Transcript Skaidr* 1
Dr. Audronė Juodeikaitė, socialinė pedagogė metodininkė Kauno Jono Basanavičiaus gimnazija Bet koks rizikos faktorius visuomenėje patį vaiką paveikia labiau nei suaugusįjį, nes:: Vaiko priskyrimas prie „rizikos grupės” yra aiškinamas kaip žiūrėjimas į jį pro padidinamąjį stiklą, tokiu būdu nesąmoningai formuojant jo paties negatyvų požiūrį į save (Astroth, 1993; Quarterly, 2004; Gildson, 2006 ir kt.). „Gatvės arba rizikos vaiko“ sąvoka taip pat yra apibrėžiamas vaiko aktyvus gyvenimas bendruomenėje, t.y. „už šeimos ribų“. Šis išreikštas nerimas yra aiškinamas tuo, kad išsiplėtus vaiko veiklos erdvei, ypač mieste, atsiranda ir stipresnė jo sandūra su toje bendruomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei tos aplinkos įtakoje vaiko pasirinktais „vertybiniais sprendimais“. rizikos grupei priskiriamo vaiko, gyvenančio mieste, sampratos apie jį supančią socialinę aplinką, atskleidimas. Straipsnio objektas – „rizikos“ vaikas mieste. 7 neformalaus ugdymo institucijos, veikiančios Z teritorinėje bendruomenėje; 13 neformalaus ugdymo programų; 12 neformalaus ugdymo institucijose dirbančių specialistų; 98 rizikos grupei priskiriami vaikai. aplinkos koncepcinė nuostata, kad visi asmenybę ugdantys veiksniai sudaro vientisą socialinė edukacinę sistemą su daugeliu struktūrinių elementų ir bendrai veikdami siekia laipsniškai sumažinti asmenybės ir ją supančios aplinkos atitrūkimą. Ketinimai/ norai problema Priežastys Diskusijų objektas sprendimas Kriterijus Dimensija Lietuvos subimtis Orientacija į rizikos grupės vaiką Auditorija Vaikas ir jo šeima Veiklos turinys Statiškas – orientuotas į mokymosi rezultatus Veiklos kryptys Orientacija į procesą Būdingas problemų individualizavimas Vakarų šalių subimtis Vaikas, jo šeima, bendruomenės nariai Mišrus - orientuotas į mokymosi rezultatus ir tarpusavio santykius Problemos sprendžiamos socialiniame kontekste (vaikas aplinkoje) Vykdomas atskirose (pvz.: mokyklose, dienos centrai, labdaringos organizacijos, policija ir kt.) institucijose ir valstybės mastu Vykdomas įvairiose institucijose tiek bendruomenės, tiek ir valstybiniu mastu Programų tipai Vyrauja tikslinės programos Vyrauja ankstyvosios prevencijos programos Aplinka Auklėjančioji - ugdomoji Tarpinstituciniai ryšiai Specialistų komanda, vietos savivalda Programų tęstinumas Palaikančioji - ugdomoji Specialistų komanda, bendruomenė, vietos savivalda Veiklos rūšys Laisvalaikio organizavimas Šeimos konsultavimas Elgesio modeliavimas Prevencinės programos •Žaidimai •Individualūs pokalbiai •Grupiniai pokalbiai •Švietimas teisiniais klausimais •Situacijos analizė •Specialistų konsultacijos •Laikinoji/nuol atinė globa •Moralinė ir materialinė parama ir kt. •Labdara •Specialistų pagalba •Meno terapija •Paskaitos •Situacinė analizė •Įvairi darbinė veikla •Individualus ar grupinis konsultavimas •Pokalbiai •Įdarbinimo problemų sprendimas ir kt. •Informacijos sklaida •Projektai •Vaikų teisių Ombudsmena s (pagalbos telefonas) •Projektai •Konkursai/ viktorinos •Parodos •Išvykos •Informaciniai leidiniai •Vaikų užimtumo didinimas •Medicininė priežiūra ir kt. •Kelionės/ ekskursijos , •Sportas •VF peržiūra •Individuali veikla •Išvykos/ Poilsis •Pramogos ir kt.. Ugdymas •Pamokų ruoša •Socialinių įgūdžių ugdymas •Programų individualizavim as •Asmens higiena •Popamokiniai renginiai •Projektai •Išvykos •Dieninės vasaros poilsio stovyklos •Nemokamo maiti- nimo ir vienkartinių pašalpų organizavimas ir kt. Institucijos A Bi C Di Qi W Фi Kriterijai 1. Bendradarbiavimas vyksta tarp įvairių institucijų + + + + + + + 2. Bendradarbiavimas vyksta tik tarp kelių institucijų - - - - - - - 3. Visiškai tarpusavyje nebendradarbiaujama - - - - - - - Histogram 40 Frequency 30 20 32 23 17 10 16 4 6 Mean =3,6327 Std. Dev. =1,92856 N =98 0 0,00 1,00 2,00 3,00 4,00 5,00 6,00 Socioedukaciniu instituciju veiklos vertinimas 7,00 Vaiko, gyvenančio mieste priskyrimas prie rizikos grupės, yra susijęs su keliomis priežastimis: per mažu suaugusiųjų pasitikėjimu juo ir netinkamai atrinkta bei vaikui perteikta informacija apie gyvenimo realijas; didėjančiais socialiniais kontaktais už šeimos ribų ir su tuo susijusiu sparčiu įvairių rizikos faktorių gausėjimu, dėl per menko vaiko laisvalaikio užimtumo ir veiklos planavimo; susilpnėjusiais vaiko ryšiais su seneliais; tėvų netinkamai atliekamomis pareigomis bei funkcijomis. Vaiko nesaugumas ir nepasitikėjimas jį supančia aplinka yra būdingas visiems, ne tik rizikos grupei priskiriamiems vaikams. Šiandien vaiko pagrindinės bendravimo formos visuomenėje yra: bėgimas nuo problemų, žalingų įpročių toleravimas ir savo jėgos demonstravimas prieš kitus. Daugiausiai įvairių prevencinių ir socialinės pagalbos programų yra vykdoma mokykloje bei NVO. Vis dėlto minėtos institucijos, dėl savo tiesioginės paskirties ar atsižvelgimo į visuomenės narių poreikius, dažniausiai vykdo edukacines (pvz.: mokymo, švietimo, informavimo ir kt.) funkcijas. Per mažą vykdomų prevencinių programų efektyvumą galima sieti su atskirų visuomenės narių, ypač rizikos grupei priskiriamų vaikų, dirbtino išskyrimo iš jį supančios aplinkos.