Transcript PranesimasKonferencijai20141210B

Konferencija
„Maisto produktų eksporto rinkos – nežinomybė ar naujos galimybės?“
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis,
galimybės, problemos
Pranešėjas:
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
Teisės departamento Teisės taikymo ir kooperacijos skyriaus
Kooperacijos poskyrio vyriausiasis specialistas,
dr. Gintautas Pečiuliauskas
Vilnius, 2014 m. gruodžio 10 d.
1
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacija yra:
-labai sudėtingas, įvairialypis;
-socialinį pobūdį turintis;
-daug laiko reikalaujantis procesas.
Kooperacijos išraiška - kooperatinių įmonių veikla.
Vakarų Europos šalyse kooperatinių įmonių veiklos
raida apima daugiau nei 100 metų.
Lietuvoje kooperatinių bendrovių ir kooperatyvų
(toliau – KBK) veiklos patirtis daugeliu atvejų nesiekia ir
10-ies metų.
2
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperatinių įmonių pasiektus rezultatus, veiklos ypatumus
atskiruose raidos etapuose galima vertinti įvairiai:
-ūkininkų, dalyvaujančių KBK veikloje, dalies aspektu (proc. dalis);
-KBK narių struktūrinės sudėties aspektu (ūkininkai, ŽŪB, jų dydis);
-kitais įvairiais aspektais (darbuotojų skaičius KBK, metinė KBK
apyvarta ir kt.).
Toliau apžvelgtini tik šie kooperacijos būklę
charakterizuojantys rodikliai, t. y.:
-narių skaičius žemės ūkio kooperatinėse įmonėse;
-kooperatinių įmonių turima atitinkamo produkto rinkos
dalis (svarbiausias vertinimo rodiklis – turintis integruotą, visuminę
išraišką).
3
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Tendencijos, būdingi bruožai (narių skaičiaus aspektas)
Vakarų Europos šiaurinės šalys: kooperatinės įmonės dažniausiai turi
nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių narių.
Vakarų Europos pietinės šalys: kooperatinės įmonės dažniausiai turi
nuo keliasdešimt iki kelių šimtų narių.
Lietuva: vyrauja KBK, turinčios nuo 5-10 iki 100 narių.
Tai matyti iš rezultatų, gautų atlikus KBK, pripažintų žemės ūkio KBK 2013–2014
kalendoriniams metams, duomenų analizę.
Šios KBK pagal narių skaičių pasiskirsto taip:
68,8 proc. sudaro KBK, turinčios 5–10 narių,
15,6 proc. sudaro KBK, turinčios 11–100 narių,
12,5 proc. sudaro KBK, turinčios 101–1000 narių,
3,1 proc. sudaro – KBK, turinčios virš 1000 narių.
Tai tik patvirtina, kad kooperacija - sudėtingas dalykas, subręstantis per ilgą laiką.
Reikalinga drąsa ir ryžtas jungtis į nariais skaitlingas KBK. Turėtų nelikti ūkininkų
nepasitikėjimo vienas kitu, reikėtų daugiau jų tarpusavio supratimo ir panašiai.
4
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Narių skaičiaus pokyčių ilgalaikėje raidoje aspektai
Vakarų Europos šalyse iš pradžių taip pat kūrėsi nedaug narių
turinčios kooperatinės įmonės.
Per praėjusį šimtmetį jos nuolatos plėtė veiklą: šis procesas vyko
arba priimant naujus narius, arba jungiantis vienai su kita ir pan.
Tinkamai prisitaikydamos prie aplinkos kooperatinės įmonės Vakarų
Europoje tapo stipriomis, rinkose deramą vaidmenį turinčiomis ūkinėmis
organizacijomis. Šis jų vaidmuo išlieka ir dabar globalizacijos procese.
Paminėtų dalykų, tikėtina, neišvengs ir KBK, veikiančios mūsų šalyje.
Joms taip pat reikės praeiti stiprėjimo kelią, savitą raidos kelią.
Mažas narių skaičius, kuris dabar būdingas šalies KBK, rodo, kad yra
didelės galimybės augti – arba plečiant savo narių ratą, arba
jungiantis vienoms su kitomis, arba kuriant aukštesnio lygio KBK.
5
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Daugiau nei 100 metų istoriją Vakarų Europoje turinti, sėkmingai
veiklą vykdančių kooperatinių įmonių patirtis leido ir toliau leidžia
aiškiai suprasti vieną svarbų dalyką.
Kooperacija yra įrankis, pačių žemdirbių, t. y. ūkininkų,
ŽŪB, kitų žemės ūkio produktų gamintojų, valdomas
įrankis, didinantis jų veiklos efektyvumą ir saugumą.
Bet tai kelia ir klausimą:
-ar šį įrankį, būtent kooperacijos įrankį, Lietuvos žemdirbiai įvaldė
pakankamai?
Tuo tikslu apžvelkime kooperacijos situaciją viename iš šalies žemės
ūkiui labai svarbių sektorių – pieno sektoriuje.
6
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Turimos rinkos dalies aspektas
Daugelyje vakarų Europos šalių kooperatyvai turi 70–90 proc. žaliavinio pieno rinkos,
valdo pieną perdirbančias įmones. Ir tai turėtų tapti Lietuvos žemdirbių siekiu.
Šiuo metu šalies pieno sektoriuje veikiančios KBK turi apie 1/3 (trečdalį) žaliavinio
pieno rinkos.
Pažymėtina, kad KBK turima žaliavinio pieno rinkos dalis metai iš metų vis didėja:
2008 metais ši dalis sudarė 17,8 proc. ir išaugo iki 30,5 proc. 2013 metais.
