Transcript Mokytojo ir mokinio kūrybiškas bendradarbiavimas

Mokytojo ir mokinio kūrybiškas
bendradarbiavimas ugdymo procese
Pasak Mildos Laužikaitės, bendrojo ugdymo
mokykloms skirto projekto „Kūrybinės
partnerystės“ vadovės, daugelis tėvų,
mokytojų ar mokinių kūrybiškumo sampratą
sieja tik su menine veikla – šokiu ar piešimu
– ir su įgimtais talentais.
Kūrybiškumas suvokiamas siaurai
• „Iš tiesų į kūrybiškumą reikėtų pažvelgti plačiau ir jį
įvertinti kaip gaunamų kompetencijų ir įpročių visumą,
kurią galima ugdyti. Pavyzdžiui, gebėjimas
bendradarbiauti ar surasti netipinius, alternatyvius
problemų sprendimo būdus padeda jaunimui lengviau
integruotis šiandieniniame pasaulyje, taip pat ir pasiekti
geresnių mokslo rezultatų“, – sako M. Laužikaitė.
Kūrybiškumo ugdymas mokykloje
Ugdyti kūrybingumą ir iniciatyvumą itin svarbu šiuolaikiniame
nuolat ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Vis dar yra
nusistovėjęs nepalankus požiūris į permainas ir naujoves, todėl
inovacijų kūrimą reikėtų skatinti jau vaikystėje – tai ateityje
padėtų prisitaikyti prie kintančios aplinkos. Maži vaikai mus
dažnai stebina ir žavi savo laisvumu ir spontaniškumu, gebėjimu
fantazuoti ir kurti. Tačiau augdami jie dažniausiai „išbarsto“ šiuos
gebėjimus.
Kodėl?
• Iš dalies tai atsitinka dėl to, kad vis dažniau
tenka laikytis griežtų taisyklių, suaugę ne tik
pasiūlo įvairių užduočių, bet ir išsamių
instrukcijų, kaip jas atlikti. Kūrybingumą ypač
žlugdo nuolatinis žinių ir informacijos
taikymas sprendžiant problemas pagal gerai
„atidirbtus“ algoritmus ir klaidos baimė.
Kam?
• Turėtume prisiminti, kad ateityje mūsų
mokinys, kaip originaliai mąstantis
darbuotojas gali tapti vertingesnis už daug
žinantį. Ugdydami kūrybingumą ir
iniciatyvumą galime atskleisti mokinio lyderio
potencialą, gebančio generuoti ir įgyvendinti
naujas idėjas, greitai ir efektyviai prisitaikyti
prie kintančių išorinių sąlygų.
Ypač svarbu sudaryti sąlygas kiekvieno vaiko
saviraiškai atskleisti.
Viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo mokykloje sąlygų
– pačių mokytojų kūrybiškumas.
Tik kūrybiškai dirbantis mokytojas išugdys kūrybišką
mokinį. Kiekvienam vaikui turi būti sudaryta galimybė
kurti, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir mėgsta
eksperimentuoti. Kūrybiškumo ugdymui ne tiek svarbios
žinios, kiek gebėjimas jomis naudotis.
Galima būtų išskirti tokius kūrybiškumą
skatinančius veiksnius:
• turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti,
eksperimentuoti ir kurti;
• demokratiški aplinkinių santykiai;
• tam tikra autonomija, savarankiškumas ir
laisvo pasirinkimo galimybė.
„Kaip ugdyti kūrybingumą?“
1
• „Ugdyti asmenybę. Kūrybingi žmonės yra
savarankiškos individualybės, todėl kūrybingą vaiką
reikia mylėti, tačiau vengti smulkmeniškai kontroliuoti.
Vaikui turi likti erdvės – pabūti vienam, turėti laisvo
laiko, pasirinkti veiklą arba nieko neveikti, turėti savų
paslapčių ir pomėgių, ugdytis savą požiūrį ir vertinimo
kriterijus. Drausminti reikėtų ne taisyklėmis,
bausmėmis ir suvaržymais, bet ugdant vertybes ir
bendruosius elgesio principus, o destruktyvų elgesį
pakeisti produktyvia veikla.
