Transcript 13 tema Šeima - Lietuvos sporto universitetas

SOCIALINĖS INSTITUCIJOS
13 tema. Šeima. KKU-4 2012 10 23
antradienis
paskaita vyksta 412 auditorijoje
SAULIUS KAVALIAUSKAS
LSU sporto vadybos, ekonomikos ir sociologijos katedra
Paskaitos yra interneto svetainėje
http://www.lkka.lt/ir
http://www.sportofeja.com/ arba
[email protected]
1
Paskaitos tikslai
1. Aptarti institucijos sąvoką sociologijoje.
2. Išanalizuoti
funkcijas.
šeimos
sampratą
ir
socialines
3. Palyginti tradicines ir modernias šeimos formas.
4. Išanalizuoti
funkcijas.
religijos
sampratą
ir
socialines
5. Palyginti tradicines ir modernias religijos formas.
2
Institucijos (institutai)
Institucio (lot. tvarka, nustatymas)
Institutucija vadinama socialinių padėčių ir
vaidmenų visuma, kurios paskirtis tenkinti tam
tikras visuomenines funkcijas (N. Smelser, 1988)
Instituciją apibūdina:
•nusistovėjęs normų ir vertybių modelis;
•visuomenės organizavimas ir socialinių funkcijų
atlikimas.
(Broom, Broom and Bonjean, 1988)
3
Institucijos (institutai)
J. Lenski ir G. Lenski (1970) išvardijo tokius elementus, būtinus visuomenės
egzistavimui,
•Tarp visuomenės narių vykstanti komunikacija:
•Prekių ir paslaugų gamyba;
•Prekių ir paslaugų paskirstymas:
•Visuomenės narių apsauga nelaimių ir katastrofų metu
•Natūralus prieaugis (natūralus gyventojų judėjimas)
•Socialinės kontrolės minimumas.
Visiems institutams egzistuoti būtini resursai - esminės sąlygos (pvz. šeimai
darbo užmokestis, meilė ir elementarus sutarimas tarp tėvų) - kuriuos ir naudoja
institucijos nariai sąveikų metu, siekdami patenkinti socialines funkcijas ir savo
poreikius
4
Institucionalizacija
T Parsons (1951) socialinės sistemos supratime centrinę vietą užima
INSTITUCIONALIZACIJOS procesas, kuris vyksta pagal tam tikrą
schemą:
1. Sistemoje veikiantys veikėjai patenka į įvairiausiais situacijas, kuriose jie
priversti sąveikauti.
2. Sąveikų trukmę ir pobūdį nulemia veikėjų poreikių struktūra ir kultūrinių
fenomenų (kalbos, simbolių, vertybių ir normų) interiorizacijos lygis.
3. Pagrindinės socialinės sistemos normos susiformuoja tada, kai veikėjai
išmoksta derinti savo orientacijas, atsižvelgdami į vaidmenų pasirinkimą,
paskirstymą ir dinamiką.
4. Normos nors ir būdamos sistemos veikėjų tarpusavio konvencijų rezultatu,
toliau lieka ribojamos išorinės kultūrinės aplinkos.
Institucionalizacija - institucijos kūrimosi, vertės įsigyjimo ir įsigalėjimo
procesas (Broom, Broom and Bonjean, 1988)
5
Institucijų nagrinėjimo schema
Apibrėžimas
Tradicinės (senosios) formos
Genezė (atsiradimas)
Šiuolaikinės (modernios) formos
Dabartis (plėtra)
Organizacijų formų pavyzdžiai
Ateitis (perspektyvos)
Organizacijų formų pavyzdžiai
Socialinių resursų ir formų analizė
Žmogaus būvimo institucijoje ciklų ir formų
analizė
Patekimo būdai
Padėtys ir vaidmenys
Sąveikos ir konfliktai
Konkretūs pavyzdžiai
Išėjimo būdai
6
Institucijų apibrėžimo problemos
• Kas apibrėžia visuomenėje egzistuojančias
institucijas?
• Susiklosčiusi ekonominė ir politinė valstybės
sankloda (per ministerijas, žinybas);
• Organizacijos, kurios sudaro institucijų bazę (pvz.
mokymo įstaigos, sporto klubai, gydymo įstaigosjoms būti tam tikrų institucijų dalimi –naudinga, nes
teikia aukštesnį statusą
• Žmonės, dalyvaujantys institucijų veikloje (šeima,
sportininkai, gydytojai, žurnalistai, politikai ir t.t.);
7
13 tema. Šeima
Šeimos apibrėžimai
• Šeima- tai holistinis ( visa apimantis) biosocialinis
vienetas , tai socialiniais, ekonominiais ir
biologiniais ryšiai bei interesais paremta mažos
žmonių grupės sąjunga, mažiausia visuomenės
regeneracijos grupė.
