Transcript Teis* *b*ti pamir*tam*

Teisė „būti pamirštam“
ES Teisingumo Teismas, 2014, gegužės 13 d.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• GENERALINIO ADVOKATO
• NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
• pateikta 2013 m. birželio 25 d.(1)
• Byla C-131/12
• Google Spain SL,
• Google Inc.
• prieš
• Agencia Española de Protección de Datos (AEPD),
• Mario Costeja González
• (Audiencia Nacional (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
• „World Wide Web – Asmens duomenys – Internetinės paieškos sistema – Duomenų apsaugos direktyva 95/46 – 2 straipsnio b ir d
punktų, 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 12 straipsnio b punkto ir 14 straipsnio a punkto aiškinimas – Teritorinio taikymo sritis –
Padalinio valstybės narės teritorijoje sąvoka – Taikymo sritis ratione materiae – Asmens duomenų tvarkymo sąvoka – Asmens
duomenų tvarkymo valdytojo sąvoka – Teisė ištrinti ir blokuoti duomenis – „Teisė būti pamirštam“ – Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartija – 7, 8, 11 ir 16 straipsniai“
Google prieš AEPD ir Gonzalez,
• "Teisė būti pamirštam internete" keletą metų yra privatumo teisės
aktualiausia tema. 2014 m. gegužės 13 d. Europos Sąjungos
teisingumo teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje Google prieš
AEPD ir Gonzalez, kuriame pirmą kartą patvirtino asmens “teisę būti
pamirštam” internete ir nustatė jos sąlygas.
• ESTT : automatinis, nuolatinis ir sisteminis informacijos internete
pateiktos naršymas yra laikomas duomenų „rinkimu“ asmens
duomenų teisinės apsaugos prasme.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Į Teisingumo Teismą kreipėsi Ispanijos nacionalinis teismas, kuris
nagrinėjo Google Spain ir Google Inc. skundą dėl Ispanijos duomenų
apsaugos agentūros įpareigojimo imtis priemonų, kad piliečio
Gonzalez duomenys būtų pašalinti iš interneto paieškos rodyklės
(mat internautui įvedus jo asmenvardžio paiešką į Google paieškos
variklį, kaip rezultatas buvo pateikiamos nuorodos į 1998 m. laikraščio
puslapius, kuriuose buvo skelbiama apie jo areštuoto nekilnojamo
turto pardavimą aukcione, vykdytą išieškant nesumokėtą skolą.
Gonzalez prašė minėtos agentūros įpareigoti Google pašalinti ar
paslėpti tuos duomenis, nes, jo teigimu, visą šią skolą jis sumokėjo
prieš daugelį metų ir nėra poreikio tai minėti toliau.
ES TeisingumoTeismas, Byla C-131/12
Kalbant apie internetą, reikėtų skirti tris su asmens duomenimis
susijusias situacijas.
I. Pirmoji susijusi su asmens duomenis sudarančių elementų paskelbimu bet
kokiame interneto tinklalapyje(3) (pradiniame tinklalapyje)(4).
II. Antroji susijusi su internetinės paieškos sistemos pateikiamais paieškos
rezultatais, kurie nukreipia interneto naudotoją į tinklalapį šaltinį.
