Slide 1

Kompiuterio sandara


Slide 2

Kompiuterio sandara 1
 Kompiuterį sudaro šios pagrindinės
dalys:





Sisteminis blokas;
Įvesties įrenginiai;
Išvesties įrenginiai;
Išorinė atmintis;


Slide 3

Įvesties įrenginiai:
 Klaviatūra;
 Pelė;
 Šviesos rašiklis;
 Skeneris (skaitlys);
 Mikrofonas.


Slide 4

Išvesties įrenginiai:
 Monitorius (vaizduoklis);
 Spausdintuvas;
 Braižytuvas;
 Garsintuvai (ausinės);


Slide 5

Išorinė atmintinė
 Diskelių skaitymo įrenginys (Flopy);
 ZIP diskų įrenginys;
 Kompaktinių plokštelių skaitymo
(rašymo) įrenginys; (CD-ROM CD
RW-ROM; DVD RW – ROM);
 Standusis diskas (HDD);
 Magnetinės juostos;
 USB atmintinės.


Slide 6

Sisteminis blokas
 Sisteminį bloką sudaro:
 Mikroprocesorius
 Vidinė kompiuterio
 atmintinė


Slide 7

Procesorius (CPU)









Pagrindinė kompiuterio dalis, valdanti visą kompiuterį.
Procesorių yra įvairių tipų, nes ir kompiuteriai įvairūs.
Tačiau praktiškai į kiekvieną centrinį procesorių įeina
valdymo įtaisas, operacijų įtaisas, registrai, jo vidinė
atmintinė ir kiti kompiuterio valdymui reikalingi
komponentai.
Procesorius skaito komandas iš pagrindinės atmintinės,
jas iššifruoja, daugelį operacijų pats vykdo, kitoms
vykdyti siunčia atitinkamus signalus į kitus kompiuterio
įtaisus.
Operacijų įtaisas – atlieka aritmetinius ir loginius
veiksmus su duomenimis.
Kompiuteris gali turėti ne tik centrinį procesorių, bet ir
vieną ar kelis papildomus procesorius – koprocesorius.


Slide 8

Procesorius
 Procesoriaus sparta nusakoma jo
taktiniu dažniu ir matuojama MHz.
 Procesoriaus taktinis dažnis nusako
kiek elementarių veiksmų jis gali
atlikti per vieną sekundę.
 Šiuolaikinių procesorių taktinis
dažnis:1000-4000 MHz (1-4 GHz)
U

t (laikas)


Slide 9

Procesoriai
 Firmos gaminančios procesorius:






Intel (Core™, Pentium, Celeron)
AMD (Athlon, Sempron, Turion, Opteron)
Cyrix;
Motorola;
IBM.


Slide 10

Vidinė atmintinė:
 Vidinės atmintinės rūšys:
 Pastovioji (ROM Read only Memory);
 Pagrindinė (RAM Random Access
Memory);
 Sparčioji (cache memory);
 Vaizdo (VRAM Visual access memory).


Slide 11

Pastovioji atmintinė ROM
 Pastoviojoje atmintinėje saugoma būtiniausia
informacija, iš jos galima tik skaityti, o įrašyti į ją
nieko neleidžiama (anglų k. ji vadinama read-only
memory (ROM), t. y. „tik skaityti iš atmintinės"). Todėl
ji dar vadinama skaitomąja atmintine. Pastoviojoje
atmintinėje būna įrašyta pagrindinė įvesties ir
išvesties sistema (anglų k. basic input/output system
(BIOS)), kompiuterio darbo pradžia ir kt. Informacija į
šią atmintinę įrašoma gaminant kompiuterį, vartotojas
jos pakeisti negali. Sutrikus pastoviajai atmintinei,
sutrinka ir viso kompiuterio darbas.


Slide 12

Pagrindinė atmintinė
(RAM)
Svarbiausioji vidinės atmintinės dalis - pagrindinė atmintinė. Nuo jos priklauso viso
kompiuterio darbas. Pagrindinėje atmintinėje laikoma informacija, su kuria dirba
centrinis procesorius.
Pagrindinėje atmintinėje būna įrašyta ši informacija:
operacinės sistemos branduolys;
programa, su kuria konkrečiu metu dirbama (pavyzdžiui, teksto tvarkymo sistema);
dalis duomenų, kuriuos vartoja tuo metu aktyvi programa;
duomenų, kurie rodomi vaizduoklyje, kodai - vaizdai.
Taigi pagrindinė atmintinė aprėpia programinę įrangą ir informaciją, kurią dirbdamas
naudoja centrinis procesorius. Taip pat į ją įkeliama vartotojo pasirinkta ir
vykdoma programa.
Daug keblumų su pagrindinės atmintinės pavadinimu. Anglų k. ji vadinama random
access memory (RAM) - pažodžiui būtų tiesioginės kreipties atmintinė. Šios
atmintinės svarbiausia savybė - informacija joje surandama greičiau, negu
išorinėje atmintinėje, todėl ji dažnai vadinama operatyviąja. Nevengiama vadinti
ir tiesioginės kreipties atmintine.
Šiuolaikinių kompiuterių pagrindinės atmintinės talpa 256 – 1024 MB


Slide 13

Sparčioji atmintinė ir VRAM
 Sparčioji atmintinė (anglų k. cache memory) - tai
tarpininkė tarp pagrindinės atmintinės ir procesoriaus.
Joje laikoma informacija, kurios dažniausiai prireikia
procesoriui. Jis ją gauna greičiau ir dėl to paspartėja
viso kompiuterio darbas, Šios rūšies atmintinės
kompiuteriuose atsirado ne taip seniai.
 Analogiškai nuo pagrindinės atmintinės atsiskyrė ir
vaizdo mintinė (anglų k. visual random access
memory, - VRAM). Ji aptarnauja vaizduoklio
procesorių ir skili grafinei informacijai, kuri turi būti
vaizduojama ekrane.


Slide 14

Informacijos talpos matavimo
vienetai


U

Kompiuterio veikimas pagrįstas dvejetaine
skaičiavimo sistema ir elektroninių shemų logika.
Galimos dvi būsenos 0 ir 1

1
0
t

Mažiausias atminties (informacijos)
matavimo vienetas yra bitas (b). Bitas
gali saugoti vieną iš dviejų būsenų 0
arba 1
0
1

Baitas (B) – vieną baitą sudaro 8 bitai. 1 baitu yra koduojamas 1
simbolis
0
0
1
0
0
0
0
1
!
Kiti informacijos talpos matavimo vienetai kilobaitai(KB),
megabaitai(MB), gigabaitai (GB) 1KB = 210B = 1024 B
1MB = 220B =1048576B 1GB = 230B Diskelio talpa – 1,44 MB
Pirmasis lietuviškas kompiuteris - „RŪTA“.