• Šeima – tai unikali socialinė institucija , susidedanti
iš šeimos narių : drauge gyvenančių tėvų ir vaikų,
kartais ir kitų giminaičių , pagrįsta santuoka arba
kraujo ryšiais. Jos nariai tvarko bendrą ūkį, o
tarpusavio santykius grindžia dorovine atsakomybe,
savitarpio supratimu ir pagarba.
8
Literatūra
•
•
•
•
•
•
•
•
Giddens.A. Sociologija (2005) Kaunas:UAB “Poligrafija ir informatika”, 2005 P.P.
169-194
Broom, Bonjean, Broom Sociologija: Esminiai tekstai ir pavyzdžiai, Kaunas.:Littera
Universitatis Vytauti Magni, 1992
Peter L. Berger Sociologija ( humanistinis požiūris), V.: Litterae Universitatis, 1995
N. Smelser Sociology, New- Jersey, Prentice Hall, 1988 ( leidimas rusų kalba leidykla “
Feniks” Maskva, 1994 metai
A. Maslauskaitė Šeimos deinstitucionalizacija: raida, priežastys ir iššūkiai šeimos
politikaihttp://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf, žr. 2005 10 17 1. V.Stankūnienė.
Nauji Lietuvos šeimos bruožai: tradicinių ir modernių šeimos formavimo strategijų
sandūra.- Šeima ir gimstamumas Lietuvoje. Vilnius:LFSI, 1997, p. 7-37
V.Stankūnienė, A.Jonkarytė, A.Mitrikas. Šeimos tranformacija Lietuvoje: požymiai ir
veiksniai. - Filosofija. Sociologija. 2003 Nr. 2
V.Stankūnienė. Šeima Baltijos šalyse: tendencijos ir bruožai. - Lietuvos demografiniai
pokyčiai ir gyventojų politika, Vilnius: LFSI, 1995 (anglų k.)
V.Stankūnienė. Gimstamumas ir šeima. - Lietuvos gyventojai 1990-2000, Vilnius:
LFSI, 2002, p. 33-40
Šeimos apibrėžimai
• Šeima –svarbiausioji vaikų ugdymo institucija ,
svarbiausia mikroaplinka , kurioje vykdoma vaikų
socializacija . Šeimoje pateikiamos ir puoselėjamos
tėvams ir vaikams brangiausios žmogiškosios
vertybės. Šeimai būdinga savita gyvenimo
organizacija , papročiai bei tradicijos. O.Šulcienė
http://www.lkdp.lt/?lang=lt&page=JS/0513 žr.
2005 10 17
• Šeima- biologinės giminystės, ekonominiais,
juridiniais ir buitiniais ryšiais pagrįsta žmonių
sąjunga
10
VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
•
•
•
•
•
Artimieji giminaičiai – kraujo ryšiais tarpusavyje susiję asmenys – tėvai ir vaikai,
seneliai ir vaikaičiai, broliai ir seserys.
Darni šeima – šeima, atliekanti būdingas šeimos funkcijas, kurios užtikrina visų jos
narių fizinę, psichinę ir dvasinę gerovę.
Daugiavaikė (gausi) šeima – šeima, auginanti tris ir daugiau vaikų.
Išplėstinė šeima – sutuoktiniai, jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra, ir kartu gyvenantys
artimieji giminaičiai.
Krizę išgyvenanti šeima – sudėtingą gyvenimo tarpsnį dėl tam tikrų psichologinių,
socialinių, sveikatos, ekonominių ar kt. problemų išgyvenanti šeima (besiskirianti;
šeima, kurioje vienas arba abu tėvai laikinai gyvena užsienyje, o jų vaikai, likę
gyventi gimtinėje, dažnai įgyja našlaičio sindromą (t. y. patiria išsiskyrimo traumą
ir jos pasekmės juntamos psichinei sveikatai bei elgesiui); ligonį slauganti, netektį
ar smurtą patyrusi ar kitų problemų turinti šeima).