III. Trečioji susijusi su mažiau matoma operacija, kai interneto naudotojas
atlieka paiešką naudodamas internetinės paieškos sistemą ir kai kurie jo
asmens duomenys, pvz., IP adresas, iš kurio atliekama paieška, automatiškai
perduodami internetinės paieškos sistemos paslaugos teikėjui(5).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 1890 m. Harvard Law Review novatoriškame straipsnyje „Teisė į
privatumą“(2) Samuel D. Warren ir Louis D. Brandeis apgailestavo, kad
„naujausi išradimai ir verslo metodai“, kaip antai „momentinės
nuotraukos ir laikraščių leidybos verslas, peržengė neliečiamas
privataus ir namų gyvenimo ribas“. Tame pačiame straipsnyje jie
paminėjo „kitą žingsnį, kurį reikia žengti asmeniui apsaugoti“.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
Svarbiausia šiam prašymui priimti prejudicinį sprendimą yra tai, kad
internetas, kaip niekas kitas, padidina informacijos sklaidos mastus ir
palengvina jos sklaidą(19). Panašiai, kaip ir XV a. spausdinimo
išradimas, dėl ko tapo galima atgaminti neribotą kiekį kopijų, kurias
anksčiau reikėdavo perrašinėti ranka, medžiagos patalpinimas internete
suteikia masinės prieigos prie informacijos, kurią anksčiau būdavo
galima rasti nebent įdėjus daug pastangų ir tik tam tikrose fizinėse
vietose, galimybę. Universali prieiga prie internete esančios
informacijos galima visur, išskyrus šalis, kuriose valdžios institucijos
įvairiomis techninėmis priemonėmis (pvz., elektroninėmis
saugasienėmis) yra apribojusios prieigą prie interneto arba kuriose
prieiga prie telekomunikacijų yra kontroliuojama arba nepakankama
Google prieš AEPD ir Gonzalez
Taigi šioje byloje reikės rasti teisingą, protingą ir proporcingą
pusiausvyrą tarp asmens duomenų apsaugos, nuoseklaus informacinės
visuomenės tikslų aiškinimo ir ūkio subjektų bei apskritai interneto
naudotojų teisėtų interesų. Nors 1995 m. priimta Direktyva nebuvo
keista, jos taikymas naujiems atvejams buvo neišvengiamas. Tai
sudėtinga sritis, kurioje susiduria teisė ir naujosios technologijos.
29 straipsnio darbo grupės priimtos nuomonės šiuo atžvilgiu yra labai
naudinga analizė(22).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
33. Pirma, paprasčiausia internetinės paieškos sistema iš principo
nekuria naujo autonomiško turinio. Pačios paprasčiausios formos
internetinės paieškos sistema tik nurodo, kur galima rasti jau esamą
turinį, kurį tretieji asmenys padarė prieinamą per internetą, pateikdami
hipersaitą į interneto svetainę, kurioje yra ieškomi žodžiai.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 34. Antra, paieškos sistemos rodomi paieškos rezultatai – tai ne iš
karto visame World Wide Web atliktos paieškos rezultatai, o anksčiau
internetinės paieškos sistemos jau patikrinto turinio rezultatai. Tai
reiškia, kad internetinės paieškos sistema jau nuskaitė egzistuojančių
interneto svetainių turinį ir nukopijavo jį į savo pačios įrenginius, ten jį
jau išanalizavo ir suindeksavo. Ši nuskaityta informacija apima asmens
duomenis, jeigu tik jų yra tinklalapiuose šaltiniuose.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 35. Trečia, kad rezultatus būtų patogiau naudoti, internetinės
paieškos sistemos kartu su nuoroda į tikrąją interneto svetainę dažnai
rodo papildomą turinį. Tai gali būti teksto ištraukos, audiovizualinė
medžiaga arba netgi tinklalapių šaltinių momentinės atvaizdo kopijos.