Viena KBK turi įsigijusi nedidelę pieno perdirbimo įmonę, dar viena KBK įgyvendina
kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybos projektą (projektui yra skirta parama
pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę).
Keletas KBK užsiima ne tik pieno supirkimu ir pardavimu, bet ir pačios perdirba
nedidelę superkamo pieno dalį bei tiekia prekybos centrams pieno produktus (grietinę,
varškę, sūrį, jogurtus ir kt.). Tokia veikla vykdoma ir ekologinio pieno sektoriuje.
Tai geri, gražūs pirmieji žingsniai. Bet jie rodo ir tai, kad kooperacijos galimybės dar
neišsemtos, pagrįstai leidžia manyti, kad šį procesą reikėtų palaikyti ir skatinti.
7
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacijos skatinimas 2007–2013 metų programiniame laikotarpyje
Įgyvendinta Valstybės pagalbos gamintojų kooperacijai plėtoti priemonė.
Ši priemonė buvo skirta KBK įsisteigimui ir veiklai pirmaisiais penkeriais
veiklos metais remti.
Parama suteikta:
2009 m. – 9 KBK;
2010 m. – 12 KBK;
2011 m. – 13 KBK;
2012 m. – 12 KBK;
2013 m. – 11 KBK;
2014 m. – 7 KBK.
Ši priemonė buvo labai efektyvi - ženkliai paskatino kooperacijos plėtrą.
Naujai įsikuriančios KB(K) užpildė tuos šalies regionus (pvz., Joniškio,
Vilkaviškio, Jurbarko, Rokiškio ir kiti rajonai) ir tas veiklos sritis (pvz., grūdų
sektorius, perdirbimo veikla, įskaitant ir ekologinio pieno perdirbimą), kuriose
kooperacijos iki šiol stigo. Įsikūrė perspektyvią veiklą vykdančios KBK.
8
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacijos skatinimas 2007–2013 metų programiniame laikotarpyje
Parama buvo teikiama ne tik KBK įsikūrimui, bet ir jų veiklai plėtoti.
Investicinės priemonės, numatytos Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų
programoje (toliau – KPP), suteikė geras galimybes KBK veiklai plėtoti.
KPP investicinėse priemonėse KBK ir jų nariams buvo numatyti prioritetai,
išimtys arba ypatumai.
Prioritetai, išimtys arba ypatumai, skatinantys KB(K) veiklą, taip pat
skatinantys ūkininkų ir ŽŪB tapimą KBK nariais, taikyti šiose KPP
priemonėse:
-„Žemės ūkio valdų modernizavimas“;
-„Žemės ūkio produkcijos perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“.
KBK aktyviai dalyvavo šiose investicinėse KPP priemonėse: dalis KBK yra
sėkmingai užbaigusios įgyvendinti investicinius projektus, dalis jų tebetęsia
pradėtų investicinių projektų įgyvendinimą.
9
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacijos skatinimo 2014–2020 metų programiniame laikotarpyje įžvalgos
Rengiamame Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos projekte
(toliau – Naujosios programos projektas) taip pat numatomos priemonės
kooperacijos plėtrai šalies žemės ūkyje skatinti.
Naujosios programos projekte numatoma priemonė „Gamintojų grupių ir
organizacijų įsisteigimas“ (veiklos sritis „Gamintojų grupių ir organizacijų
įsisteigimas žemės ūkio sektoriuje“). Ji skirta kooperacijos plėtrai skatinti.
Dalyvaudami šioje priemonėje juridiniai asmenys, kurie pagal Europos
Sąjungos ir šalies teisės aktų nustatytus reikalavimus bus pripažinti
gamintojų grupėmis (organizacijomis), galės gauti iki 500 tūkst. eurų paramą
už tinkamą penkerių (5) metų verslo plano įgyvendinimą.
Parama už kiekvienus verslo plano įgyvendinimo metus negalės viršyti 100
tūkst. eurų.
Naujosios programos projekte numatomos galimybės ne tik gauti paramą
naujoms KBK įsikurti, bet ir jau veikiančių KBK veiklai plėtoti.
10
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacijos skatinimo 2014–2020 metų programiniame laikotarpyje įžvalgos
Paramą investicijoms KBK galės gauti dalyvaudamos priemonėje
„Investicijos į materialųjį turtą“. Išimtys KBK numatomos šios priemonės:
-veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“;
-veiklos srityje „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą,
rinkodarą ir plėtrą“.
Pažymėtina, kad teisinė ekonominė aplinka kooperacijos plėtrai žemės ūkyje
skatinti, formuojama glaudžiai bendradarbiaujant su KBK organizacijomis,
kitais socialiniais partneriais. Ir tai duoda gerų teigiamų rezultatų.
Šiuo metu geriausiųjų KBK penketukus (vertinant pagal vykdomos metinės
apyvartos apimtį) grūdų ir pieno sektoriuose sudaro KBK, kurių metinė
apyvarta siekia po kelias dešimtis mln. litų, kai kurių viršija ir 100 mln. litų.
Viliamės, kad geriausi KBK penketukai, pasibaigus 2014–2020 metų
programiniam laikotarpiui, pagrindiniuose žemės ūkio sektoriuose turės dar
labiau išaugusias metines apyvartas.
11
Kooperacija žemės ūkyje: patirtis, galimybės, problemos
Kooperacija
yra ne tik ekonominis dydis
Stiprios KBK 
Saugūs jų nariai (ūkininkai, ŽŪB) 
 Gražus Lietuvos kaimas
12
Dėkoju už dėmesį
13