VALSTYBINĖ ŠEIMOS POLITIKOS KONCEPCIJA (2008)
http://www3.lrs.lt/pls/inter/w5_show?p_r=5477&p_k=1
PAGRINDINĖS SĄVOKOS
•
•
•
•
Nepilna šeima – šeima arba išplėstinė šeima, kurioje santuokai pasibaigus vaikai
yra netekę vieno ar abiejų tėvų.
Santuoka – įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters
susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
Socialinės rizikos šeima – šeima, kurioje auga vaikų iki 18 metų ir kurioje bent
vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar
toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių
įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos
psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne
šeimos interesams ir todėl iškyla pavojus vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam,
doroviniam vystymuisi ir saugumui .
Šeima – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra. Šeima taip pat gali būti
nepilna ar išplėstinė.
Šeima
Biologinės giminystės, ekonominiais, juridiniais ir buitiniais
ryšiais pagrįsta žmonių sąjunga
Tradicinės ir šiuolaikines šeimos
Kriterijus
Tradicinė šeima
Šiuolaikinė (moderni)
šeima
Partnerio
pasirinkimas
Sąlygojamas tradicijų, ekonominių ir
darbinių santykių, soc. statusų.
Laisvas, nebūtinai pritariant
giminei.
Bendro gyvenimo
trukmė
Vėlyvos vedybos ir ankstyva mirtis
(Mažėja nepasitenkinimas santuoka)
Ankstyvos vedybos ir mirtis
vyresniame amžiuje.
Geografinis
mobilumas
Mažas, dėl tradicijų, darbo ir ekonominių
priežasčių
Didelis, susijęs su darbu,
urbanizacijos procesais
Gyvenamoji ir darbo
vieta
Bendra, arba netoli nuo namų
Urbanizacijos pasėkoje,
laipsniškai atskirta
Moters padėtis šeimoje
Hierarchiškai sąlygota tradicijų
Priklausoma nuo vyro (“kilnojamasis
turtas” )
Turi daugiau laisvių, visas
juridines teises, gali dirbti ir 13
išlaikyti šeimą
Šeimos socialinės funkcijos
• Vaikų gimdymas, auginimas;
• Tautos etoso tęstinumas –vaikų socializacija į tėvų kultūrą;
• Ūkinė bei ekonominė veiklos, kurios labai domina kitus ūkio
subjektus;
• Rekreacinė, komunikacinė, emocinė veiklos;
• Seksualinė veikla;
• Vaikų ugdymas, šeimos materialinių poreikių tenkinimas:
• Vienas kito šeimos narių pripažinimas grupės nariais;
• Senų tėvų psichologinė parama, dvasinis bendravimas.
14
Branduolinės šeimos socialinės
funkcijos pagal P Murdock
• Seksas, (incesto (kraujomašos) fenomenas)
• Dauginimasis (stebėjimo, nerodymo vaikams
tabu)
• Ugdymas (griežta bendruomenės kontrolė)
• Maitinimasis (bendra atsakomybė už mini
bendruomenės išlikimą)
• Namai (pastatai, palapinės, kiti būstai) Netting,
Wilk ir Arnould, 1984)
15
JTO šeimos samprata – šeimos
funkcijos
a) Užtikrinti sutuoktinių emocinius, socialinius ir ekonominius
ryšius.
• b) Gimdymo ir seksualiniai sutuoktinių santykiai.
• c) Suteikti pavardę ir statusą, ypač vaikui.
• d) Rūpintis vaiko ir, kaip daugelyje kultūrų, vyresnio amžiaus
asmenų, ar asmenų su negale, globa.
• e) Vaiko, taip pat ir pačių tėvų socializacija ir ugdymas.
• f) Šeimos narių sauga.
• g) Šeimos narių emocinė globa ir poilsis.
• h) Pasikeitimas gėrybėmis ir paslaugomis.
16
Branduolinės ir išplėstinės šeimos (N.Smelser,
1988)
Šeimos tipas
Išplėstinė
Branduolinės
1. Narių skaičius
Iš trijų ir daugiau kartų
narių
Iš tėvų ir su jais gyvenančių
vaikų
2. Gyvenimo pobūdis
Bendras ūkis, paveldimas
pagal tradicijas (vyr. sūnus)
Atskirtas nuo tėvų
paveldėjimas pagal
testamentą
3. Asmeninė
nepriklausomybė
Labai maža, nes vienas
asmuo arba šeimos
segmentas - neišsilaiko
Labai didelė, kiekvienas
(išskyrus mažus vaikus)
gali gyventi vienas
4. Emociniai santykiai
Palaikomi, nors ir negyvenama
kartu Didelė giminių ir savų
įtaka
Dažniausiai santykiai
formalūs daug juridinių
santykių, konfliktų
17
Gyvenimo šeimoje ciklai
Ritualizuotas,
atliekamas
bendruomenės
akivaizdoje, statusų
demonstravimas
Socialinių statusų ir
turto pasidalinimas:
piršlybos, užsakai.