Bent dalį šią peržiūros informacijos galima gauti iš internetinės
paieškos sistemos paslaugos teikėjo įrenginių, o ne tiesiogiai iš
tikrosios interneto svetainės. Tai reiškia, kad taip rodomą informaciją
faktiškai turi paslaugos teikėjas.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
Internetinės paieškos sistemų paslaugos teikėjų vaidmuo ir teisinė
padėtis ES teisės aktuose nėra reglamentuota atskirai. Pačios
„informacijos buvimo vietos nustatymo priemonės paslaugos“
„teikiamos per atstumą elektroninėmis priemonėmis individualiu
paslaugų gavėjo prašymu“, todėl reiškia informacinės visuomenės
paslaugą, kurią sudaro priemonių, leidžiančių ieškoti duomenų, juos
gauti ir nuskaityti, teikimas. Tačiau atrodo, kad tokie internetinės
paieškos sistemų paslaugos teikėjai kaip Google, kurie savo paslaugas
teikia ne už iš interneto naudotojų mokamą atlygį, nepatenka į
E. komercijos direktyvos 2000/31 taikymo sritį(25).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
38. Nepaisant to, būtina išanalizuoti jų padėtį atsižvelgiant į teisės
principus, sudarančius interneto paslaugų teikėjų atsakomybės
apribojimų pagrindą. Kitaip tariant, kiek internetinės paieškos sistemos
paslaugos teikėjo vykdoma veikla, vertinama pagal atsakomybės
principus, yra analogiška E. komercijos direktyvoje 2000/31
išvardytoms paslaugoms (perdavimas, paprastas spartinimas,
priegloba) ar Direktyvos 47 konstatuojamojoje dalyje paminėtai
perdavimo paslaugai ir kiek internetinės paieškos sistemos paslaugos
teikėjas pats veikia kaip turinio teikėjas.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 42. Taigi, techniškai leidėjas turi galimybę į savo tinklalapius įtraukti
pašalinimo kodus, kuriais ribojamas tinklalapio indeksavimas ir
archyvavimas ir taip padidinama asmens duomenų apsauga.
Kraštutiniu atveju leidėjas gali pašalinti tinklalapį iš prieglobos
serverio, iš naujo jį paskelbti be asmens duomenų, kurių paskelbimui
gali būti prieštaraujama, ir reikalauti atnaujinti tinklalapį paieškos
sistemų podėliuose.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
43. Taigi asmuo, paskelbęs turinį tinklalapyje šaltinyje, veikia kaip
duomenų valdytojas, atsakingas už jame paskelbtus asmens duomenis,
ir turi įvairių priemonių įvykdyti jam šiuo atžvilgiu tenkančias pareigas.
Toks teisinės atsakomybės nukreipimas atitinka nusistovėjusius leidėjų
atsakomybės principus tradicinės žiniasklaidos srityje(29).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 44. Tačiau ši leidėjo atsakomybė negarantuoja, kad duomenų
apsaugos problemos gali būti galutinai išspręstos tik pasitelkus
tinklalapių šaltinių duomenų valdytojus. Kaip pažymėjo prašymą
priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas, gali būti, kad tie patys
asmens duomenys yra paskelbti daugybėje tinklalapių ir tokiu atveju
yra sunku ar net neįmanoma atsekti visus reikalingus leidėjus ir su jais
susisiekti. Be to, leidėjas gali būti įsikūręs trečiojoje šalyje, o
atitinkami tinklalapiai gali nepatekti į ES duomenų apsaugos taisyklių
taikymo sritį. Taip pat gali kilti teisinių kliūčių, pvz., kaip šioje byloje,
kai tikrasis paskelbimas internete laikomas teisėtu.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 46. Dėl šių priežasčių svarbu išnagrinėti internetinės paieškos
sistemų paslaugų teikėjų atsakomybę už asmens duomenis,
paskelbtus trečiųjų asmenų tinklalapiuose šaltiniuose, prieinamuose
per jų paieškos sistemas. Kitaip tariant, šioje byloje Teisingumo
Teismui kyla šios kategorijos informacinės visuomenės paslaugų
teikėjų „antrinės atsakomybės“ problema, analogiška tai, kurią jis
gvildeno savo sprendimuose dėl prekių ženklų ir elektroninių
rinkų(31).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 95. Kalbant apie kriterijus, susijusius su teisėtu duomenų tvarkymo be
duomenų subjekto sutikimo (Direktyvos 7 straipsnio a punktas), atrodo
akivaizdu, kad pačiu internetinės paieškos sistemos paslaugų teikimu
siekiama teisėtų interesų (Direktyvos 7 straipsnio f punktas), t. y. i) kad
informacija taptų lengviau prieinama interneto naudotojams; ii) kad būtų
veiksmingiau platinama į internetą įkelta informacija ir iii) kad internetinės
paieškos sistemos paslaugos teikėjas galėtų teikti įvairias informacinės
visuomenės paslaugas, kurios paieškos sistemai yra papildomos, pvz.,
reklamos pagal raktinius žodžius paslaugas. Šie trys tikslai atitinkamai susiję
su trimis pagrindinėmis Chartija apsaugotomis teisėmis, t. y. teise į
informaciją ir saviraiškos laisve (jos abi numatytos Chartijos 11 straipsnyje)
ir laisve užsiimti verslu (16 straipsnis). Taigi, pagal Direktyvos 7 straipsnio
f punktą, kai internetinės paieškos sistemos paslaugos teikėjas tvarko per
internetą prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis, jis siekia
teisėtų tikslų.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 123. Šis prašymas priimti prejudicinį sprendimą konkrečiai susijęs su
laikraščio istoriniuose archyvuose paskelbtais asmens duomenimis.