2.
• Skatinti smalsumą, tai yra domėjimąsi
įvairiais dalykais ne dėl praktinės naudos, bet
siekiant pažinti, atskleisti paslaptį. Mokyti
tyrinėti. Gerbti vaikų klausimus ir rimtai
atsakyti net į pačius keisčiausius, raginti
vaikus klausti.
3.
• Vertinti originalumą, skatinti divergentinį
mąstymą – keistas, retas idėjas ir sprendimus.
Išklausyti, paraginti jas išbandyti ar pristatyti
kitiems. Skatinti neapsiriboti pirma į galvą
atėjusia idėja, vieninteliu sprendimu, bet
pabrėžti, kad jų gali būti daug ir įvairių, kad
verta jų ieškoti.
4.
• Leisti pasirinkti veiklą – sudaryti sąlygas
neprograminiam, neplaniniam, pačių mokinių
inicijuotam mokymuisi. Leisti rinktis sritis ir
temas, kurios vaikams patinka, problemas,
kurios jiems įdomios, ir veiklos būdus bei
priemones. Padėti mokiniams atrasti tai, kas
jiems iš tiesų patinka, nes tai jie padarys
geriausiai.
5.
• Mažinti algoritminio mokymosi – suteikti
būtinų žinių ir įgūdžių, tačiau orientuotis į
atradimu grindžiamą mokymą ir užduotis,
menkai apibrėžtas problemas, kurias reikėtų
savarankiškai formuluoti ir spręsti.
6.
• Turtinti įspūdžius ir vaizduotę –
kūrybingumas minta netikėtomis ir
įkvepiančiomis patirtimis, įgyjamomis
keliaujant, klausant koncertų, žiūrint
spektaklius, sulaukiant svečių klasėje,
eksperimentuojant ir kt.
7.
• Leisti klysti, tai yra pakliūti į mąstymo,
sprendimų kūrimo akligatvius ir
nebaudžiamam, nesmerkiamam pradėti iš
naujo.“
Iniciatyvumo ir kūrybingumo
kompetencijos ugdymas
Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencijos
ugdymas kartais priskiriamas tokiems dalykams
kaip dailė, muzika, šokis, lietuvių kalba. Turėtume
pripažinti, kad šie dalykai iš tiesų sudaro daug ir
labai įvairių galimybių mokiniams ugdytis
kūrybingumą. Tačiau yra klaidinga manyti, kad šios
kompetencijos neugdome per fizikos ar kitų dalykų
pamokas. Mokiniai mokydamiesi fizikos, kai yra
taikomi aktyvaus mokymosi metodai, projektinė ir
tiriamoji veikla, turi puikią galimybę stiprinti savo
kūrybines galias, ugdytis iniciatyvumo ir
kūrybingumo kompetencijos gebėjimus
Iniciatyvumo ir kūrybingumo
kompetencijos struktūra
Iniciatyvumo ir kūrybingumo
kompetencija
•
•
•
•
•
Lanksčiai ir originaliai mąstyti, drąsiai kelti idėjas
Inicijuoti idėjų įgyvendinimą ir įtraukti kitus
Aktyviai, tikslingai ir noriai veikti įgyvendinant idėją
Pagrįstai rizikuoti
Mokytis iš nesėkmių
Ugdant iniciatyvumo ir kūrybingumo
kompetenciją, ugdomos šios vertybinės
nuostatos:
•
•
•
•
atvirumas viskam, kas nauja, savita, įdomu;
pasitikėjimas savo kūrybinėmis galiomis;
dalijimasis sumanymais, mintimis, požiūriais;
noras kurti ir išbandyti naujas kūrybos
priemones ir galimybes;
• kūrybos kaip įdomios, vertingos veiklos
pripažinimas.
Kaip ir kitoms kompetencijoms, iniciatyvumo ir
kūrybingumo kompetencijai vertinti ir įsivertinti
galima naudotis voratinklio įrankiu.
