Transcript Mažoji Lietuva XVIII a. Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva XVIII a.
Mažoji Lietuva

Mažoji Lietuva – istoriškai susidariusi ir iki
1945 metų egzistavusi vientisa vakarinių
lietuvių etninė teritorija prie Baltijos jūros.
Priklausydama Prūsijos, nuo 1871 m. –
Vokietijos valstybei, ji niekada neturėjo
administracinio ir politinio savarankiškumo,
todėl buvo apibrėžiama tik geografinėmis,
tautinio išskirtinumo ir valstybinio pavaldumo
kategorijomis.
Gyvenamoji vieta


XVIII a. lietuviai gyveno dviejose valstybėse:
Didžioji Lietuva įėjo į Lenkijos sudėtį, o
mažesnioji lietuvių apgyventa teritorija
priklausė Vokietijos imperijai (tai vadinamoji
Rytų Prūsija arba Mažoji Lietuva).
Religija

Mažosios Lietuvos lietuviai buvo daugiausia
evangelikai liuteronai, sietini su
protestantiškąja vokiečių kultūra, tuo tarpu
dauguma Lietuvos ir Lenkijos gyventojų buvo
katalikai.
Kultūra


Didžiojoje Lietuvoje XVIII a. laikomas
kultūros nuosmukiu, nes tuo tarpu nutautėja
Lietuvos aukštuomenė, o vėliau įvyksta
politinė drama: Lietuvos ir Lenkijos valstybė
buvo padalinta.
Tuo tarpu Mažojoje Lietuvoje lietuvių kultūra
kaip tik išgyvena tam tikrą pakilimą.
Švietimas idėjos

XVIII a. į Prūsijos karalystę skverbiasi
Švietimo idėjos, imama domėtis krašto
praetimi, senųjų prūsų likimu ir istorija, jų
kalba.
Maras Europoje

Lietuviai, artimiausi senųjų prūsų giminės, tuo
metu tankiai gyveno šiaurės rytinėje karalystės
dalyje, tačiau jų skaičių labai praretino 1709 ir
1710m. maras, dėl kurio mirė labai daug
lietuvių. Tuščiose lietuvių sodybose karalius
apgyvendino kolonistus, kurių ilgainiui
daugėjo. Kilo nesantaika, nes karalius rėmė
kitataučius, jie tapdavo laisvais valstiečiais, o
lietuviai likdavo baudžiauninkais.
Švietimas Mažojoje Lietuvoje



XVIII a. pradžios dokumentai liudija vargingą
pradinio švietimo būklę Mažojoje Lietuvoje.
Siekiant pakeisti šią padėtį pamokslininkai,
mokytojai buvo skatinami atstakingai eiti savo
tarnybą, vaikai privalėjo lankyti mokyklas,
kunigai tobulai išmokti lietuvių kalbos.
1717m Karalaučiaus universiteto Teologijos
fakultete įkuriamas Lietuvių kalbos seminaras.
Karalaučiaus universitetas
Švietimo plitimas


Noras išmokyti rašto paprastus žmones sietinas
su protestantišku švietimu ir su to meto
Europoje plintančiomis Švietimo idėjomis.
Intensyvus valstiečių švietimas davė naudos:
pastatyta naujų mokyklų, 1734m. net norėta
įvesti visuotinį privalomą mokymą.
Tautinė diskriminacija

Plėtodama liaudies švietimą, valdžia siekė ne
tik išmokyti lietuvius skaityti ir rašyti
lietuvškai, bet ir priartinti juos prie vokiečių
kalbos ir kultūros, tačiau kai kuriose parapijose
mišios pirmiausia buvo laikomos vokiečių
kalba, o tada- žmonėms nepatogiu metulietuvių. Manoma, kad visa tai vyko todėl, kad
lietuviai buvo laikomi menkaverte tauta.
Pietistinis judėjimas



Tuo metu Mažojoje Lietuvoje plito Pietistų
sąjūdis. Tai buvo religinis judėjimas, kurį
palaikė krašto valdžia.
Kiekvinam žmogui jis kėlė aktyvaus religinio
mokymo svarbą. Pietistai aukištino natūralias
dorybes: darbštumą, teisingumą, nusižeminimą
valdžiai.
Tai (Pietistų sąjūdis) paaiškina ir kai kuriuos
K. Donelaičio veiklos bei kūrybos ypatumus.
Surinkimai – Mažosios Lietuvos religinės
bendruomenės kultūros forma

Mažosios Lietuvos lietuvininkai garsėjo pietizmu
(lot. pietas – pamaldumas, dievobaimingumas), savo
namų pamaldomis (surinkimais), kurios buvo
praktikuojamos daugiau kaip du šimtus metų. Jas
laikydavo Dievo Žodžio sakytojai - paprasti, be
specialaus teologinio pasiruošimo, tik vien savo sielos
balso raginami vyrai. XVIII-XX amžiaus pirmojoje
pusėje čia veikė daugybė surinkimų, kurių
svarbiausios šakos buvo jurkūniškiai, klimkiškiai ir
kukaitiškiai, savo pavadinimą gavę pagal surinkimų
vadovų vardą ar pavardę.
Pietizmo plitimas

Pietizmą platino ne tik pastoriai, bet ir iš
kaimo į kaimą keliaujantįs maldininkai. Tokie
pamokslininkai dažniausiai būdavo pavyzdingi
valstiečiai, kurie savo tikėjimo ir tautos
broliams pagelbėdavo ne tik žodžiais, bet ir
darbais. Šis bendruomenės sąjūdis skatino
savitarpio pagalbą; nejučiomis stiprėjo
paprasto valstiečio, kalbančio gimtąja kalba,
vertės supratimas.
Ačiū už dėmesį