Sprendime Times Newspapers Ltd prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 1 ir 2)
Europos Žmogaus Teisių Teismas pažymėjo, kad interneto archyvai labai
padeda išsaugoti žinias ir informaciją bei padaryti juos prieinamus. „Šie
archyvai yra svarbus švietimo ir istorijos mokslo tyrimų šaltinis, visų pirma
todėl, kad jie yra iš karto prieinami visuomenei ir paprastai yra nemokami
<....>. Tačiau valstybės turbūt turi didesnę vertinimo laisvę užtikrinti
konkuruojančių teisių pusiausvyrą, kalbant apie praeities įvykių naujienų
archyvus, palyginti su naujienomis, kuriomis pranešama apie dabarties
įvykius. Visų pirma spaudos pareiga elgtis pagal atsakingos žurnalistikos
principus, užtikrinant paskelbtos istorinės, o ne trumpalaikės informacijos
tikslumą [kursyvu išskirta mano] gali būti griežtesnė, jeigu skelbti medžiagą
nėra skubu“(88).
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 127. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Aleksey Ovchinnikov(91)
konstatavo, kad „tam tikromis aplinkybėmis informacijos, jau
patekusios į viešą erdvę, atgaminimo apribojimas gali būti
pateisinamas, pavyzdžiui, siekiant, kad daugiau nebūtų viešai
aptariamos asmens privataus gyvenimo detalės, nepatenkančios į
jokias politines ar viešas diskusijas bendros svarbos klausimu“. Taigi
pagrindine teise į privataus gyvenimo apsaugą iš esmės galima remtis
net jei atitinkama informacija jau yra viešojoje erdvėje.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 129. Laikraščio leidėjo informacijos laisvė saugo jo teisę savo
spausdintų laikraščių skaitmeną pakartotinai paskelbti internete.
Manau, valdžios institucijos, įskaitant duomenų apsaugos institucijas,
negali cenzūruoti tokio pakartotinio paskelbimo. Europos Žmogaus
Teisių Teismo sprendimas Times Newspapers Ltd prieš Jungtinę
Karalystę (Nr. 1 ir 2)(92) patvirtina, kad leidėjo atsakomybė už
istorinių leidinių tikslumą gali būti griežtesnė nei už dabartines
naujienas, ir tam gali reikėti naudoti atitinkamus įspėjimus, kuriais
papildomas ginčijamas turinys. Tačiau, mano nuomone, negali būti
pateisinamas reikalavimas skaitmeniniu būdu perspausdinti laikraščio
numerį, pateikiant kitokį jo turinį, nei buvo iš pradžių paskelbtoje
spausdintinėje jo versijoje. Tai reikštų istorijos klastojimą.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• 133. Dėl ypač sudėtingos ir problemiškos šioje byloje nagrinėjamos pagrindinių
teisių sandūros neįmanoma pateisinti duomenų subjektų teisinės padėties
sustiprinimo pagal Direktyvą ir įtraukti į ją teisę būti pamirštam. Taip tektų
paaukoti esmines teises, kaip antai saviraiškos laisvę ir informacijos laisvę. Be to,
nepatarčiau Teisingumo Teismui daryti išvadą, kad atskirais atvejais būtų galima
sėkmingai užtikrinti šių nesutampančių interesų pusiausvyrą, paliekant galimybę
sprendimą priimti internetinės paieškos sistemos paslaugos teikėjui. Jeigu
Teisingumo Teismas reikalautų tokių „pranešimo ir pašalinimo“ procedūrų, jos
galėtų lemti automatišką nuorodų į bet kokį turinį, kuriam prieštaraujama,
pašalinimą arba populiariausių ir svarbiausių internetinės paieškos sistemos
paslaugos teikėjų pareigą nagrinėti nesuvaldomai daug prašymų(95). Tokiomis
aplinkybėmis reikia priminti, kad E. komercijos direktyvoje 2000/31 numatytos
„pranešimo ir pašalinimo procedūros“ yra susijusios su neteisėtu turiniu, o šioje
byloje nagrinėjamas prašymas nerodyti į viešąją erdvę legitimiai ir teisėtai
patekusią informaciją.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• GENERALINIO ADVOKATO
• NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
• pateikta 2013 m. birželio 25 d.(1)
• Byla C-131/12
• Google Spain SL,
• Google Inc.