Idėjos kėlimas
Pagrįstas rizikavimas
Aktyvus idėjos įgyvendinimas
Idėjų įgyvendinimo inicijavimas
Kitų įtraukimas
Pasitikėjimas savo jėgomis
Mąstymo lankstumas
Mokymasis iš nesėkmių
Literatūroje aprašyta labai daug ir įdomių aktyvaus mokymosi metodų, kurie
tikslingai taikomi ugdymo procese pažadina mokinių smalsumą ir skatina jų
kūrybingumą. Svarbu, kad mokiniai ne tik įgyja bendravimo įgūdžių, geriau
pažįsta save ir draugus, bet ir plėtoja savo iniciatyvumą ir kūrybingumą.
Aktyvaus mokymosi metodai išlaisvina mokinių mintis, veiksmus, provokuoja
įvairius originalius sprendimus, moko gerbti kitų idėjas, skatina
savarankiškumą ir autentiškumą. Jei sukuriama aplinka, kurioje bet kuris
mokinys gali aktyviai veikti, nebijodamas suklysti ir pripažinti savo klaidas,
galima tikėtis, kad bus sėkmingai ugdomas nuolatinio ieškojimo ir kilusių
idėjų įgyvendinimo poreikis.
Kūrybingumo skatinimo metodai skirstomi į formaliuosius ir neformaliuosius.
Formalieji metodai skirti idėjų generavimo procesui aktyvinti, neformalieji
metodai – kūrybingumo gebėjimams ugdyti.
Kūrybingumo skatinimo metodai: minčių lietus, trijų kėdžių metodas,
šešių De Bono skrybėlių metodas, minčių žemėlapis, ekskursijos metodas,
problemos apvertimo, didesnių tikslų metodas, pojūčių karalystės metodas.
Kūrybingumo ugdymui skirtoje literatūroje dažnai cituojama Fionos Mcleod ir
Richardo Thomsono nuolatinio kūrybiškumo proceso schema. Ši schema labai
gerai parodo kūrybinio proceso struktūrą, jo etapus, padeda suprasti, kaip
atsiranda naujos idėjos, kaip elgtis kiekviename šio proceso etape.
10
Daugelis mokytojų sėkmingai taiko įvairius metodus, o
svarbiausia sudaro sąlygas savo mokiniams kūrybingai
mąstyti ir veikti, imtis iniciatyvos ir įtraukti į savo
sumanymus kitus.
Pripažįstama, jog kūrybiškumo plėtotė priklauso
nuo to, kokioje aplinkoje asmuo kuria ir
kaip įvertinamas jo kūrinys.
Aplinka yra kūrybiško žmogaus ugdymo
veiksnys, nes žmogaus kūrybinė saviraiška
įmanoma tik tam tikroje socialinėje aplinkoje.
Kūrybiškumui palanki aplinka – sudėtingas
ir daugiamatis fenomenas.
Ją sudaro gamtinių, geografinių, klimatinių,
socialinių, kultūrinių sąlygų visuma, kurioje
gyvena individas ar žmonių grupė.
Analizuojant kūrybiškumo plėtotei įtaką
darančius veiksnius mokslinėse publikacijose
aptariamos mikro ir makro aplinkos
charakteristikos.
Makroaplinka (istorinė, socialinė, kultūrinė aplinka)
charakterizuojama tokiais
aspektais:
a) istorinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo to meto
egzistuojančios visuomenės požiūrio, turimos informacijos, jos
prieinamumo, pavienių veikos sričių išsivystymo ir hierarchinės
padėties);
b) kultūrinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo pavienėse
kultūrose vyraujančių tradicijų, individo vietos visuomenėje
sampratos);
c) religinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo išpažįstamo
tikėjimo, asmenybės dvasinio gyvenimo sampratos konkrečioje
religijoje);
d) socialinė aplinka (kūrybiškumas priklauso nuo šalies
socialinės struktūros, valdymo pobūdžio, visuomenės
dinamiškumo);
e) ekonominių išteklių (kūrybiškumas priklauso nuo investicijų
moksliniams tyrinėjimams ir meninei veiklai).
Išskiriami tokie mikroaplinkos
komponentai:
a) šeimos aplinka (šeimos narių bendravimo
pobūdis, polinkiai, pomėgiai, tėvų
profesija, tradicijos);
b) mokyklos aplinka (mokyklos klimatas,
bendruomenės narių santykiai, materialinės
sąlygos, pedagoginės idėjos, mokyklos darbo
organizavimas);
c) profesinės veiklos aplinka (pažinimas,
bendravimas, žaidimai, mokymasis, darbas,
kūryba).
Kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui
palankios aplinkos
charakteristikos
Kūrybiškumui palankios aplinkos
aspektas
Charakteristikos
Psichologinis
klimatas
• pozityvus požiūris į veiklumą, iniciatyvą,
išradingumą, darbą;
• gyvenimo prasmingumo nuostata;
• kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių)
toleravimas;
• asmens autonomijos gerbimas – teisės nusišalinti,
vadovauti pačiam sau ir turėti savo požiūrį
pripažinimas;
• laisvė eksperimentuoti – bandyti, klysti, pradėti iš
naujo ir nebūti už tai pasmerktam ar išjuoktam;
• žaismingumas, humoras.
Fizinės aplinkos
savybės
• vizualių detalių gausa;
• natūralios gamtos vaizdai už lango arba jų
kompensavimas kambariniais augalais,
paveikslais;
• natūralios apdailos medžiagos;
• šiltų spalvų vyravimas arba malonūs
kontrastai.
Kūrybinė aplinka
• integruotos veiklos, kurios skatina smalsumą,
kūrybinį aktyvumą, savarankišką mokymąsi,
holistinį pasaulio suvokimą;
• kūrybiškumo pavyzdžių buvimas ir nedidelis
formalus reguliavimas;
• emocinis saviraiškos skatinimas;
• pakankamas kiekis mokomosios medžiagos;
• nereikalavimas pristatyti kūrybos rezultatus.
Artimiausia
kūrybiškumui
palanki aplinka
• neapibrėžtumo toleravimas;
• galimybė pritaikyti įvairius požiūrius;
• kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai;
• daugiareikšmė aplinka;
• keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei
skirtingų požiūrių realizavimo galimybė.
Kūrybiškas klimatas
• šilta atmosfera;
• atvirumas ir kilnumas;
• bendrumo, priklausomybės grupei jausmas;
• pasitikėjimas ir tolerancija;
• intelektinis smalsumas, laisvės pojūtis, kai
kiekvienas nėra įpareigotas laikytis formalumų;
• kompetentingi kolegos;
• žinojimas, kas yra žinoma ir kas nežinoma;
• saugumo jausmas ir intelektinė draugystė;
• pagalba idėjų turinčiam;
• reguliarūs susitikimai ir keitimasis idėjomis.
Apibendrinant informaciją apie kūrybiškumo plėtotei palankios aplinkos
charakteristikas jas galima skirtyti į tokias subkategorijas:
• Pozityvus požiūris į pokyčius (parama inovacijoms, paskatos pokyčiams, nebijojimas
permainų, teigiamas požiūris į veiklumą, iniciatyvą, išradingumą, darbą ir kt.);
• Pasitikėjimu ir pagarba grįsti tarpasmeniniai santykiai (asmens autonomijos gerbimas,
kitoniškumo (asmenybės, idėjų, veiklos, siekių) toleravimas, atvirumas ir kilnumas,
tolerancija ir saugumo jausmas, baimingumo nebuvimas ir kt.);
• Veikimo laisvė ir savarankiškumas (saviraiškos palaikymas, galimybė pritaikyti
įvairius požiūrius, neapibrėžtumo toleravimas, asmeninės laisvės ir nonkonformizmo
skatinimas, galimybė eksperimentuoti, bandyti, klysti, pradėti iš naujo ir nebūti už tai
pasmerktam ar išjuoktam ir kt.);
• Bendradarbiavimas (pagalba idėjų turinčiam, atvira komunikacija, reguliarūs
susitikimai ir keitimasis idėjomis, grupės narių tarpusavio priklausomybė, kolegų
palaikymas, bendrumo ir priklausomybės grupei jausmas ir kt.);
• Lanksti rezultatų vertinimo strategija (keleto kūrybos rezultatų pristatymo bei skirtingų
požiūrių realizavimo galimybė, nereikalavimas pateikti kūrybos rezultatus ir kt.);
• Kūrybiškumo pavyzdžiai (kompetentingi kolegos, kūrybiškos asmenybės komandoje,
kūrybiško elgesio ir rezultatų pavyzdžiai ir kt.);
• Tinkama fizinė aplinka (natūralios apdailos medžiagos, šiltų spalvų vyravimas arba
malonūs kontrastai, vizualių detalių gausa ir kt.)
