Transcript Kautynių vietos

Vaizdinė medžiaga
Žymiausios partizanų kautynių vietos
DAINAVOS APYGARDA
1945 m. gegužės 16–17 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Alytaus r. sav.) Kalniškės miške
vyko vienas didžiausių mūšių lietuvių rezistencijos istorijoje. Apie 100–120 partizanų,
vadovaujamų Jono Neifaltos-Lakūno, kovėsi apsupti kelis kartus gausesnių NKVD
kariuomenės 220-ojo pasienio pulko pajėgų ir prasiveržė iš apsupties. NKVD pajėgų nuostoliai – keli šimtai nukautųjų ir sužeistųjų. Žuvo 44 partizanai (operatyviniuose dokumentuose
nurodoma, kad žuvo 62 partizanai): Adomas Alesius, Petras Austrevičius-Kurtas, Jonas
Ažukas, Jurgis Balčiūnas-Ugnis, Jonas Botyrius-Basanavičius, Leonardas Botyrius-Tarzanas,
Vaclovas Brazaitis-Stirna, Antanas Bubnys, Buzulis, Alfonsas Čižikas-Ąžuolas, Petras ČižikasĄžuolas, Jeronimas Dambauskas-Ąžuolinis, Klemensas Dambauskas-Tauras, Vitalijus
Gruzinskas-Beržas, Antanas Gurevičius-Sakalas, Vaclovas Kaduškevičius-Žaltys, Jonas
Kaknevičius-Lapas, Antanas Karauskas, Kazakevičius, Julius Klimavičius-Kranklys, Jonas
Kubilius-Berželis, Pijus Kunigonis-Berželis, Petras Kvedaravičius-Kiškis, Vincas LeskevičiusBajoras, Antanas Levickas, Albinas Maskelis, Jurgis Maskelis-Ažuolas, Albina Neifaltienė-Pušelė, Bronius Onuškevičius, Aleksandras Padimanskas-Šarūnas, Juozas Pajaujis-Sietynas,
Vytautas Pavilonis-Vasaris, Antanas Pečkys, Jonas Pockevičius-Ąžuolas, Bronius Ravaitis, Pranas Rekštys, Konstantinas Šolgauskas-Svogūnas, Juozas Vaišnys-Samsonas, Vytautas VaišnysRomanas, Juozas Valka-Gruodis, Juozas Venclauskas-Alksnis, Ona Vilčinskienė-Drebulė, Vytautas Vilčinskas-Žaibas, , Antanas Voska-Šarka ir Edvardas Žukauskas-Uosis.
"Didvyrių kalnas
Čia kovės kaip liūtas Lakūno būrys,
Čia kraujas tekėjo upeliais.
Čia šauksmas ir skausmas, granatų griausmai,
Čia kryžiais suvirtę gulėjo beržai... „
Šiame kalne 1945 m. gegužės 16 d. vyko žiaurios
kautynės tarp Lietuvos laisvės kovotojų ir NKVD dalinių.
Žuvo 44 partizanai".
(Užrašas ant paminklo esančio Kalniškės mūšio vietoje)
Mūšio vieta yra Kalniškės miške. Šioje vietoje 1945 m.
gegužės 16 d. tarp Lietuvos partizanų būrio,
vadovaujamo puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno, ir
NKVD pasienio pulko įvyko mūšis. Kalniškės miško kalvoje
apsupti partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus
gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Mūšyje žuvo 44
partizanai.
Paminklas pastatytas 1991 m., o 1995 m. LR Kultūros
ministerijos nutarimu paskelbtas kultūros vertybe.
Projekto „Lazdijų rajono ir Punsko valsčiaus savivaldybių
kultūros paveldo objektų pritaikymas turizmo plėtrai"
įgyvendinimo metu suprojektuoti ir įrengti laiptai į mūšio
vietą, įrengtas informacinis stendas ir atlikti kiti tvarkymo
bei pritaikymo turistų lankymui darbai.