• prieš
• Agencia Española de Protección de Datos (AEPD),
• Mario Costeja González
• (Audiencia Nacional (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
• „World Wide Web – Asmens duomenys – Internetinės paieškos sistema – Duomenų apsaugos direktyva 95/46 – 2 straipsnio b ir d
punktų, 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 12 straipsnio b punkto ir 14 straipsnio a punkto aiškinimas – Teritorinio taikymo sritis –
Padalinio valstybės narės teritorijoje sąvoka – Taikymo sritis ratione materiae – Asmens duomenų tvarkymo sąvoka – Asmens
duomenų tvarkymo valdytojo sąvoka – Teisė ištrinti ir blokuoti duomenis – „Teisė būti pamirštam“ – Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartija – 7, 8, 11 ir 16 straipsniai“
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• GENERALINIO ADVOKATO
• NIILO JÄÄSKINEN IŠVADA,
• pateikta 2013 m. birželio 25 d.(1)
• Byla C-131/12
• Google Spain SL,
• Google Inc.
• prieš
• Agencia Española de Protección de Datos (AEPD),
• Mario Costeja González
• (Audiencia Nacional (Ispanija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą)
• „World Wide Web – Asmens duomenys – Internetinės paieškos sistema – Duomenų apsaugos direktyva 95/46 – 2 straipsnio b ir d
punktų, 4 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 12 straipsnio b punkto ir 14 straipsnio a punkto aiškinimas – Teritorinio taikymo sritis –
Padalinio valstybės narės teritorijoje sąvoka – Taikymo sritis ratione materiae – Asmens duomenų tvarkymo sąvoka – Asmens
duomenų tvarkymo valdytojo sąvoka – Teisė ištrinti ir blokuoti duomenis – „Teisė būti pamirštam“ – Europos Sąjungos pagrindinių
teisių chartija – 7, 8, 11 ir 16 straipsniai“
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Kalbant apie Teisingumo Teismo sprendimą, be paieškos variklio
valdytojo ir jo atsakomybės sampratų atskleidimo, visuomenei
aktualiausias konstatavimas, kad tam tikrais atvejais paieškos variklio
eksploatuotojas privalo iš rezultatų sąrašo, rodomo atlikus paiešką
pagal asmenvardį, pašalinti nuorodas į trečiųjų subjektų tinklapius,
kuriuose yra su asmeniu susijusios informacijos. Teisingumo Teismas
pažymėjo, kad tokia pareiga gali kilti ir tada, kai šis asmenvardis ar
informacija nėra prieš tai ištrinti arba tuo pat metu ištrinami iš šių
tinklapių, ir net tuomet, jei atitinkami duomenys paskelbti ten
teisėtai.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Kadangi nuorodų pašalinimas iš paieškos sistemos, priklausomai nuo
informacijos, gali daryti įtaką teisėtam internautų interesui turėti
tokią prieigą, būtina nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp šio intereso ir
asmens, apie kurį yra informaciją, pagrindinių teisių, ir pirmiausia
teisės į privatų gyvenimą. Tai klasikinis dviejų vertybių pasvėrimo
instrumento panaudojimas.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Teisingumo Teismas pažymėjo, kad sprendžiant tokios pusiausvyros
klausimą reikia įvertinti keletą aplinkybių:
1) kokio pobūdžio duomenys yra informacija,
2) kuo ji ypatinga asmens privačiam gyvenimui,
3) koks yra visuomenės interesas gauti tokią informaciją,
4) kokia yra šio asmens padėtis dalyvaujant viešajame gyvenime
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Būtent toks vertybių pasvėrimas ir lems, ar konkrečiu atveju asmuo
pagrįstai siekia būti „užmirštas“. Konstatavus, kad tokių nuorodų
įtraukimas į paieškos rezultatų sąrašą neatitinka ES teisės, atitinkama
šio sąrašo informacija ir nuorodos pašalinamos.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Dėl informacijos pašalinimo iš paieškos sistemos asmuo gali kreiptis
tiesiogiai į paieškos variklio valdytoją, kuris turi įvertinti tokį prašymą
iš esmės. Jam nepatenkinus tokio prašymo, asmuo atsisakymą gali
skųsti asmens duomenų apsaugos priežiūros institucijai ar teismui.