Kūrybiniam mąstymui palankios
aplinkos tyrimas
Tyrimo objektas – kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palanki
aplinka.
Tyrimo tikslas – atkleisti kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui
palankios aplinkos būklę mokykloje.
Tyrimo vieta ir laikas. Siekiant išsiaiškinti kūrybiškumui ir kūrybiniam
mąstymui palankios aplinkos būklę pedagogams ir mokiniams
internetinėje prieigoje buvo pateiktos anketos, stebėti 6-oje klasėje
dirbantys mokytojai ir besimokantys mokiniai.
Tyrimo dalyviai. Anketas pildė 14 pedagogų iš Senamiesčio
pagrindinės mokyklos ir 30 mokyklos mokinių.
Tyrimo rezultatai
Tyrimo anketoje pateikti klausimų blokai, kuriais
siekta išsiaiškinti: kiek respondentai turi žinių
apie kūrybiškumo ugdymą; ar, mokytojų
manymu, kūrybiškumo ugdymui palanki
mokyklos aplinka; ar mokykloje sudaromos
sąlygos mokytojų kūrybiškumo raiškai; ar
palankus mokinių ir mokytojų kūrybiškumo
plėtrai mokyklos psichologinis klimatas.
Kaip pedagogai supranta, kas yra
„kūrybiškumas“
Veikla, susijusi su polinkiais kurti tai, kas
atitinka žmogaus nuotaiką, gebėjimus.
Mokėjimas suderinti saviraišką, mintis ir galimybes.
Tai asmeninė savybė, padedanti bet kokią veiklą
atlikti originaliai, savitai, meniškai. Ne mažiau
svarbu, kad veikla būtų atlikta teisingai ir kokybiškai
ir keltų etinį ir estetinį pasigėrėjimą.
Gebėjimas išsivaduoti iš standartų, vedant
svajonei, fantazijai.
Darbai originalūs, netelpantys į standartų
normas
Originalus, lankstus mąstymas, gebėjimas dirbti
ne pagal instrukcijas, savarankiškumas.
Jūsų nuomone, kūrybiškumas yra:
Seka1
1. įgimtas
2. įgytas
3. iš dalies įgimtas
ir iš dalies įgytas
Ar svarbus kūrybiškumo ugdymas mokykloje?
7
6
Seka1
5
4
3
2
1
0
Svarbus
Labiau svarbus nei
nesvarbus
Nesvarbus
Labiau nesvarbus nei
svarbus
Kokios veiklos sritys, jūsų nuomone, yra
svarbiausios kūrybiškumo ugdyme?
12
10
8
6
4
2
0
Kurie veiksniai, Jūsų nuomone, turi didžiausią
teigiamą įtaką mokinių kūrybiškumo ugdymui
mokykloje?
10
9
8
7
6
5
4
3
2
1
0
Series1
Kokie veiksniai slopina kūrybiškumą?
9
8
7
6
5
Series1
4
3
2
1
0
Baimė
Nerimas
Psichologinė įtampa
Nepagarbus elgesys
Vaiko ignoravimas
Kokius kūrybiškumo ugdymo metodus
naudojate dažniausiai ?
10
9
8
7
6
5
Series1
4
3
2
1
0
Užsiėmimai
naudojant
vaizdines
priemones
Klausimus,
skatinančius
divergentinį
mąstymą
Muzikos
naudojimas
Žaidimus
Teatralizuotus
žaidimus
Praktinius
darbus
Kita
Ar mokinių veiklose naudojate gamtines
medžiagas ?
Taip
Ne
9
5
9
8
7
6
5
Series1
Series2
4
3
2
1
0
1
2
3
Kiek laiko skiriate veikloms, skatinančioms vaikų
kūrybiškumą?
