Transcript File - Dainora Mikulskaitė

STRESAS
Parengė:
Brigita Geringaitė
Dainora Mikulskaitė
2011 m.
Sąvokos
 STRESAS – tai bendra nespecifinė
organizmo reakcija; žmogaus psichologinė
ir fiziologinė įtampos būsena, atsirandanti
dėl išorinių ir vidinių dirgiklių poveikio.

STRESORIAI – streso būseną sukeliantys
bet kokie įvykiai ar situacijos, verčiantys
asmenį keistis arba adaptuotis.
2
Stresoriai gali būti

Katastrofos, stichinės nelaimės;

Gyvenimo pokyčiai ir įtampos;

Chroniški stresoriai;

Kasdieninis įkyrumas.
3
Pagal trukmę stresoriai
skirstomi į

Staigius

Chroniškus (ilgai trunkantys, nuo kelių
(trumpai trunkantys, nuo poros
sekundžių iki poros dienų);
savaičių iki kelių metų);

Kintamus (kai stresoriaus veikimo
laikotarpius keičia streso nebuvimo laikotarpiai).
4
Stresas gali būti

Fiziologinis;

Psichologinis:

Informacinis;

Emocinis.
5
Reakcijos į stresą

Fiziologinės;

Psichologinės:

Emocinės;

Kognityvinės;

Elgesio.
6
Fiziologinės reakcijos

Didėja adrenalino kiekis kraujyje;

Aktyvuojama skydliaukės veikla;

Sumažėja organizmo imunitetas;

Atsiranda opos skrandyje;

Kinta kraujospūdis;

Padidėja odos jautrumas.
7
Psichologinės reakcijos (1)

Emociniame lygmenyje dominuoja
neigiamos emocijos ir jausmai (baimė,
pyktis);
8
Psichologinės reakcijos (2)

Kognityviniame lygmenyje formuojasi
mintys apie žalos ar grėsmės galimas
pasekmes ir galimybė jas kontroliuoti; gali
pablogėti dėmesio koncentracija, susilpnėja
sprendimų priėmimas;
9
Psichologinės reakcijos (3)

Elgesio lygmenyje stresas reiškiasi
irstančiais tarpasmeninias santykiais,
alkoholizmu, narkomanija, bendruomenės
gyvenime nusistovėjusių socialinių normų
ignoravimu.
10
Atsirandant ir vystantis stresui,
funkcionuoja 3 tarpusavyje
sąveikaujančios sistemos:

Emocinis įvykio vertinimas (pertraukdami vienas
kitą, dalyvauja emocijos ir sąmonė);

Fiziologinės ir biocheminės organizmo
reakcijos;

Elgesio reakcijos bei veiksmai (nukreipti į streso
priežasčių ir padarinių šalinimą ir siekimą jo išvengti
ateityje).
11
Požiūris į įvykį neretai tampa streso
“branduoliu”. Kartais ne taip svarbu
objektyvus pavojus,
kiek subjektyvus vertinimas.
12
Nemotyvuotas išgąstis, neteisingas
artimo žmogaus poelgio
interpretavimas, realios grėsmės
nebuvimas,
sukelia tokias pat fiziologines ir
biochemines reakcijas.
13
H. Seljė adaptavimosi
stresui sindromo modelis
Išskiriami 3 lygiai:

Panika (aliarmas);

Pasipriešinimas;

Išsekimas.
14
Pirmoji fazė

Panika (aliarmas) – reakcija į pavojų;
staigus sužadinimas: jos metu smarkiau
ima plakti širdis, daugiau kraujo priplūsta į
raumenis
15
Antroji fazė

Pasipriešinimo būsena: kova,
bėgimas, neigiamos emocijos; pakyla
kūno temperatūra bei kraujospūdis,
sustiprėja kvėpavimas, išsiskiria hormonų.
16
Trečioji fazė

Išsekimo būsena – pasireiškia
nesėkmingo (arba ilgalaikio) priešinimosi
atveju; organizmas yra labiausiai
pažeidžiamas, didėja susirgimų tikimybė.

Adaptacija – sėkmingo pasipriešinimo
atveju žmogus adaptuojasi prie stresinės
situacijos; įgyja patirties, įveikdamas
stresą; jos „kaina“ psichosomatiniai
skundai.
17
Streso požymiai (1)

Emociniai: nerimas, baimė, depresija,
pyktis, įtampa, irzlumas, susirūpinimas,
negalėjimas pailsėti, drovumas, entuziazmo
praradimas ir kt.