Taigi, visada yra teisminės apsaugos garantija. Šiuo keliu gali
pasinaudoti suinteresuoti asmenys visoje ES, taigi ir Lietuvoje
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Teisingumo Teismas suformulavo patį principą. Šio principo konkrečių
komponentų aiškinimo ir taikymo linijos išryškės teisminėje
praktikoje. Gali būti ir taip, kad koks nors nacionalinis teismas kreipsis
į Teisingumo Teismą dėl konkrečioje byloje nagrinėjamo vieno ar kito
aspekto sampratos paaiškinimo. Tuo stebėtis nereikėtų, regint naujas
informacinės erdvės plėtros technines galimybes.
•
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Pareiga riboti informaciją paieškos rezultatuose gali būti nustatyta
nepriklausomai nuo to, ar informacija pašalinta, ar prieinama
originaliuose tinklapiuose.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Paieškos įrankių valdytojas indeksavimo robotų pagalba gauna,
fiksuoja ir sistemina naršomą informaciją, kurią vėliau išsaugo savo
duomenų bazėse ir pagal poreikį teikia ir skelbia ją interneto paieškos
paslaugų vartotojams paieškos rezultatų forma. Šios operacijos su
informacija laikytinos duomenų tvarkymo veiksmais, o juos atliekantis
paieškos paslaugų tiekėjas – duomenų valdytoju, asmens duomenų
teisinio reguliavimo prasme.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Paieškos įrankių veikla viešinant informaciją internete iš esmės
padidina viešumą, kurį informacijai suteikia pirminiai informacijos
šaltiniai (tinklapiai), todėl paieškos įrankių valdytojams savarankiškai
atsiranda asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos, nustatytos
asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymuose. ESTT nuomone tai
vienintelis būdas apsaugoti duomenų subjekto teises.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Paieškos įrankių valdytojų atsakomybė – pareiga riboti informaciją
paieškos rezultatuose – kyla esant specialioms sąlygoms. ESTT
patikslina, kad sprendžiant dėl informacijos šalinimo iš paieškos
rezultatų reikia įvertinti kokio pobūdžio duomenys yra skelbiami, kokia
jų svarba asmens privatumui, koks visuomenės interesas turėti šią
informaciją, taip pat ar duomenų subjektas dalyvauja viešame
gyvenime.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Sprendžiant dėl informacijos šalinimo iš paieškos rezultatų reikia
įvertinti kokio pobūdžio duomenys yra skelbiami, kokia jų svarba
asmens privatumui, koks visuomenės interesas turėti šią informaciją,
taip pat ar duomenų subjektas dalyvauja viešame gyvenime.