Albina Neifaltienė-Pušelė, žuvusi
Kalniškės mūšyje
Dainavos apygarda
Alytaus apskrityje, 1945 m. birželio 14 d. NKVD daliniai
apsupo Varčios mišką, esantį tarp Alovės ir Daugų miestelių,
ir puolė ten įsikūrusių Adolfo Ramanausko-Vanago kuopos
apie 90-ties partizanų stovyklą (šiauriau buvo Vaclovo
Voverio-Žaibo ir Kosto Barausko-Vėžio būriai). Partizanų
ginkluotę sudarė: 12 kulkosvaidžių, automatiniai šautuvai,
šautuvai.
Prasidėjo visą savaitę trukusi karinė operacija. Nedaug tėra
išlikusių prisiminimų apie Varčios mūšyje dalyvavusių
partizanų išgyvenimus. Dalį jų surinko ir aprašė Adolfas
Ramanauskas-Vanagas prisiminimų knygoje „Daugel krito
sūnų…“
Kiek priešų nukauta per Varčios susirėmimą, sunku pasakyti.
Vienas žmogus tvirtino pats savo ausimis girdėjęs, kaip
kažkoks viršininkas pranešė, jog Varčioje nukauti 176 rusai.
Iš kelių asmenų teko girdėti vienodai pasakojant, kad
plentas nuo Kaniūkų tilto Alytaus link buvo gausiai
nušlakstytas krauju rusų, kuriuos surinko ir vežė
sunkvežimiais iš Varčios."
1945 m. birželio 23 d. įvyko antrasis Varčios mūšis, kuriame
kovėsi A. Ramanausko, J. Čapliko, Jauneikio, K. Barausko ir
Dusevičiaus vadovaujami partizanų būriai.
Abejose kautynėse žuvo 30 (kituose šaltiniuose – 47)
atsargos ltn. A. Ramanausko-Vanago vadovaujamos kuopos
partizanų, paimti gyvi 6 (kituose šaltiniuose – 14) partizanai.
Paminklinis akmuo toje vietoje 1945 m. birželio 23 d.
II Varčios mūšyje
žuvusiems partizanams A. Simonaitytei-Rūtai ir J.
Kazlauskui-Klevui atminti.
Alytaus r. sav. Alytaus miškų urėdijos Dušnionių
girininkijos Varčios miško 730 kvartalas.
Vytauto apygarda
1945 m. kovo 11 d. partizanus apsupo NKVD kariuomenė,
kurią sudarė 500 karių. Prasidėjo kautynės. Visi Margio
bunkeryje buvę Vytenio būrio partizanai nutarė kautis.
Kauno bunkeryje esantys Romelio būrio partizanai
traukėsi, liko kautis tik 15. Kautynės vyko iki vakaro.
Vakare į pagalbą atskubėjo apie 300 partizanų,
priklausiusių LLA Tigro rinktinės štabo būriams. Pamatę,
kad bunkerius apsupę enkavėdistai ilsisi, atidengė stiprią
ugnį, prasilaužė prie Margio bunkerio ir bandė išvesti iš
apsupties kovos draugus. Deja, Vytenio būrio partizanai
nepažino saviškių ir atidengė ugnį, tad pastarieji turėjo
atsitraukti. Priešas taip pat atsitraukė, tačiau išsikvietė
pastiprinimą iš Švenčionių ir Utenos. Vėl prasidėjo
kautynės, trukusios iki kovo 12 d. Priešo pajėgos buvo
didelės – apie 2000 kareivių. Įsitvirtinę gynybai gerai
parengtuose bunkeriuose partizanai nepasidavė. Rusai
prašė iš savo bazių atvežti minosvaidžių, prieštankinių
granatų, nes, jų pačių žodžiais tariant, „banditų jau
nebeima paprastos granatos“. Mat įmestas į vidų
granatas partizanai greit išsviesdavo laukan, ir jos
sprogdavo tarp priešų.
Tipinių atminimo ženklų kompozicija Kiauneliškio
mūšio metu žuvusių partizanų atminimui Labanoro
girioje
Kęstučio apygarda
1945 m.liepos 22 d. Raseinių aps. Kelmės vls.