Dažnai vieną kartą
gyvenime
Tradicinis būdas
Santuokos sudarymas
Partnerio pasirinkimas
Mažiau ritualizuotas,
dalyvauja tik pačių
artimiausių žmonių grupės,
registruoja biurokratiniai
tarnautojai
Romantizuotas, laisvas,
nepriklausomas nuo
socialinių statusų.
Dažnai renkamasi iš
kelių partnerių.
Modernus būdas
18
Gyvenimo šeimoje ciklai
Bendruomenė įteisina
naujus statusus
įvardindama naujus
statusus, kurie lieka
dažnai visam
gyvenimui: našlys, našlė
mažai išsiskyrusių
žmonių
Tėvai ir bendruomenė
aktyvia dalyvauja vaikų
ugdyme, griežta
socialinė kontrolė,
pilnametystėbendruomenės šventė
Naujas statusas – šeima,
dalyvauja bendruomenė
(priėmėjos), krikštynos
tėvų ir naujo asmens
statuso patvirtinimas
Tradicinis būdas
Būvimo šeimoje pabaiga
Vaikų pilnametystė
Vaiko gimimas
Labai biurokratizmuotas,
nes iškyla turto dalybos,
daug galimybių išsiskirti,
vaikai atiduoda tėvus
globos namams
Biurokratinis aktas,
suteikiamas atitinkamas
dokumentas, bendruomenė
nedalyvauja vaiko ugdyme,
tėvai įpareigojami
įstatymais
Racionalus, planuojamos,
gimdoma medicinos
įstaigose, kurios kartu su
biurokratinėmis
organizacijomis registruoja
naujus statusus
Modernus būdas19
Šeimos struktūra įvairiose visuomenėse
•
Šeimos forma
Branduolinė
Išplėstinė
•
•
47
92
Santuokos forma
Monogamija Vienas sutuoktinis
40
Poligamijos
Poliginija (Vienas
vyras-kelios moterys) 145
Poliandrija (Viena
moteris – keli vyrai)
2
•
Partnerio pasirinkimas
Egzogaminis (bendruomenės išorėje)
70
Endogaminis (bendruomenės viduje)
33
•
Gyvenamosios vietos pasirinkimas
Paveldėjimo linija
Pagal motinos liniją
23
Pagal tėvo liniją 61
Pagal abi linijas
2
Šaltinis
G.P. Murdock. Social
Structure, 1974
Plačiau galima pasiskaityti M. Haris
“Kultūrinė antropologija” Vilnius,
Tvermė, 1998 m. p. 62-87,105-139
Matrilokalus (jaunosios tėvų vietoje)
24
Patriolokalus ( jaunojo tėvų vietoje)
101
Neolokalus (naujoje vietoje)
13
20
Šeimos rūšys pagal kartu gyvenančias
kartas
Ištirtų kultūrų skaičius
100
50
92
47
0
Branduolinė
Išplėstine
Šeimos rūšys pagal sudaromas
santuokos formas
Ištirtų kultūrų skaičius
200
145
150
100
50
40
2
0
Monogamija
Poliginija
Poliandrija
Šeimos rūšys pagal partnerio
pasirinkimą
Ištirtų kultūrų skaičius
100
70
50
33
0
Egzogaminis
Endogaminis
Šeimos rūšys pagal gyvenamosios vietos po
santuokos sudarymo pasirinkimą
Ištirtų kultūrų skaičius
150
101
100
50
24
13
0
Matrilokalus
Patrilokalus
Neolokalus
Šeimos rūšys pagal tradiciškai priimtas
paveldėjimo linijas
Ištirtų kultūrų skaičius
100
61
50
23
2
0
Pagal motinos liniją
Pagal tėvo liniją
Pagal abi linijas
Šeimos problemos Lietuvoje
• Rimtų, karjerai nemaišančių santuokų sudarymas nukeliamas į 29-30-us
gyvenimo metus;
• Lietuvoje mažėja santuokų ir daugėja skyrybų;
• Vis didesnė vaikų dalis gimsta anapus santuoka sutvirtintų šeimų;
• Kartu sparčiai mažėja gimstamumas apskritai.