10
9
8
7
6
5
Series1
4
3
2
1
0
Kartą per savaitę
Dalį pamokos
Kūrybiškumą ugdome
nuolat
Specialiai negalvojame
veiklų, ugdančių
kūrybiškumą
Iš kur gaunate informacijos apie vaikų
kūrybiškumo ugdymą?
12
10
8
6
4
Series1
2
0
Seminaruose, mokymuose, konferencijose
susijusiose su kūrybiškumo ugdymu dalyvauju
9
8
7
6
5
4
3
Series1
2
1
0
Dažnai
Kartais(nes
trūksta tokio
pobūdžio
mokymų)
Retai( nes nėra
galimybės išeiti iš
darbo)
Retai(nes
nenoriu)
Labai retai
Įvertinkite savo mokyklos (klasės) palankumą
kūrybiškumo ugdymui
8
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Labai palanki
Palanki
Labiau palanki
nei nepalanki
Labiau
nepalanki nei
palanki
Nepalanki
Labai nepalanki
Prie kokio tipo žmonių priskirtumėte save?
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Kūrybingas
mokytojas
Atsakingas
mokytojas
Etiketo mokytojas
Žaismingas
mokytojas
Impulsyvus
mokytojas
Kokius vaidmenis Jūs atliekate vaiko kūrybiškumo
ugdymo procese
Organizatorius
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Tikrai esu
Labiau esu, nei nesu
Labiau nesu, nei esu
Visai nesu
Stebėtojas
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Tikrai esu
Labiau esu, nei nesu
Stebėtojas
Labiau nesu, nei esu
Visai nesu
Dalyvis
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Tikrai esu
Labiau esu, nei nesu
Dalyvis
Labiau nesu, nei esu
Visai nesu
Iniciatorius
8
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Tikrai esu
Labiau esu, nei
nesu
Iniciatorius
Labiau nesu, nei
esu
Visai nesu
Pagalbininkas
8
7
6
5
4
Series1
3
2
1
0
Tikrai esu
Labiau esu, nei nesu
Pagalbininkas
Labiau nesu, nei esu
Visai nesu
Kritikas
8
Kritikas
Tikrai esu
Labiau esu, nei
nesu
Labiau nesu, nei
esu
Visai nesu
7
1
6
5
5
8
0
Series1
4
Series2
Series3
3
2
1
0
1
2
3
4
5
6
Ar kūrybinio mąstymo ugdymui taikote
tam tikras technikas (metodus)?
9
8
7
6
5
Series1
4
3
2
1
0
Taip
Ne
Jūsų pedagoginio darbo stažas
7
6
5
4
Series1
Series2
3
2
1
0
Nuo 3 iki 5 metų
Nuo 5 iki 10 metų
Nuo 10 iki 15 metų
Nuo 15 iki 20 metų
Nuo 20 metų ir
daugiau
Lytis
12
10
8
6
Series1
4
2
0
Vyras
Jūsų lytis
Moteris
Išvados
1.
Žmogaus kūrybinė saviraiška įmanoma tik tam
tikroje socialinėje aplinkoje, o kūrybiškumo raiška
didele dalimi priklauso nuo to, kokioje aplinkoje
asmuo veikia.
Kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui palankiai
aplinkai priskiriamos šios charakteristikos: pozityvus
požiūris į pokyčius, pasitikėjimu ir pagarba grįsti
tarpasmeniniai santykiai, veikimo laisvė ir
savarankiškumas, bendradarbiavimas, lanksti
rezultatų vertinimo strategija, kūrybiškumo
pavyzdžiai, tinkama fizinė aplinka
2.
Analizuojant kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui
palankios mokyklos aplinkos bruožus išryškinama
mokyklos kultūros svarba, t. y. tolerantiškos aplinkos
puoselėjimas, įsitraukimo į veiklą skatinimas,
kūrybiškumo vertingumo pripažinimas, komunikavimo
atvirumas, rizikavimo ir bandymų palaikymas.
Kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo plėtotei itin svarbus ir
psichologinis mokyklos klimatas, klasės atmosfera,
pasitikėjimu ir pagarba grįsti mokyklos bendruomenės
narių tarpusavio santykiai, mokytojo asmenybė,
funkcionalios mokymo(si) erdvės.