Virtukų miške (dabar – Kelmės r. sav.) buvo
vykdoma iš anksto kruopščiai parengta karinėčekistinė operacija. Kautynėse su NKVD pasienio
kariuomenės 31-ojo pulko kareiviais dalyvavo 4 Kelmės r. Tytuvėnų miškų urėdija.
Dubysos girininkija. Virtukų miškas.
Žebenkšties rinktinės partizanų būriai,
Tipinis atminimo ženklas
vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio1945 m. liepos 22 d.
Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir rinktinėsVirtukų kautynėse žuvusių
štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus (iš viso 54 partizanų atminimui.
partizanai). Mūšis vyko nuo 10 val. ryto iki 13 val.
Kautynėse žuvo 15 partizanų. Iš jų žinomi: Janina
Čepaitė-Žibutė (rinktinės Sanitarijos skyriaus
viršininkė), Janina Elzbergaitė-Lelija (ryšininkė),
Viktoras Gailius-Berankis, Elena Gailiūtė-Voverė,
Kazys Globys, Alfonsas Jankauskas-Katinas, Liudas
Jankauskas-Žirgas (būrio vadas), Edvardas
Makauskas, Petras Markevičius-Pranckus
(rinktinės Ginkluotės skyriaus viršininkas), Bronius
Rožanskas-Banys (rinktinės Ūkio skyriaus
viršininkas), Petras Rudys-Stumbras (būrio vadas)
ir Benadas Venclauskas-Balandis.
1995 m. Virtukų kautynių 50 - osioms metinėms pastatytas
paminklas
Dainavos apygarda
Legendinis Merkinės miestelio puolimas įvyko 1945-ųjų
gruodžio 15 d. Įvairiais duomenimis jame dalyvavo nuo
70 iki 200 partizanų, gana operatyviai surinktų šiai
operacijai, vadovaujamų atsargos leitenanto mokytojo
Adolfo Ramanausko – Vanago. Miestelis buvo užimtas
tik dalinai, partizanai nesiryžo panaudoti prieš miestelio
bažnyčios ir cerkvės bokštuose įsitvirtinusius NKVD’istus
bei stribus turėtų “pancerfaustų”(kitais duomenimis jie
tiesiog nesuveikė). Milicija ir valsčiaus pastatai buvo
užimti, ten rasti dokumentai sunaikinti, paimti ginklai ir
kitokia reikalinga įranga. Taip pat nepavyko užimti
kalėjimo. Esant prastom oro sąlygom (prasidėjo smarki
pūga), nepatyrimui bei silpnai veiksmų koordinacijai,
taip pat rusams pasitelkus šarvuotą techniką bei
pastiprinimą, operacija buvo nutraukta, iš Merkinės
buvo pasitraukta. Partizanai neteko apie 15 kovotojų,
NKVD‘istų ir kolaborantų nuostoliai tiksliai nežinomi.
Vis dėlto, Merkinės puolimas sulaukė plataus atgarsio,
klaidos buvo analizuojamos, įgyta skaudi patirtis
pasitarnavo vėlesnėms sėkmingoms operacijoms.
Merkinėje įkurtas partizanų kalnelis. Čia įamžinti visi
Dzūkijos partizanai.
Alanta (Vytauto apygarda)
1944 m. lapkričio mėnesį ant Ginučių
piliakalnio įvyko susirėmimas su NKVD
kariuomene. Mūšis buvo sėkmingas,
partizanai pasitraukė be nuostolių. Mūšiui
vadovavo ltn. Jonas Gimžauskas-Beržas.
Paskatinti sėkmės, partizanai, vadovaujami
Jono Tumėno, užpuolė Utenos aps. Alantos
miestelį, sudegino vykdomojo komiteto
pastatą, stribų štabą, nukovė apie 13 sovietų
aktyvistų
Ginučių piliakalnis
Ginučių piliakalnis
Žemaičių apygarda
Nuo 1944 metų būdavo užpuldinėjami miesteliai.
