Transcript Visuomenės sveikatos studijų grupė

Visuomenės sveikatos studijų
kryptyje vykdomų studijų
programų situacijos analizė
dr. Žymantė Jankauskienė
Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros
fakultetas
Studijų programos visuomenės
sveikatos kryptyje yra vykdomos:
 4 universitetuose:
Vilniaus, Klaipėdos, Kauno medicinos, Lietuvos
žemės ūkio;
 2 akademijose:
Lietuvos kūno kultūros, Lietuvos veterinarijos;
 4 kolegijose:
Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių.
Pirmoje (profesinio bakalauro) pakopoje
vykdomos studijų programos:
 Kosmetologija – VK, KK, KLK, ŠK;
 Biomedicininė diagnostika – VK, KK;
 Dietologija – VK.
Pirmoje (bakalauro) pakopoje
vykdomos studijų programos:
 Visuomenės sveikata – VU, KMU, KU;
 Veterinarinė maisto sauga – LVA;
 Sveikata ir fizinis aktyvumas – KKA;
 Biosocialinis ūkis ir mityba – LŽŪU.
Antroje (magistrantūros) pakopoje
vykdomos studijų programos:
 Visuomenės sveikata – VU, KMU;
 Darnios regioninės sveikatos sistemos – VU;
 Visuomenės sveikatos vadyba – KMU;
 Veterinarinė maisto sauga – LVA;
 Sveikata ir fizinis aktyvumas – LKKA.
Apibendrinimas:
LR Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1749
patvirtinus Studijų sričių ir krypčių, pagal kurias
vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą,
šiuo metu yra rengiamas minėtą vyriausybės
nutarimą papildantis studijų šakų sąrašas, kuris
gali reikšmingai pakoreguoti visuomenės
sveikatos kryptyje vykdomų studijų programų
skaičių.
Teisės aktai, reglamentuojantys studijas
visuomenės sveikatos kryptyje:
 Dauguma teisės aktų, reglamentuojančių
visuomenės sveikatos studijų krypties studijų
programų apimtį, sandarą, sudarymo principus,
yra bendri koleginėms ir universitetinėms
studijoms;
 Studijų organizavimo tvarką reglamentuoja
atskiros aukštosios mokyklos norminiai
dokumentai.
Koleginių studijų pirmos pakopos profesinio
bakalauro studijų programos kūrimo algoritmas
SPECIALISTO PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS
SPECIALISTO PROFESINĖS
KOMPETENCIJOS
Studijų
programos
tikslai
Studijų
programos
tikslai
Studijų
programos
tikslai
Studijų
programos
tikslai
Dalykų tikslai
Dalykų tikslai
Dalykų tikslai
Dalykų tikslai
Dalyko
turinys
Dalyko
turinys
Dalyko
turinys
Dalyko
turinys
Universitetinių studijų pirmos ir antros
pakopų studijų programos kūrimo algoritmas
Visuomenės
sveikatos
bakalauro studijų
programos
paskirtis
Visuomenės
sveikatos
magistro studijų
programos
paskirtis
Studijų
programos
tikslai
Studijų
programos
tikslai
Studijų
programos
turinys
Studijų
programos
turinys
Dalykų
tikslai
Dalykų
tikslai
Dalykų
turinys
(sandas
Dalykų
turinys
(sandas)
Apibendrinimas
 Koleginių studijų programos algoritmo pagrindą
sudaro programos ir dalykų tikslai, kurie formuluojami
vadovaujantis būsimo specialisto veiklos sritimis ir
būtinomis kompetencijomis sėkmingai veikti tose
veiklose srityse. Studijų programos tikslai tampriai
siejasi su būsimo specialisto profesinėmis
kompetencijomis.
 Universitetinių studijų pirmosios ir antrosios pakopos
studijų programose kaip pagrindas yra studijų
programos paskirtis, iš kurios kyla studijų programos
ir dalykų tikslai, įgyvendinami per dalykų (sandų)
turinį.
Skirtingų studijų pakopų programų rengimo
ir įgyvendinimo rodiklių apžvalga (1)
 Kredito kaip studijų vieneto sandara:
universitetinėse studijose kredito kaip studijų
apimties matavimo vieneto sandara yra
formuojama taip, kad studentas daugiau laiko
skiria savarankiškoms studijoms. Tai galima būtų
paaiškinti skirtingais studijų programos siekiniais
koleginėse ir universitetinėse studijose.
Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir
įgyvendinimo rodiklių apžvalga (2)
Studijų programos tikslai :
 koleginėse studijose formuluojami vadovaujantis
profesinio rengimo standarto keliamais
reikalavimais būsimam specialistui, o taip pat
įvertinus socialinių dalininkų ir studijų krypties
reglamento nuostatas;
 universitetinėse studijose krypties reglamento
nuostatos derinamos su socialinių dalininkų
apklausų rezultatais.
Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir
įgyvendinimo rodiklių apžvalga (3)
Studijų dalykų tikslai ir jų turinys:
 visose studijų pakopose siekiama teorinių žinių,
pažintinių, perkeliamų, praktinių gebėjimų
ugdymo. Universitetinėse studijose formuojami
mokslo tiriamojo darbo įgūdžiai.
Studijų planai:
 visose studijų pakopose kuriami vadovaujantis
tomis pačiomis teisės aktuose apibrėžtomis
normomis.
Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir
įgyvendinimo rodiklių apžvalga (4)





Studijų dalykai:
visose studijų pakopose studijų dalykai klasifikuojami į vienodas
dalykų grupes;
esminiai skirtumai susiję su dalykų grupėms skiriamų kreditų
skaičiumi;
bendrojo lavinimo dalykai yra numatyti pirmoje studijų pakopoje
ir jiems skiriamas panašus kreditų skaičius;
ženkliai skiriasi studijų pagrindų dalykų grupei skiriamų kreditų
skaičius. Universitetinių studijų pirmoje pakopoje jiems skirta 30
proc. kreditų daugiau nei koleginių studijų pirmoje pakopoje;
koleginėse studijose specialiosios dalies dalykų kreditų skaičius
yra ženkliai didesnis (praktiniam mokymui universitetinių studijų
pirmoje pakopoje skiriami 6 proc. kreditų nuo studijų programos
apimties, o koleginių studijų pirmoje pakopoje – 25 proc. kreditų
nuo studijų programos apimties).
Skirtingų studijų pakopų programų rengimo ir
įgyvendinimo rodiklių apžvalga (5)
Studijų metodai:
 visose studijų pakopose naudojamų studijų metodų
spektras platus, dauguma jų yra aktyvūs.
Universitetinių studijų pirmoje ir antroje pakopose
išskiriamas mokslo tiriamasis darbas.
Studijų rezultatų vertinimas:
 visose studijų pakopose naudojamas kaupiamasis
vertinimas, kuris ne tik skatina studentą tolygiai
studijuoti, nuosekliai atsiskaityti už pasiekimus,
tačiau tokia vertinimo struktūra užtikrina, kad tie
patys dalyko siekiniai nebūtų vertinami.
Ačiū už dėmesį!