Google prieš AEPD ir Gonzalez
• Reikia individualiai vertinti ar duomenų subjektas turi teisę „būti
pamirštas“ (nėra teisinių įpareigojimų dėl šios informacijos viešumo,
duomenų subjektas nėra viešas asmuo, nėra kitų priežasčių dėl kurių
visuomenė turėtų turėti padidintą prieigą (per paprastą interneto
paiešką) prie asmeninės informacijos – pvz., pasibaigę senaties ar
teistumo terminai).
Der Spiegel, 05/20/2014
• The ruling is being celebrated as a victory in Europe -- a victory over
the omnipotence of American Internet companies and a victory of the
value placed by the people of the Old World against the
economization of the private sphere.
Der Spiegel, 05/20/2014
• German Economics Minister Sigmar Gabriel celebrated the victory in
an interview with the Frankfurter Allgemeine Zeitung newspaper,
stating, "Europe stands for the opposite of this totalitarian idea of
making every detail of human behavior, human emotion and human
thought an object of capitalistic commercial exploitation."
Der Spiegel, 05/20/2014
• The reason behind such euphoric reactions may be the general
impression growing in recent years that people have been handed
over to the Internet companies with little or no ability to assert their
rights. These companies collect and process data in an unbridled
manner and earn billions of dollars in doing so.
Der Spiegel, 05/20/2014
• "We're afraid of Google," Mathias Döpfer, the CEO of German media
giant Axel Springer recently wrote in a letter published by the
Frankfurter Allgemeine Zeitung. "Google knows more about every
active digital citizen then George Orwell would have dared to imagine
in even his boldest visions."
Der Spiegel, 05/20/2014
• But the European Court of Justice has now ruled that data belongs
first and foremost to the individual. Its decision means that, under
certain circumstances, users can now demand that Internet
companies -- including Google and others -- delete links to their data.
Almost more important is that the justices ruled that Google and
other Internet companies must also respect the laws of the countries
in which they are operating.
Der Spiegel, 05/20/2014
• But while attitudes over the ruling in Europe may border on the
ecstatic, the comments coming out of the United States verge on the
hysterical. As evidenced so many times since the birth of the Internet
era, the Europeans and the Americans often have polar opposite
views of the same sets of facts. Indeed, there's a deep digital divide
between the Old World and the New World when it comes to issues
of Internet privacy. The Europeans regard the right to privacy
particularly highly, whereas the Americans consider freedom of
expression to be paramount. Often enough, it seems these two views
are irreconcilable.
Der Spiegel, 05/20/2014
• In an editorial, the New York Times warned that the ruling "could
undermine press freedoms and free speech." It added that it could
"leave Europeans less informed." Finally, it argued, "lawmakers should
not create a right so powerful that it could limit press freedoms or
allow individuals to demand that lawful information in a news archive
be hidden."
Der Spiegel, 05/20/2014
• In the US, freedom of expression, anchored in the Bill of Rights, is so
highly valued that any suspected restriction is often immediately
considered to be a fundamental attack on democracy. Privacy, on the
other hand, plays a miniscule role in American legal philosophy. That's
one of the reasons Silicon Valley Internet firms often consider the
European fixation on data privacy to be absurd.
Der Spiegel, 05/20/2014
• In Cologne, Germany, lawyer Christian Solmecke says he has been
contacted by a dozen people since the ruling who would like to have
entries in Google search results deleted. They include a young man
who won a reading competition in a special education class that was
covered by a regional newspaper. In fact, he attended a school for
students with special needs of all sorts, not just those with
disabilities. As sad as it may be, those who google his name today can
easily find the old article, which can be a severe disadvantage when
he applies for jobs.
Der Spiegel, 05/20/2014
• In the past, Google refused to accommodate requests to delete links
unless the individual had successfully sued the website in question.
But for websites based in the Cayman Islands or Belize -- and there
are many -- there is little legal recourse available. Although the
justices argued that what is reported on an individual website does
not necessarily violate the right to privacy, the fact that Google makes
it possible for millions of users to find the page and to establish a
"more or less detailed profile of the data subject" is "liable to affect
significantly ... the rights to privacy". In other words, what might be
legal on an individual website could actually be deemed entirely
illegal as a Google search result.