Užėmę miestelį, gausūs partizanų daliniai
sunaikindavo valsčiaus dokumentus, mobilizacijos
sąrašus, pyliavų žiniaraščius, išlaisvindavo
suimtuosius, nušaudavo ypač uolius okupacinės
valdžios statytinius, kitus perspėdavo netarnauti
priešui. Daugelyje vietų kovotojai turėjo savų žmonių
tarp formuojamų valdžios įstaigų darbuotojų, gerai
veikė žvalgyba. Kiekvienas miestelio užėmimas ir
išlaikymas keletą valandų būdavo ne tik
pasipriešinimo akcija, bet ir pakeldavo žmonių
nuotaiką, o kai kuriuos ir paskatindavo
nebendradarbiauti su naująja valdžia. Žemaitijoje
miestelių užpuolimai tęsėsi ilgiausiai ir kartais
tapdavo tikrais triumfo žygiais.1947 metų birželio 8 ją Petro Balčino vadovaujamas 30 partizanų būrys
puolė Veiviržėnų miestelį, (Klaipėdos raj). užėmė
MGB būstinę, sunaikino dokumentus, o įdienojus su
Lietuvos Trispalve prajojo gatvėmis. Išbuvę miestelyje
kelias valandas, sugiedoję Lietuvos himną, partizanai
darnia rikiuote dainuodami tvarkingai pasitraukė.
Žmonės verkė iš džiaugsmo ir dėkojo kovotojams,
kad nors trumpam parodė, jog Lietuva - gyva, o
išsislapstę emgėbistai vėliau paskleidė gandus, esą
užpuolime dalyvavę keli šimtai partizanų.
Veiviržėnai. Laisvės paminklas
TAURO APYGARDA
1950 m. birželio 22–23 d. Vilkaviškio aps. Pilviškių vls. (dabar – Marijampolės aps. Vilkaviškio r. sav.)
Žiūrų–Gudelių k. apylinkėse pelkėtoje vietoje netoli ežero MGB Marijampolės aps. skyriaus
operatyvinė grupė ir MGB vidaus kariuomenės 353-iojo šaulių pulko kareiviai vykdė karinę-čekistinę
operaciją. Iš viso operacijoje dalyvavo 67 šaulių pulko kareiviai ir 4 karininkai, 30 stribų ir 7 MGB
apskrities skyriaus operatyviniai darbuotojai. Operacijos pradžioje partizanams nukovus 2 MGB
kariuomenės karius (seržantą ir eilinį), birželio 23-iosios naktį į pagalbą buvo atsiųsti dar 33 šaulių pulko
kareiviai. Per kautynes žuvo 5 Tauro apygardos partizanai: Anzelmas Algimantas Matusevičius
(Matūnas)-Neptūnas (Vytauto rinktinės vadas), Vygandas Matusevičius (Matūnas), Jonas RaulinaitisLokys, Juozas Tamaliūnas-Stumbras (Tauro apygardos štabo narys) ir Juozas Žemaitis–Kantas.
Tauro ir Dainavos apygardų partizanai.
Pirmoje eilėje, viduryje – Algimantas Matusevičius (Matūnas)-Neptūnas
ALGIMANTO APYGARDA
1949 m. spalio 27-osios rytą, Andrioniškio vls. Butkiškio vnk. (Anykščių raj. )
MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareiviai keliais žiedais apsupo
Jovaišų sodybą, kurioje buvo partizanų bunkeris. Vienas iš jame buvusių partizanų
išėjo iš bunkerio ir pasidavė. Enkavėdistai į bunkerį įstūmė šeimininkų
dvidešimtmetę dukrą Bronę Jovaišaitę, vėliau ir Jovaišų sūnų Juozą, pasiūlyti
partizanams pasiduoti. Partizanai tuo metu degino dokumentus ir nutarė
nepasiduoti. Vos tik Bronė pasitraukė partizanai susisprogdino. Žuvo: Antanas
Slučka-Šarūnas (Algimanto apygardos vadas, Rytų Lietuvos (Mindaugo) srities
vadas), žmona Joana Railaitė-Slučkienė-Neringa, Juozas Jovaiša-Lokys.
Algimanto apygardos partizanų vadai: Ant
anas Starkus-Montė ir pirmasis apygardos vadas
Antanas Slučka-Šarūnas.
Slučkų šeima. Antanas Slučka stovi pirmas iš kairės.
A. Petronio asmeninis archyvas