3.
Analizuojant empirinio tyrimo, kuriame dalyvavo
pedagogai pastebėta, jog atsakydami į klausimus
dauguma mokytojų linkę rinktis vidutinius atsakymų
variantus, todėl daugeliu atvejų rezultatai skiriasi
nedaug.
Tačiau detalesnė tyrimo duomenų analizė leidžia
daryti įžvalgas apie tai, koks yra bendras mokyklos
kontekstas kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo
aspektu.
3.1.
Svarbiausiomis kūrybinio mąstymo
charakteristikomis pedagogai laiko originalumą ir
lankstumą. Priskiriamos ir kūrybiškos asmenybės
savybės: aktyvumas, mokymosi motyvacija,
smalsumas, gebėjimas spręsti problemas, interesų
platumas. Apibūdindami kūrybiniam mąstymui
palankią aplinką kaip reikšmingiausius jos bruožus
pedagogai nurodo palankų psichologinį mokyklos
klimatą, veikimo laisvę ir kūrybinės veiklos
skatinimą, tinkamą fizinę aplinką ir aprūpinimą
mokymo(si) priemonėmis, bendravimą ir
bendradarbiavimą.
3.2.
Pedagogai pripažįsta, jog žinių apie
kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo ugdymą turi
tik vidutiniškai, o pagrindiniu informacijos
šaltiniu mokytojai nurodo esant asmeninę patirtį
ir savarankiškas literatūros studijas.
Ribota yra ir informacijos sklaida tarp kolegų.
3.3.
Didelė dalis respondentų sutinka, jog
mokykloje yra aiškiai išreikštas siekis ugdyti
kūrybiškai mąstančias asmenybes, mokykla
noriai imasi įgyvendinti inovacijas, mokykloje yra
daug kūrybiškai mąstančių pedagogų.
3.4.
Dauguma respondentų pripažįsta, jog mokiniai
mokykloje yra skatinami kūrybiškai mąstyti,
organizuojamos įvairios veiklos mokinių
kūrybiniams mąstymui aktyvinti ir rezultatams
pristatyti.
Mokytojai mokykloje pasigenda tolerancijos,
palaikymo.
3.5.
Kuriant kūrybiškumui ir kūrybiniam mąstymui
palankią aplinką mokykloje pedagogai nurodo,
jog jie palaiko mokinių iniciatyvas, siekia padėti
mokiniams pasitikėti savo kūrybinėmis galiomis,
pozityviai save vertinti. Tačiau išryškėjo ir tai, kad
į kūrybinio mąstymo reikalaujančias veiklas ne
visada įtraukiamas kiekvienas mokinys, o
mokykloje nepakankamai pripažįstama kūrybinio
proceso svarba.
3.6.
Didžiausi kūrybiškumo ir kūrybinio mąstymo
mokykloje trukdžiai, pedagogų manymu, yra
perkrautos ugdymo programos, ne visai palankus
mokyklos psichologinis klimatas, mokinių
abejingumas ir motyvacijos stoka. Mokytojų ir
mokinių kūrybiniam mąstymui plėtotis iš kolegų,
mokyklos administracijos pedagogai pirmiausiai
norėtų sulaukti palaikymo ir supratimo, geranoriško
bendravimo ir bendradarbiavimo, o iš mokinių –
iniciatyvumo ir stipresnės mokymosi motyvacijos.
PROJEKTO PRISTATYMAS
Programa „Tyrinėjanti mokykla“ (TM3)
2013/2014 m. m.
• KŪRYBIŠKO MOKYMOSI PROJEKTAS
Aprašant kūrybiško mokymosi projektą, vadovautasi
Tyrinėjimo srities elementų schema. Pagal šią schemą,
projekto centre glūdi konkretus iššūkis ar problema, kurią
mokykla nori spręsti projekto metu. Ši problema/iššūkis
sprendžiamas, derinant bendrojo ugdymo turinį
(konkrečius ugdymo dalykus ar programas), kūrybos
procesą (konkretaus meno formą ar kūrybos praktiką) ir
kūrybinių gebėjimų ugdymą (vieną ar kelis kūrybingumo
įpročius: vaizduotę, smalsumą, atkaklumą, nuoseklią
praktiką ir bendradarbiavimą).