Kognityviniai: nedėmesingumas,
nelankstus problemų sprendimas,
išsiblaškymas, padidėjęs savikritiškumas,
suletėjusi galvosena, neigiamos mintys ir kt.
18
Streso požymiai (2)

Psichofiziologiniai: prakaitavimas,
širdies permušimai (ritmo sutrikimai),
pagreitėjęs kvėpavimas, nuovargis,
pykinimas, apetito praradimas, nemiga ir kt.

Elgesio: neproduktyvus darbas, polinkis į
alkoholizmą, kofeiną, rūkymą, medikamentus,
intensyvi gestikuliacija ir kt.
19
Pavojingas stresas tampa
tada, kai jis:

Labai stiprus (dideli sukrėtimai gali smarkiai ir ilgam
pabloginti žmogaus sveikatą);

Užsitęsęs (nuolat patiriamas stresas gali sukelti
įvairių organizmo pokyčių);

Kai stresoriai kaupiasi (jie gali būti ir nestiprūs,
bet nuolat veikdami išsekina fiziškai, psichiškai ir
emociškai);

Kai įvykiai suvokiami kaip neigiami ir
nekontroliuojami (nuolat kylančios grėsmės,
bejėgiškumo jausmas gali labai žlugdyti).
20
Streso įveikimo būdai

AEROBIKA (ilgalaikė mankšta, pvz. lėtas
bėgimas, gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu
gali sumažinti depresiją, stresą ir nerimą);

BIOGRĮŽTAMASIS RYŠYS (biogrįžtamojo
ryšio treniruočių metu žmonės patiria
atpalaiduojančią ramybę)
21

ATSIPALAIDAVIMAS (mokantys medituoti
žmonės gali sumažinti savo kraujospūdį, širdies
ritmą, deguonies suvartojimą ir padidinti pirštų
galų temperatūrą)

SOCIALINĖ PARAMA (jausmas, kad esi
mėgstamas, kad tau pritaria, kad tave padrąsina
artimi draugai ir šeima, stiprina laimės jausmą ir
sveikatą).
22
Draugystė kažkaip palengvina didžiuosius
gyvenimo stresus.
Žmonės, palaikantys artimus ryšius su
draugais, šeima, religinės bendruomenės
nariais, darbo ar kitomis paramos
grupėmis, rečiau miršta pirma laiko
lyginant su žmonėmis, kurie mažai
bendrauja.
D. G. Myers
23
Streso teigiamas poveikis (1)

Konstruktyvus stresas (eustresas)
– teigiamai veikia individo ar grupės
žmonių gyvenimą (pvz., įsimylėjimas,
vedybos, kūdikio gimimas, namo/buto
pirkimas ir t.t.)
24
Streso teigiamas poveikis (2)

Jėgų mobilizacija – apsauga nuo
gresiančių išorės pavojų;

Stresoriaus poveikis aktyvina
ir skatina
įveikti sunkumus.
25
Dažniau kartokite Bob Murley
dainuojamos dainos
“Don’t worry – be happy”
(Nesirūpink – viskas bus gerai)
žodžius. 
26
Literatūra




Barvydienė V. ir kt. Psichologija studentui.
Kaunas: Technologija, 1996. 166 psl.
Bendroji psichologija. Vilnius: Mokslas, 1986.
278 psl.
Gailienė D. ir kt. Asmenybės ir bendravimo
psichologija. Vadovėlis XI – XII kl. Vilnius:
Tyto alba, 2006. 277 psl.
Legkauskas V. Psichologijos įvadas. Kaunas:
VDU, 2001. 200 psl.
27





Lekavičienė R. ir kt. Psichologija šiandien.
Kaunas: Technologija, 2007. 451 psl.
Monginaitė L. Įvadas į psichologiją. Vilnius:
Technika, 2005. 144 psl.
Myers D. G. Psichologija. Kaunas: Poligrafija ir
informatika, 2000. 730 psl.
Pikūnas J., Palujanskienė A. Stresas. Kaunas:
Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietio
centras, 2005. 192 psl.
Psichologijos žodynas. Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijų leidykla, 1993. 367 psl.
28