Lietuvos išorinis giliavandenis jūrų uostas

1

Pranešimo akcentai

• Lietuvos transporto sistemos reikšmė tarptautiniame kontekste; • Klaipėdos uostas ir jo svarba; • Išorinio uosto specifika; • Reikalavimai koncesininkui.

2

I šorinis uostas – tai:

• Dirbtinė sala/pusiasalis Baltijos jūroje; • Kitas (dar vienas) Lietuvos jūrų uostas; • Giliavandenis grimzlės laivus, galinčius plaukioti Baltijos jūroje ( 17 m.); – galės priimti didžiausios • Projekto vertė: 1 mlrd. EUR .

3

I šorinio uosto įgyvendinimo eiga

• 2009 m. lapkritį LRV sprendimu, išorinio giliavandenio uosto projektas įtrauktas į 10-ies Lietuvos strategiškai svarbių projektų, kuriems tikslinga pritraukti privatų kapitalą, sąrašą; • 2010 m. gruodis- 2011 m. lapkritis: atliekamas Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją ir poveikio aplinkai vertinimas.

• Studiją atlieka:

Inros Lackner AG

, veikiantis pagal jungtinės veiklos sutartį su UAB

Ernst & Young Baltic

ir

SIA Estonian, Latvian & Lithuanian Environment

. • Studijos metu bus parinkta tiksli naujojo išorinio giliavandenio uosto vieta ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas (PAV); • 2012 m. III-IV ketv. – planuojamas sutarties pasirašymas su koncesininku; • 2013 m. I-II ketv. - išorinio giliavandenio uosto statybų pradžia; • Tikėtina uosto veiklos pradžia – apie 2017 metus.

4

Lietuva – tranzitinių srautų kryžkelė

Baltijos jūros regiono rinka: 110 m ln. vartotojų Vakarų Europos rinka: 340 m ln. vartotojų NVS rinka: 250 mln. vartotojų

5

Esamo Klaipėdos jūrų uosto jungtys

Ro-ro shipping lines Container shipping lines General cargo lines 6

Klaipėdos uosto krovinių struktūra, 2010 m.

Trąšos 28% Naftos prduktai 28% Ro-Ro kroviniai 14% Konteineriai 11% Kiti 3% Metalo laužas 1% Cukraus žaliava 1% Šaldyti kroviniai 1% Mediena 2% Žemės ūkio produktai 5% Iškasenos ir statyb. medžiagos 3% Metalas ir ferolydiniai 2% 7

Kodėl Lietuvai reikia išorinio giliavandenio uosto

1.

Sudaryti sąlygas

priimti didžiausius laivus

, galinčius įplaukti į Baltijos jūrą; 2.

3.

4.

Esamo Klaipėdos uosto

plėtros galimybės išnaudotos

. Lankstesnė navigacija, tolesnė uosto ir jo paslaugų plėtra įmanoma tik pastačius giliavandenį uostą.

Logistinių pajėgumų didinimas :

Didėjant krovinių srautui, esamo Klaipėdos uosto infrastruktūros pajėgumų, net ir visiškai įsisavinus esamas ir rezervines uosto teritorijas, nepakaks tolesnei efektyviai veiklai.

Rytų–Vakarų transporto koridoriaus,

jungiančio pietinės Švedijos, Danijos, Vokietijos, Lietuvos transporto centrus su Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Azijos transporto sistemomis,

potencialo išnaudojimas.

Tam tikslui įsteigta asociacija (

East-West Transport Corridor Association

). Siekiama suformuoti globalią konkurencingą transporto ir logistikos grandinę per Lietuvą.