Nepilnos, išsiskyrusios šeimos tampa naujų socialinių problemų baze: bedarbystės,
savižudybių, narkomanijos, alkoholizmo plytimo
Socialinių tyrimų instituto parengtoje "Demografinės politikos strategijoje" aiškiai
teigiama, kad visuose demografiniuose procesuose (gimstamumo, šeimos
formavimo, mirtingumo ir migracijos) vyksta neigiami pokyčiai. Jų pasekmė gyventojų skaičiaus mažėjimas, demografinės pusiausvyros praradimas, spartus
gyventojų senėjimas. Daugiausiai su darnios ir stabilios šeimos krize susijęs
gimstamumo mažėjimas yra pasiekęs tokią ribą, kai iškyla reali grėsmė tautos
išlikimui.
Todėl daugelyje pasaulio šalių siekiama išsaugoti šeimos instituciją kaip esminį
visuomenės atsinaujinimo šaltinį
26
Šeimos problemos Lietuvoje
Šeimos deinstitucionalizacija
A. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf
Šeimos deinstitucionalizacijos sąvoka išsamiai
nesusipažinusiems su socialinių mokslų žargonu gali
pasirodyti labai paini ir nesuprantama. Iš tiesų po ja slypi
visiems gerai pažįstami ir aplinkui vykstantys dalykai:
• gyvenimas kartu nesusituokus (arba kohabitacija) bei kitos
alternatyvios gyvenimo kartu formos (pvz. “gyventi kartu ir
atskirai”),
• santuokų atidėjimas vėlesniam laikui,
• mažėjantis santuokų skaičius,
• nesantuokinių vaikų daugėjimas,
• vienos motinos šeimų skaičiaus augimas,
• skyrybos.
27
Šeimos problemos Lietuvoje
Šeimos deinstitucionalizacija
A. Maslauskaitė http://www.gay.lt/family/maslauskaite.pdf
• Trumpai tariant, deinstitucionalizaciją apibūdina
trys procesai: skyrybos, kohabitacija ir
nesantuokiniai vaikai, kurie vienaip ar kitaip susiję
su dauguma aukščiau išvardintu ir mums
atpažįstamu reiškiniu.
• Deinstitucionalizacija žymi savotišką šeimos
instituto kaitą, arba institucinio šeimos ir santuokos
matmens silpnėjimą. Kitaip tariant, nusistovėjusiu ir
su šeima bei santuoka visuomenes siejamu
kultūriniu idealu, sėkmes receptu, lūkesčiu, socialiai
priimtino elgesio formų kaitą.
28
Šeimos perspektyvos
• Šeima gilioje krizėje – šeima išnyks?
• Naujos šeimos formos (gėjų santuokos);
• Įvaikinimo ir bevaikystės problemų sprendimas (Klonavimo
problemos, dirbtinis apvaisinimas);
• Pagrindinės grupės paieškos atsinaujinimas kartu su
bendruomenės paieška ieškant naujų tradicijų (religinės apeigos) ir
racionalizuojant veiklas (šeimos planavimo centrai);
• Asmens ir visuomenės atsakomybė prieš šeimos instituciją.
• Apie dabartinę santuokų ir šeimų situacija žr. Socialinės apsaugos
ir darbo ministerijos pranešime spaudai 2012 05 11
http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=10651&PHPSESSID=0329dd78f555bb4c205456d16c22cf0
a
29
Klausimai pamąstymui
• Kaip apibrėžtumėte šeimą kaip socialinę instituciją?
Pasiremkite J. Lenski ir G. Lenski (1970) pasiūlytomis
institucijų funkcijomis?
• Kokius šeimos struktūros pokyčius galima pastebėti
dabar? Pasiremkite G.P. Murdock, 1974 metų šeimų
grupavimu skirtingose kultūrose. pasiūlytomis
institucijų funkcijomis.
• Su kokiais šeimos deinstitucionalizacijos formomis jūs
susiduriate savo gyvenime?
• Kokią įtaką jūsų profesijos plėtrai turi šeima kaip
socialinė institucija?
• Kaip vertinate diskusijas dėl šeimos sampratos
valstybinėje šeimos politikos koncepcijoje?
30