jie tikėjo
žmogaus genijumi, jo proto
išskirtinumu ir galia, gynė
laisvą asmenybę,
individualybę;
• Žmogus turi pasireikšti
įvairiose gyvenimo srityse:
moksle, mene, politinėje
veikloje.
Mokslo klestėjimas
“Gamtos užvaldymas visuomenės valdymui” (F.Bekonas)
G.Galilėjus
•
•
•
M.Kopernikas
Buvo tyrinėjama gamta ir jos reiškiniai. Pagrindinis pažinimo būdas – patyrimas;
Žinios buvo siejamos su praktine veikla;
Dideli ir svarbūs moksliniai atradimai ir išradimai (didieji geografiniai atradimai,
pasaulio žemėlapio sudarymas, suvokta visatos sandara, prekybinių kelių suradimas,
iškyla nauji prekybiniai centrai, išrastas popierius, spauda, mikroskopas, parakas,
laikrodis, stiklas ir t.t.).
Meno suklestėjimas
Dailininkas L.da Vinčis
•
•
•
“Paskutinė vakarienė”
Menas orientuotas į Antikos estetiką. Renesanso epochą reprezentuoja
skulptūra, architektūra, literatūra bei tapyba;
Žmogus vaizduojamas gamtos fone;
Išryškėjo individualumas ir realizmas. Siekdamas sukurti šedevrą,
menininkas pagrindinį dėmesį skyrė žmogui, jo jausmams;
Žmogaus idealas
• Pabrėžiamas žmogaus išskirtinumas, ypatingumas, neribotos
galimybės;
• Optimistinis požiūris į pasaulį ir į žmogų;
• Atsisakoma fatalizmo, asketiškumo, domimasi pasaulietiniu
gyvenimu;
• Veiklus, savimi pasitikintis, abejojantis autoritetais, kritiškas;
• Prieštaringas, įkūnijantis visa, kas yra žmogaus gera ir bloga;
• Universalus, nuolat tobulėjantis, išsilavinęs, iš prigimties kūrybingas,
skaitantis bei rašantis lotynų bei graikų kalba, kalbantis įvairiomis
kalbomis;
• Aktyviai kuriantis bendruomenės kultūrą, jaučiantis atsakomybę
prieš istoriją ir visuomenę.
Literatūra
• Literatūra tapo
politinio ir dorovinio
poveikio priemonė;
• Grožiniuose
kūriniuose buvo
vaizduojamas realus
žmogus realiame
gyvenime;
• Atsirado tautinė
literatūra.
Temų ir žanrų įvairumu išsiskiria
proza
• Tomas Moras. „Utopija“-
romanas apie socialinę utopiją;
• Džovanas Bokačas
„Dekameronas“ – šimto novelių
knyga. Reabilituoja meilės
jausmo natūralumą, atvirai
kalba apie intymųjį žmogaus
gyvenimą. Idėja – reikia
džiaugtis gyvenimu, nes jis –
didžiausias turtas.
• Erazmas Roterdamietis.
”Pagiriamasis žodis Kvailybei“.
Satyrinis romanas apie
gyvenimo ydas. Autoriui gyvam
esant išleidžiama 40 kartų.
Tomas Moras
F. Rablė “Gargantiua ir Pantagriuelis”
Romanas dėl
kandaus juoko, dėl
žavėjimosi kūnu
buvo draudžiamas
pardavinėti,
pasmerktas
sudeginti.
F.Rablė
M. de Servantesas. “Don Kichotas”
• Riterių romano
parodija;
• Reiškiamos
visuotinės idėjos:
idealizmas ir
materializmas.
M.De Servantesas
Lyrika
(soneto žanro įsigalėjimas)
• Susiformuoja du sonetų
tipai: itališkasis ir
angliškasis;
• F.Petrarka jausmingai
reiškia meilės ilgesį,
liūdesį;
• V.Šekspyras atviriau,
nuoširdžiau atskleidžia
jausmus, neretai
susimąsto apie žemiškojo
gyvenimo laikinumą,
jaunystės grožio trapumą.
V.Šekspyras
Drama išgyvena pakilimą
• V. Šekspyras
(“Hamletas”, “Otelas”,
“Romeo ir Džuljeta”,
“Karalius Lyras”)
• Dramoje jungiama tai,
kas tragiška ir juokinga;
• Tame pačiame tekste
jungiamas eiliuota ir
neeiliuota kalba.
•
V.Šekspyras
V.Šekspyro pilis
Muzikinis gyvenimas
•
Renesansui būdingos
išilginės fleitos,
senoviški obojai,
valtornos, trombonai,
violos de gambos,
smuikai, įvairiausi
ragai ir rageliai,
klavesinas. Žymesni
Renesanso muzikai:
Dž. Palestrina,
Orlandas di Lasas, K.
Monteverdis, L.
Marencijus.
Monteverdis
Liutnia
Ačiū už dėmesį