Esamas Klaipėdos uostas

8

Maksimalūs gyliai rytiniuose Baltijos jūros uostuose (2010 m.):

• • • • • • • • • • • • •

Ust-Luga (Rusija): 12,8 m - 17,5 m Sankt Peterburgas (Rusija) – 11,9 m Primorskas (Rusija) – 15,5 m - 18,2 m Hamina (Suomija) – 7 m - 12,5 m Kotka – 6 m - 15,3 m Helsinkis Vuosaari (Suomija) – 11 m Talinas (Paldiski - 13,5 m, Muuga - 18 m, Paljassare 9 m, Saaremaa - 10 m, Vanasadam - 10,7 m) Ryga (Latvija) – 12,2 m - 15 m Ventspilis (Latvija) – 13,5 m - 17,5 m Liepoja (Latvija) – 10,5 m Klaipėda (Lietuva) – 13 m - 14,5 m Kaliningradas (Rusija) – 8 m Gdanskas (Lenkija) – 17 m Planuojamas naujojo išorinio giliavandenio uosto gylis – 17 m

9

Išorinio giliavandenio uosto strateginė reikšmė

• Strategiškai patogi vieta Rytų-Vakarų kryptimi; • Nuolat augantis krovinių srautas iš tolimųjų rytų; • Naujasis uostas taps Rytų-Vakarų koridoriaus jūrų vartais pasiekti Rusijos, Skandinavijos ir kitas rinkas; • Natūrali IX B TEN-T multimodalinio sausumos koridoriaus tąsa jūroje (Baltijos jūros greitkeliais); • Galimybės kurti patrauklią, konkurencingą ir modernią infrastruktūrą visiškai naujame uoste; • Geopolitiškai patogi vieta tranzitinio susisiekimo požiūriu; • Strateginės reikšmės terminalų išvystymas; • Papildomų krovinių srautų generavimas (“transhipment” galimybė) sukuriant naują pridėtinę vertę.

10

Išorinio giliavandenio uosto investicinis patrauklumas

• • • • • •

Vienas patogiausių pasiekiamumo prasme (išorinis), lyginant su sausuminiais uostais; Gerai veikiančios sausumos jungtys – kelių ir geležinkelių, puiki geografinė padėtis; Lietuvos geležinkelio sistema yra tų pačių standartų kaip ir Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose NVS šalyse; Geri verslo santykiai su Kinija, Baltarusija, Rusija, Kazakstanu, TRACECA šalimis ir didelis krovinių potencialas; Aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pasiūla , konkurencinga ir patraukli darbo užmokesčio struktūra.

Lietuvos rinka kur kas didesnė nei kitų Baltijos šalių, geresnė sausumos transporto infrastruktūra , kuriamas viešųjų logistikos centrų tinklas.

11

Lietuvos pakrantės geografiniai pranašumai:

Šiauriausias neužšalantis rytinės Baltijos jūros pakrantės uostas Baltijos jūra 2010 m. kovo 15 d.

12

Investuotojo įsipareigojimų paketas

•

Ieškoma koncesininko – DFBOT modeliui, kuris projektuotų, finansuotų, pastatytų, operuotų ir perduotų Lietuvos valstybei savo operuojamą išorinio giliavandenio uosto infrastruktūrą po maksimalaus koncesijos laikotarpio.

•

Turėti (užtikrinti) konkretų krovinių srautą , t.y. ieškoma investuotojo su operatoriumi arba tiesiog operatoriaus.

•

Pageidautina – operatorius turintis specifinį , nekonkuruojantį su Klaipėdos uostu, krovinių srautą .

• •

Gera reputacija , patirtis, kompetencija ir žinomas vardas.

*Daugiau informacijos apie viešojo ir privataus sektorių partnerystės reglamentavimą Lietuvoje rasite www.cpva.lt

13

Išorinio uosto ir numatomų viešųjų logistikos centrų bendradarbiavimas

Išorinis giliavandenis uostas: nuo 2017 Šiaulių VLC: krovinių kaimelis: nuo 2012

I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų Vakarų kryptį, sausojo uosto funkcijos.

Klaipėdos VLC: sausasis uostas: nuo 2015

Sausasis uostas Klaipėdos ir išorinio giliavandenio uostų aptarnavimui.

Vilniaus VLC: distribucijos centras: nuo 2014.

Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas, .

Kauno VLC: distribucijos centras: nuo 2015

I koridoriaus geležinkelio krovinių perskirstymas iš Šiaurės-Pietų į Rytų-Vakarų kryptį. Eksportas, vietinių krovinių konsolidavimas.

14

Kviečiame investuoti, išnaudoti naujas galimybes ir sėkmingai bendradarbiauti!

Daugiau informacijos:

www.deepseaport.lt

el.p. [email protected]

15