Der Spiegel, 05/20/2014
• The Luxembourg justices make clear that EU citizens have the right in
principle to protect their private data. It doesn't even have to be very
sensitive information, either. Data like a birthdate could fall under the
category, as could the naming of an employer, a mention of the
purchase of a house, depending on the circumstances. Anyone who
produces an issue legitimately worthy of protection can demand that
such data be removed from search results. Nevertheless, as Michael
Bartsch, an attorney specializing in IT and data protection issues,
states, the court has not provided "carte blanche for deletion
demands," but instead seeks a balancing act.
Der Spiegel, 05/20/2014
• The justices have found that the rights of individuals override the
financial interests of the search engine companies and the interest of
Internet users potentially interested in having access to that
information. The justices call for a fair balance to be found -- one that
can also depend on the "role played by the data subject in public life."
In those cases, the public's interest in accessing that information
might override privacy concerns, in which case the search results
could be retained. The justices did not provide greater details about
how that balance can be found in their ruling.
Der Spiegel, 05/20/2014
• Google: 'The Balance Struck Was Wrong‚.
Officials at the company's headquarters in Mountain View say they are
still digesting the ruling. But Google CEO Eric Schmidt made no secret
of his objections at a shareholders meeting last week. "A simple way of
understanding what happened here is that you have a collision
between a right to be forgotten and a right to know," he said. "From
Google's perspective that's a balance. Google believes, having looked at
the decision which is binding, that the balance that was struck was
wrong."
Der Spiegel, 05/20/2014
• However, there are no legal means available with which Google can
challenge the decision. The company is now working under high
pressure to develop procedures for dealing with deletion requests.
But even that is difficult because Google executives have no way of
estimating how great demand for deletions will be -- will it be several
thousand or millions? The company says it won't cave in to every
request, but it would require enormous personnel and logistical
resources to review each individual case.
Der Spiegel, 05/20/2014
• There aren't even 10 people working in the legal department at the
headquarters of Google's Germany operations in Hamburg. If hit by a
raft of deletion requests, the company would quickly be
overwhelmed. And even if Google were to comply with the deletion
requests, a number of other questions remain unanswered. Will the
company only be required to remove the links from the services of its
European subsidiaries or will it also be required to remove the data
from the US site? Will Google also mention that entries are missing
from the search results?
Der Spiegel, 05/20/2014
• But given how doggedly Google has so far fought for every search
result, it seems unlikely that it will now set about deleting data left,
right and center, as many people expect. Even in instances when it
leads to illegal websites. The company has always been more
interested in the broader picture than in individual cases -- in other
words, the principle of online freedom and its own reputation as a
neutral service provider which should not be held responsible for
third-party content.
Der Spiegel, 05/20/2014
• Among those who have learned the hard way just how stubborn
Google can be are Bettina Wulff and Max Mosley. The former German
First Lady sued the company because Google's auto-complete feature
produced results such as "prostitute" and "red light district" when
you typed her name into the search engine.
Der Spiegel, 05/20/2014
• "It is clear that Google's standard argument that the company isn't
responsible for the content of its search results has broken down,"
Mosley's lawyer Tanja Irion said in response to the European Court of
Justice ruling.
Der Spiegel, 05/20/2014
• Google will have no choice but to adapt. "Search engine operators will
be forced to bear greater social responsibility," says Alexander
Dobrindt, the German minister for transport and digital
infrastructure. Like industrial or media groups, Internet providers
should be aware of the consequences and the limitations of their
activities, he said. "That may be bad news for some Internet
companies but the basic principle that the Internet serves the public
is actually boosted."
Der Spiegel, 05/20/2014
• Admittedly, it would be boosted even further if the EU were to agree
on uniform data protection rules. For now, this remains a sticking
point, even though the European Parliament voted for the proposed
European General Data Protection Regulation in mid-March. This
foresees fines of up to 5 percent of annual turnover for companies
that breach it. "This means that Google and other companies will no
longer be able to ignore laws as easily," says Jan-Philipp Albrecht, a
member of parliament with the Green Party who specializes in data
protection.