Schema
TYRINĖJIMO SRITIS IR PROJEKTO
IDĖJA
• Vienu teiginiu ar klausimu suformuluokime
projekto tyrinėjimo sritį.
• Kokie kūrybiški scenos meno metodai padėtų
įtraukti mokinius į kokybiškas įvairių dalykų
mokymosi veiklas, sutelkiant klasę vieningam,
darniam, sutelktam darbui per jiems
priimtinus saviraiškos būdus?
Projekto idėja – kaip planuojame jungti
pasirinktus tyrinėjimo srities elementus, kokias
veiklas planuojame vykdyti
•
Projekto idėja – mokytis įvairių dalykų per save, pažįstant save kaip
asmenį (fizinį kūną ir dvasines galias), savo galimybes, stiprybes, pažįstant
savo aplinką. Idėjai įgyvendinti ketinama pasitelkti sceninės saviraiškos –
judesio teatro veiklas (užsiėmimus ir galutinį pasirodymą), kurios bus
taikomos matematikos, lietuvių kalbos, etikos, tikybos, istorijos, gamtos ir
žmogaus, informacinių technologijų temoms atskleisti, per įvairias
užduotis, pratimus, siekiant kiekvieną dalyvaujantį panaudoti kaip
mokymosi šaltinį. Projekto metu skatinsime įvairiapusę mokinių ir
mokytojų saviraišką suteikiant galimybes atsiskleisti kiekvienam, lavinant
gebėjimus dirbti, mokytis kartu sutelkus, darniai, turiningai. Sieksime keisti
požiūrį į mokymąsi per požiūrį į save, pagarbą sau ir kitiems. Sieksime
įgalinti mokinius mokytis per jų pačių atsivėrimą, stiprybes, savęs
pažinimą, įsiklausymą į juos supančią aplinką, kitų nuomones, idėjas.
Gilinimasis į save ir supančią aplinką jungiant įprastus dalykus ir scenos
meno veiklas lavins bendradarbiavimo įgūdžius ir gebėjimą dirbti su kitais,
skatins pasijausti komandos nariu. Tikimės kiekvieno iš dalyvaujančių
energiją nukreipti naudingoms kūrybiško mokymosi veikloms įgyvendinti
visiems kartu sukuriant galutinį „produktą“ judesio teatro pasirodymą.
MOKINIŲ MOKYMASIS
Bendradarbiavimas
Mokinių pažanga, pasiekimai ir požiūris į mokymąsi
MOKYTOJŲ MOKYMASIS
• Kūrybiško mokymosi projekto metu jame dalyvaujantys
dalykų mokytojai tobulins savo kūrybiško mokymosi
kompetenciją pagal akredituotą programą.
Kvalifikacijos tobulinimas vyks darbo vietoje,
bendradarbiaujant su išoriniais partneriais – kūrėjais,
renginių metu, o taip pat vykdant nuolatinį
įsivertinimą, geriausios ugdymo praktikos paiešką.
Programoje dalyvaujantys mokytojai savo pažangą
stebės ir vertins bendrai, kaip kolektyvas. Prieš pildant
šią dalį, mokytojai turėtų sutarti, kuriose srityse jie
labiausiai norėtų patobulėti ir savo pažangą stebėti bei
fiksuoti.
Ko projekte dalyvaujantys mokytojai labiausiai norėtų
išmokti?
• Eksperimentuoti ugdymo procese: taikyti
naujas idėjas, žinias, įgūdžius ir požiūrius
• Įgalinti mokinius mokytis Užmegzti ir palaikyti
• Užmegzti ir palaikyti partnerystės ir
bendradarbiavimo santykius su mokiniais,
kolegomis ir kūrėjais
Projekto eiga
-čia pradžia-
Ko mes norim?
Renkamės, planuojam, balsuojam.
Mūsų kūrybos agentė Jurgita
Mokytojai mokosi
Diskutuojam
Mokomės dirbti savarankiškai
diskutuoti
girdėti
bendrauti
Tai irgi apie mus
Prieš